Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. birželio 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei gabeno jas per valstybės siena, o būtent: Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste nenustatytiems asmenims paslėpus D. K. savo vardu 2019 m. gegužės 11 d., (duomenys neskelbtini), automobilių pardavimo aikštelėje nusipirkto automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinėje, atsarginio rato vietoje, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių), kurių masė yra 4 838,87 g., delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 12,2 procento, supakuotas į 14 lipnia juostele apklijuotų stačiakampio formos paketų, D. K. organizavo šių narkotinių medžiagų parvežimą į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą visas šias medžiagas Lietuvoje platinti. Šiuo tikslu D. K. surado automobilių pervežimo įmonę UAB (duomenys neskelbtini), slėpdamas nuo jų savo daromą nusikalstamą veiką su jos atstovais suderino automobilio su narkotinėmis medžiagomis gabenimo į Lietuvą aplinkybes. Tęsdamas nusikalstamą veiką, automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdavė nenustatytam asmeniui, kuris pagal jo nurodymą, 2019 m. gegužės 13 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, šį automobilį su jame esančiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis jų dalimis) perdavė automobilių pervežimo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. G., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, jas gabenti kontrabandos būdu iš Olandijos per Vokietiją, Lenkiją į Lietuvą. Tokiu būdu, pasinaudodamas šiuo asmeniu, nuslėpdamas nuo jo savo daromą nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 14 d., šį labai didelį narkotinių medžiagų kiekį gabeno iš Olandijos per Vokietiją, Lenkiją, ir apie 20.04 val., R. G. vairuojamu autovežiu „IVECO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su autovežine priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelio Augustavas – Lazdijai ruože, sienos kirtimo poste „Lazdijai“ kertant Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo, paslėptas vežamame automobilyje per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o po to šias narkotines medžiagas gabeno ir Lietuvos Respublikos teritorija ir 2019 m. gegužės 14 d., apie 21 val., jas atgabeno į aikštelę (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, automobilį su narkotinėmis medžiagomis neteisėtai laikė nurodytoje vietoje iki 2019 m. gegužės 15 d., 14.05 val., kol policijos pareigūnai šį labai didelį kiekį slepiamų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių jų dalių), kurių masė yra 4 838,87 g., supakuotų į 14 paketų, surado ir apžiūros metu paėmė iš to paties „Volkswagen Golf“ automobilio atsarginio rato vietos. Tokiu būdu D. K. neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, šias medžiagas įvežė į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu ir tokiu būdu neteisėtai jomis disponavo turėdamas tikslą jas platinti Lietuvoje. Šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, tvirtina, kad teismas netinkami įvertino jo parodymus, taip pat kitus byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino jį kaltu neteisėtai disponavus labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei gabenus šias medžiagas per valstybės sieną.

5. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad įrodymu gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas gali būti patikrintas teismo proceso metu BPK nurodytomis priemonėmis. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo D. K., tiek kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, šių įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. D. K. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei jo kaltės.

7. Pagal Lietuvos baudžiamąją teisę baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu.

8. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyti įrodinėtini objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos tikslų pavadinimą, kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2013, 2K-496/2014).

9. Kaip matyti iš viso bylos proceso metu duotų D. K. parodymų, jis patvirtino, kad Nyderlandų Karalystėje nupirko automobilį ,,VW Golf“, jį užregistravo savo vardu. Prieš vežant automobilį į Lietuvą, dvi naktis jį buvo palikęs skirtingose Nyderlandų Karalystės vietose, kad automobilis būtų pakrautas, kaip jis manė, kažkokių vogtų daiktų, tuomet per Lietuvos vežėjų įmonę organizavo automobilio transportavimą į Lietuvą. Tai jis darė vaikino, pravarde (duomenys neskelbtini), nurodymu, kadangi šiam buvo skolingas. (duomenys neskelbtini) jam pasiūlė už skolos anuliavimą pervežti krovinį, jis suprato, kad krovinys bus neteisėtas, galimai vogti daiktai. Taigi, D. K. patvirtino organizavęs automobilio ,,VW Golf“ transportavimą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, tačiau neigia žinoję, kad neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis ir šias medžiagas kontrabandos būdu gabena per valstybės sieną. Tačiau kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiškinimus, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai – be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Kaip matyti iš liudytoju apklausto UAB (duomenys neskelbtini), tarpininkaujančios parvežant automobilius iš Europos į Lietuvą, direktoriaus A. K. parodymų, 2019 m. gegužės 11 d. jam iš olandiško numerio paskambino vyriškis ir pasakė, kad iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą reikia parvežti automobilį ,,VW Golf“. Jis iš karto įdėjo skelbimą apie tai. Su juo susisiekė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. J. ir pasakė, kad gali parvežti automobilį. Su skambinusiu vyriškiu sutarus automobilio pervežimo sąlygas, vyriškis pasakė, kad automobilis ,,VW Golf“ yra važiuojantis, automobilį perduos jo draugas, nes jis pats kitą dieną turi išvažiuoti. 2019 m. gegužės 15 d. jam paskambino išsigandęs ir pasimetęs A. J. ir pasakė, kad automobilyje ,,VW Golf“ yra pridėta kažko nelegalaus ir draudžiamo, kiek suprato, A. J. kalbėjo apie narkotines medžiagas. Jis A. J. liepė kreiptis į policiją. Kaip liudytojas apklaustas A. J. nurodė, kad vairuotojas A. G., jo įmonei priklausančiu vilkiku parvežė iš Nyderlandų Karalystės A. K. nurodytą automobilį ,,VW Golf“. Kitą dieną po A. G. sugrįžimo, jis atvyko į įmonės teritoriją ir pamatė, kad parvežtas ,,VW Golf“ yra buvęs užplombuotas, atsidarė tik vairuotojo priekinės durelės, bagažinė neatsidarė, kas jam sukėlė įtarimų. Atidaręs automobilio bagažinę, jis pamatė, kad vietoje, kurioje turi būti atsarginis ratas, yra sudėti kažkokie paketai. Tuomet iš karto paskambino užsakovo duotu telefono numeriu ir atsiliepusio vyriškio paklausė, kokių daiktų pridėjo į automobilį. Vyriškis pasakė, kad viskas čia gerai ir kad jis greitai atvažiuos. Po pokalbio jis iš karto paskambino ir apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams, jis papasakojo įvykio aplinkybes ir visi laukė automobilio pasiimti atvykstančio žmogaus. Po keleto valandų atvyko D. K., kuris pasakė, jog atvažiavo pasiimti automobilio ,,VW Golf“. Pokalbio metu D. K. pasakė, kad viskas čia yra gerai ir dėl to, kad čia viskas taip gavosi, sumokės daugiau pinigų. Po to D. K. atsivedė dar du vyriškius ir kažkuris iš jų davė jam 2 000 eurų už papildomus rūpesčius, nors buvo sutarta, kad už automobilio parvežimą jam sumokės 400 eurų. Tuo metu D. K. ir kartu su juo atvykę asmenys buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Apklaustas Alytaus apskrities VPK KP ONTS vyriausiasis tyrėjas J. M. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 15 d. buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), stovi vilkikas su iš Nyderlandų Karalystės parvežtais automobiliais ir vieno automobilio bagažinėje buvo rasta galimai narkotinių medžiagų, o netrukus pasiimti automobilio turi atvykti automobilio parvežimą užsakęs asmuo. Jis su vyriausiuoju tyrėju T. P. nuvyko prie automobilio, pažiūrėję į jo bagažinę pamatė, kad atsarginio rato vietoje yra daug izoliacija apsuktų paketų, kai kurie paketai persišvietė, todėl matė, kad juose yra galimai kanapės. A. J. paaiškinus, kad netrukus turi atvažiuoti automobilio savininkas jį pasiimti, nedelsiant buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo priimti prokuroro nutarimai, kuriais leidžiama jam ir kolegai T. P. atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės bei nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Apie 13.40 val. prie tralo, ant kurio buvo automobilis „VW ,,Golf“, pėsčiomis priėjo iki tol nepažįstamas D. K., kuris pasakė, kad jis yra automobilio savininkas ir jis viską prisiima. A. J. paklausus, kieno yra daiktai, esantys automobilio atsarginio rato vietoje, D. K. atsakė, kad jie priklauso jam. Iš pokalbio turinio buvo aišku, kad D. K. žino ir supranta, kas yra supakuota paketuose. D. K. paklausus, ką jis siūlo daryti, pastarasis pasakė, kad yra dar du žmonės, kuriuos jis eina atsivesti ir tada susitars. Po keleto minučių prie automobilio sugrįžo D. K. su, kaip vėliau paaiškėjo, A. M. ir E. Š.. Pastarieji abu pasakė, kad viskas čia aišku ir nėra apie ką diskutuoti. E. Š. pasakė, kad pakelius su milteliais, ant kurių buvo užrašyta „Kofeina“, jie gali pasiimti sau, o taip pat jiems siūlo du tūkstančius eurų, nors su vairuotoju už automobilio parvežimą buvo sutarę 400 eurų. A. M. padavė A. J. pinigus, tada jie visi trys buvo sulaikyti. 2019 m. gegužės 30 d. daiktų apžiūros metu buvo apžiūrėta 2019 m. gegužės 15 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš A. J. paimta CD-R laikmena su pokalbio įrašu, kuriame kalba J. M., T. P., A. J., D. K., E. Š., A. M. ir pateikta pokalbio suvestinė, iš kurios matyti, jog pokalbio metu D. K. pasako, kad automobilis yra jo, kad automobilyje esantys daiktai taip pat priklauso jam. D. K. paklausus, ką jis siūlo, jis pasakė, kad yra dar du žmonės ir nueina juos atsivesti. D. K. dar kartą pasako, kad mašina yra jo (t. 2, b. l. 117-122). 2019 m. gegužės 16 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota, kad, atlikus savo tapatybės neatskleidžiančius veiksmus bei nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. bendraujant su D. K., buvo užfiksuota, jog jis atvyko pasiimti iš Nyderlandų Karalystės parvežto jam priklausančio automobilio „VW Golf“. Apie automobilyje paslėptus daiktus D. K. buvo žinoma (t. 1, b. l. 89-93, 105).

10. Išanalizavusi bei sugretinus tarpusavyje šiuos įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. K. žinojo apie automobilyje ,,VW Golf“ buvusį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Visų pirma tokią išvadą patvirtina D. K. parodymai, kad jis suprato, jog automobiliu bus vežama kažkas nelegalaus, o juo buvo vežamas didelis kiekis narkotinių medžiagų. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, kad kilo tokių minčių, kad į automobili gali būti prikrauta kanapių. Be to, D. K. kalbėjo su automobilį atvežusiu A. G., bendrovės direktoriumi A. J., šalia kurių buvo policijos pareigūnas J. M., buvo daromas susitikimo garso įrašas, ir pokalbio metu nuteistasis pasakė, kad automobilyje esantys daiktai priklauso jam. Turint omenyje, kad A. J., skambindamas D. K. klausė, kas yra automobilio bagažinėje (pokalbis vyko apie bagažinės, kurioje be narkotinių medžiagų daugiau nieko nebuvo, turinį), be to, pokalbis susitikus irgi vyko apie bagažinėje buvusius daiktus, ir D. K. žinojo, kad kalbama būtent apie šiuos daiktus, jo pasakymas, kad daiktai priklauso jam reiškia, kad jis žinojo ir suprato, kad buvo gabentos narkotinės medžiagos, be to, jos priklausė jam. Kad daiktai priklauso D. K. suprato ir kiti pokalbyje dalyvavę liudytojai. Be to, teismas laiko neįtikinamomis D. K. nurodytas jo veiksmų pradžios aplinkybes. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, kad 2017 metų pradžioje, apie pusę metų dirbo pas vaikiną, pravarde (duomenys neskelbtini), kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Kartu su juo dirbo vaikinas, vardu M., kuris sakė, kad (duomenys neskelbtini) užsiima „nešvariais“ darbeliais, augina kanapes. Bedirbdamas, kava apipylė bloką, kuris jungiasi prie kompiuterio, todėl (duomenys neskelbtini) pasakė, jog jis už sugadintą aparatūrą yra skolingas jam 10 000 Eur, nors realiai, kaip vėliau išsiaiškino, tas blokas kainavo apie 1 500 Eur. 2019 m. gegužės 2-3 dienomis, būnant Lietuvoje, į mobilų telefoną „BlackBerry“, programėlę BBM, jam parašė (duomenys neskelbtini) ir pakvietė atvažiuoti į Nyderlandų Karalystę, nes yra darbų, tačiau neįvardijo kokių. Kadangi galvojo pastarajam gražinti skolą, bei pats užsidirbti pinigų, todėl sutiko. Jis negalėjo nurodyti jokių (duomenys neskelbtini), kurio prašymus vykdė, asmens duomenų, nors pas jį dirbo, jo prašymu važiavo į Nyderlandų Karalystę, pirko automobilį, užsakė jį atvežti į Lietuvą, automobilį atvežus į Lietuvą jis su dviem draugais, o ne tikrasis automobilio savininkas (duomenys neskelbtini), važiavo į Alytų spręsti problemos, siūlė didesnį atlygį. Tokia situacija, kuomet nuteistasis negali nurodyti jo veiksmus suorganizavusio bendrininko duomenų, baudžiamosiose bylose nėra nauja. Viena vertus tokia situacija perkelia pagrindinį vaidmenį nežinomam asmeniui, paliekant nuteistajam tik technines funkcijas ir nepagrindinį vaidmenį. Kitą vertus toks asmuo niekada nebus nustatytas, nes apie jį nieko nežinoma, todėl patikrinti tokių parodymų nėra jokios galimybės. Be to, teisėjų kolegijos neįtikina, kad D. K., sugadinęs 1 500 Eur vertės bloką, nepatikrino jo tikrosios kainos, nepabandė jo nupirkti ar kitaip atlyginti šios sumos, o sutiko važiuoti į Nyderlandų Karalystę ir iš jos atvežti neteisėtą krovinį. D. K. tyčios turinį rodo ir atlikti konspiraciniai veiksmai: jis įsigijo SIM kortelę su olandišku telefono numeriu, automobiliui pargabenti užsakė autovežį, į sutartą vietą automobilį atvarė ir į autovežį automobilį ,,VW Golf“ įkėlė ne pats D. K., bet tyrimo metu nenustatytas asmuo, į Lietuvą automobilį ,,VW Golf“ parvežė nieko apie automobilyje buvusias narkotines medžiagas nežinojęs vairuotojas R. G., pats D. K. į Lietuvą grįžo atskirai, ir tai leidžia daryti išvadą, kad D. K. žinojo ir suprato, kad automobilyje yra paslėptos narkotinės medžiagos, taip pat suvokė ir paslėptų narkotinių medžiagų kiekį. Aplinkybės, kad pats D. K. narkotinių medžiagų neįgijo, jų nepakavo ir į automobilio bagažinėje įrengtą slėptuvę nedėjo, pats automobilio su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis nevairavo, nepaneigia nuteistojo kaltės neteisėtai gabenus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų per valstybės sieną. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad automobilį ,,VW Golf“ D. K. nusipirko žinodamas, kad juo iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą bus gabenamos narkotinės medžiagos, nuteistasis du kartus paliko automobilį skirtingose vietose, kad į automobilį būtų pakrauti draudžiami daiktai, po to automobilį su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis nuteistasis perdavė nenustatytam asmeniui, kuris šį automobilį perdavė Lietuvos automobilių pervežimo įmonės vairuotojui R. G., ir tokiu būdu pasinaudodamas juo, kontrabandos būdu labai didelį narkotinių medžiagų kiekį iš Nyderlandų Karalystės per Vokietiją, Lenkiją atgabeno į Lietuvą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai D. K. veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį.

11. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas Lietuvoje. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Įvertinęs narkotinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo D. K., kiekį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistasis disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors sulaikymo metu D. K. šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų (t. 3, b. l. 135), tačiau byloje nėra duomenų, kad D. K. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir tokį didelį kiekį narkotinių medžiagų atsigabeno savo reikmėms. Aplinkybės, kuriomis narkotinės medžiagos buvo atgabentos į Lietuvos Respubliką, narkotinių medžiagų kiekis leidžia daryti išvadą, jog D. K. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų atgabeno į Lietuvą turėdamas tikslą šias medžiagas platinti. Be to, kaip jau buvo minėta, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina.

12. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

13. Skirdamas bausmę nuteistajam D. K., pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į D. K. asmenybę charakterizuojančius požymius. D. K. padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, todėl yra recidyvistas, dirba, yra vedęs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam D. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Nei už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.