Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Evaldo Pašilio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. gynėjo advokato Vitalijaus Katėno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. L. paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į jos laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. L. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir iš nuteistojo M. L.:

- nukentėjusiajam G. V. priteista 731,72 Eur turtinės žalos, 5 000 Eur neturtinės žalos ir 1 215 Eur advokato išlaidų;

- nukentėjusiajai R. P. priteista 500 Eur turtinės žalos, 4 000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo M. L. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir sušvelninti M. L. paskirtą bausmę; sumažinti iš jo priteistų civilinių ieškinių dydžius arba atmesti jų dalį; panaikinti teismo sprendimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, nuteistajam M. L. paskirta bausmė nėra per griežta, nukentėjusiesiems priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai, procesinės palūkanos ir proceso išlaidos įvertintos tinkamai. Apeliaciniame skunde aptariamų klaidų, kurias nuteistojo gynėjas teismo posėdyje nutylėjo arba paaiškino tik kaip nuteistojo poziciją, pirmosios instancijos teismas nepadarė. Taigi, teisėjų kolegija, neįžvelgusi jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

7. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės ir įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas bei teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nustatyti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje teismui nustatyta pareiga skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

9. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmes ne tik laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, bet ir pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį M. L. paskirta 10 (dešimties) mėnesių, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu (padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms), šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. L. paskirta gautinė subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, M. L. asmenybę, jo buvusius teistumus, ankstesniais nuosprendžiais jam skirtas bausmes, jų ignoravimą ir tolesnį nusikalstamą nuteistojo elgesį, jokio pagrindo keisti tokias pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtas bausmes, jas švelninant, teisėjų kolegija neįžvelgia.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. L. padarė dvi tyčines smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas: vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis). Labai sunkus nusikaltimas, kurio metu nuteistasis sudavė nukentėjusiajam V. V. ne mažiau nei keturiolika smūgių kojomis ir rankomis į gyvybiškai svarbias vietas – galvą ir krūtinę, buvo padarytas be jokios rimtos priežasties ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Vertinant šio nusikaltimo pavojingumą, pažymėtina ir tai, kad sumušęs V. V. šio namuose ir jį palikęs, nuteistasis M. L. iš V. V. namų išėjo ir atgal nebegrįžo, gyrėsi kitiems asmenims, kad V. V. primušė, nusipirkęs daugiau alkoholio ir susiradęs naujus sugėrovus toliau girtavo ir V. V. būkle nesidomėjo (t. 1, b. l. 172–176; t. 2, b. l. 161–163). Toks nuteistojo elgesys rodo ypatingą jo abejingumą tiek savo veiksmams, tiek dėl jų kilusioms pasekmėms.

11. Spręsdamas nuteistajam skirtinų bausmių klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną M. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo esminės įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei įžvelgė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto, svarbu paminėti, kad toks nuteistojo elgesys pasireiškė ne iš karto. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl V. V. nužudymo nuteistasis kategoriškai neigė ir ją pripažino bei nuoširdų gailestį išreiškė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu M. L. duotų parodymų, 2024 m. gruodžio 20 d. apklausos metu jis teigė, kad net nebuvo įvykio vietoje ir V. V. ne tik nenužudė, bet ir jo nemušė; 2025 m. vasario 24 d. nurodė, kad iš nužudytojo namų išvyko kartu su E. S. ir nežino, kas vėliau atsitiko V. V.; 2025 m. balandžio 14 d. apklausos metu pripažino savo kaltę dėl V. V. sukelto fizinio skausmo, bet kategoriškai neigė jį nužudęs; savo kaltę neigė ir 2025 m. vasario 24 d. akistatos su E. S. metu (t. 3, b. l. 92–93, 96–97, 104). Šios aplinkybės leidžia abejoti nuteistojo nuoširdumu ir negali būti ignoruojamos sprendžiant apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl M. L. paskirtų bausmių.

12. Vertindama nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmą kartą Lietuvoje jis nusikalto 25 metų amžiaus ir nuo to laiko darė vis naujus nusikaltimus. Iki to laiko jis buvo ne kartą teistas užsienio valstybėse (už vagystes; grasinimus; nusikaltimus asmeniui; už nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis; nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui ar prieš valstybės pareigūnus (t. 3, b. l. 33–57). Didžioji dalis nuteistojo teistumų susiję su smurtiniu elgesiu, jis taip pat yra grasinęs nužudyti savo seserį šaunamuoju ginklu (Tauragės apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. baudžiamasis įsakymas, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys). Aktualu ir tai, kad Tauragės apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskyrus M. L. laisvės apribojimo bausmę, jis nesugebėjo tinkamai laikytis jam nustatytų įpareigojimų ir nustatytu laiku nebuvo namuose. Jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu jis ir toliau darė naujus teisės pažeidimus (vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, neblaivus, nepakluso pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, melagingu pranešimu iškvietė pareigūnus ir pan.), dėl to jam paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu. Vis dėlto, net ir po to nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas, jis darė naujas nusikalstamas veikas, dažniausiai – smurtinio pobūdžio, taip pat ir administracinius pažeidimus (t. 3, b. l. 22–32), dažnai apsvaigęs nuo alkoholio.

13. Visa tai patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys kartojasi, be kita ko, dar ir sunkėja ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad iš praeities klaidų nuteistasis nepasimokė, jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą nedėjo, kol galiausiai padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvai, kad M. L. neturėjo kriminalinės patirties ir kad jis yra motyvuotas keisti savo elgesį ir integruotis į visuomenę, atmestini kaip visiškai neatsakingi, deklaratyvūs ir nepagrįsti.

14. Paminėtų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad faktiškai M. L. gyveno Norvegijoje, jo teigimu, ten ir dirbo. Taigi Lietuvos Respublikoje darbo neturėjo, nuolatinės gyvenamosios vietos – taip pat. Sugrįžęs į Lietuvą prasmingo užimtumo M. L. nesiekdavo, priešingai, apsistodavo skirtingų sugėrovų namuose (taip pat ir nužudytojo V. V.), kur nuolat vartojo alkoholį. Nuteistojo mama V. K. patvirtino, kad savo sūnų ji pamatė tik praėjus maždaug dviem savaitėms po šio grįžimo, be kita ko, taip pat neblaivų (t. 1, b. l. 156–157). Visa tai, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, patvirtina, jog sugrįžęs į Lietuvą nuteistasis gyveno asocialiai, girtavo, o sprendžiant iš pirmiau paminėtų duomenų apie jo buvusius teistumus, dar ir nuolat nusikalsdavo.

15. Įvertinus tai, kad tiek praeityje, tiek ir nagrinėjamoje byloje nuteistasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, atsižvelgiant ir į liudytojo D. U. parodymus, kad išgėręs M. L. buvo itin agresyvus ir neprognozuojamas (t. 1, b. l. 172-176), teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nesaikingas alkoholio vartojimas buvo pagrindinė nusikalstamo nuteistojo elgesio priežastis, kurios eliminavimui jokių aktyvių pastangų M. L. nedėjo. Tokios išvados kontekste pažymėtina, kad nuo 2006 metų iki 2023 metų M. L. lankėsi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą – 2023 m. rugsėjo 21 d., kai jam buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini). Iki byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo likus kiek daugiau nei dešimčiai dienų, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d., dėl šių sutrikimų nuteistasis buvo gydomas (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės psichiatrijos klinikoje, tačiau net ir po to jis nesiliovė vartoti alkoholio, prioritetą teikė beprasmiškam laiko praleidimui ir būtent tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tapo esminė sąlyga pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui, pasireiškusiam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

16. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirta 10 (dešimties) mėnesių ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės, įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra pakankamai švelnios, todėl švelninti jas dar labiau nėra jokio teisinio pagrindo. Sprendimas paskirti M. L. švelnesnes bausmes nagrinėjamoje situacijoje būtų neteisingas, neatitiktų nuteistojo pavojingumo ir rodytų, kad valstybės pasitikėjimu, praeityje skiriant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmes, gali būti piktnaudžiaujama.

17. Esant šių duomenų visumai nėra ir jokio pagrindo svarstyti švelnesnių nei straipsnio sankcijose numatytų bausmių skyrimą BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagrindo keisti nuteistajam M. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę, kai šiuo atveju buvo pritaikytas nuteistajam parankiausias bausmių apėmimo bendrinimo būdas, taip pat nėra.

Dėl civilinių ieškinių

19. Įvertinęs pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumą bei išklausęs nuteistojo M. L. poziciją, pirmosios instancijos teismas byloje pareikštus civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam G. V. priteisė 731,72 Eur turtinę bei 5 000 Eur neturtinę žalą, nukentėjusiajai R. P. – 500 Eur turtinę, 4 000 Eur neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas.

21. Vertinant tokius apelianto argumentus, visų pirma pažymėtina, kad teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Todėl tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, aiškinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

22. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-40-648/2024).

Dėl turtinės žalos

23. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

24. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, 500 Eur turtinę žalą nukentėjusioji R. P. patyrė padengdama dalį V. V. laidojimo išlaidų, o nukentėjusiajam G. V. priteista 731,72 Eur turtinė žala siejama su neatlygintomis laidotuvių (426,50 Eur), paveldėjimo dokumentų tvarkymo (284,09 Eur) bei kuro (21,13 Eur) išlaidomis. Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, taip pat kartu su civiliniais ieškiniais pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios nukentėjusiųjų R. P. ir G. V. išlaidos yra pagrįstos patikimais įrodymais, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo reikalavimą ir mažinti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydžius nėra pagrindo.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad už nužudytojo V. V. laidotuves nukentėjusysis G. V. iš viso sumokėjo 1 366,50 Eur. Tai patvirtina kartu su nukentėjusiojo G. V. civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai, kurių duomenimis, 1 105 Eur buvo sumokėti laidojimo namams (t. 1, b. l. 80), 180 Eur už gėles (t. 1, b. l. 81) ir 81,50 Eur už gedulingus pietus, apsiribojusius kava, arbata ir pyragu (t. 1, b. l. 82). Abejoti šias išlaidas patvirtinančiais patikimais įrodymais – sąskaitomis ir mokėjimo kvitais, nėra pagrindo. Tokios laidojimo išlaidos nelaikytinos neproporcingomis ir nėra aiškiai per didelės. Svarbu ir tai, kad nustatydamas turtinės žalos, susijusios su laidojimo išlaidų atlyginimu, dydžius, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nukentėjusiojo G. V. pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad V. V. laidotuvėms jam į banko sąskaitą Tauragės rajono savivaldybės administracija pervedė 440 Eur (t. 4, b. l. 61) ir šia pinigų suma sumažino nukentėjusiojo G. V. turtinį reikalavimą.

26. Nukentėjusysis G. V. patvirtino, kad ne visas pirmiau paminėtas laidotuvių išlaidas patyrė jis vienas. Jo teigimu, šiam tikslui 500 Eur grynaisiais pinigais jam davė jo sesuo R. P.. Šią aplinkybę savo civiliniame ieškinyje nurodė ir nukentėjusioji R. P.. Pagrindo abejoti tokiais jųdviejų teiginiais teisėjų kolegija neįžvelgia.

27. Sutiktina, kad pagal bendruosius reikalavimus civiliniame ieškinyje nurodytas prašomos priteisti žalos dydis, taip pat ir nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios R. P. prašomos 500 Eur laidojimo išlaidos, turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau teismų praktikoje šis reikalavimas ne visais atvejais vertinamas griežtai, pažymint, kad turtinės žalos dydis gali būti nustatomas ir patikimais nukentėjusių parodymais, jei prašoma žala yra protinga ir reali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-699/2015, Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-126-495/2021). Atsižvelgdama į tokią teismų praktiką, jos kontekste įvertinusi bendras nužudytojo V. V. laidojimo išlaidas, atitinkančias 1 366,50 Eur, neturėdama jokio pagrindo abejoti tokių išlaidų pagrįstumu ir nelaikydama jų per didelėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusieji nepateikė nukentėjusiosios R. P. pinigų perdavimą G. V. patvirtinančių dokumentų, nesudaro pagrindo jų nukentėjusiajai R. P. nepriteisti ar mažinti jų dydį. Juo labiau jog bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. palaikė pakankamai artimą ryšį su savo broliu V. V., todėl jos noras finansiškai prisidėti prie jo laidotuvių abejonių teisėjų kolegijai nekelia.

28. Minėta, kad turtinė žala nukentėjusiajam G. V. buvo priteista ne tik už jo patirtas laidojimo išlaidas, bet ir už paveldėjimo dokumentų tvarkymą (284,09 Eur) bei už kurą, būtiną vykimui į 2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdį (21,13 Eur). Jas vėlgi, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, patvirtina patikimi įrodymai: 2025 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra, mokėjimo kvitai, patvirtinantys notarės S. B. suteiktų paslaugų apmokėjimą (t. 4, b. l. 57, 58, 59) bei 2025 m. gegužės 1 d. apmokėjimą už kurą patvirtinantis mokėjimo kvitas (t. 4, b. l. 60). Tokių išlaidų pripažinimas turtine žala ir jų priteisimas nukentėjusiajam atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl jų priteisimo nukentėjusiajam G. V. nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

29. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą. Todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-64-654/2024). Teismui keliama pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

30. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-132-942/2021).

31. Bylose dėl gyvybės atėmimo, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021).

32. Pirmiau nurodytų reikalavimų pirmosios instancijos teismas laikėsi ir tinkamai, t. y. vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesus, kiekvieno nukentėjusiojo santykį su žuvusiuoju bei pateikdamas pakankamai išsamius neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvus, sprendė, kad 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas G. V. ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas R. P. geriausiai atitiks nukentėjusiųjų interesus bei teisingumo ir protingumo reikalavimus. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir teisėjų kolegija. Nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala dėl brolio V. V. nužudymo objektyviai pateisina kiekvienam jų skundžiamu nuosprendžiu priteistą kompensacijos dydį.

33. Konstatuodama šią išvadą teisėjų kolegija pažymi, kad V. V. mirtis artimiesiems buvo netikėta ir skaudi – jis buvo nužudytas savo namuose, suduodant jam ne mažiau kaip keturiolika smūgių į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą ir krūtinę. Tokios aplinkybės savaime atskleidžia itin stiprius ir ilgalaikius neigiamus dvasinius išgyvenimus artimiesiems. Juo labiau kad vertinamu atveju nukentėjusieji neteko ne tik brolio, bet ir vieno iš paskutinių artimiausių savo šeimos narių. Bylos duomenimis nustatyta, kad abu nukentėjusiųjų tėvai ir dar du broliai yra mirę, todėl V. V. netektis papildė jau anksčiau nukentėjusiųjų G. V. ir R. P. patirtus itin stiprius emocinius išgyvenimus, brolio nužudymas dar labiau destabilizavo jų psichologinę būseną, sutrikdė įprastą jų gyvenimo ritmą, sukėlė gilų sielvartą, tuštumos jausmą bei ilgalaikį dvasinį diskomfortą.

34. Nors nukentėjusiosios R. P. ir nužudytojo V. V. tarpusavio ryšys nebuvo toks artimams ir glaudus, koks nukentėjusiojo G. V., tačiau jie palaikė ryšį. Nukentėjusioji R. P. prisidėjo prie brolio laidotuvių finansiškai, šioje byloje gynė ne tik savo, bet ir brolio atminimą, kas patvirtina išlikusį emocinį ryšį ir patirtą netekties skausmą. Nukentėjusysis G. V. gyveno netoliese brolio, nuolat bendravo ir rūpinosi savo vienišu broliu. G. V. išvykus dirbti į užsienį, šią pareigą perimdavo Lietuvoje likę G. V. šeimos nariai. Šios aplinkybės pagrįstai lėmė didesnį G. V. patirtos neturtinės žalos mastą, todėl, atsižvelgdamas į skirtingą nukentėjusiųjų emocinio ryšio su žuvusiuoju intensyvumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai diferencijavo nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, R. P. priteisdamas 1 000 Eur mažesnę kompensaciją. Toks diferencijavimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei suformuotą teismų praktiką, todėl nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai laikytini tinkamais, proporcingais ir adekvačiais kiekvieno jų patirtų dvasinių išgyvenimų mastui bei jų pasekmėms. Pagrindo juos mažinti nėra.

35. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo gynėjo teiginiai dėl nužudytojo gyvenimo būdo – niekur nedirbo ir piktnaudžiavo alkoholiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusieji nebuvo atsakingi už V. V. pasirinktą gyvenimo būdą ir, nepaisant jo socialinės padėties ar elgesio ypatumų, palaikė su juo ryšį, jį mylėjo bei, kiek turėjo galimybių, juo rūpinosi. Asmens gyvenimo būdas ar socialinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, mažinantis artimųjų patirtos neturtinės žalos dydį, nes sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos bei nustatant jos dydį, vertinamas ne žuvusiojo socialinė padėtis ar statusas, o nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų intensyvumas bei jų pasekmės. Būtent šiems kriterijams pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, suteikė prioritetinę reikšmę.

36. Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nuteistojo M. L. teisiamojo posėdžio metu deklaruotas galimybes kiekvienam nukentėjusiajam atlyginti po 10 000 Eur žalos, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų G. V. ir R. P. pareikštus neturtinės žalos reikalavimus pagrįstai ir esmingai sumažino. Toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei užtikrina proporcingą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neprieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti mažesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei jis priteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Dėl procesinių palūkanų

38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

39. Esant tokiam teisiniam reguliavimui ir jį papildančiai teismų praktikai, nukentėjusiajai R. P. pareiškus reikalavimą iš nuteistojo M. L. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, ginčijamu nuosprendžiu patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinių palūkanų priteisimas nukentėjusiajai R. P. nei nustatyto teisinio reguliavimo, nei teismų praktikos nepažeidžia, todėl toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų

40. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019). Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos ir yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

41. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam G. V. priteistomis 1 215 Eur advokato atstovavimo išlaidomis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodo, kad jos nebuvo detalizuotos, ir prašo jas sumažinti. Toks nuteistojo gynėjo prašymas atmestinas.

42. Už advokato teisinę pagalbą priteistinų maksimalių išlaidų dydžius, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 4 punkte numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų išlaidų dydį – bylos sudėtingumas ir apimtis; baudžiamojo proceso trukmė; teisinių paslaugų kompleksiškumas; specialiųjų žinių poreikis; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimą toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; ginamojo ar atstovaujamojo elgesys proceso metu (piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudos ir kt.

43. Nagrinėjama byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, susijusi tik su dviem nusikalstamomis veikomis, inkriminuotomis tam pačiam asmeniui, ir su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui ji buvo perduota vos trijuose tomuose. Vis dėlto, pažymėtina, kad savo kaltės nužudžius V. V. ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. L. nepripažino ir savo poziciją pakeitė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Baudžiamojoje byloje buvo keliami ne tik baudžiamosios, bet ir civilinės atsakomybės klausimai, nukentėjusiojo G. V. atstovas, siekdamas apginti nukentėjusiojo teisėtus interesus, reiškė ir vėliau tikslino civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, rinko ir teikė į bylą nukentėjusiojo G. V. piniginius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš viso per tris teisiamuosius posėdžius, nukentėjusiojo G. V. atstovas į juos atvyko ir juose dalyvavo.

44. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiojo G. V. patirtos proceso išlaidos, susijusios su jo interesų atstovavimu pirmosios instancijos teisme, pagrįstos patikimais ir teisėjų kolegijai abejonių nekeliančiais įrodymais (t. 4, b. l. 63–69), skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintos pateisinamomis ir priteistos iš nuteistojo. Pirmiau paminėtose Rekomendacijose nustatytų baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių jos neviršija.

45. Be to, nukentėjusiojo G. V. atstovas prašo priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo G. V. patirtas 300 Eur išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuriame buvo keliami nuteistajam paskirtos bausmės, iš M. L. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų, proceso išlaidų atlyginimo klausimai. Taigi, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas buvo tiesiogiai susijęs ne tik su jo paties, bet ir su nukentėjusiojo G. V. teisėtais interesais – dėl turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų priteisimo, sudariusiais teisėtą pagrindą nukentėjusiojo atsiliepimui į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą pateikti. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, įvertinus ir nukentėjusiojo G. V. atstovo atsiliepime nurodytus motyvus, šia nutartimi atmetamas, kaip nepagrįstas.

47. Atsižvelgiant į visa tai, taip pat įvertinus tai, kad nukentėjusiojo G. V. atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (baudžiamoji byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį), nukentėjusiojo G. V. atstovo prašomos 300 Eur išlaidos už teisines paslaugas pasiruošiant baudžiamosios bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir dalyvaujant bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos, nėra neproporcingai didelės, neviršija pirmiau paminėtose Rekomendacijose nustatytų baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl turi būti priteistos iš nuteistojo M. L..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. L. gynėjo advokato Vitalijaus Katėno apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. L. nukentėjusiajam G. V. jo patirtas 300 Eur išlaidas už įgaliotojo atstovo, advokato Piotro Orlovo, suteiktą teisinę pagalbą Lietuvos apeliaciniame teisme.