- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- II-694-1165/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00481-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pažeidėjas
- S. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje S. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2024 m. vasario 29 d. 08.13 val. Kaune, A. Juozapavičiaus pr.-Skuodo g., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 83 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundžia šį nutarimą ir prašo jį pakeisti – sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą iki 60 Eur dydžio baudos ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Skundas grindžiamas tuo, kad nuo 2024 m. vasario 6 d. pareiškėjas turėjo mokestinę permoką, kurios sumos pakako administracinio nusižengimo protokole nurodytai sumai padengti, o anksčiau tokio baudos mokesčių administratoriaus buvo užskaitytos be jokių papildomų veiksmų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad pareiškėjui 2024 m. vasario 29 d. surašytas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo pareiškėjui buvo siūlyta iki 2024 m. kovo 30 d. sumokėti 60 Eur dydžio baudą. Protokolas buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymo, 2024 m. balandžio 22 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 675 straipsnio nuostatos numato, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtą baudą turi sumokėti pats. Be to, administracinio nusižengimo protokole taip pat aiškiai nurodyta, kaip jis turėjo apmokėti paskirtą baudą. Pažymima, kad pareiškėjas administracine tvarka baustas 22 kartus, nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekė, nebuvo pakankamos sulaikyti pareiškėją nuo naujų pažeidimų darymo, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytą prašymą skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, Institucijai poziciją dėl skundo išdėsčius atsiliepime, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jos atstovą informavus tinkamai, skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017).
Šiuo atveju, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu S. M. buvo pripažintas padariusiu ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už jo padarymą jam buvo skirta administracinė nuobauda – 83 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti atėmimas 1 mėnesiui. Iš skundo turinio matyti, kad ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik nubaustajam paskirtos administracinės nuobaudos bei poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant paskirtą baudą sumažinti iki 60 Eur ir netaikyti administracinio poveikio priemonės. Apylinkės teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma pareiškėjo skunde.
ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 90 Eur. Be to, to paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.
S. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo už šio nusižengimo padarymą jam buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda, siūlant ją sumokėti iki 2024 m. kovo 30 d. Pareiškėjui šio administracinio nurodymo neįvykdžius laiku, buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Pareiškėjas, prašydamas švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę, savo skundą grindžia iš esmės vienintele aplinkybe – savo subjektyviu manymu, kad mokesčių administratorius jam paskirtą administracinę nuobaudą pagal administracinį nurodymą įskaitys iš turimos mokesčio permokos, kadangi taip jau buvo padaryta anksčiau. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti, o pats pareiškėjas šiuo atveju laiku neįvykdęs administracinio nurodymo, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pasikliaudamas savo subjektyviu situacijos vertinimu, kuris niekaip nepagrindžiamas objektyviais duomenimis.
Kaip nurodoma teismui VMI pateiktame atsakyme į paklausimą, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 1 dalimi, Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių (toliau – Įskaitymo taisyklės), nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojų apskaičiuotos deklaruotos grąžintinos prievolės ar per didelės sumokėtos kitų įmokų sumos, kurios apskaitomos VMI Mokesčių permokų sąskaitoje ir (arba) Mokesčio skirtumo sąskaitoje, VMI programinėmis priemonėmis automatiškai įskaitomos Įskaitymo taisyklių 16 punkto nustatyta tvarka. Tačiau automatinis įskaitymas iš Mokesčių permokų sąskaitos ar Mokesčio skirtumo sąskaitos baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo prievolei padengti, pagal organo (pareigūno) surašytą protokolą su administraciniu nurodymu, nevykdomas. Vadovaujantis ANK 610 straipsnio, 611 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, mokesčių mokėtojui pasiūlytą sumokėti baudą už padarytą administracinį nusižengimą, lygią pusei minimalios baudos, mokesčių mokėtojas savo noru turi sumokėti pats per administraciniame nurodyme nurodytą mokėjimo terminą. S. M. VMI prie FM mokesčių apskaitoje nuo 2024 m. vasario 6 d. turėjo permoką 364 Eur, įmokos kodu 1461 (Verslo liudijimo išdavimo mokestis). Permoka grąžinta Mokėtojui nebuvo, nes Mokėtojas neteikė prašymo grąžinti (įskaityti) turimą permoką. 2024 m. vasario 29 d. paskirta 60 Eur bauda už administracinį nusižengimą, pagal organo (pareigūno) surašytą protokolą su administraciniu nurodymu (ROIK (duomenys neskelbtini)), iš S. M. VMI mokesčių apskaitoje turimos permokos įskaityta nebuvo. Mokėtojas pasiūlytą sumokėti baudą už administracinį nusižengimą pagal organo (pareigūno) surašytą protokolą su administraciniu nurodymu turėjo sumokėti savo noru pats per administraciniame nurodyme nurodytą mokėjimo terminą, t. y. iki 2024 m. kovo 30 d. 2024 m. gegužės 2 d. pagal S. M. pateiktą prašymą dėl Mokėtojo turimos permokos įskaitymo mokėjimo prievolei padengti, VMI mokesčių apskaitoje turima Mokėtojo permoka 70 Eur (įmokos kodu 1461 – verslo liudijimo išdavimo mokestis) įskaityta baudos už administracinį nusižengimą prievolei (ROIK (duomenys neskelbtini), įmokos kodu 1001 – Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojami deklaruojami mokesčiai ir nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, mokami vienu įmokos kodu) padengti, 70,00 Eur bauda už administracinį nusižengimą buvo paskirta 2024 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2024 m. gegužės 15 d. iš VMI mokesčių apskaitoje turimos permokos (įmokos kodu 1461 – Verslo liudijimo išdavimo mokestis) automatiškai buvo įskaityta 254 Eur fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčio prievolė, vykdant individualią veiklą, turint verslo liudijimą.
Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei savanoriško administracinio nurodymo įvykdymo teisinę prigimtį, šioje susidariusioje situacijoje S. M. administraciniu nurodymu paskirtos baudos įskaitymas iš turimos mokesčio permokos, negavus paties pareiškėjo prašymo, nebuvo galimas, o pareiškėjas, netgi nepasidomėjęs, ar jo subjektyvus vertinimas dėl anksčiau vykdytų įskaitymų, ir šiuo atveju yra teisingas, nepagrįstai preziumavo, kad administracinis nurodymas gali būti įvykdomas įskaitant turimą permoką. Pareiškėjas, teismo vertinimu, būdamas ne kartą baustas administracine tvarka, taigi suvokdamas, kokios teisinės pasekmės jam gali kilti, nebuvo atidus ir rūpestingas susidariusioje situacijoje, o priešingai, veikė aplaidžiai. Teismo vertinimu, toks asmens aplaidumas rodo tiek jo atsainų požiūrį į paskirtą administracinę nuobaudą, tiek ir nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu jo teisinę padėtį švelninančias nuostatas, jam paskirtą nuobaudą sumažinant bei neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimo.
Kaip pagrįstai pažymima institucijos nutarime, S. M. yra sistemingai baudžiamas administracine tvarka, o tai sudaro pagrindą spręsti, kad anksčiau paskirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekė. Šiuo atveju jis padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo vertinimu, tiek administracinė nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas yra minimalus, atitinka tiek patį pažeidėją, tiek ir jo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą. Administracinė nuobauda ir poveikio priemonė Institucijos nutarimu yra individualizuota tinkamai, o skundžiamas nutarimas, pareiškėjui per nustatytą terminą savanoriškai administracinio nurodymo neįvykdžius, priimtas teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, pagrindo tenkinti S. M. skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.