Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovas A. T. 2016 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui A. I., prašydamas pripažinti atsakovo prekių ženklo ,,Rondo“ (reg. Nr. 46147) registraciją negaliojančia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 7 straipsnio 3 dalies pagrindu bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 1976 m. rudenį kartu su broliu G. T. įkūrė vokalinį instrumentalinį ansamblį ir jam vadovavo; 1984 m. į ansamblį buvo pakviestas atsakovas. 1985 m. vasario 12 d. Lietuvos TSR kultūros ministerijos kolegijos nutarimu šiam ansambliui buvo suteiktas pavadinimas „Rondo“, kurį sugalvojo ir Lietuvos TSR kultūros ministerijos kolegijai pateikė tvirtinti ieškovas. 1987 m. ieškovas pasitraukė iš grupės muzikantų sudėties, tačiau liko vienu iš grupės vadovų, o G. T. iš grupės pasitraukė 1989 m.

Šalies argumentai

5. Ieškovo teigimu, atsakovas nesąžiningai, pažeisdamas ieškovo interesus, įregistravo prekių ženklą „Rondo“ savo vardu, nors žinojo ir turėjo žinoti, kad žymuo „Rondo“ (muzikos grupės pavadinimas) yra sukurtas, plėtotas ir visuomenėje padarytas žinomu būtent ieškovo. Ieškovo teigimu, jis turi ankstesnę subjektinę teisę į žymenį „Rondo“ nei atsakovas, kadangi būtent ieškovas minėtą žymenį sukūrė, ilgą laiką naudojo bei padarė jį gerai žinomą Lietuvos visuomenėje, todėl ieškovas laikytinas žymens „Rondo“ tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, kad šis žymuo kaip prekių ženklas teisės aktų nustatyta tvarka ieškovo vardu ir nebuvo įregistruotas. Paraiškos dėl prekių ženklo registravimo padavimo metu atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi siekė užkirsti kelią buvusiems muzikos grupės „Rondo“ įkūrėjams (vadovams), tarp jų ir ieškovui, naudotis žymeniu „Rondo“. Pasak ieškovo, 2001 m. atsakovui organizavus koncertą 25 metų muzikos grupės „Rondo“ įkūrimo proga, ieškovas atsakovui išreiškė tam tikrą nepasitenkinimą dėl to, kad atsakovas be ieškovo sutikimo organizuoja šį grupės „Rondo“ įkūrimo minėjimą (kadangi būtent ieškovas įkūrė grupę „Rondo“). Ieškovo manymu, šis konfliktas galėjo paskatinti atsakovą imtis veiksmų siekiant apsisaugoti nuo ieškovo pretenzijų dėl žymens „Rondo“ naudojimo, nes 2002 m. pradžioje atsakovas kreipėsi į Valstybinį patentų biurą dėl prekių ženklo ,,Rondo“ įregistravimo savo vardu. Atsakovas, įregistruodamas prekių ženklą, siekė, jog jis įgytų teisinę apsaugą dėl žymens „Rondo“ naudojimo (valdymo, disponavimo) ne tik visų kitų subjektų atžvilgiu, bet būtent ieškovo atžvilgiu, nepaisant to, kad ieškovas, nors ir neprieštaravo, kad atsakovas bei kiti grupės nariai tęstų grupės veiklą, tačiau niekada nesutiko, kad atsakovui būtų perduotas žymens „Rondo“ naudojimas, valdymas ir disponavimas.

13. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Laikotarpiu nuo grupės įkūrimo 1976 m. iki 1989 m. broliai T. buvo grupės „Rondo“ vadovai bei pagrindiniai grupės dainų autoriai, šiuo laikotarpiu ir buvo sukurtas muzikos grupės „Rondo“ (žymens „Rondo“) populiarumas ir žinomumas. Todėl teismo išvada, kad ieškovas prie grupės „Rondo“ kūrimo ir plėtojimo prisidėjo tik ankstyvojoje jos stadijoje, yra nepagrįsta. Būtent ieškovas (kartu su broliu G. T.) žymenį „Rondo“ padarė žinomu visoje šalyje – ansambliui (grupei) buvo suteiktos Valstybinio filharmonijos kolektyvo teisės, leista turėti pavadinimą, dalyvauta daugelyje konkursų bei laimėtos prizinės vietos, sukurtos populiariausios dainos ir albumai. Atsakovas po ieškovo (ir G. T.) pasitraukimo tik naudojosi jau sukurtu žymens „Rondo“ populiarumu. Liudytojais apklausti dabartiniai grupės „Rondo“ nariai patvirtino, jog populiariausios jų atliekamos dainos yra būtent tos, kurios buvo sukurtos dar ieškovo vadovavimo laikotarpiu. Negalima atriboti brolių Tautkų vadovaujamo vokalinio instrumentalinio ansamblio veiklos nuo grupės „Rondo“ veiklos, kadangi grupės „Rondo“ populiarumas ir žinomumas tiesiogiai susijęs su minėtu brolių Tautkų ansambliu. Tai, kad atsakovas tiesiog dalyvavo grupės „Rondo“ veikloje, keletą metų iki ieškovo ir G. T. pasitraukimo, nereiškia, jog atsakovas kažkaip žymiau prisidėjo prie jau tuo metu žymaus „Rondo“ populiarinimo ir žinomumo didinimo.

13.2. Ieškovas ieškinį pareiškė dėl prekės ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, tačiau reikalavimo, jog būtent ieškovui būtų perkelta prekės ženklo nuosavybės teisė nereiškė. Patenkinus ieškinį, su grupe „Rondo“ reikšmingai susiję asmenys turėtų nuspęsti kaip toliau bus saugomas ir naudojamas žymuo „Rondo“. Teismo argumentai, jog prekės ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia reikštų nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas, kadangi šuo metu prekės ženklo registracijos nepanaikinimas reiškia nesąžiningumą visų kitų buvusių grupės „Rondo“ narių atžvilgiu (įskaitant ir ieškovą). Ieškovas neprieštaravo žymens „Rondo“ naudojimui tol, kol neturėjo informacijos apie tai, kad atsakovas įregistravo prekės ženklą, t. y. kol manė, kad gali naudoti žymenį „Rondo“.

13.3. Ieškovas laikytinas žymens „Rondo“ tikruoju šaltiniu, nepriklausomai nuo to, kad žymuo „Rondo“, kaip prekės ženklas, teisės aktų nustatyta tvarka ieškovo vardu ir nebuvo įregistruotas. Tuo metu, kuomet šis žymuo buvo sugalvotas ir pradėtas naudoti (1985 m.), teisinis reguliavimas nenumatė tokio civilinių teisinių santykių objekto kaip prekės ženklas, todėl nebuvo ir teisinio mechanizmo minėtam žymeniui kaip prekės ženklui įregistruoti.

13.4. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovas buvo nesąžiningas, teikdamas paraišką įregistruoti prekės ženklą ,,Rondo“. Įregistruodamas prekės ženklą išimtinai savo vardu, atsakovas siekė užkirsti kelią ateityje ieškovui (bei kitiems buvusiems grupės „Rondo“ nariams) naudoti (ar atlikti) kitokius veiksmus su muzikos grupės „Rondo“ pavadinimu (žymeniu). Atsakovas prekės ženklą registravo siekdamas atimti galimybę kitiems su grupe „Rondo“ susijusiems asmenims naudotis žymeniu „Rondo“. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apklausiamas atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl nusprendė įregistruoti žymenį „Rondo“ kaip prekės ženklą. Ieškovui ir G. T. faktiškai pasitraukus iš grupės „Rondo“ muzikantų sudėties, pastarieji neprieštaravo, kad atsakovas bei kiti grupės nariai tęstų grupės veiklą, tačiau ieškovas niekada nesutiko, jog atsakovui būtų perduotas žymens „Rondo“ naudojimas, valdymas ir disponavimas, t. y. ieškovas nedavė sutikimo atsakovui pasisavinti žymenį „Rondo“. Jeigu atsakovas tiesiog būtų siekęs apsaugoti žymenį „Rondo“ nuo trečiųjų asmenų panaudojimo ir būtų veikęs sąžiningai, jis turėjo kreiptis į ieškovą dėl ieškovo sutikimo žymenį „Rondo“ įregistruoti kaip prekės ženklą. Atsakovas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas sąžiningu, jo elgesyje egzistuoja sąžiningumo priešingybė, t. y. piktnaudžiavimas teise – atsakovas prekės ženklo registracijos galimybe (teise) pasinaudojo kaip priemone užkirsti kelią ieškovui naudotis žymiu „Rondo“.

13.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas praleido bendrąjį 10 m. ieškinio senaties terminą. Ieškovas apie tai, kad žymuo „Rondo“ yra įregistruotas kaip prekės ženklas, sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 4 d., kuomet susirašinėjimo elektroniniu paštu metu asociacijos LATGA atstovas nurodė, jog atsakovas yra įregistravęs prekės ženklą. Iki šios informacijos pateikimo ieškovas neturėjo jokių duomenų apie tai, kad žymuo „Rondo“ yra įregistruotas kaip prekės ženklas, todėl negalėjo ir nereiškė jokių pretenzijų atsakovui. Vos tik sužinojo, kad atsakovas yra įregistravęs ginčo prekės ženklą, ieškovas nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl prekės ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia. Formalus teismo vertinimas, pagal kurį suabsoliutinamas objektyvusis ieškinio senaties pradžios nustatymo kriterijus, yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

14.2. Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad jis turi ankstesnę subjektinę teisę į žymenį „Rondo“. Vokalinio instrumentinio ansamblio „Rondo“ pavadinimas buvo pasirinktas ir Lietuvos TSR Kultūros ministerijos patvirtintas 1985 m., kai atsakovas A. I. jau aktyviai dalyvavo grupės veiklose. Iki to laiko apeliantas A. T. ir jo brolis G. T. savo muzikinę veiklą vykdė ne kaip Vokalinis instrumentinis ansamblis „Rondo“, o kaip grupė „Provincija“ arba tiesiog kaip brolių Tautkų muzikinis kolektyvas be pavadinimo. Iki 1985 m. brolių Tautkų ansamblio (muzikinės grupės) egzistavimas ir dalyvavimas atitinkamuose konkursuose, festivaliuose ir renginiuose, priešingai nei yra nurodoma apeliaciniame skunde, nesusijęs su Vokaliniu instrumentiniu ansambliu „Rondo“ ir žymens „Rondo“ atsiradimu. Brolių Tautkų vadovaujamo vokalinio instrumentinio ansamblio „Rondo“ pavadinimas pradėtas naudoti 1985 m., kai Lietuvos TSR Kultūros ministerija patvirtino grupės pavadinimą, o nebenaudotas nuo to momento, kai ieškovas ir jo brolis iš grupės pasitraukė. Pateiktame įsakyme nėra nurodyta, kad šis pavadinimas suteikiamas A. T.. Aplinkybė, kad grupės vadovai 1985 m. buvo A. T. ir G. T., a priori nereiškia, kad subjektinę teisę į žymenį „Rondo“ turi išskirtinai ieškovas. Vadovavimas grupei nenulemia žymens priklausomybės vadovui.

14.3. Atsakovas visą laiką nuo grupės įkūrimo (1984 – 1985 m.) iki šių dienų buvo ir yra grupėje, o kiti grupės nariai keitėsi. Atsakovas yra pagrindinis grupės vokalistas, grupės „veidas“, populiarintojas, „Rondo“ pavadinimas virš 30 metų yra siejamas būtent su atsakovo asmeniu ir vardu. Grupė „Rondo“ paskutinius 30 metų buvo ir yra siejama išskirtinai su atsakovu, būtent atsakovas yra grupės „Rondo“ ir žymens „Rondo“ populiarintojas.

14.4. Prekės ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia reikštų nesąžiningumą ne tik atsakovo atžvilgiu, bet ir kitų šiuo metu egzistuojančios grupės „Rondo“ narių atžvilgiu, nes bet kas kitas neteisėtai ir nepagrįstai galėtų pasinaudoti šiuo prekiniu ženklu.

14.5. PŽĮ įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d., o paraišką įregistruoti ginčo prekių ženklą atsakovas pateikė 2002 m. vasario 11 d. Taigi įsigaliojus PŽĮ, atsakovas, siekdamas, kad kiti nesąžiningi asmenys neįregistruotų žymens „Rondo“ ir taip nepažeistų atsakovo bei jo vadovaujamos muzikinės grupės interesų, pradėjo organizuoti prekių ženklo registraciją. Įregistravus prekių ženklą, nei ieškovas, nei kiti suinteresuoti asmenys protesto nepateikė, nereiškė jokių pretenzijų atsakovui ar Valstybiniam patentų biurui dėl žymens „Rondo“ įregistravimo ir naudojimo. Be to, ieškovas nė karto nepretendavo į šį ženklą ir niekada nesikreipė dėl žymens „Rondo“ įregistravimo ir naudojimo, niekada net nebandė to daryti, nes aiškiai suvokė, kad jis jokios subjektinės teisės į šį žymenį neturėjo.

14.6. Paties ieškovo nurodoma aplinkybė, kad 2001 metais atsakovui organizavus koncertą 25 metų muzikos grupės „Rondo“ įkūrimo proga, ieškovas atsakovui išreiškė tam tikrą nepasitenkinimą dėl to, kad atsakovas be ieškovo sutikimo organizuoja šį grupės „Rondo“ įkūrimo minėjimą, patvirtina, kad nuo 2001 metų ieškovas galėjo imtis atitinkamų veiksmų, jeigu manė, jog jo teisės yra pažeistos.

14.7. Vien deklaratyvūs ieškovo teiginiai, kad atsakovas siekė nesąžiningų tikslų ar turėjo nesąžiningų ketinimų, nereiškia ieškinio pagrįstumo. Nors ieškovas teigia, kad jis išpopuliarino žymenį „Rondo“, tačiau didžiąją laiko dalį žymenį „Rondo“ muzikinės grupės pavadinime ir veikloje naudojo būtent atsakovas, iki šiol sėkmingai koncertuojantis su grupe „Rondo“. Atsakovas yra vienintelis grupės narys, dalyvaujantis jos veikloje nepertraukiamai nuo 1984 m. iki šių dienų. Siekdamas, kad kiti nesąžiningi asmenys, įsigaliojus PŽĮ, neįregistruotų žymens „Rondo“ ir tokiu būdu nepažeistų atsakovo ir pačios muzikinės grupės interesų, atsakovas pradėjo organizuoti prekių ženklo registraciją. Jeigu atsakovas būtų turėjęs nesąžiningų ketinimų, iš karto po prekių ženklo registracijos būtų uždraudęs visiems suinteresuotiems asmenims naudoti žymenį „Rondo“, apie tai aiškiai pranešdamas ir pačiam ieškovui, tačiau to nepadarė. Priešingai, ir toliau žymuo „Rondo“ buvo aktyviai naudojamas nepertraukiamoje grupės muzikinėje veikloje. Nėra nė vieno įrodymo, kuris paneigtų atsakovo sąžiningumo prezumpciją ir įrodytų nesąžiningus atsakovo ketinimus, turėtus 2002 m. registruojant prekių ženklą.

14.8. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Ginčijamas prekės ženklas „Rondo“ įregistruotas 2002 m., grupė „Rondo“ koncertuoja visoje Lietuvoje ir už jos ribų iki dabar, prekės ženklo registravimas yra skelbiamas viešai Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. Šių aplinkybių ieškovas negalėjo nežinoti, juo labiau, kad ieškovas save laiko žymens sumanytoju nuo 1985 m. Kadangi ieškinys pareikštas 2016 m. lapkričio 8 d. akivaizdu, kad tiek 5 metų ieškinio senaties terminas (PŽĮ 46 str. 4 d.), tiek bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str.) yra praleistas.