Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1001-881/2018 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui A. I. dėl prekių ženklo ,,RONDO“ registracijos pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. T. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo A. I. (I.) prekių ženklo „RONDO“ (registracijos Nr. 46147) registraciją negaliojančia, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 1976 metų rudenį kartu su broliu G. T. įkūrė vokalinį instrumentalinį ansamblį, kuriam ir vadovavo. Šiame ansamblyje tuo metu, be ieškovo ir G. T., taip pat grojo A. M. bei R. U.. Vėliau grupės sudėtis (išskyrus ieškovą ir G. T.) kito. 1984 metais į grupę buvo pakviestas atsakovas.1985 m. vasario 12 d. Lietuvos TSR kultūros ministerijos kolegijos nutarimu vokaliniam instrumentaliniam ansambliui, vadovaujamam brolių T., buvo suteiktas pavadinimas „Rondo“. Pavadinimą „Rondo“ sugalvojo ir Lietuvos TSR kultūros ministerijos kolegijai pateikė tvirtinti ieškovas. 1987 m. ieškovas pasitraukė iš grupės muzikantų sudėties, tačiau liko vienu iš grupės vadovų. G. T. iš grupės pasitraukė 1989 metais.2002 m. vasario 11 d. atsakovas Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką dėl prekių ženklo „RONDO“ (paslaugoms, pagal Nicos klasifikaciją žymimoms Nr. 41) (toliau – ir Prekių ženklas) įregistravimo jo vardu. 2002 m. lapkričio 18 d. Prekių ženklas atsakovo vardu buvo įregistruotas (registracijos Nr. 46147).Ieškovo teigimu, atsakovas nesąžiningai, pažeisdamas ieškovo interesus, įregistravo Prekių ženklą savo vardu, nors žinojo ir turėjo žinoti, kad žymuo „Rondo“ (muzikos grupės pavadinimas) yra sukurtas, plėtotas ir visuomenėje padarytas žinomu būtent ieškovo. Todėl Prekių ženklo registracija turėtų būti pripažinta negaliojančia remiantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 7 straipsnio 3 dalies pagrindu.Pirma, ieškovas turi ankstesnę subjektinę teisę į žymenį „Rondo“ (kartu ir Prekių ženklą) nei atsakovas, kadangi būtent ieškovas minėtą žymenį sukūrė, ilgą laiką naudojo bei padarė jį gerai žinomą Lietuvos visuomenėje. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovas laikytinas žymens „Rondo“ tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, kad žymuo „Rondo“ kaip prekių ženklas teisės aktų nustatyta tvarka ieškovo vardu ir nebuvo įregistruotas.Antra, atsakovas žinojo, kad žymuo „Rondo“ yra sukurtas ieškovo, nes suteikiant grupei pavadinimą „Rondo“ buvo grupės narys.Trečia, paraiškos dėl prekių ženklo registravimo padavimo metu atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi siekė užkirsti kelią buvusiems muzikos grupės „Rondo“ įkūrėjams (vadovams), tarp jų ir ieškovui, naudotis žymeniu „Rondo“.Pagal PŽĮ nuostatas, prekių ženklo savininkas turi išimtines teises disponuoti, naudoti ir valdyti prekių ženklą.2001 metais atsakovui organizavus koncertą 25 metų muzikos grupės „Rondo“ įkūrimo proga, ieškovas atsakovui išreiškė tam tikrą nepasitenkinimą dėl to, kad atsakovas be ieškovo sutikimo organizuoja šį grupės „Rondo“ įkūrimo minėjimą (kadangi būtent ieškovas įkūrė grupę „Rondo“). Ieškovo manymu, šis konfliktas galimai paskatino atsakovą imtis veiksmų siekiant apsisaugoti nuo ieškovo pretenzijų dėl žymens „Rondo“ naudojimo, nes 2002 metų pradžioje atsakovas kreipėsi į Valstybinį patentų biurą dėl Prekių ženklo įregistravimo savo vardu.2016 metais ieškovo valdoma UAB „Pop centras“ kreipėsi į VšĮ „Renginių sala“, kad muzikos grupės „Rondo“ 40-ies metų įkūrimo proga 300 vnt. tiražu būtų išleistas grupės „Rondo“ muzikos albumas pavadinimu „Lietuvai. Visų laikų rinktinė 1976-1996“; išleidus šį albumą, autorių teises ginanti asociacija LATGA pateikė pretenziją, kad VšĮ „Renginių sala“ pažeidė autorines teises (kadangi nebuvo sumokėtas autorinis atlygis), ir, be to, nurodė, kad žymuo „Rondo“ yra registruotas prekių ženklas, todėl VšĮ „Renginių sala“ ar ieškovas neturi teisės jo naudoti be atsakovo sutikimo.Atsakovas, įregistruodamas Prekių ženklą, siekė, jog jis įgytų teisinę apsaugą dėl žymens „Rondo“ naudojimo (valdymo, disponavimo) ne tik visų kitų subjektų atžvilgiu, bet būtent ieškovo atžvilgiu, nepaisant to, kad ieškovas, nors ir neprieštaravo, kad atsakovas bei kiti grupės nariai tęstų grupės veiklą, tačiau niekada nesutiko, kad atsakovui būtų perduotas žymens „Rondo“ naudojimas, valdymas ir disponavimas.Grupės „Rondo“ pavadinimo naudojimas muzikinėje veikloje atsakovui tiesiogiai kuria finansinę naudą, kas paaiškina, kodėl atsakovas, turėdamas nesąžiningų ketinimų, siekė užsitikrinti galimybę naudoti žymenį „Rondo“ bei įregistravo prekių ženklą.Atsakovas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas sąžiningu nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju požiūriu, priešingai, atsakovo elgesyje egzistuoja piktnaudžiavimas teise – atsakovas prekių ženklo registracijos galimybe (teise) pasinaudojo kaip priemone užkirsti kelią ieškovui naudotis žymeniu „Rondo“, todėl atsakovo prekių ženklo registracija turėtų būti pripažinta negaliojančia.Atsakovas A. I. prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Anot atsakovo, ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad turi ankstesnę subjektinę teisę į žymenį „Rondo“. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kokiais konkrečiais veiksmais iš tiesų pasireiškė šios subjektinės teisės turėjimas. Grupės „Rondo“ pavadinimas buvo sugalvotas ir Lietuvos TSR kultūros ministerijos patvirtintas 1985 m., kai atsakovas jau aktyviai dalyvavo grupės veiklose. Pateiktame Lietuvos TSR kultūros ministerijos įsakyme nėra nurodyta, kad šis pavadinimas suteikiamas A. T.. Atsakovas pats buvo už tokį grupės pavadinimą ir grupės narių sprendimu „Rondo“ pavadinimas buvo priimtas kaip geriausias variantas. Aplinkybė, kad grupės vadovai 1985 m. buvo A. T. ir G. T., a priori (liet. iš anksto) nereiškia, kad subjektinę teisę į žymenį „Rondo“ turi išskirtinai ieškovas. Vadovavimas grupei nenulemia žymens priklausomybės vadovui.Ieškovas iš grupės veiklos pasitraukė 1987 m., kai grupės populiarumas smuko, o jo brolis G. T. – 1989 metais. Tuo tarpu atsakovas visą laiką nuo grupės įkūrimo ir pavadinimo sugalvojimo (1984 – 1985 m.) iki šių dienų buvo ir yra grupėje, o kiti grupės nariai keitėsi. Atsakovas yra pagrindinis grupės vokalistas, grupės „veidas“, populiarintojas.Faktas, kad 1991 metais įkurta UAB „Pop centras“, kuri XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje leido grupės „Rondo“ dainų albumus, kad ieškovas nuo 1987 metų yra pasitraukęs iš grupės veiklos, akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas jau minėtu laikotarpiu nebuvo susijęs su grupės „Rondo“ veikla kaip jos dalis. UAB „Pop centras“ yra privatus ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kuris sutarties pagrindu vykdė leidėjo ir renginių organizatoriaus savarankišką veiklą ir organizavo labai daug muzikinių renginių, išleido ir tokių grupių kaip ,,Incognito“, ,,16Hz“, ,,Sekmadienis“ ir daugelio kitų, įrašus, tačiau netapo šių grupių dalyviu ar teisių į grupių pavadinimus turėtoju. Už leidybinę veiklą UAB „Pop centras“ gavo finansinę naudą, veikė civilinių sutarčių pagrindu.Ieškovas nurodo, kad turėjo ketinimų grupės „Rondo“ 40-tajam jubiliejui 2016 metais išleisti Rondo dainų rinkinį, tačiau 40-tasis grupės jubiliejus sukaks 2025-siais metais. Iš šio fakto atsiskleidžia ieškovo ketinimų nenuoseklumas ir ieškovo neteisėtas bandymas susitapatinti su muzikos grupe, kurios veikloje ieškovas dalyvavo vos dvejus metus ir jau nedalyvauja trisdešimt metų.Taigi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prekių ženklą (žymenį) „Rondo“ sugalvojo jis ir kad jis turi išskirtinę subjektinę teisę į šį žymenį.Be to, pareiškėjo (atsakovo) nesąžiningumui pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį konstatuoti yra svarbios visos faktinės aplinkybės, egzistavusios prekių ženklo paraiškos pateikimo metu, iš kurių galima spręsti apie tikruosius pareiškėjo ketinimus, todėl teismas, vertindamas atsakovo galimą nesąžiningumą pareiškiant registruoti ginčijamą prekių ženklą, negali apsiriboti tik pačiu prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo faktu ir vien ieškovo nurodomomis aplinkybėmis. Vien deklaratyvūs ieškovo teiginiai, kad atsakovas siekė nesąžiningų tikslų ar turėjo nesąžiningų ketinimų nereiškia ieškinio pagrįstumo. Ieškovas konkrečiai nenurodė ir neįrodė, kad egzistuotų kokie nors konkretūs nesąžiningų ketinimų įrodymai. Nors ieškovas nurodo, kad jis išpopuliarino žymenį „Rondo“, tačiau akivaizdu, kad didžiąją laiko dalį žymenį „Rondo“ muzikinės grupės pavadinime ir veikloje naudojo būtent atsakovas, iki šiol sėkmingai koncertuojantis su grupe „Rondo“.Įsigaliojus PŽĮ, atsakovas, siekdamas, kad kiti nesąžiningi asmenys neįregistruotų žymens „Rondo“ ir taip nepažeistų atsakovo bei pačios muzikinės grupės interesų, pradėjo organizuoti prekių ženklo registraciją. Įregistravus prekių ženklą, nei ieškovas, nei kiti suinteresuoti asmenys protesto nepateikė, nereiškė jokių pretenzijų atsakovui ar Valstybiniam patentų biurui dėl žymens „Rondo“ įregistravimo ir naudojimo.Registruodamas prekių ženklą „Rondo“ ir toliau aktyviai organizuodamas „Rondo“ veiklą atsakovas siekė sąžiningų tikslų – išsaugoti grupės tęstinumą, išpopuliarintą ir toliau populiarinamą grupės veiklą, įtvirtindamas teisinę apsaugą žymeniui ir grupei „Rondo“. Prekių ženklo registravimas nebuvo nukreiptas į ieškovo teisių pažeidimą ar nesąžiningą draudimą ieškovui naudoti žymenį „Rondo“ ar dalyvauti „Rondo“ veikloje. Kadangi ieškovas net ir nebedalyvavo grupės veikloje, ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl žymens „Rondo“ naudojimo nei prieš ženklo registraciją, nei po to.Jeigu atsakovas būtų turėjęs nesąžiningų ketinimų, iš karto po prekių ženklo registracijos būtų uždraudęs visiems suinteresuotiems asmenims naudoti žymenį „Rondo“, apie tai aiškiai pranešdamas ir pačiam ieškovui. Tačiau jokių panašių ketinimų ar veiksmų atsakovas neturėjo ir neatliko.Prekių ženklo pripažinimas negaliojančiu yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) priemonė, kuriai taikyti būtinos išimtinės sąlygos. Tuo tarpu ieškovas jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti ginčo ženklą negaliojančiu, neįrodė.Be to, ieškovas praleido tiek penkerių (PŽĮ 46 straipsnio 4 dalis), tiek bendrąjį dešimties metų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnis) ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys turėtų būti atmestas ir šiuo pagrindu.Ieškovas A. T., atsikirsdamas į atsakovo argumentus, nurodo, kad žymuo „Rondo“ buvo sugalvotas ir priskirtas ne kokiai nors naujai, iki tol neegzistavusiai muzikinei grupei, o būtent 1976 m. įkurtam ieškovo ir jo brolio G. T. vadovaujamam muzikiniam ansambliui. Minėtam ansambliui suteikus „Rondo“ pavadinimą muzikinė veikla buvo tęsiama šiuo naujuoju pavadinimu.Atsakovas nutyli faktinę aplinkybę, kad 1996 metais, atsakovui tuo metu esant grupės „Rondo“ nariu, buvo išleistas jubiliejinis grupės „Rondo“ albumas pavadinimu „Lietuvai. Visų laikų rinktinė 1976-1996“. Vien iš šio albumo pavadinimo yra aišku, jog pati grupė „Rondo“ savo susikūrimo pradžia laiko būtent 1976 metus, kuomet kolektyvas ir susikūrė.Taigi, atsakovo teiginiai, neva muzikos grupė „Rondo“ buvo įkurta 1985 metais ir toks įkūrimas visiškai nesusijęs su ieškovo ir jo brolio G. T. veikla iki 1985 m., yra atmestini kaip neatitinkantys tikrovės.Atsakovo teiginiai apie jo koncertavimą su grupe „Rondo“, buvimą dabartiniu jos „veidu“, „siela“ apskritai niekaip nėra susiję su tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovas žymenį „Rondo“, kaip muzikinio ansamblio pavadinimą, sukūrė, ilgą laiką naudojo ir padarė jį gerai žinomą visoje Lietuvoje.Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas neįrodinėja atsakovo nesąžiningumo vien ta aplinkybe, kad atsakovas įregistravo prekių ženklą, o išsamiai pagrindė, kad atsakovo nesąžiningi ketinimai registruojant Prekių ženklą atsiskleidė įvertinus visų faktinių aplinkybių visumą.Tuo atveju, jeigu atsakovas tiesiog būtų siekęs sąžiningai apsaugoti žymenį „Rondo“ nuo trečiųjų asmenų panaudojimo ir būtų veikęs sąžiningai, atsakovas turėjo kreiptis į ieškovą, kad šis suteiktų pritarimą įregistruoti Prekių ženklą atsakovo vardu arba, kad ieškovas žymenį „Rondo“ kaip prekių ženklą įregistruotų savo vardu. Tačiau atsakovas į ieškovą nesikreipė, o tiesiog be išankstinės ieškovo žinios ir pritarimo savo vardu įregistravo Prekių ženklą, apie tai ieškovui nepranešė bei šiuo metu ieškovui draudžia jį naudoti.Ieškovas ieškinyje išsamiai pagrindė visų PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų buvimą, taip pat nepraleido ieškinio senaties termino.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras atsiliepime į ieškinį prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Atsakovas yra prekių ženklo „RONDO“ (registracijos numeris 46147) savininkas. Prekių ženklas įregistruotas 2002 m. lapkričio 18 d. 41 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją žymėti: estrados artistų paslaugos, videofilmų gamyba, garso įrašų montavimas ir nuoma, informacija apie poilsio ir pramogų renginius, įrašų studijų paslaugos, pramoginių rodinių (šou) kūrimas ir rengimas, radijo ir televizijos programų kūrimas, tiesioginių laidų rengimas, garso aparatūros nuoma, orkestrų paslaugos, pasilinksminimai, pobūvių rengimas, pramogos, pramogų informacija, radijo pramoginės laidos, vaizdajuosčių redagavimas, pramogų paviljonų paslaugos, šokių vakarų rengimas, televizijos pramoginės laidos, vaizdajuosčių nuoma, pramoginių ar mokomųjų konkursų rengimas, klubų paslaugos (pramogos ar švietimas).Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti šio prekių ženklo registraciją negaliojančia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų.Tam, kad prekių ženklo registracija galėtų būti pripažinta negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, būtina nustatyti, kad asmuo, reikalaujantis pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, turėjo ankstesnę subjektinę teisę į tokį žymenį; pareiškėjas žinojo arba galėjo žinoti apie tokį ankstesnį žymenį; pareiškėjas, paduodamas paraišką dėl prekių ženklo registracijos, turėjo nesąžiningų ketinimų. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienas iš kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų fakto, yra tai, ar atsakovas žinojo arba galėjo žinoti (paduodamas paraišką ginčijamam prekių ženklui registruoti) apie atitinkamą kitam asmeniui priklausančią subjektinę teisę plačiąja prasme (t. y. asmeniui, kuris laikytinas atitinkamo žymens tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra tą žymenį įregistravęs savo vardu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2006; 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2008).Ieškovas teigia turintis ankstesnę, nei atsakovas, subjektinę teisę į žymenį „Rondo“, nes jis šį žymenį sukūrė, plėtojo ir Lietuvos visuomenėje padarė žinomą, o būtent: 1976 metais ieškovas kartu su savo broliu G. T. įkūrė vokalinį instrumentalinį ansamblį, kuris koncertavo ir dalyvavo įvairiuose šalies festivaliuose bei koncertuose, užėmė prizines / aukštas vietas; broliams T. už grupės veiklą suteikti LTSR meno saviveiklos žymūnų vardai; 1976-1983 metais grupės sudėtis, išskyrus ieškovą ir G. T., keitėsi, atsakovas į grupės sudėtį buvo pakviestas 1984 metais; 1985 metais grupei suteiktos Valstybinės filharmonijos kolektyvo teisės ir pavadinimas „Rondo“, kurį sugalvojo ir Lietuvos TSR kultūros ministerijai pateikė tvirtinti ieškovas; šiuo laikotarpiu ieškovas buvo grupės „Rondo“ vadovas, taip pat dainų muzikos autorius bei atlikėjas; ieškovas iš grupės muzikantų pasitraukė 1987 metais, tačiau su grupe tęsė veiklą kaip jos vadovas, 1991 metais įkūrė UAB „Pop centras“, kuri XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje išleido ne vieną grupės „Rondo“ dainų albumą; ieškovo brolis iš grupės narių pasitraukė 1989 metais, taigi laikotarpiu nuo 1976 metų iki 1989 metų broliai T. buvo jos vadovai ir pagrindiniai grupės dainų autoriai.Teismo vertinimu, minėti ieškovo paaiškinimai ir kiti bylos įrodymai (tiek rašytiniai, tiek liudytojų parodymai) pakankamai pagrindžia aplinkybę, kad ieškovas yra reikšmingai prisidėjęs prie grupės „Rondo“ atsiradimo ir jos plėtojimo ankstyvajame grupės veiklos etape (minėta grupė egzistuoja iki šiol).Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad tuo metu, kai grupei, kaip Valstybinės filharmonijos kolektyvui, buvo suteiktas pavadinimas „Rondo“ (1985 metais), grupėje taip pat dalyvavo atsakovas. Nors ieškovas teigia, kad patį „Rondo“ pavadinimą sugalvojo būtent jis, teismas atkreipia dėmesį, kad pavadinimas (kaip teisių objektas) buvo suteiktas ne konkrečiai ieškovui, o pačiai grupei kaip asmenų kolektyvui; pats ieškovas pripažįsta, kad pasitraukęs iš grupės, niekada neprieštaravo, jog atsakovas ir kiti grupės nariai tęstų grupės veiklą „Rondo“ pavadinimu (šiame kontekste ieškovo tvirtinimas, kad jis niekada nesutiko, kad atsakovui būtų perduotas žymens „Rondo“ naudojimas, valdymas ir disponavimas, yra nenuoseklus, nes prieštarauja ieškovo faktiniam elgesiui). Todėl aiškinimas, kad būtent (tik) ieškovas yra tikrasis žymens „Rondo“ šaltinis, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, teismo nuomone, reikštų nesąžiningumą atsakovo, grupėje dalyvaujančio nuo pat pavadinimo „Rondo“ jai suteikimo 1985 metais iki šiol, atžvilgiu (palyginti ieškovas kartu su broliu tokio pavadinimo grupėje dalyvavo, kaip muzikantas ir (ar) vadovas, tik ketverius metus, kaip nurodo, iki 1989 metų). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovas negali pretenduoti į išskirtinę teisę naudoti žymenį „Rondo“.Kita vertus, kaip teisingai nurodo atsakovas, tam, kad prekių ženklo registracija galėtų būti pripažinta negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį, esminė aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovas, yra nesąžiningi pareiškėjo ketinimai teikiant paraišką dėl prekių ženklo įregistravimo.Kaip nurodoma teismų praktikoje, pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Šis prekių ženklų teisėje įtvirtintas kitų asmenų teisių į prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamojo prekių ženklo negaliojimui netaikytini kiti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ženklo registracijos negaliojimo pagrindai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012).Ieškovas, įrodinėdamas atsakovo nesąžiningus ketinimus registruojant ginčo prekių ženklą, teigia, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes siekė užkirsti jam kelią naudotis žymeniu „Rondo“, t. y. atsakovas, registruodamas minėtą ženklą savo vardu, turėjo žinoti, kad žymuo „Rondo“ jam nepriklauso, kad šio žymens įregistravimas pažeis ieškovo teisėtus interesus naudoti, valdyti ar disponuoti šiuo žymeniu; be to, būdamas grupės narys, atsakovas neabejotinai ir galėjo žinoti bei suprasti, kad būtent ieškovas yra žymens „Rondo“ sumanytojas bei vertės kūrėjas, o savo faktinį nesąžiningumą atsakovas įrodė 2016 metais, neleisdamas ieškovui išleisti muzikos grupės „Rondo“ albumo.Pirmiausia ieškovas pats pripažįsta, kad prekių ženklo įregistravimas įstatymo nustatyta tvarka suteikia šio ženklo savininkui atitinkamas įstatyme numatytas ženklo savininko teises, be kita ko, drausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti šį ženklą komercinėje veikloje (PŽĮ 38 straipsnis). Todėl prekių ženklo savininko teisių įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka savaime nereiškia tokio asmens nesąžiningumo, kaip nesąžiningumo savaime nereiškia ir prekių ženklo įregistravimas.Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, registracijos faktas, kaip toks, (net ir absoliutiems ir (arba) kitiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, neatitinkančio prekių ženklo), kitų subjektų komercinis interesas į tam tikrus ženklus ar žymenis savaime negali reikšti nesąžiningų pareiškėjo ketinimų. Žinojimas apie kitus įregistruotus ir (arba) naudojamus ženklus <...>, skirtus tapačioms arba panašioms prekėms žymėti, savaime taip pat nėra pakankama aplinkybė spręsti dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamą prekių ženklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012).Dėl šiame sprendime jau nurodytų motyvų (žr. sprendimo 41 punktą) bei nustatytų kitų aplinkybių, kad atsakovas muzikos grupėje dalyvauja nepertraukiamai nuo pat 1985 metų, kai grupei buvo suteiktas „Rondo“ pavadinimas, iki šių dienų; pati grupė „Rondo“ viešoje erdvėje yra siejama (ir teismas neturi pagrindo spręsti, kad nebuvo siejama ir paraiškos įregistruoti prekių ženklą pateikimo metu – atsakovas ir tuo metu buvo ilgametis grupės narys, grupės veikloje dalyvaujantis daugiau kaip 15 metų) su atsakovu, atsakovo žodžiais tariant, jis yra nurodomas kaip grupės „Rondo“ veidas, lyderis, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad pateikdamas paraišką dėl prekių ženklo įregistravimo atsakovas turėjo žinoti / žinojo, kad žymuo „Rondo“ jam nepriklauso ir kad teisėtas žymens turėtojas bei vertės kūrėjas yra ieškovas.Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d., o paraišką įregistruoti ginčo prekių ženklą atsakovas pateikė 2002 m. vasario 11 d. Nors ieškovas tvirtina, kad tokį atsakovo žingsnį galimai paskatino jų nuomonių dėl grupės įkūrimo minėjimo nesutapimas 2001 metais, teismas negali, remdamasis vien šia ieškovo prielaida, konstatuoti, kad paduodamas paraišką dėl prekių ženklo įregistravimo atsakovas turėjo nesąžiningų ketinimų ieškovo atžvilgiu, juo labiau kad pirmą kartą atsakovas savo, kaip prekių ženklo savininko, teises ieškovo atžvilgiu įgyvendino tik 2016 metais, t. y. nuo prekių ženklo įregistravimo praėjus keturiolikai metų.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovo nesąžiningų ketinimų, kaip pagrindo pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį, ieškovas neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl teismas ieškinį atmeta.Atsakovas taip pat prašė atmesti ieškinį kaip paduotą praleidus PŽĮ ir CK nustatytus ieškinio senaties terminus.Teismas sutinka su ieškovu, kad atsakovo nurodyta PŽĮ 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji apribojimo dėl neprieštaravimo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017) nagrinėjamu atveju netaikytina, nes pačioje šioje teisės normoje nurodyta, kad ji netaikoma tiems atvejams, kai paraiška dėl vėlesnio ženklo registracijos buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų (tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti ženklo registraciją negaliojančia būtent šiuo pagrindu, t. y. dėl nesąžiningų ketinimų).Tačiau teismas sprendžia, kad CK 1.125 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą ieškovas yra praleidęs.Kaip minėta, ginčo prekių ženklas buvo įregistruotas 2002 m. lapkričio 18 d., apie registraciją viešai paskelbta 2002 m. gruodžio 30 d., tuo tarpu ieškinys pareikštas 2016 m. lapkričio 8 d., t. y. nuo paskelbimo apie registraciją datos praėjus beveik 14 metų.Nors ieškovas teigia, kad apie ženklo registraciją faktiškai sužinojo daug vėliau, nei ženklas buvo įregistruotas, teismas atkreipia dėmesį, kad, remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda (teisė į ieškinį atsiranda) nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, kaip jis teigė, visą laiką laikė save vieninteliu teisėtu žymens „Rondo“ turėtoju, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, taikant apdairaus, rūpestingo ir atidaus savininko (lot. bonus pater familias) standartą, pirmenybė turėtų būti teikiama objektyviajam ieškinio senaties termino pradžios nustatymo momentui („turėjo sužinoti“), kuris prasidėjo nuo viešo paskelbimo apie ženklo registraciją dienos (t. y. 2002 m. gruodžio 30 d.).Taigi teismas konstatuoja, kad 2016 m. lapkričio 8 d. ieškovas ieškinį pareiškė praleidęs dešimties metų ieškinio senaties terminą, kas pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, taip pat yra pagrindas ieškinį atmesti.Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovo priteisiama 21 Eur už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėto žyminio mokesčio.Valstybei iš ieškovo priteisiama 6,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovo A. T. ieškinį atsakovui A. I. dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.

Priteisti atsakovui A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. T. 6,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.