Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-20-493/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-12-17Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-20-493/2022Nutartis · 2022-02-09Kauno apygardos teismas
  3. T-21-493/2023Nutartis · 2023-02-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-09
Bylos Nr.
T-20-493/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20165-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
D. K.
Advokatai
Gediminas Milevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-20-493/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20165-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestas.

2022 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 1A-393-654/2020, nurodant, jog iš nuteistojo D. K. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sudaro 145,44 Eur.

Teikime nurodoma, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. lapkričio 9 d. parinko advokatą Gediminą Milevičių nuteistojo D. K. gynėju. 2021 m. kovo 4 d. buvo parengta pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos už D. K. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 145,44 Eur. Teikime atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (2017 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017), kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104, 361 straipsniuose numatyta tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės teigimu, gavus teismo nuosprendį, iškilo abejonių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo šioje byloje ir atsiradus poreikiui pašalinti tokius neaiškumus, kurie nuosprendžio esmės nepakeis, tikslinga, vadovaujantis BPK 361 straipsniu, išspręsti teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Tačiau pažymima, kad BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Vadovaujantis BPK nuostatomis, dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį), toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017). Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajam D. K. buvo parinktas 2020 m. lapkričio 9 d. (6 t., b. l. 145), o teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2020 m. gruodžio 3 d. (6 t., b. l. 149–151). Tačiau nagrinėjamu atveju pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų“ buvo parengta tik 2021 m. kovo 4 d., o teikimas Kauno apygardos teisme gautas tik 2022 m. sausio 20 d.

Teikime nurodoma, kad išlaidų už gynėjo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme klausimas turėtų būti sprendžiamas, vadovaujantis BPK 361 straipsnyje numatyta tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos normos taikomos tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nebuvo laikomasis, nes teikimas teismui pateiktas daugiau nei po metų po apeliacinės instancijos teismo posėdžio, kuriame dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas. Priešingos išvados neleidžia daryti ir teikime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017, nes minėtoje nutartyje pasisakyta, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas BK 361 straipsnio tvarka tuo atveju, kai šis klausimas buvo iškeltas bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo tinkamai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nepateikė jokių duomenų apie patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 292 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Arūnas Paštuolis