- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-739-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03075-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 3.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.2.7Proceso atnaujinimas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-9946-940/2019, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. pareiškimus dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimais, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7049-812/2019 vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. 2019 m. spalio 15 d. ir 2019 m. spalio 17 d. pareiškimus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7049-812/2019.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje 2019 m. liepos 17 d. teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą. Civilinė byla pagal pareikštą prašymą nebuvo iškelta, o atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą, teismas neišnagrinėjo pareiškimo iš esmės, todėl tokioje civilinėje byloje negali būti paduotas prašymas atnaujinti procesą. Be to, ši teismo nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymai atnaujinti procesą nenagrinėtini teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad pareiškėjas pateikė ir prašymą atnaujinti procesą, t. y. priimti pateiktą skundą Panevėžio antstoliams, ir bylą nagrinėti iš esmės. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 2 straipsnį. Pažymėjo, kad procesas prasideda nuo pirminio dokumento pateikimo teismui. Jį priėmus byla nagrinėjama toliau. Jei jis atmetamas dėl kokių nors trūkumų, byla toliau nenagrinėjama. Tačiau proceso dalyvis pateikti prašymą nagrinėti bylą gali iš naujo neribotą skaičių kartų. Todėl nėra pagrindo pradėti procesą iš naujo, nes tai pažeistų ekonomiškumo ir koncentracijos, kooperacijos principą. Skundžiama nutartimi siekiama užvilkinti bylą, kad būtų praleistas pareiškėjo skundo - pareiškimo pakartotinio padavimo nagrinėti terminas ir antstoliai išvengtų savo pažeidimų nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal teismų praktika, įstatymo sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, jog civilinis ginčas buvo išnagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės galimybės byloje nėra; bylos užbaigimas reiškia teismo sprendimo, kuriuo ginčas tarp šalių dėl materialaus teisinio reikalavimo išspręstas iš esmės, arba nutarties, kuria byla nutraukta, įsiteisėjimą; nesant privalomos proceso atnaujinimo civilinėje byloje sąlygos – bylos užbaigimo, proceso atnaujinimas dėl tokio teismo procesinio sprendimo negalimas.
7. Taigi, proceso atnaujinimo objektu gali būti ne bet koks teismo procesinis dokumentas (sprendimas, nutartis), o toks, kuriuo išsprendžiamas šalių ginčas iš esmės materialiosios teisės prasme.
8. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-7049-812/2019, kurioje teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, pareiškėjui nesilaikius CPK 510 straipsnyje nustatytos skundo dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinė byla pagal šį pareiškimą nebuvo iškelta, o atsisakydamas priimti pareiškimą, teismas neišnagrinėjo pareiškimo iš esmės, todėl tokioje civilinėje byloje negali būti paduotas prašymas atnaujinti procesą. Taigi, remiantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi ir CPK 370 straipsnio 1 dalimi, proceso atnaujinimas byloje, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškimą, negalimas, ir toks prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme.
11. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą ne išnagrinėtoje byloje, užbaigtoje nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), o byloje, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl antstolio veiksmų, todėl tai negali būti laikoma tinkama teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo įgyvendinimo forma.
12. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
13. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.