Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Alinai Žilionienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nors pradžioje atsakovas dukra rūpinosi, tačiau ilgainiui pradėjo vartoti alkoholį, dirbo nelegaliai, nepadėjo išlaikyti šeimos ir todėl šalys 2017 m. išsiskyrė.

Šalims pradėjus gyventi atskirai, nepilnametė dukra liko gyventi su ieškove, kuri sprendžia visus klausimus, susijusius su vaiko mokymu, priežiūra, sveikatos palaikymu, ją išlaiko. Nuo 2017 metų ir atsakovas išlaikymo vaikui neteikia. Ieškovei vienai išlaikyti vaiką yra sunku, nes jos mėnesinės grynosios pajamos yra apie 849 Eur, be to, augina dar vieną nepilnametį vaiką. Ieškovė dukters išlaikymui kas mėnesį skiria ne mažiau kaip 550 Eur – 650 Eur.

Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Jam neįgalumas nenustatytas.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai. Teismui nėra žinoma atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir vadovautis pateikta išvada, kurioje nurodo, jog įvertinus bylos aplinkybes, ieškovės gyvenimo sąlygas, galimybes pasirūpinti vaiku, ir išklausytą vaiko nuomonę, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko I. S. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko I. S. sveikatos būklę ir specialiuosius poreikius, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo po 315 Eur atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukterį I. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters I. S. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, specialistams nurodė, jog neprieštarauja dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė I. S. nuo gimimo gyvena su ieškove, yra prie jos prisirišusi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM išvadoje nurodyta, kad ieškovės ir vaiko gyvenimo sąlygos geros, gyvenamasis būstas tvarkingas ir su visais patogumais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad vaikas nuo gimimo gyvena tik su ieškove, nesant ginčo tarp šalių bei duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų vaiko interesų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 315 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, mokamų iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei. Teigia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikalinga apie 550-650 Eur suma per mėnesį ir atsižvelgiant į atsakovo amžių ir turtinę padėtį prašo iš jo priteisti 315 Eur sumą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM išvadoje nurodyta, kad A. S. dirba (duomenys neskelbtini). Jo atlyginimas per mėnesį yra 850,00 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovui neįgalumas nėra nustatytas. A. S. kitų išlaikytinių neturi.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Ieškovė ieškinyje pateikė išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, kad per mėnesį išleidžiamą 650 Eur sumą sudaro: 210 Eur - maisto produktai; 20 Eur – higienos prekės; 50 Eur – apranga; 50 Eur – laisvalaikis, poilsis; 30 Eur – ugdymo, kanceliarinės priemonės; 30 Eur – būsto išlaikymo išlaidos, 90 Eur – dienpinigiai, 60 Eur – būreliai, 50 Eur - nenumatytos išlaidos. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos vaiko poreikių tenkinimui skirtinos sumos. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga 630 Eur per mėnesį suma.

Dėl tėvų turtinės padėties

Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiantis nustatytinas vaikui priteistino išlaikymo dydis: šalių dukra lanko mokyklą, specialių, didelių išlaidų reikalaujančių poreikių neturi; šalių pajamos yra panašios. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A. S. dirba, jo pajamas sudaro gaunamas 850 Eur dydžio atlyginimas (iki mokesčių). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Ieškovės pajamas sudaro gaunamas vidutinis 840 Eur dydžio atlyginimas (iki mokesčių) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, dėl ko nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikant nepilnametį vaiką principo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimybių mokėti vaikui išlaikymą, vertina ne tik esamą jo turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Atsakovas yra beveik 38 metų amžiaus, todėl turi galimybės dirbti ir gauti pakankamas pajamas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas neturi galimybės spręsti apie atsakovo būtinąsias išlaidas ar turimas sveikatos problemas (CPK 178 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovo turi galimybes imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaiko išlaikyti, todėl ieškovės prašymas dėl 315,00 Eur dydžio išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas pilnai.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti 7 200 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimą už trejus metus. Duomenų, patvirtinančių, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas būtų reguliariai prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo poreikių tenkinimo, nėra (CPK 178 straipsnis).

Remiantis tuo, kad atsakovas, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, prieštaravimų dėl išlaikymo skolos susidarymo laikotarpio nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (pvz. mokėjimų išrašais, daiktų pirkimo kvitais), taip pat į tai, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei šalių turtinę padėti priteisė iš atsakovo po 315 Eur kas mėnesį mokamo periodinio išlaikymo, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas pilnai, t. y. iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas 7 200 Eur (36 mėn. x 200 Eur) išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1–2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Vilniaus skyriaus 2023-04012 sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Iš Tarnybos 2023-09-28 pažymos Nr. APD-2023-14152 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, jog už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 250,00 Eur išlaidų.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 85 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 162 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurių ieškovė buvo atleista, tai yra viso 247 Eur žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos ir tai patvirtina kartu su prašymu pateikti įrodymai, iš atsakovo valstybei priteistina 250 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - „Swedbank“, AB banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 –AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske bankas A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor banke (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), ir LT74 1010 0510 0132 4763 – Luminor banke (buvęs AB DNB bankas), LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Medicinos banke“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnametės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023-06-01) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatant ieškovę N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 247 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas už N. N. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei I. S..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.