- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-1047-253/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00099-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Skuodo rajono notarų biuro
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei V. L., suinteresuotam asmeniui Skuodo rajono notarų biuro notarei V. G. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo pripažinti ieškovo teisę į privalomąją ½ dalį tėvo S. L. palikimo, kurį po tėvo mirties pagal (duomenys neskelbtini) testamentą paveldėjo jo sutuoktinė V. L.. Nurodo, kad ieškovas yra vienintelis palikėjo S. L. vaikas, tėvas visada ieškovui padėdavo materialiai. Šiuo metu ieškovo materialinė padėtis yra sunki, kadangi jis nuo 2020 m. gruodžio yra bedarbis, o išsilaikyti padeda mama, jokių pajamų iš niekur negauna. Pažymėjo, kad apie testamentą pirmą kartą sužinojo 2021 m. sausio 11 d. iš notarės ir paaiškėjo, jog ieškovas negali paveldėti net ir pagal įstatymą, kadangi testamentu viskas palikta pamotei V. L.. Teigia, jog dirbo užsienyje pavežėju, tačiau dėl savo psichologinės būklės, dėl skyrybų negalėjimo matytis, bendrauti su vaiku, dėl staigios tėvo mirties, bedarbystės apskritai sveikata yra pašlijusi.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. L. atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutinka, nurodo, kad yra teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą arba ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų apie tai, kad jam yra nustatytas neįgalumas ar kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam iš palikėjo S. L. buvo priteistas išlaikymas. Nurodo, jog išlaikymo reikalingumas nėra įstatymo preziumuojamas ir turi būti nustatytas teismine tvarka, todėl ieškovas, pretenduojantis į privalomąją tėvo S. L. palikimo dalį, privalo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo S. L. mirties dieną ieškovui buvo reikalingas išlaikymas. Taip pat nurodo, kad ieškovas po santuokos nutraukimo jam atidalytą turto dalį neatlygintinai perleido savo motinai Z. L., taip iš esmės sąmoningai ir tyčia pablogindamas savo turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo atsakovei 600 EUR advokato pagalbos išlaidų, priteisė iš ieškovo valstybei 75 EUR dydžio žyminį mokestį. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog ieškovas yra S. L., (duomenys neskelbtini), sūnus. S. L. (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas S. L. testamentas, kuriuo jis visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą palieka sutuoktinei V. L.. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės duomenimis, R. L. nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo bei buto (duomenys neskelbtini), be to, iš akcinės bendrovės „Swedbank“ banko išrašų matyti, kad ieškovas moka 210 EUR išlaikymą vaikui bei apie 52 EUR būsto paskolą bankui.
3.2. Dėl reikalavimo pripažinti ieškovo teisę į privalomąją palikimo dalį teismas nurodė, kad asmuo, reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimą, turi įrodyti išlaikymo poreikį teisės į išlaikymo atsiradimo dieną. Teismas nustatė, kad vertinant ieškovo poreikius (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas turėjo nekilnojamojo turto, vertinant viešųjų registrų duomenis, nustatyta, kad nebuvo duomenų apie ieškovo įdarbinimą. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti duomenys apie sveikatos būklę yra pateikti ne ieškovo tėvo mirties dieną (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), tai yra tada, kai ieškovas jau (duomenys neskelbtini) buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo. Pažymėjo, kad dokumentuose aprašyti tik nusiskundimai, tačiau nėra duomenų apie netektą darbingumą ar neįgalumą, dėl kurių ieškovas negali dirbti. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti medicininiai duomenys neįrodo, kad ieškovo tėvo mirties dieną (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo nedarbingas dėl turimų sveikatos sutrikimų ir negalėjo dirbti.
3.3. Dėl palikėjo teikto išlaikymo teismas nurodė, kad ieškovo argumentai, jog palikėjas teikė išlaikymą ieškovui tris kartus po 1 000 EUR, yra nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Liudytoja K. R. patvirtino, kad tėvas ieškovui teikdavo išlaikymą pinigais, tačiau šios liudytojos paaiškinimus teismas vertino kritiškai, nes liudytoja yra ieškovo sugyventinė, jie kartu gyvena, ir liudytojos parodymai, nesant kitų objektyvių duomenų, yra subjektyvūs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad jam tėvas teikdavo išlaikymą, be to, ieškovas nepagrindė, jog būdamas darbingo amžiaus (duomenys neskelbtini) negalėjo gauti lėšų, būtinų pragyvenimui, byloje nėra duomenų, kokių priemonių ieškovas ėmėsi įgyvendinamas savo galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini) ir tėvo mirties dieną. Pažymėjo, jog ieškovas Norvegijos Karalystėje turi įsteigęs įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau neteikia duomenų teismui apie iš šios įmonės gaunamas pajamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
4.1. Dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo apeliantas nurodo, kad palikėjo mirties dieną apeliantas neturėjo pakankamai turto ir pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms patenkinti, tačiau teismas šias aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų tinkamai neįvertino. Nurodo, kad nors ir turi nekilnojamojo turto, tačiau jis yra apsunkintas hipoteka, be to, uzufrukto teise šiuo turtu naudojasi apelianto dukra. Pažymi, kad teismas taip pat išsireikalavo duomenis apie apelianto įdarbinimą, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog apeliantas jokio darbo užmokesčio ar socialinių išmokų negavo.
4.2. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo apeliantas nurodo, kad atsakovė, suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų apelianto teiginius apie prastą jo turtinę padėtį bei paneigtų aplinkybę, jog apelianto darbo santykiai Lietuvos Respublikoje yra pasibaigę, o Norvegijos Karalystėje jie buvo trumpalaikiai.
4.3. Dėl netinkamai įvertintų duomenų nurodo, kad 2021 m. gegužės 6 d. išraše nurodyta, kad apeliantas skundžiasi ilgiau kaip 6 mėnesius trunkančiu skausmu, todėl akivaizdu, jog sveikatos sutrikimai jau buvo ir palikėjo mirties dieną (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad dėl patirto skausmo buvo priverstas nutraukti darbą Norvegijos Karalystėje, nes negalėjo ilgai vairuoti transporto priemonę sėdėdamas. Pažymi, jog nesutinka su teismo išvada, jog turėjo pateikti duomenis apie gaunamas pajamas įmonėje (duomenys neskelbtini), kadangi tokių duomenų pateikti nėra įmanoma, nes įmonė niekada neveikė. Nesutinka ir su teismo išvada, jog liudytoja K. R. yra apelianto sugyventinė, ši išvada yra klaidinga, kadangi apeliantą ir liudytoją sieja tik bendri interesai, tačiau bendro ūkio neveda.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą atsakovė prašo apelianto apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Dėl įrodymų vertinimo atsakovė nurodo, kad apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog jam palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš apelianto pateiktų duomenų nėra aišku, kokiu nekilnojamuoju turtu jis disponavo palikėjo mirties dieną, nes išraše nėra nurodyta duomenų nustatymo data. Be to, apeliantas nepagrindė fakto, kad palikėjo mirties dieną apeliantas nedirbo ir negavo pajamų Norvegijos Karalystėje. Priešingai, viešai prieinamoje informacinėje sistemoje yra duomenys apie apelianto vardu registruotas įmones Norvegijos Karalystėje, veiklą ir gautas pajamas.
5.2. Dėl duomenų, pagrindžiančių apelianto sveikatos būklę, nurodo, kad apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, kad palikėjo mirties dieną turėjo sveikatos sutrikimų. Pažymi, kad apelianto pateikti rašytiniai įrodymai apie jo sveikatos būklę neatspindi jo sveikatos būklės palikėjo mirties dieną, o iš gydymo įstaigų yra gauti tik jau pradėjus civilinę bylą teisme. Apeliantas turėjo galimybę pateikti rašytinius įrodymus iš savo medicininės istorijos, kad šie jo sveikatos sutrikimai jau buvo nustatyti (duomenys neskelbtini).
5.3. Dėl apelianto valdomos įmonės (duomenys neskelbtini) nurodo, kad kiekviena įmonė paprastai turi jos vardu registruotą atsiskaitomąją sąskaitą, kurios išrašą apeliantas ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau šių veiksmų neatliko. Pažymi, kad teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojos K. R. parodymus, nes ji yra atsakovo sugyventinė, todėl jos parodymai yra subjektyvūs. Pažymi, jog apeliantas ir liudytoja gyvena vienoje ir toje pačioje gyvenamojoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
8. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo ribojimu siekiama užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniavimo sąlygomis. Dalyvaujantis byloje asmuo privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, nes priešingu atveju teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę (CPK 7 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
9. Teismas, nagrinėdamas prašymus priimti pateiktus naujus įrodymus, turi nustatyti, ar jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, ar jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taip pat įvertinti naujai pateiktų įrodymų ryšį su bylos dalyku (CPK 180 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad prašomi pridėti prie bylos nauji duomenys nesusiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, turi pagrindą atsisakyti juos priimti. Pažymėtina, kad viena iš CPK 314 straipsnyje įtvirtinto ribojimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išimčių – tokių įrodymų pateikimo būtinybė. Tačiau CPK 314 straipsnyje nurodyta būtinybė pateikti naujus įrodymus nekonstatuotina ir nėra pagrindo juos priimti, jeigu įrodymai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 straipsnis).
10. Apeliantas 2021 m. spalio 18 d. pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus (DOK-13694).
11. Atsakovė V. L. 2021 m. spalio 20 d. pateikė atsiliepimą į R. L. teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus (DOK-13894). Prašo netenkinti apelianto prašymo priimti naujus rašytinius įrodymus.
12. Apeliantas teikia ambulatorinio (duomenys neskelbtini) apsilankymo aprašymą, receptinių vaistų (duomenys neskelbtini) išrašą, registracijos pas (duomenys neskelbtini) išrašą, medicininių dokumentų (duomenys neskelbtini) išrašą. Nurodo, kad šie duomenys pagrindžia apelianto įrodinėjamą aplinkybę dėl prastos sveikatos būklės. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikti įrodymai yra nauji, atsiradę po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o ir, be to, susiję su ginčo dalyku ir įrodinėjamomis aplinkybėmis, nutaria apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius apelianto sveikatos būklę, priimti. Apeliantas taip pat pateikė susirašinėjimo su banku DNB medžiagą dėl apelianto bendrovės (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 1 d. nekilnojamojo turto registro išrašą. Atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai yra gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, susiję su apelianto įrodinėjamomis aplinkybėmis – jog jam palikėjo mirties dieną buvo būtinas išlaikymas, nutaria šiuos įrodymus priimti.
13. Apeliantas taip pat pateikė Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2021 m. liepos 8 d. sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui R. L., juo nuspręsta nutraukti R. L. atžvilgiu skundo nagrinėjimą dėl pareiškėjo sutuoktinės atstovavimo nuo 2016 m. birželio 20 d. civilinėje byloje prieš pareiškėją, nekelti advokato R. L. atžvilgiu drausmės bylos, Valstybinės duomenų inspekcijos raštą dėl skundo nagrinėjimo. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, šių įrodymų sąsajumą su šalių įrodinėjamomis aplinkybėmis, nutaria, kad šie duomenys nesusiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, todėl atsisakoma juos priimti.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
14. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojus paaiškinimus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad jam tėvo mirties momentu nebuvo reikalingas išlaikymas. Teigia, kad nedirba, jokio darbo užmokesčio ar socialinių išmokų negauna, sveikatos būklė yra sunki, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas tenkinant apelianto ieškinį. Atsakovė su apeliantu nesutinka, teigia, kad apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog jam palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį.
16. Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios faktinės aplinkybės – apeliantas yra S. L., (duomenys neskelbtini), sūnus. S. L. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuris patvirtintas notarine tvarka. Testamentu S. L. visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko sutuoktinei V. L.. S. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Apelianto reikalavimas grindžiamas tuo, kad jam tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, todėl turi būti nustatyta apelianto teisė į privalomąją palikimo dalį.
17. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).
18. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10-421/2017).
19. Pirmiausia apeliantas teigia, kad, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, nei Norvegijos Karalystės institucijos pateiktais duomenimis, apeliantas nedirba, išmokų negauna, valdomas nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka. Pažymi, kad atsakovė ir suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kurie paneigtų apelianto argumentus dėl jo prastos turtinės padėties.
20. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2009), todėl, teismo vertinimu, turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, ar šiuo atveju apeliantas išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, patenkinti, ar šiuo atveju jam buvo būtinas išlaikymas palikėjo mirties dieną (nutarties 15–16 punktai).
21. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini) metų asmuo (palikėjo mirties dieną buvo (duomenys neskelbtini) metų), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nedirbantis. Apeliantas taip pat pateikė Norvegijos Karalystės institucijos išrašą, kuriame nurodyta, kad duomenų apie įdarbinimus nėra, tačiau valdo įmonę (duomenys neskelbtini). Iš apelianto pateiktų akcinės bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad apelianto motina Z. L. už apeliantą (mokėjimų paskirtyse) moka 210 EUR išlaikymą K. L. ir 52 EUR būsto paskolą. Apeliantui taip pat priklauso dalis buto (duomenys neskelbtini).
22. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino apelianto turtinę padėtį palikėjo mirties momentu ((duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Šiuo atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas palikėjo mirties momentu nebuvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje (nutarties 19 punktas), tačiau nustatyta, kad apeliantas Norvegijos Karalystėje yra įkūręs įmonę (duomenys neskelbtini).
23. Apeliantas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė naujus įrodymus - susirašinėjimo su banku medžiagą, kuriame apeliantas bankui nurodė, kad minėta įmonė pajamų negavo, 2021 m. rugpjūčio 30 d. patvirtinimą, jog įmonė pajamų neturi. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad nėra galimybės pateikti duomenų apie pajamas, įmonė įsteigta tik su tikslu atvykti į Norvegijos Karalystę. Teismo vertinimu, tokios faktinės aplinkybės, jog apeliantas yra šios įmonės steigėjas ir įmonė nėra likviduota, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas pateikė duomenis, jog yra mokamas kas mėnesį 210 EUR išlaikymas K. L., 52 EUR būsto paskolos įmokos, bei į tai, jog apeliantas nepateikė duomenų apie gaunamas bet kokias socialines išmokas, teikiamą socialinę pagalbą ar kreipimosi dėl šių išmokų mokėjimo, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantas neatskleidžia tikrosios turtinės padėties, atsižvelgiant ir į tai, jog apeliantas yra pilnametis, darbingo amžiaus asmuo (duomenys neskelbtini), o duomenų apie nustatytą bet kokio lygio nedarbingumą tiek palikėjo mirties momentu, tiek vėliau byloje nėra. Vertinant apelianto turtinę padėtį, amžių, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nesikreipė dėl bet kokios socialinės paramos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad apeliantas neturėjo galimybių palikimo atsiradimo dieną gauti pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms, neįrodė, kad dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybių gauti tokių lėšų.
24. Antra, nesutinkama su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos paaiškinimais, padarė nepagrįstą išvadą, jog liudytoja K. R. yra apelianto sugyventinė. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.
25. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs liudytojos K. R. parodymus pirmosios instancijos teisme, nustatė, kad apeliantė į teismo klausimą apie liudytojos ir apelianto santykius nurodė, kad „Nežino ar yra pora ar ilgalaikiai santykiai yra galimi, tačiau turi bendrų interesų, gyvena viena“ (pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 31 d., teismo posėdžio garso įrašo 1.30.30–1.32.00), teismo posėdžio metu į atsakovės atstovo klausimą, kur dabar apeliantas gyvena, liudytoja atsakė – „pas mane“ (pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 31 d., teismo posėdžio garso įrašo 1.3.:00–1.35.30), į atsakovės atstovo klausimą – ar jam (apeliantui) kainuoja pragyvenimas pas ją (pas liudytoją), ar jis (apeliantas) kažką kompensuoja, liudytoja gyvenimo fakto neneigė, nurodė, kad „apeliantas neturi pinigų“ (pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 31 d., teismo posėdžio garso įrašo 1.36.30– 1.37.00), pažymėjo, kad „apelianto įmonė registruota liudytojos gyvenamosios vietos adresu“ (pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 31 d., teismo posėdžio garso įrašo 1.42.00– 1.43.00).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojos parodymus byloje esančių rašytinių įrodymų ir jau nustatytų faktinių aplinkybių (nutarties 19–21 punktai) viseto kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytojos parodymai šiuo atveju yra subjektyvūs, o ir be to, akivaizdžiai prieštaringi. Kaip nustatyta (nutarties 23 punktas), liudytoja, atsakydama į teismo prašymą nurodyti apeliantės tarpusavio santykį su apeliantu, nurodė, kad gyvena viena, tačiau atsakydama į atsakovės atstovo klausimus teismo posėdžio metu nurodė, kad apeliantas gyvena kartu su liudytoja, teikia paramą apeliantui, nereikalauja iš apelianto kompensacijos už pragyvenimo išlaidas, nurodė, kad apelianto įmonė yra registruota liudytojos gyvenamosios vietos adresu Norvegijos Karalystėje. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad apelianto gyvenamoji vieta taip pat nurodyta Norvegijos Karalystėje, įmonė (duomenys neskelbtini) yra įsteigta būtent minėtoje šalyje, todėl šių faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog teismas pagrįstai kaip subjektyvius vertino liudytojos parodymus.
27. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto poreikį į išlaikymą, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę palikėjo mirties momentu. Teigia, kad dėl patiriamų skausmų buvo priverstas nutraukti darbą Norvegijos Karalystėje, nes negalėjo ilgai vairuoti transporto priemonę sėdėdamas.
28. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus apie apelianto sveikatos būklę nustatytos tokios faktinės aplinkybės – Medicinos dokumentų (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad apeliantui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Anamnezėje nurodyta, kad apeliantas skundžiasi skausmu, trunkančiu šešis mėnesius. Medicinos dokumentų (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad apeliantui diagnozuota (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas. Medicinos dokumentų (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad apeliantui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Anamnezėje nurodyta, kad apeliantas skausmu skundžiasi pusę metų. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Medicinos dokumentų (duomenys neskelbtini) išrašą, kuris patvirtina, kad apeliantui diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir paskirtas gydymas, ambulatorinio apsilankymo (duomenys neskelbtini) aprašymas, kuriame nurodyta, kad apeliantui diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) registracija per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) siuntimas pas (duomenys neskelbtini).
29. Pirmiausia pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl įpėdinio teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo, įstatyme aiškiai nustatytas laiko momentas, kuriuo atžvilgiu turi būti įvertinamas išlaikymo įpėdiniui būtinumas – palikėjo mirties diena (CK 5.20 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus medicininius dokumentus (nutarties 26 punktas), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi teismui pateikti medicininiai dokumentai yra parengti 4–7 mėnesiai po palikėjo mirties momento (duomenys neskelbtini). Papildomai pažymėtina, kad apeliantas neteikė jokių duomenų apie ligos istoriją iki (duomenys neskelbtini) ar palikimo atsiradimo momentu, o iš esmės visi medicininiai išrašai yra parengti po ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teisme (duomenys neskelbtini) momento. Nors apeliantas nurodo, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuotas faktas, jog apeliantas (duomenys neskelbtini) mėnesį jau skundėsi ilgiau kaip pusmetį trunkančiu skausmu, tačiau įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriais grindžiama apelianto sveikatos būklė, nustatyta, kad tokia aplinkybė užfiksuota tik medicinos dokumentų (duomenys neskelbtini) išraše ir ši aplinkybė dokumente užfiksuota ne kaip paciento ligos diagnozė, o kaip paties apelianto paaiškinimai (anamnezė). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apeliantas neįrodė ir nepateikė įrodymų, jog jam dėl sveikatos būklės (duomenys neskelbtini) buvo būtinas išlaikymas.
30. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad apeliantas įrodinėdamas faktą, jog jam dėl sveikatos būklės (duomenys neskelbtini) buvo būtinas išlaikymas, nepateikė jokių duomenų, jog jam minėtu laikotarpiu jau buvo nustatytas netektas darbingumas ar neįgalumas ar jis yra nustatytas dabar, neteikė įrodymų, jog buvo gydomas ir ar šiuo atveju nustatyta diagnozė (nutarties 27 punktas), suponuoja nuolatinį išlaikymo poreikį (gydymas, vaistai, speciali medicininė įranga ir pan.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, atsižvelgdama ir į teismų praktikoje akcentuojamą testatoriaus valios gerbtinumą (nutarties 18 punktas), nutaria, kad šiuo atveju apeliantas neįrodė, kad jam dėl sveikatos būklės palikėjo mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo būtinas išlaikymas, todėl ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo apriboti testamento laisvės principo veikimo.
31. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, apelianto turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių (palikėjo mirties momentu – (duomenys neskelbtini) metai), atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių faktą, jog apeliantas turi nustatytą nedarbingumo lygį, į tai, jog apeliantas palikėjo mirties momentu neturėjo galimybių dirbti dėl sveikatos būklės, į tai, kad apeliantas Norvegijos Karalystėje yra įsteigęs įmonę, procesiniuose dokumentuose nurodo gyvenamąją vietą Norvegijos Karalystėje, turi nekilnojamojo turto, daro labiau tikėtina išvadą, kad apeliantas savo veiksmais neįgyvendino galimybių gauti daugiau lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad apeliantas, neturėdamas darbo, turėjo teisę gauti nedarbo išmoką, pašalpą ar kitokią socialinę paramą, tačiau nėra duomenų, jog tokia teise apeliantas naudojosi, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto ieškinio reikalavimų, todėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
32. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Apeliantas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 75 EUR žyminis mokestis už teikiamą apeliacinį skundą, 700 EUR advokato pagalbos išlaidų, rengiant apeliacinį skundą. Iš viso 775 EUR. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 700 EUR advokato pagalbos išlaidų, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, 400 EUR teikiant konsultaciją dėl apelianto pateiktų rašytinių įrodymų ir atsiliepimo į prašymą parengimą Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės patirtos 1 100 EUR bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. L. 1 100 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei V. L..