Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės akcinės bendrovės „Axis Industries“ atstovei advokato padėjėjai Justinai Grambaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Axis Industries“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama solidariai priteisti iš atsakovių 1209 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad 2016 m. sausio 21 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis butas buvo apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, kurio teises ir pareigas perėmė ADB „Gjensidige“, t. y. ieškovė, Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. IS 153743, draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1209 Eur draudimo išmoką užlieto buto savininkui J. Z.. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Lazdynų butų ūkis“, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratorė informavo, jog avarija bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko dėl UAB „Vilniaus energija“ vykdytų karšto vandens skaitiklių keitimo darbų, kurių metu trūko buto, priklausančio V. J., atsakomybės ribose esantis karšto vandens vamzdis. Ieškovės vertinimu, vykdyti darbai buvo sąlyga žalos kilimui, todėl atsakovei UAB „Vilniaus energija“, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija sumokėti reikalaujamą sumą, tačiau ši atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino. Ji nurodė, kad kreipėsi į rangovę AB „Axis Industries“ dėl turimos informacijos apie įvykį pateikimo, o apie gautus tyrimo rezultatus informuos ieškovę, tačiau to nepadarė. Ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš UAB „Vilniaus energija“, atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė rangos sutartį Nr. 213/38003_11014S1AADA (toliau - Sutartis) ir nurodė, kad AB „Axis Industries“ pagal Sutartį vykdė karšto vandens skaitiklių keitimo darbus todėl ir yra atsakinga už dėl vandens avarijos atsiradusią žalą. AB „Axis Industries“ savo ruožtu pateikė rangos sutartį Nr. 38003_110148G116AADA su UAB „Santermita“, įsipareigojusia atlikti karšto vandens apskaitos skaitiklių įrengimo/pakeitimo darbus nurodytuose objektuose, įskaitant ir namą (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2016-01-21 buvo pakeistas vandens skaitiklis bute (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo metu, kaip tai nurodyta 2016-01-21 darbų priėmimo akte, įvyko avarija, kurios metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Karšto vandens skaitiklių įrengimo aktą pasirašė UAB „Vilniaus energija“ atstovas D. D. (montuotojas) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. J.. Darbų priėmimo akte šalys patvirtino, kad darbų atlikimo metu įvyko avarija, „<...> padaryta žala butui ir kitam butui“.

Ieškovė pateikė draudimo liudijimo, pranešimo dėl nuostolių atlyginimo žalos byloje Nr. 1-405-005082, draudimo išmokos apskaičiavimo išvados, turto apžiūros protokolo, lokalinės sąmatos, draudimo išmokos išmokėjimo nurodymo, UAB „Lazdynų butų ūkio“ rašto dėl informacijos pateikimo žalos byloje nr. 1-405-005082 kopijas, kurios, jos vertinimu, patvirtina žalos atsiradimą ir jos dydį.

Ieškovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.105 straipsnio 1 dalį, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi UAB „Santermita“ nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kad keisdama karšto vandens skaitiklius nepadarytų žalos trečiųjų asmenų turtui, o žala atsirado būtent dėl neatsakingų atsakovės UAB „Santermita“ veiksmų, todėl laikytina, jog tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Ieškovė pažymėjo, kad pagal CK 6.265 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai šie asmenys atsako solidariai. Todėl, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kadangi UAB „Vilniaus energija“ karšto vandens skaitikliams pakeisti pasitelkė kitą asmenį – AB „Axis Industries“, o ši sudarė rangos sutartį su UAB „Santermita“, kuri ir keitė vandens skaitiklius, todėl ieškovė teismo prašė žalą priteisti iš pirmiau nurodytų atsakovių solidariai.

Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinyje ieškovės pateiktais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“ atžvilgiu. Paaiškino, kad pati ieškovė ieškinyje nurodo ir tą patvirtina UAB „Lazdynų butų ūkis“, pažyma, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo aplietas dėl to, kad trūko buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. J., atsakomybės ribose esantis karšto vandens vamzdis.

Kadangi butas buvo aplietas todėl, kad trūko pirmiau nurodyto buto atsakomybės ribose esantis karšto vandens vamzdis, todėl laikytina, kad paties trečiojo asmens veiksmai, nagrinėjamu atveju, buvo neteisėti ir atsakingas už minėto buto apliejimą yra buto savininkas - trečiasis asmuo V. J.. Dėl šios priežasties UAB „Vilniaus energija“ laikė, kad nei vienos iš atsakovių civilinė atsakomybė dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių nekyla.

Atsakovė taip pat nurodė, kad jeigu teismas manytų, jog dėl atsiradusios žalos yra atsakinga UAB „Vilniaus energija“, tai atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog AB „Axis Industries“ pagal 2011-05-12 sutarties Nr. 213 (1.3, 2.1 ir 3.1 punktus) įsipareigojo pagal UAB „Vilniaus energija“ užsakymus atlikti elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo darbus. Pagal šią sutartį AB „Axis Industries“ atsako už defektus, nustatytus garantijos laikotarpiu, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl užsakovo kaltės ar trečiųjų asmenų kaltės. Sutartyje taip pat buvo aptarta, kad įvykus karšto vandens sistemos avarijai rangovo atliekamų darbų zonoje rangovas turi visišką finansinę atsakomybę už gyventojų turto sugadinimą.

Dėl šių priežasčių UAB „Vilniaus energija“ laikė, jog dėl atsiradusios žalos yra atsakingas arba buto savininkas V. J., nes avarija įvyko, todėl, kad trūko buto atsakomybės ribose esantis karšto vandens vamzdis arba rangovė AB „Axis Industries“.

Atsakovė AB „Axis Industries“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovė patikslintu ieškiniu nukreipia reikalavimą atlyginti turtinę žalą net į tris atsakoves, todėl ieškovės ieškinys šiuo požiūriu yra ydingas, neatitinka ne tik procesinių, materialinių teisės normų, bet taip pat ir nuosekliai suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad žala buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui kilo dėl kito asmens, tačiau ne dėl AB „Axis Industries“ kaltės. Pabrėžė, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalė, versdamasi draudimo bei žalos atlyginimo veikla, turėjo atlikti išsamų situacijos ir faktinių aplinkybių vertinimą ir nustatyti dėl kokių priežasčių buvo aplietas butas. Kadangi pati ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose pažymima, jog „avarija įvyko dėl UAB „ Vilniaus energija“ vykdytų karšto vandens skaitiklių keitimo darbų, kurių metu trūko buto atsakomybės ribose esantis karšto vandens vamzdis“, todėl ieškovei turėjo kilti klausimas, dėl kokių priežasčių įvyko užliejimas ir kas už tai yra atsakingas. Ieškovė savo pareigų išsiaiškinti įvykio aplinkybes neįvykdė, formaliai pritaikė bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas atsakovių atžvilgiu, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu.

AB „Axis Industries“ neatliko vamzdynų keitimo darbų, jokiais veiksmais nepaveikė vamzdžio, be kita ko, nėra inžinerinių sistemų ir/arba jos dalies savininkė ir/arba valdytoja, todėl „Axis Industries“ atžvilgiu nėra vienos iš būtinų atsakomybės sąlygų - priežastinio ryšio. Atsakovės vertinimu, jos pateikti įrodymai patvirtina, kad vamzdis trūko dėl jo nusidėvėjimo ir nepriežiūros, o ne dėl AB „Axis Industries“ kaltės, nes ji nėra vamzdžio savininkė, ar valdytoja.

Jeigu byloje būtų nustatyta, kad įvykis įvyko dėl karšto vandens skaitiklio keitimo darbų, tokiu atveju atsakomybė dėl patirtos žalos kyla įrenginio savininkei – UAB „Vilniaus energija“, kuri, pagal teismų praktiką laikoma ir skaitiklio valdytoja, o tai, kad AB „Axis Industries“, pasitelkdama subrangovę – UAB „Santermita“ atliko karšto vandens keitimo darbus, nesuponuoja AB „Axis Industries“ atsakomybės pagal ieškovės pateiktą reikalavimą ir faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad jokie bylos duomenys, taip pat ir 2011 m. gegužės 12 d. sutartis, sudaryta tarp

Atsakovė UAB „Santermita“ pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad įvykis, kurio metu kilo žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įvyko 2016-01-21, o atsakovė UAB „Santermita“ į bylą įtraukta atsakove buvo tik 2019-03-18, t. y. ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą atsakovės UAB „Santermita“ atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė apie žalos kilimo faktą vėliausiai sužinojo sekančią dieną (2016-01-22). Šią aplinkybę patvirtina pačios ieškovės su pradiniu ieškiniu pateiktas 2016-01-22 Turto apžiūros protokolas.

Ieškovė apskaičiavusi ir išmokėjusi žalą buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui, 2016-03-08 pateikė pretenziją atsakovei UAB „Vilniaus energija“ ir iki pradinio ieškinio pateikimo (2018-11-05) beveik trejus metus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl išmokėtos sumos atlyginimo. Tai reiškia, kad ieškovė siekdama išmokėtos sumos atlyginimo nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, negynė savo teisių operatyviai, todėl turi prisiimti iš to kylančią riziką. Praėjus ieškinio senaties terminui negali būti taikoma atsakomybė ir pareiga įrodinėti aplinkybes, kurių įrodinėjimas dėl ilgo laiko nuo įvykio gerokai pasunkėjo.

Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė neįrodėa civilinės atsakomybės sąlygų, o tik deklaratyviai teigia, kad atsakovė UAB „Santermita“ atlikdama darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nesielgė pakankamai atsargiai, nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kad keisdama karšto vandens skaitiklius nepadarytų žalos trečiųjų asmenų turtui. Dėl šios priežasties kyla abejonių dėl priežastinio ryšio tarp žalos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir atsakovės UAB „Santermita“ atliktų vandens skaitiklių keitimo darbų.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė žalos dydį sieja vien tik su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui išmokėtos sumos dydžiu. Kadangi dydis grindžiamas tik jos pačios sudaryta sąmata, įvykio senumo nėra galimybės objektyviai įvertinti ieškovės nustatytą žalos dydį.

Taip pat pažymėjo, kad ieškovė neįrodė solidariosios atsakomybės taikymo pagrįstumo.

Trečiasis asmuo V. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį ir nurodė, kad ieškovės patikslintą ieškinį dėl išmokėtų sumų priteisimo iš atsakovių, nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad jis nėra prisidėjęs prie žalos, kuri buvo padaryta butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsiradimo bei nėra atsakingas už padarytą žalą, nes žala buvo padaryta dėl kitu asmenų veiksmų.

Pažymėjo, kad visos įvykio aplinkybės buvo žinomos tiek UAB „Vilniaus energija“, tiek UAB „Santermita“, o jų veiksmai ir susirašinėjimas po įvykio patvirtino, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkas nėra nei prisidėjęs prie žalos atsiradimo, nei padaręs žalos kitiems butams. Trečiojo asmens manymu, atsakovės, atlikusios/įsipareigojusios atlikti rangos (karšto vandens skaitiklio keitimo) darbus nesiėmė visų būtinų apsaugos nuo žalos kilimo priemonių.

Teismo posėdžių metu ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Ji prašė atnaujinti senaties terminą dėl atsakovės UAB „Santermita“, nes apie ją sužinojo tik 2019 m. vasario 21 d. posėdžio metu. Atstovė patvirtino, kad ADB „Gjensidige“ ekspertai po įvykio nevyko į vietą. Atsakydama į klausimus atstovė nurodė, kad išmokant draudimo išmoką turto pagerinimas (prieš tai buvęs buto nusidėvėjimas) nebuvo įvertintas ir į jį mokant draudimo išmoką atsižvelgta nebuvo. Pažymėjo, kad AB „Axis Industries“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nes patikslintas ieškinys labai nedaug skyrėsi nuo pirminio, todėl atsiliepimui surašyti nereikėjo atsakovės nurodyto valandų skaičiaus.

Atsakovės UAB „Vilniaus energija“ atstovės teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad subrogaciniam reikalavimui iš draudimo teisinių santykių taikytinas 1 metų senaties terminas, kuris prasidėjo 2016 m. kovo 22 d., kai atsakovė nurodė netenkinanti ieškovės 2016-03-08 pretenzijos ir prašė ieškinį atmesti šiuo pagrindu.

Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė priežasčių, dėl ko praleido terminą, neprašė jo atnaujinti. Jau atsakyme į pretenziją ieškovei buvo nurodyta apie AB „Axis Industries“ dalyvavimą, o ieškovė yra profesionalė, todėl turėjo veikti operatyviai. Pabrėžė, kad nėra aišku, dėl ko atsirado žala: ar dėl skaitiklio keitimo ar dėl kažko kito, nes nebuvo atliktas tyrimas ir byloje nėra jokių įrodymų.

Atsakovės AB „Axis Industries“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad Draudimo įstatymas nustato pareigą ieškovei atlikti tyrimą ir išmokėti išmoką tik įsitikinus, kad žala buvo pagrista.

Ieškovė vadovavosi UAB „Lazdynų butų ūkio“ raštu, nors pastaroji neturi kompetencijos konstatuoti įvykio kilimo priežasčių. Be to, atlyginant žalą negali būti pagerintas turtas, o ieškovė buto nusidėvėjimo neįvertino, todėl apskaičiavo ir atlygino per didelę žalą. Dėl senaties palaikė UAB „Vilniaus energija“ poziciją dėl 1 metų senaties termino taikymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nurodė, kad pateikus patikslintą ieškinį buvo reikalinga susisiekti su AB „Axis Industries“ darbuotojais, tikslinti informaciją, todėl prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas laikytinas pagrįstu.

Atsakovė UAB „Santermita“ prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdžio metu prašė klausimus dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Jis papildomai nurodė, kad skaitiklio pakeitimą iniciavo UAB „Vilniaus energija“, o su AB „Axis Industries“ nebuvo jokių santykių. Pranešime dėl skaitiklio pakeitimo buvo nurodyta, kad darbus atliks UAB „Santermita“.

Nurodė, kad užliejimo metu pats nebuvo namuose, buvo tik jo sutuoktinė, todėl nematė, kur konkrečiai buvo vandens pratekėjimo židinys, taip pat negali pasakyti, ar po avarijos buvo pakeistos kitos su tuo galbūt susijusios detalės: vamzdžiai, sujungimai.

Pažymėjo, kad atsitikus avarijai UAB „Vilniaus energija“ atsiprašė dėl įvykio ir aplaidaus rangovų darbo, o UAB „Santermita“ atlygino jam padarytą žalą. Nurodė, kad buvo atvykęs UAB „Vilniaus energija“ vadybininkas su darbuotojais, iškabino laiptinėje skelbimus, kad kreiptis į juos.

Patikslino, kad pranešimas, kuriame buvo nurodyta, jog darbus atliks UAB „Santermita“ buvo gautas 2016-01-04, taip pat patvirtino, jog ieškovė į jį dėl informacijos pateikimo niekada nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovė gyventojų turto draudimu buvo apdraudusi turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 3-4). Dėl 2016-01-21 įvykusio įvykio, kurio metu buvo sugadintas turtas, (duomenys neskelbtini), ieškovė 2016-01-22 apžiūrėjo sugadintą turtą, po to apskaičiavo 1209 Eur nuostolius ir išmokėjo 1209 Eur draudimo išmoką, nurodydama, kad mažinimo suma – 0 Eur (e. b. l. 5-10).

UAB „Lazdynų butų ūkis“ 2016-02-01 informavo ieškovę, kad buvo nuvykę į įvykio vietą ir nustatė, jog bendrojo naudojimo inžinerinė įranga užliejimui įtakos neturėjo. Taip pat nurodė, jog avarija įvyko dėl UAB „Vilniaus energija“ vykdytų karšto vandens skaitiklių keitimo darbų, kurių metu trūko buto atsakomybės ribose esantis karšto vandens vamzdis. UAB „Lazdynų butų ūkis“ tuo pačiu raštu pasiūlė ieškovei kreiptis į UAB „Vilniaus energija“ dėl detalesnės informacijos suteikimo (e. b. l. 11).

Ieškovė 2016-03-08 kreipėsi su pretenzija į UAB „Vilniaus energija“, prašydama atlyginti žalą – 1209 Eur (e. b. l. 12). UAB „Vilniaus energija“ 2016-03-16 informavo, kad dėl nurodyto įvykio kreipėsi į rangovę AB „Axis Industries“ dėl informacijos pateikimo ir apie gautus rezultatus informuos ieškovę (e. b. l. 13). Tą pačią dieną UAB „Vilniaus energija“ raštu kreipėsi į AB „Axis Industries“, prašydama išspręsti situaciją ir informuoti UAB „Vilniaus energija“ (e. b. l. 34).

UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Axis Industries“ buvo sudariusios rangos sutartį dėl paslaugų teikimo (e. b. l. 32). Savo ruožtu AB „Axis Industries“ buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „Santermita“ dėl skaitiklių (duomenys neskelbtini), keitimo (e. b. l. 77-96). Apie tai, kad karšto vandens skaitiklius keis UAB „Santermita“, namo gyventojai buvo informuoti 2016-01-04 UAB „Vilniaus energija“ pranešimu (T2 e. b. l. 23).

Pakeitus skaitiklį UAB „Vilniaus energija“ ir V. J. pasirašė skaitiklių įrengimo aktą, kuriame buvo nurodyta: „Dėl atliktų darbų pretenzijų neturiu. Dėl darbų atlikimo įvyko avarija, padaryta žala butui ir kitiems butams.“ (e. b. l. 33). 2016 m. balandžio 22 d. el. laišku UAB „Vilniaus energija“ informavo trečiąjį asmenį V. J., kad jų rangovai 2016-04-21 atliko pavedimą trečiojo asmens patirtai žalai atlyginti (T2 e. b. l. 32).

Dėl ieškinio senaties normų taikymo byloje nagrinėjamam ginčui

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Byloje nagrinėjamam ginčui ieškinio senaties normų aiškinimas ir taikymas aktualus dėl to, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino, kadangi iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 21 d. vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl šio užliejimo ieškovė buto savininkui išmokėjo draudimo išmoką ir pareiškė reikalavimus atsakovėms, dėl darbuotojų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017, 47 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). Tai savo ruožtu reiškia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547-969/2016; kt.).

Taigi, ieškovė nagrinėjamu atveju subrogacijos pagrindu perėmė buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėjo (J. Z.) reikalavimo teises, kad atsakovės atlygintų 2016 m. sausio 21 d. atsiradusią žalą, padarytą darbuotojų veiksmais, todėl jos teiktam reikalavimui taikytinas ne vienerių, o trejų metų ieškinio senaties terminas.

Patikslintas ieškinys, kuriame atsakovėmis patrauktos UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Axis Industries“ pareikštas 2018-12-11, todėl šių atsakovių atžvilgiu trejų metų senaties terminas nėra praleistas.

UAB „Santermita“ byloje atsakove patraukta ir jai reikalavimas pareikštas 2019-03-18. Šios atsakovės vertinimu, jos atžvilgiu taikytina ieškinio senatis, nes reikalavimas jos atžvilgiu pareikštas praėjus trejiems metams nuo to laiko, kai ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistus interesus, t. y. nuo 2016-01-22, kai apžiūrėjo sugadintą turtą. Ieškovė dėl šios atsakovės teismo posėdžio metu prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti, nes apie tai, kad vandens skaitiklį keitė ši atsakovė sužinojo tik teismo posėdžio metu, t. y. 2019-02-21.

Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra nurodoma, jog ieškinio senaties instituto paskirtis yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų įgytos subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Tačiau ieškinio senaties instituto, kaip ir bet kurio kito teisės instituto, taikymas turi atitikti jo paskirtį bei nepažeisti kitų bendrųjų teisės principų. Ieškinio senaties termino eigą gali nutraukti tik tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik dėl to asmens, kuris byloje patrauktas atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiajame teisiniame santykyje su ieškovu, t. y. dėl tinkamo atsakovo. Jeigu bylos eigoje vienas atsakovas pakeičiamas kitu arba jeigu į bylą ieškovo pareiškimu įtraukiamas antrasis arba dar daugiau atsakovų, tai dėl naujų tinkamų atsakovų ieškinio senaties terminas nutraukiamas nuo tos dienos, kada ieškovas pareiškė prašymą patraukti byloje atsakovais naujus asmenis (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-112-794/2016).

Taigi, trejų metų ieškinio senaties terminas atsakovės UAB „Santermita“ atžvilgiu yra praleistas. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad apie atsakovės UAB „Santermita“ egzistavimą ji sužinojo tik 2019 m. vasario 22 d. posėdyje, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, nes ieškovė neveikė rūpestingai ir operatyviai, kad reikalingą informaciją gautų ir reikalavimus UAB „Santermita“ pareikštų laiku. Pažymėtina, kad ieškovė, apskaičiuodama ir išmokėdama draudimo išmoką, nesikreipė nei į AB „Axis Industries“, nei į trečiąjį asmenį V. J., iš kurio buto buvo užlietas apdraustasis butas. Kaip teismo posėdžio metu nurodė V. J. ir kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, jau 2016-01-04 pranešimuose buvo nurodyta, kad darbus atliks UAB „Santermita“. Ieškovė neįrodė, kad pirmiau paminėti asmenys atsisakė jai teikti informaciją, slėpė darbus atlikusius asmenis ir pan. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad pranešimą apie skaitiklių keitimą ir šiuos darbus atliksiančius asmenis turėjo būti gavęs ir ieškovės draudėjas, to paties namo gyventojas J. Z., kurio butas buvo užlietas, todėl ieškovė šią informaciją operatyviai galėjo gauti ir iš pastarojo.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovės nurodytu pagrindu atnaujinus senaties terminą atsakovės UAB „Santermita“ atžvilgiu būtu nepagrįstai suvaržomos pastarosios teisės, nes, praėjus ilgam laikui nuo draudžiamojo įvykio, yra apsunkinta galimybė surinkti informaciją, nustatyti įvykio priežastis ir gintis nuo pareikšto ieškinio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas atsakovės UAB „Santermita“ atžvilgiu yra praleistas, ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį atnaujinti todėl, šiai atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškinys jos atžvilgiu atmestinas.

Dėl atsakovių UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Axis Industries“ atsakomybės

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, subrogacijos būdu perėmusi reikalavimą, turėjo pareigą įrodyti („įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia“) atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas, kurias sudaro neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė, kurios egzistavimas tam tikrais atvejais yra preziumuojamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovių UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Axis Industries“ neteisėtus veiksmus. Apskritai, byloje nėra pateikta įrodymų ir nėra aišku, kas konkrečiai lėmė žalos atsiradimo priežastis, t. y. vandens pratekėjimą ir buto užliejimą. Ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, netyrė ir nesiaiškino, kur konkrečiai buvo vandens pratekėjimo šaltinis (ties skaitiklio keitimo vieta ar nuo jo nutolusiuose vamzdžiuose ar jų sujungimuose), kas tą pratekėjimą sukėlė (ar UAB „Santermita“ darbuotojų veiksmai (neveikimas), ar pasenę vamzdžiai, ar kitos priežastys).

Pirmiausia, UAB „Lazdynų butų ūkis“ kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė nėra objektyvi ir nešališka situacijos vertintoja, nes, jei būtų nustatyta, jog užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektų, galėtų kilti jos civilinė atsakomybė.

Antra, UAB „Lazdynų butų ūkis“ informacinį raštą pasirašė bendrovės direktorius, o parengė darbuotoja S. R., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šių asmenų kvalifikaciją ar įgūdžius tirti ir nustatyti vandentiekių avarijų ar užliejimo priežastis. Jokie papildomi priedai, jei tokie buvo atsiųsti ieškovei kartu su šiuo raštu, į bylą nepateikti.

Draudimo įstatymo 98 straipsnyje (redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) įtvirtinta draudiko pareiga be kita ko tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas; draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo.

Pažymėtina, kad draudimo išmokos mokėjimo pagrindai ir atvejai yra reglamentuojami draudiko ir draudėjo sudarytoje draudimo sutartyje, tačiau vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimą iš ieškovės nurodytų asmenų, jei ji neįvykdo pareigos įrodyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas.

Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad atsakovių neteisėti veiksmai yra nenustatyti ir neįrodyti, nes skaitiklio keitimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, o byloje įrodymų, kad keičiant skaitiklį buvo atlikti neteisėti veiksmai (ar neveikimas) nepateikta.

Nenustačius konkretaus neteisėto veiksmo, nėra galimybės įvertinti, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp tokio veiksmo ir patirtos žalos. Kaip jau minėta, skaitiklio keitimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau, net ir imant šį veiksmą, byloje nėra įrodymų, kad būtent jis yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsiradusiais neigiamais padariniais.

Pažymėtina, kad ieškovė yra draudimo bendrovė, t. y. profesionalė, kuriai yra (turi būti) žinomos tiek draudžiamųjų įvykių tyrimo, tiek subrogacinių reikalavimų reiškimo taisyklės, o nagrinėjama byla nepriskirtina prie tų, kuriuose teismas turėtų būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei buvo leista kelis kartus tikslinti ieškinį, todėl ji turėjo visas galimybes teikti visą turimą informaciją. Kita vertus, ieškovė pripažino, jog vandentiekio avarijos/ užliejimo priežastys nebuvo tirtos atsitikus aptariamam įvykiui, o jas nustatyti praėjus gana ilgam laiko tarpui apskritai yra sudėtinga. Tačiau vien tai, kad ieškovė žalos atsiradimo metu nesurinko įrodymų, kurie patvirtintų žalos atsiradimo priežastis, o vėliau juos surinkti gali būti sudėtinga ar neįmanoma, negali suponuoti atsakovių kaltės prezumpcijos ar įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pakeitimo.

Nurodytų argumentų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės ieškinys atmestinas neįrodžius visų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų.

Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos dydį sutapatino su draudimo išmoka, tačiau pastarąją išmokant nebuvo atsižvelgta į prieš tai buvusį užlieto buto nusidėvėjimą, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad butas prieš užliejimą nebuvo nusidėvėjęs.

Nors ši aplinkybė pati savaime nekeičia priimto sprendimo esmės, tačiau manytina, kad ieškovės, kaip draudimo rinkos profesionalės, kurios veikla yra neatsiejama nuo žalos kilimo priežasčių nustatymo ir žalos dydžių įvertinimo, įrodinėjimo pareigą sudaro ir tinkamas prašomo priteisti žalos dydžio pagrindimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, atsakovei UAB „Axis Industries“ iš ieškovės priteistinas visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

Atsakovė UAB „Axis Industries“ yra sumokėjusi 900 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.

Ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad šios bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nes patikslintas ieškinys nelabai skyrėsi nuo pirminio, nesudaro pagrindo mažinti atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nes pradiniu ieškiniu UAB „Axis Industries“ nebuvo patraukta atsakove, todėl patikslintas ieškinys šiai atsakovei buvo pirmasis jos gautas procesinis dokumentas. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės UAB „Axis Industries“ nurodytas valandų skaičius – 8 val. nelaikytinas aiškiai neprotingu ar nesąžiningu atsiliepimui parengti, be to, atsakovės prašoma suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistina šiai atsakovei iš ieškovės.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,31 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Axis Industries“ (j. a. k. 165707056) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 900 Eur (devynių šimtų Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 5,31 Eur (penkių Eur 31 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.