- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-1048-430/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07171-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės E. M. ieškinio ir patikslinto ieškinio atsakovui E. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. L. dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas ieškovės E. M. ieškinys atsakovui E. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų I. L. dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2025 m. gruodžio 5 d. pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus, t.y. patikslinti ieškinio reikalavimą (dalyką), išdėstyti aplinkybes ir pateikti tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus, patikslinti būtinųjų poreikių paskaičiavimą, t. y., nurodyti būtinuosius poreikius per mėnesį ir t. t. Ieškovės prašymu teismo rezoliucija terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2025 m. gruodžio 8 d.
3. 2025 m. gruodžio 16 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovės E. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotu.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki nustatyto termino ieškinio, kaip procesinio dokumento, trūkumai nepašalinti, pateiktas patikslintas ieškinys turi dar daugiau trūkumų, nei tas, kuriam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti.
6. Pažymėjo, kad ieškovė dėl mokymosi profesinėje mokykloje gali kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti priteisti paramą iš atsakovo. Tačiau ieškovė dar pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo, kai ji mokėsi gimnazijoje už 12 mėnesių. Teismas pažymėjo, kad jeigu tuo metu ieškovė buvo reikalinga išlaikymo (paramos), tai tuo metu ji ir turėjo dėl to kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti priteisti paramą iki mokysis vidurinėje mokykloje bei įrodinėti paramos būtinumą, bet ji nesikreipė, todėl jokio įsiskolinimo negali prašyti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ji baigė mokyklą anksčiau, t. y., nesimokė visus metus (12 mėnesių), todėl ir laikotarpis, už kurį galėjo prašyti paramos net neteisingai nurodytas.
7. Teismas pažymėjo, kad įstatymas aiškiai numato, kokia parama gali būti (bet neprivalo) priteisiama, t.y. numato kelias alternatyvas („arba“, o ne „ir“) ir aiškiai nurodo, jog reiškiant reikalavimą, reikia pasirinkti vieną iš jų, o ne vienoje byloje išnagrinėti visus įmanomus reikalavimus. Pažymėtina, jog kiekvienas iš reikalavimų reiškiamas ir įrodinėjamas paramos reikalingumas būtent tuo metu, kai asmuo mokosi tam tikroje įstaigoje ir yra reikalingas paramos. Atkreipė dėmesį, jog advokatui nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo tai aiškiai išaiškinta, tačiau jis ieškinio reikalavimo nepatikslino ir vis tiek prašo „įsiskolinimo“.
8. Pasisakydamas dėl suformuluoto reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas konstatavo, kad laikinas išlaikymas numatytas nepilnamečiams, kurie negali savimi pasirūpinti, jais rūpinasi tik tėvai, tuo tarpu ieškovė yra pilnametė, turi visas galimybes pati pasirūpinti savimi ir lėšomis pragyvenimui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
9. Vertindamas reikalavimą priteisti palūkanas teismas dar kartą išaiškino ieškovės atstovui, kad atsakovas nagrinėjamu atveju dar nėra skolingas ieškovei, todėl palūkanos negali būti taikomos nagrinėjamu atveju, toks reikalavimas ydingas.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir pavesti (grąžinti) pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Patikslintame ieškinyje buvo nurodytos faktinį pagrindą patvirtinančios aplinkybės, vykdant teismo įpareigojimą dėl trūkumų pašalinimo, surinkti ir pateikti įrodymai apie ieškovės bei trečiojo asmens turtinę padėtį, gaunamas pajamas, ieškovės mokymąsi pagal profesinio mokymosi programą, patikslinti reikalavimai.
10.2. Kaip matyti iš 2025 m. lapkričio 20 d. ir 2025 m. gruodžio 18 d. teismo nutarčių, iš esmės teismas dar ieškinio priėmimo svarstymo stadijoje ėmėsi įrodymų tyrimo ir netgi išsakė išankstinę nuomonę dėl vieno pagrindinių ieškinio dalyko – reikalavime nurodyto ir prašomo priteisti paramos dydžio, ko teismas negalėjo daryti iš esmės. Taigi, 2025 m. lapkričio 20 d. nutartyje teismas nurodė, kad <.. atkreiptinas ieškovės dėmesys, tokio dydžio parama, kaip nepilnamečiui vaikui, nepriteisiama pagal kasacinio teismo praktiką, todėl ji įpareigotina tikslinti savo reikalavimą..>. Tokiu būdu, iš anksto pareikšdamas savo nuomonę, teismas ieškovei sukėlė pagrįstų abejonių dėl savo nešališkumo.
10.3. Teismas negali atsisakyti priimti ieškinio vien dėl to, kad reikalavimai jam atrodo nepagrįsti ar neatitinkantys vyraujančios praktikos, nes tai reikštų bylos išsprendimą iš esmės dar nepradėjus proceso.
10.4. Ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju nėra nei vienos LR CK 137 str. 2 d. nurodytos sąlygos, dėl kurios ieškinys negali būti priimtas. Be to, sutinkant su dalimi teismo argumentų dėl tikslintinų ieškinio reikalavimų, faktinių aplinkybių įrodinėjimo pateikiant visus teismui reikalingus rašytinius duomenis, reikalingus objektyviam teismo sprendimui priimti, tai gali ir turėtų būti pašalinta/pakoreguota pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu. Tačiau šiuo atveju ieškovei teismas tokios galimybės net nepaliko, iš esmės ieškinio nepriimdamas, nors turėjo galimybę ir dar kartą įpareigoti pašalinti trūkumus.
10.5. Net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismu, kad patikslinus ieškinį dalis ieškinio reikalavimų yra ydingi, visgi tai yra ieškinio nepagrįstumo, o ne trūkumo klausimas. Tokiu atveju teismas ieškinį priima, bet nagrinėdamas iš esmės gali jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu.
14. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė ieškinį nepaduotu nepašalinus trūkumų.
15. Ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą iš esmės motyvuodama tuo, kad nėra nei vienos CPK 137 straipsnio 2 d. numatytos sąlygos, dėl kurios ieškinys negali būti priimtas. Teismo įvardijami tikslinti ieškinio aspektai yra ne ieškinio trūkumo, o jo pagrįstumo klausimas, jie gali būti koreguojami pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, o vertinti bylą nagrinėjant iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, kaip tą padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės argumentais.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
17. Teismui pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo patikslintą ieškinį, konstatuoja, kad jame nurodytas ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, pridėti dokumentai, kuriais ieškovė įrodinėja ieškinio aplinkybes todėl ieškinys atitinka CPK 111 straipsnyje ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 183, 185, 250 straipsniai). Nagrinėjamu atveju didžioji dalis pirmosios instancijos teismo argumentų nustatant ieškovei trūkumus bei laikius ieškinį nepaduotu yra susijusi su ieškinio pagrįstumo vertinimu, t.y. nurodant ieškovei kokius reikalavimus ji gali/negali reikšti būdama pilnametė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl bylos esmės, ieškinio priėmimo stadijoje, tokiu būdu neproporcingai apribotas ieškovės teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina, jog ieškovė aiškiai nurodė kokios paramos siekia, detalizavo poreikius, suformulavo reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovei neįrodžius šių reikalavimų pagrįstumo, ieškinys gali būti atmetamas visiškai ar iš dalies tam tikrų reikalavimų apimtyje, tačiau tai negali būti laikoma ieškinio trūkumu sudarančiu pagrindą laikyti ieškinį nepaduotu.
20. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-943/2023). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis).
21. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo ir reikalavimų pagrįstumo klausimas neturi būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Ieškinio faktinį pagrindą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir bylos nagrinėjimo metu arba renkami su teismo pagalba, jei jų šalis negali gauti. Kilusias abejones dėl išreikalautinų dokumentų teismas turi galimybę išsiaiškinti bendradarbiaudamas su šalimis pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225 – 227 straipsniai).
22. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
23. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.