- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- eII-13-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00242-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Advokatai
- Valdas Levinas
nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. S. (toliau – Pareiškėjas) įgalioto atstovo advokato padėjėjo Valdo Levino (toliau – Pareiškėjo atstovas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu G. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 16 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. spalio 26 d. 15.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 3ER REIHA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų atsargumo priemonių, be svarbios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems eismo dalyviams, tyčia, sukdamas į kairę staigiai akseleruodamas, privertė automobilio galinę dalį slysti į gretimą eismo juostą, tuo sukėlė pavojų eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 5, 6, 9 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skundu prašo panaikinti skundžiamą Institucijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes minėtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisingas, jis nubaustas tik darant prielaidas apie tyčią, chuliganiškumo egzistavimą ir remiantis nuomonėmis apie pareiškėją, nesant jokių objektyvių, patikimų jo kaltės įrodymų. Skunde teigiama, kad faktinės aplinkybės buvo kitokios nei nurodyta administraciniame kaltinime, jos neteisingai nustatytos, neteisingai išnagrinėta pareiškėjo byla, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pareiškėjo teigimu, jis vairuodamas automobilį laikėsi visų atsargumo priemonių ir dėl objektyvios, nenumatytos svarbios priežasties, iš ne chuliganiškų paskatų, nesant tyčios, tai yra dėl automobilio gedimo, nedidindamas greičio, tolygiai važiuodamas, netyčia, prarado automobilio galinių ratų kontrolę dėl šlapios kelio dangos, kas sąlygojo automobilio ratų praslydimą. Pareiškėjo manymu, pareigūnai neteisingai vertino jo elgesį, jį sąmoningai suklaidino, nurodė klaidingą įvykio versiją bei protokole netiksliai užrašė jo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sutiko, taipogi pareigūnai pažeidė teisingumo principą, nes provokavo pareiškėją prisipažinti dėl nepadaryto administracinio nusižengimo. Skunde teigiama, kad pareiškėjui protokolu buvo paskirta mažesnė bauda ir trumpesnė administracinio poveikio priemonė, o skundžiamu nutarimu juos padidinus pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, draudimo bloginti jo padėtį principas. Skunde pateikiama pareiškėjo įvykio versija, keliamas klausimas, kaip nustatyta pareiškėjo tyčia, pareiškėjo vairuoto automobilio tvarkinga techninė būklė. Pažymima, kad byloje neatlikti jokie tyrimai, apklausos ar imtasi kitų priemonių, o pareiškėjo vaizdo įrašas paneigia pareigūnų versiją ir samprotavimus. Taip pat skunde teigiama, kad pareiškėjas iš karto pareigūnams nurodė, jog jis neturėjo jokio noro chuliganiškai vairuoti, ir kad pas jį matomai sugedo automobilio ABS sistema (ratų antipraslydimo sistema), ką patvirtino specializuotas auto servizas po dviejų dienų. Pareiškėjo įsitikinimu, nebuvo jo tyčios, o buvo jo atsakomybę šalinanti aplinkybė – sugedo automobilio ratų praslydimo kontrolė važiuojant šlapia kelio danga. Nurodo, kad pareiškėjui pačiam gedimas buvo netikėtas, jam paaiškėjus pareiškėjas variklio apsukų nedidino ir tai nėra patvirtinta ar nustatyta jokiais byloje esančiais įrodymais, o tik pareigūnų subjektyviu pamąstymu. Skunde teigiama, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareiškėjo automobilis sankryžoje slysta šonu, tačiau nedaug ir nedemonstratyviai, kas, pareiškėjo manymu, tik patvirtina, kad buvo prarasta automobilio kontrolė. Pareiškėjo teigimu, jis ėmėsi visų atsargumo priemonių ir nesiekė pavojingo vairavimo. Skunde kritikuojamas įrodymų vertinimas, teigiama apie pareigūnų nepagrįstą nusistatymą prieš pareiškėją ir kaltumo prezumpcijos jo atžvilgiu taikymą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo atstovo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Teigia, kad iš surinktų įrodymų akivaizdu, jog šoninis slydimas įvyko dėl vairuotojo tyčinių veiksmų, tai yra R. S. be jokios priežasties staiga padidino važiavimo greitį tuo metu, kai buvo atliekamas kairio posūkio manevras. Institucija pastebi, kad iš R. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jis pats su inkriminuotu kaltinimu sutiko, kas seka ir iš policijos pareigūno kūno kamera padaryto garso ir vaizdo įrašo. Institucija taip pat nesutinka su skundo teiginiais apie G. S. padėties pabloginimą, jam skiriant griežtesnę baudą ir administracinio poveikio priemonę nei buvo nurodyta protokole.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. spalio 26 d. vairuodamas lietingą ir šlapią dieną, tą dieną vairuodamas techninę apžiūrą praėjusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stengėsi laikytis visų atsargumo priemonių. Dėl svarbios priežasties ne iš chuliganiškų paskatų, tą matant kitiems eismo dalyviams, nesant tyčios, bet dėl automobilio gedimo, akseleruodamas, bet nedidindama variklio apsukų, sukdamas į kairę, pajuto, kad automobilio galinė ašis slysta. Kai pajuto, kad automobilio galinė ašis slysta jis atleido galinį akseleratoriaus pedalą ir nedidino apsukų, pabaigė manevrą. Slystant neišvažiavo į priešingą eismo juostą ar kitą eismo juostą, jis liko savo juostoje. Kitos transporto priemonės neturėjo imtis jokių papildomų priemonių, nes jis nesudarė kliūčių, spūsčių, nesugadino. Pareigūnų buvo sustabdytas kai pabaigė manevrą, per policijos radiją išgirdo sakant, kad juodas BMW sustotų į šalikelę. Policijos pareigūnai išvažiavo į priešiną eismo juostą, jį sustabdė iš priekio, tuomet policijos pareigūnas iš keleivio vietos išlipo ir rodė, kad jam sustoti. Jis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir sustojo šalikelėje esančioje aikštelėje. Pareigūnams sakė, kad nenorėjo chuliganiškai elgtis. Vietoje buvo surašytas protokolas, susipažino su jo turinio, tačiau su protokolu nesutiko. Iki įvažiuojant į sankryžą buvo viskas gerai su automobiliu, iki sankryžos nebuvo jokių ant skydelio gedimo, tačiau kai įvažiavo, po kairiojo posūkio pastebėjo, kad dega gedimo lemputė. Po bendravimo su pareigūnais vis dar degė gedimo lemputė, tačiau jos neužfiksavo. Prieš įvažiuojant į sankryžą, neturėjo minčių, noro pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius. ABS gedimai netrukdė važiuoti toliau. Praėjus dviem dienoms po įvykio kreipėsi į servisą. Praslydimas įvyko ne dėl jo veiksmų, viskas įvyko greitai. Kelių taisyklės jam žinomos, yra baigęs mechaniką, laiko save atsakingu vairuotoju ir laikosi kelių eismo taisyklių.
Liudytojas D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. spalio 26 d. Panevėžyje dirbo kartu su V. K., BMW vairuotojas suko į(duomenys neskelbtini) darė kairį posūkį. Jų ekipažas važiavo priešinga kryptimi su vairuotojais, matė du BMW, vieną juodos spalvos ir kitas salotinės, išskirtinės spalvos BMW. Pastebėjo, kad automobiliai važiavo ne mažu greičiu ir vienas iš jų kėlė triukšmą. Jų ekipažas apsisuko nusprendė patikrinti vairuotojus, jiems degė raudonos spalvos signalas. Jie palaukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, kad nesudarinėti kamščių. Tuo metu jie specialiai atsidarė langą, kad pasiklausyti, ar tikrai tas salotinio automobilio perdaryta išmetimo sistema, bet jie išgirdo, kad ten buvo ir to kito BMW didinamas apsukos, girdėjo ratų prasisukimą. Ratai paprastai, ramiai, nestipriai akseleruojant važiuojant neslysta, kai nekeliamos apsukos, tai mašina nepradeda slysti. Abu BMW stovėjo toje pačioj 2 ar 3 eismo juostoje. Išskirtinės spalvos sukėlė įtarimų dėl garso padidinto. Juos ir vairuotojus skyrė 1-3 automobiliai. Jiems buvo viskas gerai matoma. Į (duomenys neskelbtini) sukdamas salotinės, išskirtinės spalvos BMW važiavo ramiai, o iš paskos jo važiavo kitas juodos spalvos BMW, kuris didindamas variklio apsukas, šonu privertė automobilį slysti šonu ir tą posūkį pravažiavo ir jie tada jį iš karto susistabdė. Jie matė, kaip vyko posūkis į kairę. Jų tarnybinio automobilio kameros neužfiksavo įvykio, nes ne viską filmuoją ką jie mato, tačiau jie matė gerai viską akimis, niekas vaizdo netrukdė. Tada susistabdė abu BMW, jis priėjo prie to BMW kuris slydo šonu, BMW vairuotojas iškarto savo kaltę pripažino, kad blogai padarė. Automobilis su galiniais varomais, staigiai užkelia variklio apsukas, tai buvo tyčinis veiksmas. Jis su kolega pasakė, kad jis blogai padarė, nes jis mieste slydo, jis viską suprato. Kelio danga, buvo tokia po lietaus, bet nebuvo labai drėgna, nebuvo balų. Vairuotojas apie gedimus nekalbėjo. Automobilis lyg buvo išslydęs iš kitą eismo juostą. Situacija kėlė pavojų, priešpriešais buvo automobiliai, kuriems galėjo sukelti pavojų. BMW ABS sistema kontroliuoja automobilį, kad jis neitų į slydimą. Sugedus sistemai vairuotojas turi žinoti iš skydelio degančių lempučių. Didelio gazo paspaudimas ir šios ABS sistemos neveikimas ant asfalto nereikalingas, nes automobilis pastoviai neslysta. Ant tokios kelio dangos, kuri buvo tuo metu, kai vyko šis pažeidimas, buvo nei šlapias, nei sausas asfaltas, užmest automobilį šonu reikėjo paspausti akseleratorių stipriai. Šiuo atveju neturi įtakos, ar sistema veikia ar ne, čia buvo padaryta specialiai. Neatsimena, ar vairuotojas nurodė aplinkybes, dėl kurių jo automobilis slydo. Jeigu būtų žinoję apie gedimą, būtų surašę tokį protokolą, kokį surašė. Kiti eismo dalyviai nežino, ar turėjo kažką daryti, kad išvengtų BMW automobilio. Ten yra reguliuojama pėsčiųjų perėja, važiavo ta juosta, kur priešais yra šaligatvis, tie patys pėstieji galėjo pasitraukti nuo visų dalykų. Dėl pažeidimo vairuotojui buvo išaiškinta fabula, kad iš chuliganiškų paskatų privertė automobilį slysti šonu, jam buvo perskaityta fabula, paaiškinta už ką surašyta ir asmuo su jais dėl pažeidimo sutiko, šiam įteikė protokolą ir atsisveikino.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad Panevėžyje dirbo kartu su D. A., 2024 m. spalio 24 d. dirbo Panevėžyje. Jie vienoje sankryžoje pastebėjo du BMW, jie pasirodė išskirtiniai, ant langų buvo lipdukai, kurie žymi BMW susibūrimus, klubus. Žalsvo – pirmo automobilio perdaryta išmetimo sistema, kuri skleidė labai didelį garsą. Šios transporto priemonės judėjo greičiau nei visi, skleidė tam tikrą didelį garsą. Todėl jie prisijungė iš galo. Iš pradžių, kai pastebėjo, tai stovėjo ne iš paskos, jie stovėjo (duomenys neskelbtini), o BMW vairuotojai (duomenys neskelbtini), vairuotojai jiems buvo iš kairės. Jie (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur degė jiems žalias. Tad jie iš (duomenys neskelbtini) pusės į dešinę pasuko link to paties šviesoforo (duomenys neskelbtini). Tarp BMW vairuotojų ir jų stovėjo gal 3-4 automobiliai. Jiems buvo matomas posūkio darymas, dvi eismo juostos leidžia sukti į kairę, jie sustojo, taip kad matytų tas transporto priemones, ne visada matosi tarybine kamera tai ką jie mato. Žalsvas automobilis pajudėjo, jis gal bandė kažkaip slysti, bet jis išvengė, jis buvo sustabdytas už sankryžos dėl dujų išmetimo sistemos perdarymo. Antro automobilio išvažiavimą, pajudėjimą matė iš vietos, pats pajudėjimas iš vietos į kairę buvo greitas, kažkiek padangos sucypė, tik antras automobilis pradėjo slysti. Po akseleratoriaus paspaudimo pradėjo slysti ir tada automatiškai atsirado cypiančių padangų garsas. Nepamena, kelio danga buvo. Toks važiavimas sukėlė pavojų kitoms transporto priemonėms, pėstiesiems. Slystant visas automobilis į kitą eismo juostą nebuvo įslydęs, tačiau automobilio galas buvo. Tyčinis vien dėl to, kad iš garso jau galima pasakyti, nes akseleruodamas leidžia garsą, kad atkreiptų dėmesį, o kiti asmenys ramiai pavažiavo. Jis pats bendravo su BMW vairuotoju, pats vairuotojas sutiko su pažeidimu, nepamena, kad nurodė apie automobilio gedimus.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą.
Skundas netenkinamas.
Skundu nesutinkama su G. S. nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kritikuojamas byloje surinktų įrodymų vertinimas, ginčijamos Institucijos padarytos išvados dėl G. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, teigiama apie policijos pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus, šališkumą, teisingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimus. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo atstovo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad G. S. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai ir skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti skundą ir naikinti ar keisti ginčijamą Institucijos nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjui inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos, tai yra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 2AT-66-648/2022).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos nutarimu G. S. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nesilaikė visų atsargumo priemonių, be svarbios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems eismo dalyviams, tyčia, sukdamas į kairę staigiai akseleruodamas, privertė automobilio galinę dalį slysti į gretimą eismo juostą, tuo sukėlė pavojų eismo dalyviams, tuo pažeidė KET 4, 5, 6, 9 punktų reikalavimus.
KET 4-6 punktai numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundo teismui bei Pareiškėjo paaiškinimų teisme, jis neneigia administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs transporto priemonę, iš esmės neneigia ir administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių dėl automobilio šoninio slydimo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tik pateikia savo versiją, teigdamas, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, kad slydimas buvo netyčinis, o dėl automobilio gedimo, šlapios kelio dangos. Taipogi skunde be kita ko teigiama apie pakankamų objektyvių G. S. kaltę pagrindžiančių duomenų nebuvimą, byloje surinktų įrodymų kritišką vertinimą. Gi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo pritarti tokiems skundo teiginiams ir daro priešingą išvadą – kad byloje pakanka įrodymų, jog G. S. administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus atliko tyčia ir iš chuliganiškų paskatų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administraciniame kaltinime aprašytas nusižengimas buvo užfiksuotas tarnybiniu automobiliu važiavusių policijos pareigūnų. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. A. ir V. K. duodami parodymus nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie G. S. atliktus ir administraciniame kaltinime aprašytus veiksmus (akseleravimo, automobilio slydimo šonu, sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, veiksmus), kurie, jų manymu, buvo atlikti tyčia, sąmoningai. Tokias pat aplinkybes policijos pareigūnas V. K. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, surašytame neilgai trukus po įvykio dienos. Liudytojų D. A. ir V. K. nurodytos aplinkybės apie G. S. atliktus veiksmus neprieštarauja ir byloje esančių vaizdo įrašų duomenims. Byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame fiksuotas pareiškėjo važiavimas automobiliu administraciniame kaltinime nurodytoje sankryžoje, duomenys visiškai atitinka minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes apie staigų, sąmoningą, tyčinį, demonstratyvų bei pavojingą pareiškėjo elgesį vairuojant automobilį. Pažymėtina ir tai, kad iš policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo aiškiai girdėti, kaip Pareiškėjas nurodo, jog nebūtų taip daręs, jei būtų matęs policiją, kas tik patvirtina, jog G. S. sąmoningai pasirinko tokį – administraciniame kaltinime aprašytą – chuliganišką važiavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų D. A. ir V. K. parodymais, V. K. tarnybiniu pranešimu, kuriuos patvirtina ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai, ir juos laiko patikimais, Pareiškėjo kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo padarymo patvirtinančiais įrodymais. Motyvų, kodėl paminėti ludytojai D. A. ir V. K. galėtų apkalbėti Pareiškėją, teismas nenustatė, tokių duomenų byloje nėra, jų nenurodė bei nepateikė ir Pareiškėjas, jo atstovas.
Tuo tarpu G. S. paaiškinimų analizė rodo akivaizdų jo siekį pateisinti savo veiksmus, juos pateikiant kaip nuo jo valios nepriklausiusius. Kaip minėta, iš karto po nusižengimo padarymo sustabdžiusiems policijos pareigūnams neneigęs chuliganiško vairavimo, skunde teismui bei teisme Pareiškėjas jau tai neigė ir nurodė, kad nestabilų automobilio vairavimą sąlygojo kelios priežastys: šlapia kelio danga bei tai, kad netikėtai sugedo automobilio ABS (ratų antipraslydimo) sistema. Teismas gi, įvertinęs aukščiau nurodytų, byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, sprendžia, kad Pareiškėjo, jo atstovo, kaip pareiškėjo elgesį vairuojant pateisinančios nurodytos aplinkybės, net ir pateikus dokumentus apie po įvykio keistą automobilio ABS daviklį, nepaneigia tyčinio, chuliganiško pareiškėjo vairavimo administraciniam kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) apibrėžiama kaip motorinėse transporto priemonėse naudojama stabdžių sistema, neleidžianti ratams užsiblokuoti stabdymo metu, kuri padeda vairuotojui suvaldyti automobilį staigaus stabdymo metu, sistema neleidžia automobiliui slysti bei leidžia automobilio ratams suktis pirmyn, taip leisdama vairuotojui išlaikyti automobilio valdymą (internetinė svetainė: ABS – Vikipedija). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis sankryžoje posūkio metu buvo stabdomas, priešingai – iš vaizdo įrašo, policijos pareigūnų parodymų, tarnybinio pranešimo matyti ir skunde pripažįstama, kad ir slydimo metu automobilis buvo toliau akseleruojamas. Be to, vaizdo įrašo duomenys, policijos pareigūnų parodymai, tarnybinis pranešimas liudija apie pareiškėjo vairuoto automobilio variklio apsukų didinimą, didesnį akseleravimą posūkio metu. Šios aplinkybės, jas vertinant surinktų įrodymų kontekste, leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjo, jo atstovo nurodomas galimai įvykio metu atsiradęs ABS gedimas, pareiškėjui automobilio tuo metu net nestabdant, neturėjo jokio ryšio su automobilio slydimu ir jo valdymu nestabdant slydimo metu.
Skunde nurodoma, jog pareiškėjas atlikdamas posūkio manevrą akimirkai prarado sukibimą su danga ir slystelėjo, todėl jis savo veiksmais bandė atgauti transporto priemonės kontrolę. Tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia vaizdo įraše užfiksuota situacija, kur matyti, jog posūkyje keisdamas transporto priemonės važiavimo kryptį didino variklio apsukas, dėl ko transporto priemonės galinė dalis slydo šonu. Pagal Pareiškėjo paaiškinimą, jo veiksmai pradėjus automobiliui slysti buvo nukreipti į jo suvaldymą, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma pavirtina, kad būtent jo paties tyčiniai veiksmai išprovokavo automobilio slydimą, kurį jis pats ir suvaldė.
Kritiškai vertintini skunde nurodyti bei Pareiškėjo teisme išsakyti teiginiai apie galimą automobilio nesuvaldymą dėl šlapios kelio dangos. Iš visų vaizdo įrašų medžiagos matyti, kad įvykio metu kelio danga buvo drėgna, tačiau tuo metu nelijo, vandens sankaupų ar balų ant kelio dangos taip pat nematyti. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ta pačia gatve važiavo ir posūkį darė ne vienas automobilis, tačiau jokių kitų automobilių slydimai, be pareiškėjo vairuoto automobilio pastarajam tyčia staigiai akseleruojant, nebuvo fiksuoti.
Taigi, surinktų įrodymų visuma pavirtina ir nėra abejonių, jog ne pareiškėjo nurodomas galimas ABS gedimas ir ne šlapia danga buvo priežastimi automobilio slydimo šonu sankryžoje darant kairio posūkio manevrą, o paties pareiškėjo sąmoningai pasirinktas tyčinis elgesys siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, kas rodo jo chuliganiškas paskatas. Vien tai, kad Pareiškėjas atgavo automobilio kontrolę ir jį suvaldė, nepaneigia to, kad jo veiksmai buvo chuliganiški ir tyčiniai, kadangi yra svarbūs ir vertinami prieš tai buvę Pareiškėjo veiksmai, kuomet tyčia be svarbios priežasties buvo skeltas automobilio slydimas.
Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjo, jo atstovo deklaratyvius teiginius apie pavojaus nesukėlimą pareiškėjo veiksmais. Pažymėtina, kad administraciniame kaltinime nurodytas įvykis buvo Panevėžio miesto vienoje centrinių, didelių sankryžų, dienos metu, esant intensyviam transporto priemonių eismui, esant daug automobilių. Ta pačia eismo juosta už Pareiškėjo ir greta jo kita eismo juosta važiuojantys vairuotojai taip pat atlikinėjo posūkio į kairę manevrą, kiti vairuotojai už sankryžos, laukė, kol užsidegs jiems eismą leidžiantis šviesoforo signalas, minėtoje sankryžoje buvo gausu automobilių, sankryžos prieigose visur pėsčiųjų zonos. Policijos pareigūnai teisme parodė, jog jiems nekilo jokių abejonių, jog vairuotojas kelyje elgėsi chuliganiškai bei pavojingai, ką liudija ir greita policijos pareigūnų reakcija į Pareiškėjo netinkamą vairavimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad toks pareiškėjo chuliganiškas vairavimas, kuomet jis nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, be svarbios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems eismo dalyviams, tyčia, sukdamas į kairę staigiai akseleruodamas, privertė automobilio galinę dalį slysti į gretimą eismo juostą, sukėlė pavojų eismo dalyviams, nes rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir (ar) turtu. Be to, vien aplinkybė, jog niekam nebuvo padaryta žala, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas bei chuliganiškas.
Įvertinus visas reikšmingas įvykio aplinkybes, surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad G. S. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo chuliganiškai, tai yra dėl chuliganiškų paskatų pažeidė KET, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Subjektyvūs ir Pareiškėjui palankiai skunde dėstomi faktinių aplinkybių vertinimai bei interpretavimai, taip pat Pareiškėjo pateiktieji duomenys apie administraciniame kaltinime nurodyto automobilio remontą praėjus dviem dienom po įvykio, minėtos teismo išvados nekeičia ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą, kuris priimtas tinkamai ir teisingai įvertinus visus reikšmingus duomenis, Pareiškėjo elgesį įvykio metu ir paskatas dėl tokio neteisėto elgesio.
Dėl skunde teismui nurodytų, Pareiškėjo veiksmus teisinančių aplinkybių teismas be kita ko pažymi, kad teismų praktikoje yra įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nepadaryta žala; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį - jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi, Pareiškėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau toks nebuvo.
Skunde be kita ko teigiama, kad pareiškėjui protokolu buvo paskirta mažesnė bauda ir trumpesnė administracinio poveikio priemonė, o skundžiamu nutarimu juos padidinus pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, draudimo bloginti jo padėtį principas. Su tuo teismas visiškai nesutinka ir pažymi, jog iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui neįvykdžius administracinio nurodymo, laikantis teisinio reglamentavimo, kaip numatyta ANK 613 straipsnyje, jam surašytas administracinis nurodymas neteko galios ir 2024 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta 500 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 16 mėnesių. Teismas jokių pažeidimų Institucijai surašant skundžiamą nutarimą ir Pareiškėjui parenkant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, nenustatė.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija G. S. parinko minimaliam dydžiui artimą ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą ir minimaliam artimą specialiosios teisės atėmimo laikotarpį. Tokią pareiškėjui paskirtą baudą bei administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga ir būtinybę jas švelninti, teismas pagrindo nenustatė. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nesilaikyti straipsnio sankcijos ribų, šiuo atveju nenustatyta. Teismo manymu, G. S. paskirta nuobauda su administracinio poveikio priemone individualizuota tinkamai, ji atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Skunde be kita ko teigiama apie galimus pareiškėjo teisių pažeidimus Institucijai tiriant jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, apie policijos pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus provokuojant pareiškėją prisipažinti, šališkumą, teisingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimus. Tačiau teismas tokius deklaratyvius skunde išdėstytus teiginius laiko niekuo nepagrįstais, nes patikrinęs surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, jokių objektyvių įrodymų, kad skundžiamą nutarimą priėmęs policijos pareigūnas ar įvykio vietoje dirbę ir įrodymus rinkę pareigūnai būtų buvę šališki ar atlikę kokius tai neteisėtus veiksmus Pareiškėjo atžvilgiu, teismas nenustatė. Teismo vertinimu, sprendžiant Pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą, nenustatyta.
Apibendrindamas aukščiau išdėstytas nuostatas teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visumos analizė nepalieka abejonių dėl G. S. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame Institucijos nutarime padarytomis išvadomis dėl G. S. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu ir konstatuoja, kad pažeidėjo kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra tinkamai įrodyta, todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną G. S. atžvilgiu nėra pagrindo. Taip pat G. S. teisingai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.
Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad Pareiškėjo atstovo skundo motyvais tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra pagrindo, todėl skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Valdo Levino skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.