- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 2YT-3344-329/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01931-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Laurynui Lukšiui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi su skundu dėl antstolio Lauryno Lukšio veiksmų ir prašo panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos po šio skundo pateikimo, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Taip pat prašo pakeisti patvarkymus Kybartų pataisos namas vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais nėra ribojamas išieškojimas iš skolininko turto priverstinius išieškojimus, nukreipiančius skolininko pinigų sumą dalyse, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nustatyti ribojimą leisti naudotis mėnesiui nustatyta MMA 380 Eur suma, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Kybartų pataisos namų parduotuvėje, lėšomis.
Antstolis patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad jo kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0187/17/00393 pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-43-238/2016 dėl 8,51 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis pažymi, jog atliekant vykdymo veiksmus, buvo surašyti ir išsiųsti pirminiai procesiniai dokumentai: patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-187-3264, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-17-187-3402, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-17-187-3393, patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-187-3395 ir patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-187-3658 (v.b.l. 3-7). Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-187-3658 pavesta vykdyti Kybartų pataisos namams. Iki šios dienos į antstolio depozitinę sąskaitą pagal minėtus patvarkymus iš Kybartų pataisos namų nėra pervesta piniginių lėšų.
Šiuo atveju antstolio 2017 m. kovo 29 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-187-3658 yra nustatyta, kad 1 MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus išieškant iš skolininko turto-piniginių lėšų sumų, kurios likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teisme 2016 m. rugsėjo 27 d. išnagrinėti civilinės bylos Nr.2S-2258-392/2016 nutartimi, patvarkyme yra nustatytas vienkartinis draudimas nukreipti išieškojimą į kitas lėšas neviršijančias 1 MMA. Nurodo, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, savaime nereiškia, kad iš skolininko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio - CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms 1 MMA, Priešingu atveju, skolininko sąskaitoje laikant ne didesnę nei 1 MMA sumą ir tą sąskaitą nuolat papildant piniginių lėšų įnašais, neviršijančiais 1 MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Pažymi, kad skolininko skunde nurodyta teismų praktika negali būti vadovaujamasi, kadangi nutartyje (Nr. 3K-154-313/2016) yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. Paminėtina, kad CPK 733 - 743 str. yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kita nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 str. 3 nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. - pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. - pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš pastarojo lėšų išieškojimas yra negalimas. Skolininkas įkalinimo įstaigoje nedirba, savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) lėšos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo (skolininko) skundą atmesti, kadangi vadovaujantis CPK 668 straipsnio, 736 straipsnio, 739 straipsnio analize, jis nepagrįstas.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 16, CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Laurynas Lukšys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0187/17/00393 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Antstolis 2017 m. kovo 29 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje (v.b.l. 7).
Dėl pareiškėjo skunde nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės ginčija patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir remdamasis CPK 668 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 p. nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnė kaip 1 MMA.
Teismas pažymi, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 str., negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog antstolio priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra teisėtas, atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Pažymėtina tai, jog CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).
Teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus. Be to, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio atlikti veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 291 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. B. skundą atmesti.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Vykdomąją bylą Nr. 0187/17/00393 grąžinti anstoliui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.