Alytaus apylinkės teismo nutartis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjo Kauno teritorinės muitinės atstovei D. J., skolininko L. M. ir suinteresuoto asmens V. M. atstovui advokataui V. K., institucijos, teikiančios byloje išvadą – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo Kauno teritorinės muitinės patikslintą pareiškimą dėl skolininko L. M. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, byloje esant suinteresuotiems asmenims V. M., antstolei D. M., AB DnB bankui, institucija, teikianti byloje išvadą - Prienų rajono savivaldybės adminidtracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo Kauno teritorinės muitinės atstovė D. J. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame pareiškime pateiktus reikalavimus jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Skolininko L. M. ir suinteresuoto asmens V. M. atstovas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad skolininkas L. M. ir suinteresuotas asmuo V. M. neprieštarauja dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatytmo, tačiau su pareiškimu nesutinka, nes pareiškėjo reikalavimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei pažeidžia skolininko bei jo sutuoktinės teises bei teisėtus interesus, be to, yra neįgyvendinami, išieškojimas pagal tokius reikalavimus neįmanomas.Visų pirma, pareiškėjas prašo nustatyti neegzistuojančio turto, t.y. pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra sunaikintas, dalį, priklausančią skolininkui. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina aplinkybę, jog minėtas pastatas sunaikintas. Minėtas pastatas buvo nugriautas, o vietoje jo pastatytas naujas namas. Įrašas viešame registre laikomas teisingu, kol nenuginčytas. Pareiškėja tiek savo pirminiame, tie patikslintame prašyme remiasi tik iš skolininko gauta projektine namo dokumentacija, kuri teisine prasme yra laikoma niekiniu dokumentu, nes šiam pastatui - gyvenamajam namui, kaip ir kitiem statiniams jau yra atlikta teisinė registracija pagal kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti dar 2008 m. sausio 4 d. Šį faktą patvirtina byloje esantis 2014 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Todėl priešingai nei nurodo pareiškėjas, šis gyvenamasis namas kurio teisinė registracija yra užfiksuota 2008 m. atlikus kadastrinius matavimus, yra įregistruotas, ir tai yra nuosavybę bei kadastrinius matavimus patvirtinantis dokumentas. CK 4.262 straipsnyje bei Registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Todėl gyvenamojo namo ir stoginės 2008 m. vasario 19 d. nekilnojamojo turto registre atlikta teisinė registracija yra teisėta. Todėl pareiškėjo siūlomas turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo projektas yra nepagrįstas, nes į šį projektą įtrauktą namo mansarda bei kitos patalpos, kurios teisiškai neegzistuoja. Toks pareiškėjo siūlomas turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo projektas yra nerealus ir faktiškai neįgyvendinamas. Pareiškėjo prašymas įpareigoti skolininką L. M. atlikti naujus namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nenagrinėtinas ir nepagrįstas, nes šis reikalavimas reiškiamas ieškinine tvarka. Reikalavimas dėl naujai pastatyto gyvenamojo namo skolininko turto dalies suformuluotas ydingai: turi būti prašoma nustatyti konkrečią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, o ne nurodant atskiras patalpas. Be to, prašoma dalinti mansardą, kuri yra nebaigta, dėl to neįregistruota VĮ Registrų centras (namo baigtumas 2008 m. registracijos metu buvo 82 proc.), todėl mansardos dalies bendroje nuosavybėje nustatyti negalima. Stoginė, nors įregistruota kitu unikaliu numeriu nei gyvenamasis namas, tačiau yra gyvenamojo namo dalis, ir jos dalys turi būti nustatomos abiems sutuoktiniams. Pareiškėjas turėjo pateikti tikslius duomenis, koks yra turtas, kokia jo vertė, kokiomis dalimis prašoma nustatyti skolininko turto dalį turte, nustatyti kompensaciją. Antstolė patikslintu siūlymu prašė nustatyti turto dalį tik dėl stoginės ir gyvenamojo namo, ir nesiūlė nustatyti skolininko turto dalies dėl hipoteka apsunkinto nekilnojamojo turto. Pareiškėjas taip pat turėjo kreiptis dėl žemės sklypo ir nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Tačiau pareiškėjas Kauno teritorinė muitinė tokio reikalavimo iš viso nekelia, o tai taip pat sudaro teismo sprendimo įvykdymo neįgyvendinumą bei tokio turto realizavimo negalimumą vykdymo procese. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo prašymas neatitinka LR CPK 667 str. reikalavimų ir todėl jis yra atmestinas.

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. B. teismo posėdžio metu palaikė Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. birželio 23 d. išvadą Nr. (23.8.)-IT-60, kurioje nurodyta, jog L. M. turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymas neprieštarauja nepilnametės M. M. interesams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad antstolė D. M. vykdo Kauno teritorinės muitinės sprendimus Nr. 10000191041 (2011-10-20) dėl 38457 Lt (11137,92 Eur) bei Nr.10000244788 (2013-06-20) dėl 879548 Lt (254734,71 Eur), kuriais, skolininkui geruoju nesumokėjus skolos, išieškojimas nukreiptas į mokesčių mokėtojo L. M. turtą (b.l. 177-179). Vykdomoje byloje Nr. 0100/13/00782 buvo priimtas patvarkymas dėl 879548,00 Lt (254734,71 Eur) išieškojimo ir vykdomoje byloje Nr. 0100/11/01531 buvo priimtas patvarkymas dėl 38457,00 Lt (11137,92 Eur) išieškojimo (b.l. 177-179). 2014 m. gegužės 23 d. surašytas turto arešto aktas Nr. 1531/11 (b.l. 9-10) bei 2014 m. rugsėjo 16 d. turto arešto aktas Nr. 0100/13/00782 (b.l. 11-12) L. M. ir V. M. turtui. 2014 m. spalio 7 d. Kauno teritorinėje muitinėje gautas antstolės D. M. 2014 m. rugsėjo 29 d. patikslintas siūlymas Nr.S-5977 kreiptis į teismą "Dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo" (b.l.16), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 3.88 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, muitinei siūloma iki 2014 m. spalio 15 d. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko L. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, bei nurodoma kreiptis dėl registruoto nebaigtos statybos gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). L. M. ir V. M. priklausančiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei pastatams, adresu (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini) įregistruota sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, 30-32, 177-179). Hipotekos turėtojas AB DnB bankas 2014 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 30.10-18/342 nedavė sutikimo išieškoti iš hipoteka įkeisto L. M. bei V. M. turto (b.l. 13,16). L. M. ir V. M. bendrąja sutuoktinių nuosavybe turi ir nekilnojamojo turto, neapsunkinto hipoteka, t.y. 2008 m. įregistruotą nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos baigtumas 82 proc., bei stoginę, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 proc.(b.l. 30-32). Santuoka tarp L. ir V. M. sudaryta (duomenys neskelbtini) (b.l. 151, 177-179). Tarp V. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini) yra sudaryta povedybinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20).

Nustatyta, kad skolininkas L. M. ir suinteresuotas asmuo V. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės nėra nutraukta, tarp V. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini) yra sudaryta povedybinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), jų turtas, įsigytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe iki minėtos povedybinės sutarties įsigaliojimo nėra padalintas, nėra, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl teismas sprendžia, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui, įsigytam iki V. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini) sudarytos povedybinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojimo, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 str.).

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl turto dalių.

Pažymėtina, jog pagal CPK 667 straipsnį padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, t. y. pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Teismas pažymi, kad žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei pastatams, adresu (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini) įregistruota sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, 30-32, 36-38 177-179), kurių dalį pareiškėjas prašo nustatyti kaip skolininko L. M. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, yra įkeisti AB DnB bankui. Hipotekos turėtojas AB DnB bankas 2014 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 30.10-18/342 nedavė sutikimo išieškoti iš hipoteka įkeisto L. M. bei V. M. turto (b.l.13,16). Sutartine hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas – 2027 m. kovo 31 d. (b.l. 36-38). L. M. ir V. M. bankui paskolą moka, išieškojimas iš įkeisto turto pagal banko pareiškimą nėra pradėtas, todėl visi kreditoriai negali pirmiau už banką pradėti ir vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto. Teisė reikalauti nustatyti fizinio asmens dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje galima tik tada, jei iš konkretaus daikto yra galima išieškojimas. Iš įkeisto turto galima pradėti išieškojimą tik tada, kai tą išieškojimą pradeda hipotekos kreditorius. Bankui nepradėjus išieškojimo iš įkeisto turto nėra galimas išieškojimas iš šio turto, nustačius L. M. dalį, pareiškėjo reikalavimas vis tiek negali būti realizuotas, tuo tarpu banko interesai būtų iš esmės pažeisti. Hipoteka užtikrinta prievolė yra neįvykdyta, todėl nėra pagrindo naikinti ar apriboti hipotekos teisę. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dalyje dėl skolininko L. M., nekilnojamojo turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su V. M. nustatymo dėl turto, kuriam įregistruota sutartinė hipoteka, t.y. dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini) nepagrįstas, todėl atmestinas. Tokią praktiką formuoja ir Kauno apygardos teismas 2014-10-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2191-390/2014.

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti, kad skolininko L. M. nekilnojamojo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su V. M. yra namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mansardos patalpos Nr. 7-13 (pagal Mansardos statybos plano 3 lapą), bendro ploto 42,74 kv.m, šio namo pirmo aukšto patalpas Nr. 2-4 (pagal Pirmojo aukšto statybos plano 2 lapą), bendro ploto 56,36 kv.m., nustatyti, kaip skolininko sutuoktinės V. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, šio namo pirmo aukšto patalpas: Nr. 1 (katilinė); Nr. 5 (holas); Nr. 6 (terasa) (pagal Pirmojo aukšto statybos plano 2 lapą), bendro ploto 16,84 kv.m., nustatyti abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, kaip bendro naudojimosi patalpas, stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu, (duomenys neskelbtini), nustatyti kaip skolininko L. M. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Minėta, jog pagal CPK 667 straipsnį padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, t. y. pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje iki povedybinės sutarties įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą, taip pat nėra duomenų apie aplinkybes, dėl kurių galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo. Teismas nesutinka su skolininko atstovo teiginiu, kad negali būti nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje dėl neįregistruoto viešame registre turto. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad pareiškimą teismui paruošė pagal paties skolininko L. M. pateiktą projektinę dokumentaciją, pakoreguotas projektas nebuvo pateiktas. Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje (b.l.170) nurodyta, kad L. M. gyvena keturių kambarių ir virtuvės name su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini), kas atitinka pareiškėjo pateiktą projektinę dokumentaciją. Skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties įsigaliojimo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys bendroje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios, todėl nustatytina, kad skolininko L. M. nekilnojamojo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su V. M. yra namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mansardos patalpos Nr. 7-13 (pagal Mansardos statybos plano 3 lapą), bendro ploto 42,74 kv.m, šio namo pirmo aukšto patalpas Nr. 2-4 (pagal Pirmojo aukšto statybos plano 2 lapą), bendro ploto 56,36 kv.m., nustatyti, kaip skolininko sutuoktinės V. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, šio namo pirmo aukšto patalpas: Nr. 1 (katilinė); Nr. 5 (holas); Nr. 6 (terasa) (pagal Pirmojo aukšto statybos plano 2 lapą), bendro ploto 16,84 kv.m., nustatyti abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, kaip bendro naudojimosi patalpas, stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu, (duomenys neskelbtini), nustatyti kaip skolininko L. M. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pažymėtina, jog remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalimi išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu ir nustatęs skolininko dalį, teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005). Taigi atsižvelgdamas į minėtas CPK nuostatas ir kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką, nustačius skolininko dalį, nustatytina naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Teismo nuomone, pareiškėjo pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu ir stogine tvarka yra racionali, pagrįsta ekonomišku daikto naudojimu, atitinka proporcingumo principą, nenustatyta, kad ši tvarka pažeidžia kito bendraturčio teises ir teisėtus interesus, ji iš esmės nepaneigia išieškojimo galimybės, todėl laikytina pagrįsta ir nustatoma tokia naudojimosi namu tvarka: skolininkas L. M. naudojasi namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mansardos patalpomis Nr. 7-13 (pagal Mansardos statybos plano 3 lapą), bendro ploto 42,74 kv.m, šio namo pirmo aukšto patalpomis Nr. 2-4 (pagal Pirmojo aukšto statybos plano 2 lapą), bendro ploto 56,36 kv.m., naudojasi suinteresuotas asmuo V. M., šio namo pirmo aukšto patalpomis: Nr. 1 (katilinė); Nr. 5 (holas); Nr. 6 (terasa) (pagal Pirmojo aukšto statybos plano 2 lapą), bendro ploto 16,84 kv.m., L. M. ir V. M. naudojasi bendrai, stogine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančia adresu, (duomenys neskelbtini), naudojasi skolininkas L. M..

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 292, 667 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininko L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mansardos patalpos Nr. 7-13 (pagal Mansardos statybos plano 3 lapą), bendro ploto 42,74 kv.m, šio namo pirmo aukšto patalpas Nr. 2-4 (pagal Pirmojo aukšto statybos plano 2 lapą), bendro ploto 56,36 kv.m., nustatyti, kaip V. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, šio namo pirmo aukšto patalpas: Nr. 1 (katilinė); Nr. 5 (holas); Nr. 6 (terasa) (pagal Pirmojo aukšto statybos plano 2 lapą), bendro ploto 16,84 kv.m., nustatyti abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, kaip bendro naudojimosi patalpas, stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu, (duomenys neskelbtini), nustatyti kaip skolininko L. M. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje.

Nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausančiu gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir stogine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančia adresu, (duomenys neskelbtini), paskiriant L. M. naudotis gyvenamojo namo mansardos patalpomis Nr. 7-13 (pagal Mansardos statybos plano 3 lapą), bendro ploto 42,74 kv.m, šio namo pirmo aukšto patalpomis Nr. 2-4 (pagal Pirmojo aukšto statybos plano 2 lapą), bendro ploto 56,36 kv.m, paskiriant naudotis V. M., šio namo pirmo aukšto patalpas: Nr. 1 (katilinė); Nr. 5 (holas); Nr. 6 (terasa) (pagal Pirmojo aukšto statybos plano 2 lapą), bendro ploto 16,84 kv.m., paskiriant L. M. ir V. M. naudotis bendrai, stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu, (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis L. M..

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.