Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas prokurorės Kristinos Minko pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir baudžiamoji byla Nr. 1-2954-270/2020 perduota prokurorei Kristinai Minko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. spalio 29 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus prokurorės K. M. pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-42195-20 medžiaga (b. l. 85).

2. 2020 m. spalio 29 d. vyko teismo posėdis, tačiau kaltinamasis J. K. į jį neatvyko. Prokurorės teigimu, šaukimas į teismo posėdį įteiktas, neatvykimo priežastys nežinomos (b. l. 98).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi nutarta atvesdinti kaltinamąjį J. K. į teismo posėdį, vyksiantį Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 12 d. 13.00 val. (Laisvės pr. 79A, Vilniuje, 010 posėdžių salėje). Nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad, be kita ko, teismui žinoma J. K. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 100).

4. 2020 m. lapkričio 12 d. vyko teismo posėdis, tačiau kaltinamasis J. K. į jį nebuvo atvesdintas, kadangi nutartyje nurodytu adresu jis negyvena, jo rasti nepavyko, dabartinė jo buvimo vieta nežinoma (b. l. 103, 105).

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmestas prokurorės Kristinos Minko pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir baudžiamoji byla Nr. 1-2954-270/2020 perduota prokurorei Kristinai Minko. Teismas nutartyje pažymėjo, kad šioje byloje nerasta duomenų, jog J. K. buvo įteiktas prokurorės Kristinos Minko 2020 m. spalio 28 d. pareiškimo egzempliorius dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Teismas atsižvelgdamas į prieš tai paminėtąsias aplinkybes, susijusias su J. K. neatvykimu į teismo posėdį, taip pat šioje byloje neradęs duomenų, kad J. K. buvo įteiktas prokurorės Kristinos Minko 2020 m. spalio 28 d. pareiškimo egzempliorius dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, konstatavo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (b. l. 107).

Motyvuojamoji dalis

II. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos skundas tenkinamas

7. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, taip pat įvertinęs vyriausiojo prokuroro skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir perdavė baudžiamąją bylą prokurorei.

8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42195-20 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį buvo pradėtas 2020 m. spalio 21 d. Ikiteisminio tyrimo medžiaga su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota 2020 m. spalio 29 d., t. y. nepraleidus BPK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto termino.

9. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kaip ir kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame galutinai formuluojamas kaltinimas asmeniui, kartu apibrėžiamos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Taigi šis dokumentas yra vienos pusės – valstybinio kaltintojo – pozicija, kuri užimama procese ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos yra laikomasi.

10. BPK 427 straipsnio, reglamentuojančio prokuroro pareiškimo turinį, 1 dalyje nurodyta, kad prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turi būti nurodyta kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų.

11. Nagrinėjamu atveju visi šie duomenys prokurorės pareiškime atsispindi: kaltinamasis yra J. K., nurodytas jo asmens kodas, gimimo data, šeiminė padėtis, duomenys apie ankstesnius teistumus. Kaltinamasis, prokurorės nuomone, turi būti pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį. Pareiškime nurodytas inkriminuotos veikos padarymo laikas, padarymo aplinkybės ir padariniai. Prokurorė yra išdėsčiusi, kurių liudytojų parodymais vadovaujasi bei kokia rašytine bylos medžiaga remiasi, taip pat nurodyta, jog liudytojų kvietimas į bylos teisminį nagrinėjimą nėra tikslingas, nes įtariamasis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios.

12. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neatitikimą BPK 427 straipsnio 1 dalies reikalavimams grindžia, pirma, kaltinamojo neatvykimu į teismo posėdį, dėl ko, kaip galima suprasti, nėra galimybių nustatyti visų bylos aplinkybių. Vis tik konkrečiai kokių reikalavimų, įtvirtintų BPK 427 straipsnio 1 dalyje, neatitinka pats prokurorės pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, skundžiamoje nutartyje nenurodyta. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamojo neatvykimas į teismo posėdį šiuo atveju negali būti laikomas prokuroro pareiškimo trūkumu BPK 427 straipsnio prasme (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-565-785/2017).

13. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepagrįstai nurodė vieną iš argumentų, dėl ko grąžina bylą prokurorei, kad nėra duomenų apie pareiškimo nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka įteikimą kaltinamajam. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal BPK 427 straipsnio 2 dalį vieną pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka egzempliorių prokuroras privalo įteikti kaltinamajam, bet iki kada tai turi būti padaryta, įstatymas nekonkretizuoja, tad pareiškimas jam gali būti įteiktas iki teismo posėdžio pradžios (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-179-593/2019, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-196-316/2018). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BPK 427 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta reikalavimo, jog į pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka prokuroras turi įtraukti duomenis apie pareiškimo įteikimą kaltinamajam. Todėl šiuo pagrindu bylos grąžinamas prokurorei yra nepagrįstas. Minėta aplinkybė negali būti laikoma prokurorės pareiškimo trūkumu BPK 427 straipsnio prasme, o BPK 427 straipsnio reikalavimų pažeidimai prokurorės pareiškime, kaip ir minėta, nenustatyti.

14. BPK 429 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kada prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali būti atmestas arba byla perduodama prokurorui. Šie du galimi teismo sprendimai yra netapatūs, kiekvienam jų priimti turi būti nustatytos skirtingos sąlygos. Jei prokuroro pareiškimas atmetamas, būtina konstatuoti, kad yra praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas (pareiškimas teismui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos) arba nustatoma, kad byla teisminga apygardos teismui. Kai byla perduodama prokurorui, reikia nustatyti, kad buvo surašytas BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas.

15. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi pastaruoju, BPK 429 straipsnio 2 dalyje numatytu, pagrindu bylą perduoti prokurorui bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo neatvykimas į teismo posėdį negali būti laikomas prokuroro pareiškimo trūkumu BPK 427 straipsnio prasme, be to, įstatymas nenumato pareigos prokurorui įteikti pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kartu su pranešimu atvykti į teismo posėdį, atmesti prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka šiuo atveju nebuvo įstatyminio pagrindo.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą pareiškimą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, spręsti dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybės, tuo pačiu, remiantis atlikta analize, teismas privalės priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą. Bylos grąžinimas šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių (BPK 432 straipsnis), o remiantis BPK 242¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Grąžinus bylą į prokuratūrą procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

17. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepakankamai ir nevisapusiškai įsigilino į susidariusią situaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ir priimamas naujas sprendimas – baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

18. Nors BPK 429 straipsnis ir nenumato teismui teisės aukščiau nurodytomis aplinkybėmis perduoti bylą prokurorui (dėl ko teismo nutartis naikinama), tačiau atkreipiamas dėmesys, jog situacija, kai prokuroras nusprendžia užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamajam neįteikiamas prokuroro pareiškimas, neturi virsti taisykle perkelti teismui prokuroro pareigą užtikrinti įtariamojo dalyvavimą teismo posėdyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-2954-270/2020 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-42195-20) su joje esančiu pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka grąžinti toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.