Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo nekilnojamuoju turtu pagal ieškovės J. Ž. patikslintą ieškinio reikalavimą atsakovei A. J., tretiesiems asmenims Z. S., G. J., V. S. J., A. K. B. bei pagal atsakovės A. J. patikslintą priešieškinio reikalavimą ieškovei J. Ž., tretiesiems asmenims Z. S., G. J., V. S. J., A. K. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Atsakovė A. J. patikslintu priešieškinio reikalavimu (e. b. I tomas, b. l. 137-140) prašo teismo nustatyti naudojimosi turtu tarp ieškovės ir atsakovės tvarką: priteisti ieškovei kambarį, plane žymimą II-2 (19,78 kv. m.), taip pat ½ dalį (1,8 kv. m.) koridoriaus, pažymėto plane II-1, iš ieškovės J. Ž. priteisiant 2 554,68 Eur kompensaciją atsakovei A. J. už ieškovei J. Ž. tenkančią didesnę turto dalį, o atsakovei priteisti naudotis patalpomis plane žymimomis II-3 (12,18 kv. m.), II-4 (16,84 kv. m.), II-5 (11,44 kv. m.) bei ½ dalį koridoriaus, plane žymimo I-I (4,90 kv. m.); priteisti iš ieškovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovės atstovas advokatas Ž. R. prašė atsakovės reikalavimus tenkinti visa apimtimi. Priteisti atsakovei ginčo garažą iš pastarosios ieškovės naudai priteisiant 850 Eur piniginę kompensaciją, kadangi abi šalys taip sutarė teismo posėdžio metu. Atstovas taip pat prašė nustatyti ginčo butu tvarką pagal patikslintame priešieškinio reikalavime nurodytas patalpas. Pabrėžė, kad atsakovei pagal siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką leidžiama naudotis netgi didesne jos turima nuosavybės dalimi nei ji iš tiesų turi. Tokiu būdu, ieškovei siūlomos geresnės sąlygos naudotis jos turima nuosavybe. Mano, kad byloje patenkinus priešieškinio reikalavimą, būtų pasielgta racionaliausiai, kadangi atsakovė neturi finansinių galimybių sumokėti ieškovei prašomo dydžio piniginės kompensacijos. Atstovas pažymėjo, kad byloje pateikta turto vertinimo ataskaita nėra teisinga, joje nurodyta turto kaina yra aiškiai per didelė. Atsakovė byloje nurodė, jog sutinka, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė galėtų būti iki 25 000 Eur, nes namas priklauso šešiems savininkams, yra senos statybos.

7. Tretysis asmuo Z. S., dalyvavusi viename iš teismo posėdžių, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), civilinės bylos šalys yra jos kaimynės. Gyvenamajame name yra trys įėjimai, ji vaikšto atskiru įėjimu ir turi savo kiemą. Apie nustatytą naudojimosi tvarką namu, ji nieko nežino. Teismui aiškino, kad palaiko ieškovės poziciją šioje byloje, kadangi daugiau savininkų name nereikia. Atsakovė naudojasi koridoriumi, kuriuo ji pati visiškai nesinaudoja, už tą koridorių moka mokesčius, draudimą. Bet atsakovė jai už tą koridorių neatmoka. Tretysis asmuo neturi nuomonės, kiek galėtų kainuoti atsakovės turima nuosavybė. Mano, kad geriausias sprendimas būtų seserims atsidalyti ir sumažinti name esančių savininkų skaičių. Ji nežino ar yra nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, bet visi gyventojai žino kuriuo ploteliu kuris naudojasi. Atsakovė ir jos šeimos nariai yra labai konfliktiški, su jais nei vienas gyventojas nebendrauja. Teritorijoje yra šulinys, ar yra lauko tualetas, ji nežino. Vasarą ji naudoja šulinį laistymui. Ji pati savo namo dalyje turi visas komunikacijas. Ji savo turimą nuosavybę įgijo 2008 metais, jos butas yra virš 60 kv. m., mokėjo 380 000 litų. Turtas buvo įgytas prieš krizę, kuomet buvo labai pakilę nekilnojamojo turto kainos, prie jos buto yra 6 arai žemės. Kituose teismo posėdžiuose ji dalyvauti nepageidauja.

8. Tretysis asmuo V. S. J., dalyvavęs viename iš teismo posėdžių, nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), civilinės bylos šalys yra jo kaimynės. Jo butas yra apie 30 kv. m. ploto, turi du kambariukus. Jis taip pat palaiko ieškovės pusę, nes su atsakovais nesugyvena, visi labai pykstasi. Atsakovai jam neleidžia įvažiuoti į kiemą. Jis savo bute neturi patogumų, šildosi malkomis, vandenį naudoja iš šulinio, jo tualetas yra lauke, lauke jis turi sandėliuką. Mano, kad ieškovei jos turimą nuosavybę reikia atidalyti. Kituose teismo posėdžiuose jis dalyvauti nepageidauja.

9. Tretieji asmenys G. J. ir A. S. B. teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Trečiajam asmeniui G. J. apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, kadangi teismui nepavyko nustatyti jos buvimo vietos. Trečiajam asmeniui A. S. B. teismo šaukimas įteiktas (e. b. II tomas, b. l. 22).

10. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. B. Ž. teismui nurodė esantis ieškovės sutuoktinis. Paaiškino teismui, kad ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai yra daugiau negu tragiški, seserys labai nesutaria. Po šalių brolio mirties jo sutuoktinė neturi galimybės naudotis turima nuosavybe, neturi net buto raktų, įeiti į butą negali. Ieškovei siūloma naudotis vienu kambariu be tualeto, be vonios, be virtuvės, toks naudojimasis kambariu yra neįmanomas.

11. Liudytoju apklaustas atsakovės sutuoktinis V. J. teismui nurodė, kad šioje civilinėje byloje dėl paveldėto turto pasidalijimo turi susitarti tik abi seserys. (duomenys neskelbtini) metais jis su atsakove susituokė ir nutarė gyventi (duomenys neskelbtini). Namas buvo visiškai be patogumų, buvo remontuojamas iš jo ir sutuoktinės pinigų, nes liudytojas sukūrė savo verslą. Remontas vyko ilgai, nes pinigų namo remontui reikėjo daug. Kartu su jais gyveno žmonos brolis V. R., su kuriuo buvo sutarta labai gerai. Tuo metu jo žmonos, jo ir ieškovės tarpusavio santykiai taip pat buvo labai geri. Seserų santykiai pradėjo blogėti tuomet, kai ji ištekėjo už Ž. Jie tolydžio po truputį blogėjo, kol pasidarė tokie, kokie yra. Nei jis, nei jo sutuoktinė neprieštarauja, kad ieškovė po brolio mirties turi nuosavybės dalį jų bute, taip pat jai priklauso ½ garažo, kuris buvo registruotas mirusio V. R. vardu, nors iš tiesų jis buvo įgytas iš liudytojo asmeninių pinigų. Garažas visą laiką buvo naudojamas kaip sandėlys, jam ir jo šeimai garažas ir šiuo metu yra reikalingas, nes ten yra jo daiktai, jis garažu ir dabar naudojasi. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 6 savininkai, kurių tik jų ir S. bute yra įvestos komunikacijos. Name yra du įėjimai, ieškovė gali naudotis atskiru įėjimu, gali iš atsakovės pasijungti elektrą, šildymą, vandenį. Liudytojas mano, kad ginčo nekilnojamasis turtas gali kainuoti apie 18 000 Eur. Liudytojas pripažino, kad jis yra klausęsis praeito teismo posėdžio garso įrašo.

Motyvuojamoji dalis

12. Ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies. Priešieškinio reikalavimas atmetamas.

13. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė civilinės bylos šalių brolis V. R. (e. b. I tomas, b. l. 4). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu patvirtinama, kad po V. R. mirties atsiradusį palikimą, t. y. negyvenamąją patalpą – garažo boksą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 17/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/100 dalių pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/100 dalių pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/100 dalių kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 22/972 dalis 0,0972 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), lygiomis šalimis paveldėjo civilinės bylos šalys, t. y. tiek ieškovės J. Ž., tiek atsakovės A. J. asmeninėn nuosavybėn po savo brolio mirties atiteko po ½ dalį garažo bokso, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po 17/200 dalių gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei po 11/972 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, b. l. 4). Iš 2020 m. sausio 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatų bendraturčiais yra ieškovė J. Ž. (17/200 dalių), atsakovė A. J. (17/200 bei 16/100 dalių), tretieji asmenys Z. S. (250/1000 dalių), G. J. ir V. S. J. (9/100 bei 10/100 dalių) bei A. K. B. (13/100 dalių) (e. b. I tomas, b. l. 4). (duomenys neskelbtini) įregistruota bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, b. l. 47-48). Iš (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 0,0972 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais yra atsakovė A. J. (83/972 164/972 dalių), ieškovė J. Ž. (11/972 dalių), tretieji asmenys A. K. B. (75/972 dalių), Z. S. (531/972 dalių), G. J. ir V. S. J. (22/972 dalių), V. S. J. (49/972 ir 37/972 dalių). Nurodytame žemės sklype nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas kelio servitutas – leisti naudotis 3,50 metrų pločio ir 24 metrų ilgio praėjimu ir pravažiavimu prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras pateikto namų valdos žemės sklypo ribų plano matyti, kad bendraturčiai yra sutarę dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu. Atsakovė A. J. nuosavybės teise valdo 169 kv. m. žemės sklypo ploto, velioniui V. R. nuosavybės teise priklausė 85 kv. m. žemės sklypo ploto. Nurodytas nuosavybės dalis abu bendraturčiai valdė bendrai, jų sklypai bendrame plote pažymėti Nr. 2 ir Nr. 3 (e. b. I tomas, b. l. 120-124). Teismo iniciatyva iš VĮ Registrų centras išreikalauta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini), 35/67190 bei (duomenys neskelbtini) bendraturčių sutartimi dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo patvirtinama, kad atsakovė A. J. ir jos brolis V. R. gyvenamajame name naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis Nr. II-5 (11,44 kv. m. ploto), II-4 (16,84 kv. m. ploto), II-3 (12,18 kv. m. ploto), II-2 (19,78 kv. m. ploto), II-6 (2,03 kv. m. ploto), pusę patalpos (2,65 kv. m. ploto), esančios po laiptais, vedančios į mansardą prie patalpos II-5. Palėpe, esančia virš patalpų II-5 ir II-4, atsakovė naudojasi bendrai su kitais bendraturčiais. Tokiu būdu, atsakovė gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi patalpomis bendro 64,92 kv. m. ploto iš bendro 205,57 kv. m. ploto (e. b. I tomas, b. l. 47-48, 120-124). Byloje pateiktomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitomis prašomo atidalyti nekilnojamojo turto vertė nurodyta sekančiai: negyvenamoji patalpa – garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 1 700 Eur rinkos verte, gyvenamojo namo su ūkio pastatais dalis, priklausanti ieškovei J. Ž. ir atsakovei A. J. įvertinta 36 000 Eur rinkos verte (e. b. I tomas, b. l. 4).

14. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

15. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia (be kita ko), sukeliamus teisinius padarinius: atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą; naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos, kita vertus, kiekvienas bendraturtis turi teisę savo nuožiūra naudotis tik ta konkrečia bendro turto dalimi, kuri jam priskiriama pagal nustatytą naudojimosi tvarką.

16. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nėra subsidiarūs bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, t. y. galimybė taikyti vieną bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą tiesiogiai nepriklauso nuo kito būdo taikymo galimybės. Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, be to, tam tikrais atvejais (pvz., kai nėra įmanomas visiškas bendro daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) yra galimas mišrus šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymas. Kita vertus, aptariama bendraturčio nuožiūros teisė nėra absoliuti. Šios teisės įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išskirti ir kiti kriterijai, kuriais būtina vadovautis atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką.

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2015 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas.

20. Byloje ieškovė J. Ž. pareiškė ieškinio reikalavimą dėl jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Savo priešieškinio reikalavimu atsakovė A. J. prašo daliai civilinės bylos šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, konkrečiai, gyvenamojo namo daliai, nustatyti naudojimosi tvarką.

21. Civilinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad civilinės bylos šalys yra seserys, kurios (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu tapo nekilnojamojo turto, t. y. negyvenamosios patalpos – garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo su ūkio pastatais dalies, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Civilinės bylos nagrinėjimo metu abejoms pusėms sutarus dėl garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir piniginės kompensacijos kitai šaliai priteisimo, teismas tokį šalių reikalavimą tenkina, dėl jo pagrįstumo plačiau nebepasisako ir sprendžia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo bokso, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant atsakovės A. J. asmeninėn nuosavybėn. Už atsakovei asmeninėn nuosavybėn atitenkančią nurodyto nekilnojamojo turto ieškovės dalį, iš pastarosios priteistina 850 Eur dydžio piniginė kompensacija ieškovės naudai (CK 4.80 straipsnis).

23. Atsižvelgdamas į civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, bylos šalių paaiškinimus bei kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad siekiant civilinės bylos šalių interesų pusiausvyros, sprendžiant bylos šalių pateiktus reikalavimus, ieškovės turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje tikslinga atidalyti (CK 4.80 straipsnis), atmetant atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nekilnojamuoju turtu. Tokiu būdu išspręsdamas ieškinio reikalavimą, teismas nurodo, kad atsakovė A. J. civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo ir prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos dalimi gyvenamuoju namu racionalumo. Byloje atsakovė, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, nepateikė teismui prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos projekto, nepagrindė kokiu būdu ieškovė naudosis elektra, šildymu, tualeto, vonios patalpa, virtuve. Atsakovė taip pat nepateikė civilinėje byloje jokių paskaičiavimų kiek tokių komunikacijų įrengimas siūlomoje ieškovei patalpoje galėtų kainuoti ir ar yra įmanomos techninės galimybės tokias komunikacijas įrengti. Teismas kritiškai vertina atsakovės paaiškinimus apie tai, kad ieškovė jai suteiktą patalpą galėtų naudoti kaip sandėlį arba galėtų naudotis lauko tualetu ir naudoti šulinio vandenį, o elektrą apskaityti pagal turimą nuosavybės dalį. Ieškovė savo turimą nuosavybės dalį paveldėjo po savo brolio V. R. mirties. Tiek jo mirties momentu, tiek paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu ginčo nekilnojamojo turto dalyje buvo įrengtos aptariamos komunikacijos, t. y. gyvenamojo namo dalyje buvo įvestas vanduo, kanalizacija, šildymas ir apšvietimas. Tokiu būdu, ieškovei naudojimui turi būti suteikta lygiavertė patalpa, kurioje ieškovė galėtų gyventi naudodamasi visomis name esamomis komunikacijomis ir patogumais. Kita vertus, spręsdamas apie tai, kad nagrinėjamojoje byloje turi būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dalyje dėl gyvenamojo namo, žemės sklypo ir ūkio pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad ieškovės J. Ž. turima nuosavybės dalis palyginus su atsakovės yra ganėtinai maža ir pačio gyvenamojo namo dalyje sudaro tik 16,23 kv. m. ploto, žemės sklypo dalis sudaro tik 42,5 kv. m. iš 972 kv. m. sklypo bendro ploto, kuriuos ieškovė turėtų naudoti bendrai su atsakove A. J. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė prašydama nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo dalimi, nenurodo, kaip būtų naudojamas žemės sklypas, ūkio pastatai, kas laikytina netinkamu siūlymu tokią naudojimosi tvarką patvirtinti. Teismas atsakovę civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo įpareigojęs sutikslinti savo priešieškinio reikalavus, atsakovė byloje pateikė patikslintą priešieškinio reikalavimą ir pasirinko tokį savo teisų gynimo būdą, kuris nagrinėjamojoje byloje negali būti tenkinamas dėl savo ydingumo. Be aukščiau išvardytų priežasčių ir faktinių aplinkybių, teismas tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė A. J. teismo posėdžių metu ne kartą išreiškė poziciją apie tai, kad ji iš esmės neprieštarauja dėl ieškovės nuosavybės dalies atidalijimo, tik nesutinka su ieškovės prašomos piniginės kompensacijos dydžiu.

24. Minėta, jog atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011), būtina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo atidalyti jos nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priteisiant atidalijamą dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatų bei žemės sklypo natūra, o iš atsakovės ieškovei už atidalytą nuosavybės dalį kompensuojant pinigais. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinio reikalavimą nurodė, kad nesutinka su nekilnojamojo turto atidalijimo būdu, nurodė, kad ieškovės prašomo atidalyti turto dalis gali būti atidalijama suformuojant atskirą nekilnojamojo turto vienetą ir iš jos nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismo posėdžių metu atsakovė teismui aiškino, kad sutiktų ieškovės turimą nuosavybės dalį atidalyti priteisiant jai visą abiejų šalių turimą nuosavybės dalį, o ieškovei ji sutiktų išmokėti 3 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Didesnės kompensacijos atsakovė nurodė nesutinkanti mokėti iš principo, nes nemato reikalo ieškovei mokėti daugiau. Atsakovė nurodė taip pat mananti, kad nekilnojamojo turto ataskaitoje nurodoma nekilnojamojo turto vertė yra aiškiai per didelė, ginčo gyvenamojo namo dalis, ūkio pastatų ir nuosavybėje turimo žemės sklypo dalis galėtų kainuoti iki 25 000 Eur.

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Tais atvejais, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė ir jos negalima realiai atidalyti, savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe gali būti nevertinamas kaip labai svarbus, tačiau klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; kt.).

27. Minėta, jog ginčo gyvenamojo namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), yra bendro 64,92 kv. m. ploto. Ieškovei nuosavybės teise iš bendro ploto priklauso 16,23 kv. m. Ieškovė taip pat po savo brolio V. R. mirties paveldėjo 17/200 dalių dviejų ūkio pastatų ir kiemo statinių bei 11/972 dalių žemės sklypo, kurio plotas sudaro 42,4 kv. m. Tokiu būdu, konstatuotina, kad bylos šalims priklauso nevienodos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gerokai mažesnė nei atsakovės, kuriai be nurodytos nuosavybės dalies dar priklauso 16/100 dalių viso gyvenamojo namo bei ūkio pastatų ir dar 164/972 dalys žemės sklypo.

28. Teismui nekyla jokių abejonių, kad atsakovė A. J. turi esminį interesą naudotis ginčo nekilnojamuoju daiktu. Teismo posėdžių metu pastaroji nė karto neišsakė intereso, kad ieškovė liktų gyventi aptariamo nekilnojamojo turto dalyje, o jai būtų išmokama piniginė kompensacija. Priešingai, iš civilinėje byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad atsakovė ir jos šeima gyvena gyvenamojo namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), naudojasi ne tik savo, bet ir ieškovei priklausančia turto dalimi, ūkio pastatais ir žemės sklypo dalimi. Atsakovė teismo posėdžių metu pripažino, kad būtent ji ir jos sutuoktinis rūpinasi ginčo turtu, jį prižiūri, moka mokesčius, byloje nėra pateiktų duomenų, kad atsakovės šeima name nebeketina gyventi. Tuo tarpu, ieškovė jau daugelį metų ginčo turtu nesinaudoja, jame negyvena, nelaiko jame jokių daiktų, kaip ji pati nurodo, šis turtas jai nėra reikalingas. Tarp civilinės bylos šalių santykiai yra konfliktiški, seserys nebendrauja, nesutaria, nesidomi viena kitos gyvenimu. Be to, ieškovės turima nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje yra aiškia per maža, kad ją atidalinus būtų galima sukurti lygiavertį nekilnojamojo turto vienetą, kurį būtų galimybė naudoti pagal jo esamą tikslinę paskirtį, nedarant esminės žalos tiek jau esamam, tiek naujai kuriamam nekilnojamajam turtui. O būtent, ieškovei iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijus vieną kambarį, kaip siūlo atsakovė, ir dalį koridoriaus, ieškovei nebūtų suteikta galimybė prieiti prie elektros apskaitos prietaisų, nebūtų užtikrintas patalpos šildymas, galimybė naudotis tualetu, vonia, gamintis maistą. Tuo tarpu, naudotis patalpomis, kuriose ieškovei tokios paslaugos būtų suteiktos, atsakovė savo priešieškiniu nesiūlo. Toks atidalijimo būdas, teismo vertinimu, negali būti laikomas tinkamu, o sąnaudos, reikalingos tokiam turtiniam vienetui sukurti, vertintinos pernelyg didelėmis. Spręsdamas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo būdo, teismas taip pat pažymi, kad kaip ir minėta aukščiau šiame sprendime, atsakovė visų teismo posėdžių metu iš esmės neprieštaravo dėl ieškovės siūlomo turto atidalijimo būdo, tačiau nesutiko su ieškovės prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydžiu, nurodydama, kad nekilnojamasis turtas yra įvertintinas akivaizdžiai neteisingai.

29. Teismo posėdžių metu atsakovė A. J. konkrečiai neišsakė savo pozicijos dėl jos pačios finansinės padėties bei galimybės ieškovei išmokėti jos prašomo dydžio piniginę kompensaciją. Konkrečiai, viena vertus ji teismui aiškino, kad neturi galimybės išmokėti ieškovei 9 000 Eur dydžio piniginės kompensacijos dėl savo sunkios finansinės padėties, kita vertus aiškino teismui, kad jos gaunamos pajamos yra normalios, ji sutiktų ieškovei išmokėti 3 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, taip pat paskutiniojo teismo posėdžio metu atsakovė esminiai pakeitė vieną iš savo reikalavimų ir sutiko už ginčo garažą sumokėti ieškovei 850 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dirba trijose darbovietėse, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 740 Eur (e. b. II tomas, b. l. 25, 26, 34). Atsakovė savo vardu turi dar vieną nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pati atsakovė nurodo, kad santaupų ar skolinių įsipareigojimų neturi. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovės padėtis nėra tokia sunki, kad pastaroji neturėtų galimybės ieškovei išmokėti teismo nustatyto dydžio piniginės kompensacijos už jai atitenkančią ieškovės turto dalį. Teismas sprendžia, kad parinkdamas tokį nekilnojamojo turto atidalijimo būdą, teismas racionaliai, laikydamasis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros, išspręs tarp civilinės bylos šalių kilusį ginčą dėl bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio turto valdymo bei greičiau atkurs teisinę taiką.

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Ieškinyje prašomos priteisti kompensacijos už atidalijamą turtą sumą ieškovė grindžia civilinėje byloje pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) duomenimis ginčo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nuosavybės teise priklausanti ieškovei ir atsakovei, vertintina 36 000 Eur rinkos verte. Atsakovė A. J. su nurodyta turto rinkos verte nesutinka, nurodo, kad vertinamas turtas galėtų kainuoti iki 25 000 Eur, taip, kaip yra nurodyta vertintojo konsultacinėje pažymoje. Civilinėje byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Konsultacinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuri teismui buvo pateikta kartu su pirminiu ieškinio reikalavimu, patvirtina, kad to paties vertinamo nekilnojamojo turto labiausiai tikėtina vertė rinkoje yra nuo 25 000 Eur iki 27 000 Eur (e. b. I tomas, b. l. 4). Tuo tarpu, civilinėje byloje esančiais VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašais patvirtinama, kad viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 61 183 Eur, išskiriant, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė (duomenys neskelbtini) duomenimis yra 23 900 Eur, o gyvenamojo namo ir ūkio pastatų vidutinė rinkos vertė 2019 m. gegužės 2 d. – 2020 m. sausio 10 d. duomenimis yra 37 283 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad viso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 205,57 kv. m., o civilinės bylos šalims priklausanti namo dalis sudaro 64,92 kv. m. (31 proc.), laikytina, kad VĮ Registrų centras duomenimis ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkio pastatų dalis įvertinta 11 557 Eur suma. Analogiškai, kadangi viso žemės sklypo bendras plotas yra 972 kv. m., o ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso 254 kv. m. (26 proc.) ploto, tai pastarųjų žemės ploto dalis VĮ Registrų centras duomenimis yra įvertinta 6 214 Eur suma. Tokiu būdu, viso civilinės bylos šalims priklausančio namo dalies vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra 17 771 Eur.

31. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Nors kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad individualaus turto vertinimo išvados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis bei galimus kitus įrodymus, tačiau turto vertės nustatymas tiek pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę, tiek remiantis kitais įrodymais kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu.

32. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nesutikdama su ieškovės ieškinio reikalavime nurodyta prašomos piniginės kompensacijos suma ir turto verte atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytą ginčo turto vertę, kadangi pateikti tokius įrodymus atsakovę įpareigoja CPK 12 ir 178 straipsniai. Minėta, jog byloje ieškovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuria ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė nurodyta 36 000 Eur. Byloje taip pat ieškovė yra pateikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Konsultacinę pažymą apie tai, kad labiausiai tikėtina ginčo nekilnojamojo turto vertė yra nuo 25 000 Eur iki 27 000 Eur. VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenimis šio turto rinkos vertė yra 17 771 Eur. Pati atsakovė teismo posėdžio metu pateikė viešai talpinamus skelbimus apie Panevėžio mieste parduodamą nekilnojamąjį turtą, kurių turinys patvirtina, kad pvz., visas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1947 metų statybos, 82,40 kv. m. ploto yra parduodamas už 39 600 Eur sumą; gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1956 metų statybos, 426,44 kv. m. ploto parduodamas už 149 700 Eur sumą; gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1947 metų statybos, 101 kv. m. ploto parduodamas už 47 800 Eur. Be to, atsakovė teismo posėdžių metu sutiko remtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pačios ieškovės byloje pateikta konsultacine pažyma ir nurodė, kad ginčo nekilnojamojo turto kaina galėtų būti iki 25 000 Eur. Byloje ieškovė papildomai pateikė rašytinius įrodymus apie ginčo nekilnojamojo turto mokestinę vertę, konkrečiai 2021 m. balandžio 15 d. VĮ Registrų centras duomenimis nurodoma, kad nekilnojamojo turto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (viso namo) mokestinė vertė yra 37 100 Eur, o žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (vis sklypo) mokestinė vertė yra 5 780 Eur. Remdamasis civilinėje byloje išdėstytais civilinės bylos šalių paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais dėl ginčo nekilnojamojo turto vertės, taip pat tuo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1937 – 1947 metų statybos, nuosavybės teise priklauso netgi šešiems bendraturčiams, atsižvelgiant į name esančių bendraturčių skaičių pastarieji nuosavybės teise valdo sąlyginai nedidelio ploto žemės sklypą, teismas sprendžia, kad civilinėje byloje pačios ieškovės su pirminiu ieškinio reikalavimu pateikta (duomenys neskelbtini) Konsultacinė pažyma apie tai, kad labiausiai tikėtina ginčo nekilnojamojo turto rinkos kaina galėtų būti nuo 25 000 Eur iki 27 000 Eur, taip pat į tai, kad pati atsakovė sutiko, jog aptariamo turto vertė galėtų būti iki 25 000 Eur, teismas sprendžia, kad civilinės bylos šalims nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 25 000 Eur. Teismas sprendžia, kad pagrindo nesiremti šia konsultacine pažyma byloje nėra, kadangi turto vertė buvo atlikta apžiūrėjus nekilnojamojo turto objektą tiek iš vidaus, tiek iš išorės, pati ieškovė teikdama tokią pažymą jos teikimo metu sutiko būtent su joje nurodyta ginčo nekilnojamojo turto verte, vadinasi ją pripažino. Be to, teismo vidiniu įsitikinimu, tokia ginčo nekilnojamojo turto vertė labiausiai atitinka realią nekilnojamojo turto vertę, kuri yra artima tiek VĮ Registrų centras nurodomai masinio vertinimo turto vertei, tiek pačios ieškovės byloje pateiktai mokestinei ginčo turto vertei. Atsižvelgiant į nurodytą nekilnojamojo turto vertę, iš atsakovės už jai atitenkančią nekilnojamojo turto dalį ieškovės naudai priteistina 6 250 Eur dydžio piniginė kompensacija.

33. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl teismui nusprendus iš atsakovės ieškovės naudai už jai atitenkančią nekilnojamojo turto dalį priteisti pinigines kompensacijas, toks ieškovės reikalavimas tenkinamas.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikdama teismui pradinį ieškinio reikalavimą sumokėjo 312 Eur žyminį mokesčio, vėliau savo ieškinio reikalavimą tikslino, t. y. sumažino prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydį, todėl nuo ieškinio reikalavimo sumos turėjo mokėti tik 222 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė byloje taip pat pateikė duomenis, kad ji patyrė 370 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimus bei 1 070 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė teikdama priešieškinio reikalavimą sumokėjo 132 Eur žyminio mokesčio, taip pat byloje pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Civilinėje byloje taip pat yra paskaičiuotos 28,50 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Teismas ieškovės reikalavimus patenkina iš dalies (63 proc.), atsakovės priešieškinio reikalavimas atmetamas visiškai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 140 Eur dydžio žyminis mokestis, 233 Eur išlaidų už turto vertinimą bei 674 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Valstybės naudai iš atsakovės priteistinos 17,95 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 111 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš ieškovės taip pat priteistinos 10,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Permokėta 90 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis ieškovei grąžintina iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės J. Ž. ieškinio reikalavimą patenkinti iš dalies.

Atsakovės A. J. priešieškinio reikalavimą atmesti.

A. J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – garažo boksą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 17/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/100 dalių pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/100 dalių pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/100 dalių kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 22/972 dalis 0,0972 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), visą šį turtą priteisiant A. J. asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 7 100 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio piniginę kompensaciją už A. J. atitenkančią J. Ž. nekilnojamojo turto dalį, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, 233 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus) išlaidų už turto vertinimą bei 674 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 111 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,95 Eur (septyniolika eurų 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,55 Eur (dešimt eurų 55 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Grąžinti J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimties eurų) dydžio žyminio mokesčio permoką (įmokos kodas 5660). Žyminio mokesčio permokos grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.