Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų ir skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo atsakovui R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2008 m. birželio 18 d. sudarė Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenų bazės duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs tik atsakovas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašų duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. sausio 29 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdė pareigos nustatytais terminais mokėti buto nuomos mokestį bei mokesčius už kitas komunalines paslaugas, atsakovo įsiskolinimas ieškinio pateikimo dienai už buto nuomą buvo 123,79 Eur (už 16 mėnesių), už pastato administravimą, techninę priežiūrą ir kt. komunalines paslaugas UAB „Panevėžio būstas“ – 90,07 Eur, už šildymą AB „Panevėžio energija“ – 242,46 Eur, vyksta priverstinis pastarosios skolos išieškojimas. Iš atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo matyti, jog atsakovas savo skolos už buto nuomą ir kitas komunalines paslaugas neginčijo, kaltę dėl sutarties sąlygų pažeidimo pripažino. Teismui pareikalavus, ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog atsakovo skola už buto nuomą 2018 m. spalio 1 d. yra sumažėjusi ir sudaro 51,75 Eur. Atsakovas taip pat teismui pateikė duomenis apie atliktus mokėjimus po sprendimo už akių priėmimo, o konkrečiai nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Paskutinis mokėjimas atliktas 2018 m. spalio 16 d. pagal 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB „Panevėžio būstas“ išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2018 m. rugsėjo mėn. bendrai 51,75 Eur sumai, kurią sudarė, be kita ko, buto nuomos skola (43,08 Eur), buto nuoma už rugsėjo mėn.(8,44 Eur), bei sąskaitą Nr. 6763715 už 2018 m. rugsėjo mėn. bendrai 19,81 Eur sumai, kurią sudarė, be kita ko, komunalinių paslaugų skola (14,66 Eur), administravimas, teritorijos valymas, šilumos tinklų priežiūra, techninė priežiūra už rugsėjo mėn. (5,74 Eur). Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas skolą už buto nuomą bei pastato administravimą, techninę priežiūrą ir kt. komunalines paslaugas, kurias teikia UAB „Panevėžio būstas“, visiškai atsiskaitė.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Remiantis sutarties 4.2., 4.3. ir 4.4. papunkčiais, atsakovas įsipareigojo kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio trisdešimtos kalendorinės dienos sumokėti buto nuomos, žemės, namo priežiūros mokesčius, taip pat už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), bendrosios nuosavybės administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas, elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ir už kitus mokesčius, atsiskaityti su daugiabučio namo savininkų bendrija arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir šalių 2008 m. birželio 18 d. sudarytos sutarties 6.3. papunktyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-110/2012; Nr. 3K-3-645/2013; Nr. 3K-3-116-701-2017). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-110/2012; Nr. 3K-3-491/2012; Nr. 3K-3-550/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovas sistemingai pažeidinėjo šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas, beveik pusantrų metų nemokėdamas nuomos mokesčių, taip pat mokesčių už kitas komunalines paslaugas, taigi, pažeidė šios sutarties sąlygas, už kurių pažeidimą yra numatyta galimybė nutraukti sutartį, tačiau, teismo vertinimu, sutarties su atsakovu nutraukimas ir jo iškeldinimas iš buto, esant visumai byloje nustatytų aplinkybių, yra neproporcingas atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Šiame kontekste akcentuotina, jog atsakovas šiame bute gyvena nuo 2008 m., t. y. dešimt metų, taigi, jau yra susiformavęs atsakovo ilgalaikis ryšys su nuomojamu būstu, byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas turi kitą būstą ar registruotiną vertingą turtą. Atsakovas skolą ieškovei pripažino ir, kaip minėta, šio procesinio sprendimo priėmimo dienai jau yra visiškai ją padengęs, todėl yra pagrindas tikėti, kad, gaudamas nuolatines su darbo santykiais susijusias pajamas, atsakovas ir toliau tinkamai vykdys savo pareigas mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Teismas sprendžia, kad atsakovas nagrinėjamu atveju įrodė savo ketinimus ateityje tinkamai vykdyti prisiimtus iš nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus, todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, Sutarties nutraukimas ir ieškovo iškeldinimas iš būsto būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir prieštarautų geros moralės, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Tokios pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos pagrįstumo, nustačius skolos už buto nuomą dengimo faktą po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-464-280/2018). Nurodytų argumentų pagrindu, ieškovės ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad šis sprendimas neužkerta kelio nuomotojui (ieškovei) ateityje, paaiškėjus, jog atsakovas ir toliau pažeidinėja sutartį, kreiptis į teismą dėl gyvenamojo būsto nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo iš ginčo būsto.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai šis klausimas nesprendžiamas.

Atsižvelgiant į priežastis dėl kurių susidarė teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, t. y. kad ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovas ieškovės reikalavimą dėl 123,79 Eur skolos už buto nuomą apmokėjimo vykdė dalimis tik po teismo sprendimo už akių priėmimo ir galutinai įvykdė, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,30 Eur (trylikos eurų ir trisdešimties centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.