Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolis I. G., AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas A. M. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų ir prašė 1) panaikinti 2016 m. sausio 15 d. patvarkymą Nr. S1-9888, kuriuo nustatyta turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 66 500 EUR; 2) panaikinti 2016 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. 50 8 2016 01 27 624/14-1, kuriuo atsisakyta grąžinti turto vertinimo ekspertizės aktą rengėjui taisyti; 3) uždrausti antstoliui vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio hipoteka įkeisto turto išieškotojui AB SEB bankui; 4) priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis 2016 m. sausio 15 d. patvarkymu informavo, jog ekspertizės aktu nustatyta pareiškėjui priklausančio turto – sodo pastato ir žemės sklypo – vertė 66 500 Eur. Pareiškėjas 2016 m. sausio 21 d. pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, prašydamas grąžinti rengėjui taisyti ekspertizės aktą. Antstolis 2016 m. sausio 27 d. patvarkyme padarė išvadą, kad aktas yra aiškus bei išsamus, o ekspertizės išvados abejonių nekelia, ir nustatė terminą įmokėti 266,20 Eur sumą reikalingą ekspertui apmokėti už pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjo teigimu, turto vertinimas paremtas duomenimis, kurie neatitinka faktinės situacijos, nes pastato plotas, atlikus jo rekonstrukciją, yra žymiai didesnis, negu užfiksuota kadastrinių matavimų byloje ir Nekilnojamojo turto registre. Dėl nurodytų priežasčių, turto vertė yra gerokai didesnė negu nustatyta ekspertizės aktu, todėl jis grąžintinas rengėjui taisyti.Antstolis I. G. 2016 m. vasario 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. vasario 15 d. skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad nors pateikti tinkamą informaciją apie vertinamą turtą, atlikti rekonstruoto pastato registraciją viešame registre yra skolininko pareiga, pareiškėjas nepateikė kadastrinių matavimų duomenų, kurie patvirtintų, jog pastato plotas yra didesnis negu užfiksuota Nekilnojamojo turto registre, taip pat kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nustatytąja turto verte. Pažymėjo, kad turto vertintojo pateiktas ekspertizės aktas yra aiškus ir išsamus, todėl skirti papildomą/pakartotinę ekspertizę antstolio lėšomis pareiškėjo abejonėms išsklaidyti, pagrindo nėra. Pažymėjo, kad skolininkui buvo nustatytas terminas įmokėti sumą, reikalingą pakartotinės ekspertizės išvadoms padengti, tačiau skolininkas šios sumos nesumokėjo.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė teismo atmesti pareiškėjo skundą. Kadangi pareiškėjas nei antstoliui, nei turto vertintojui nepateikė rekonstruoto pastato kadastrinių matavimų bylų, patvirtinančių padidėjusį sodo pastato plotą, o Nekilnojamojo turto registro išraše sodo pastato plotas yra 58,42 kv. m., todėl suinteresuoto asmens įsitikinimu, antstolis pagrįstai nurodė, jog turto vertinimas nekelia abejonių ir skirti papildomą ekspertizę antstolio lėšomis netikslinga.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo A. M. skundą tenkino, panaikino antstolio I. G. 2016 m. sausio 15 d. patvarkymą Nr. S1-9888 ir 2016 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. 50 8 2016 01 27 624/14-1 vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/00624. Teismo nuomone, pareiškėjo prieštaravimas dėl 2015 m. gruodžio 30 d. atlikto nekilnojamojo turto vertinimo, kurio metu turto vertė buvo paskaičiuota pagal registruotą sodo pastato plotą yra pagrįstas ir motyvuotas. Atsižvelgęs į tai, kad 2008 m. balandžio 1 d. atlikto nekilnojamojo turto vertinimo metu nekilnojamojo turto vertė paskaičiuota vadovaujantis faktiniu, t. y. 88 kv. m., sodo pastato plotu; kad Hipotekos lakštas 2008 m. gegužės 20 d. įregistruotas nurodant AB SEB bankui įkeičiamo pareiškėjo turto vertę, kuri paskaičiuota pagal faktinį sodo pastato plotą minėtos nekilnojamojo turto ekspertizės metu, teismas padarė išvadą, kad nei AB SEB bankas, nei pareiškėjas neprieštaravo dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo vadovaujantis faktiniu, o ne užregistruotu Nekilnojamojo turto registre sodo pastato plotu. Pabrėžė, jog turto vertė ekspertizės aktu apskaičiuota pastato plotą padauginus iš eksperto parinktos vieno kvadratinio metro vertės, t. y. ekspertinio tyrimo metu nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp pastato ploto ir turto įvertinimo rezultato, t.y. sodo pastato plotas lėmė viso nekilnojamojo turto vertę. Kadangi 2008 m. balandžio 1 d. ir 2015 m. gruodžio 30 d. ekspertizės aktai prieštarauja vienas kitam ne tik dėl nustatytos vertės, bet ir dėl taikytos apskaičiavimo metodikos, teismas sprendė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. ekspertizės aktas yra keliantis abejonių, o nustatyti prieštaravimai turi būti pašalinti skiriant pakartotinę ekspertizę, todėl panaikino 2016 m. sausio 15 d. patvarkymą Nr. S1-9888, kuriuo nustatyta turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 66 500 Eur. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. gruodžio 30 d. ekspertizės aktas yra prieštaringas ir keliantis abejonių, pareiškėjui per antstolio nustatytą terminą nesumokėjus ekspertizės išlaidų, antstolis turėjo pareigą savo iniciatyva skirti ekspertizę ir išlaidas apmokėti iš antstolio sąskaitos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Antstolis I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. M. skundą atmesti. Skundą grindžia tokiais argumentais:2016 m. sausio 15 d. patvarkymas yra informacinio pobūdžio ir šalims nesukuria jokių pareigų; panaikinus šį patvarkymą lieka nepanaikinta ir nepaneigta ekspertizės išvada dėl turto vertės. Panaikinus 2016 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. 50 8 2016 01 27 624/141, skolininkui atimta galimybė pasinaudoti teise prašyti pakartotinės ar papildomos ekspertizės turto kainai nustatyti.Pažymi, kad skolininkui buvo sudaryta galimybė prašyti skirti pakartotinę ekspertizę; skolininkas nėra socialiai remtinas, jo pajamos 2016 m. sausio mėn. siekė 2 558,38 Eur, todėl nebuvo pagrindo įpareigoti atlikti pakartotinę ekspertizę antstolio sąskaita, o skolininką atleisti nuo šios įstatyminės pareigos.Nesutinka, kad prieš aštuonerius metus atlikta vertinimo ataskaita turėjo sukelti antstoliui abejones dėl vykdymo procese atliktos ekspertizės. Antstolio nuomone, neaišku, kokių dokumentų pagrindu vertinimo ataskaitoje nurodytas 88 kv. m. skolininko turto plotas. Skliausteliuose nurodyta informacija nepagrindžia, kad vertintojai vertino ne VĮ Registrų centre registruotą, o būtent 88 kv. m. plotą. Ataskaitoje paminėtas plotas nenurodytas jokiuose dokumentuose. Mano, jog tokia situacija gali būti vertinama kaip savavališka statyba, kuri mažina turto vertę. Antstolis 2016 m. birželio 9 d. patvarkymu įpareigojo skolininką iki 2016 m. birželio 14 d. pateikti dokumentus, pagrindžiančius didesnį skolininko turto plotą, tačiau skolininkas to nepadarė.Vadovaudamasis LVAT nutartimi Nr. A-552-1247-14, nurodo, kad turto vertintojas neturi teisės aktų numatytos kompetencijos spręsti, ar statinio statyba ar rekonstrukcija vyksta pagal statybos leidimą. Pasikeitęs pastato plotas laikomas teisingu tik nuo jo įrašymo viešame registre.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime prašo patenkinti antstolio I. G. atskirąjį skundą. Banko nuomone, pripažinimas, kad rinkos vertę turi neįteisinti statiniai, sudarytų prielaidas suklaidinti potencialų pirkėją, nes už neįteisintus statinius sumokėjęs rinkos kainą pirkėjas gali būti priverstas juos nugriauti kaip pastatytus nesant ar nukrypstant nuo statybos leidimo. Pažymėjo, kad sodo pastato rekonstrukcijos darbai nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, skolininkas nepateikė nepriklausomų turto vertintojų vertės patikslinimo ataskaitos, kurią Kredito sutarties specialiosios dalies 9.1 p. įsipareigojo pateikti bankui atlikus gyvenamojo namo remonto darbus. Pasak suinteresuoto asmens, neaišku, ar 30 kv. m. patalpos statytos po kredito sutarties su banku sudarymo, ar jų statymui išduotas statybos leidimas, ar nebuvo pažeisti jo reikalavimai. Pritaria antstolio teiginiui, kad pasikeitęs pastato plotas laikomas teisingu tik nuo jo įrašymo viešame registre. Skolininkas vengia įregistruoti pakeitimus ir tai sudaro galimybę jam vilkinti skolos išieškojimo procesą. Teigia, kad turto vertės nustatymą atliko kvalifikuotas turto vertintojas, atsižvelgdamas į visumą faktinių aplinkybių, o antstolis pagrįstai nurodė, kad turto vertinimas jam nekelia abejonių.Pareiškėjas A. M. atsiliepime prašo antstolio I. G. skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos 2016 m. birželio 7 d. nutartį nepakeistą, priteisti iš antstolio I. G. pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad panaikinus 2016-01-15 bei 2016-01-27 patvarkymus, atlikta ekspertizė galioja, kadangi ji nebuvo ginčyta. Pažymi, kad pareiškėjas pateikė motyvuotus prieštaravimus, t.y. įgyvendino CPK 682 str. 2 d. numatytą ekspertizės išvados ginčijimo tvarką. Teigia, kad ekspertas vykdymo procese privalo individualizuoti vertinamo objekto savybes ir, remdamasis šiomis savybėmis, nustatyti objekto rinkos vertę. Būtent 2008-04-01 nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje užfiksuoti nekilnojamojo turto faktiniai ir individualizuojantys duomenys, kurie yra aktualūs iki šiol. Pareiškėjo įsitikinimu, apelianto teiginiai, kad 2008-04-01 nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita neturėtų būti vadovaujamasi, nes ji atlikta ne vykdymo proceso metu, yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad turto vertinimas bet kurioje stadijoje privalo atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus, o turto vertintojas privalo laikytis vertintojų profesinės etikos kodekso. Antstoliui kyla pareiga savo lėšomis skirti pakartotinę ekspertizę, kadangi 2015-12-30 atlikta ekspertizė nėra išsami ir prieštaringa, turtas nebuvo įvertintas tinkamai, ir aplinkybė, ar pareiškėjas gauna reguliarias pajamas neturi teisinės reikšmės. Teigia, kad apelianto nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-552-1247-14, nėra pagrindo vadovautis, nes bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios. Pabrėžė, jog šiuo metu nekilnojamasis turtas yra areštuotas, todėl įregistruoti nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų pakeitimų nėra galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.Byloje nustatyta, kad vykdydamas antstolio I. G. 2014 m. birželio 3 d. patvarkymą dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atliko turto įvertinimą ir 2016 m. sausio 12 d. Žemės sklypo su sodo pastatu ekspertizės akte nustatė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. 58,42 kv. m sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0590 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė sudaro 66 500 Eur (b. l. 10). Antstolis I. G. 2016 m. sausio 15 d. patvarkyme nurodė ekspertų nustatytą pareiškėjo turto rinkos vertę. Pareiškėjas antstoliui pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. 2016 m. sausio 27 d. patvarkymu antstolis nustatė, kad ekspertizės aktas yra aiškus ir išsamus, antstoliui pateikti prieštaravimai dėl ekspertizės išvadų abejonių nesukėlė, tačiau siekdamas išsklaidyti skolininko abejones, nustatė, jog per 3 dienas įmokėjus 266,20 Eur sumą, reikalingą ekspertui apmokėti, įkeisto turto vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę pavedama atlikti teismo ekspertui V. S.. Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatyta turto verte, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, tačiau pastarajam pateikus atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi minėta nutartis buvo panaikinta ir pareiškėjo A. M. skundas dėl antstolio veiksmų perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundžiama 2016 m. birželio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino ginčijamus 2016 m. sausio 15 d. bei 2016 m. sausio 27 d. patvarkymus. Antstolis I. G. pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „ JGK statyba“ skundą, bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. prašymą, bylos Nr. 3K-3-297/2010).Apeliantas akcentuoja aplinkybę, kad skolininkui buvo sudaryta galimybė prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau jis, nebūdamas socialiai remtinas, ekspertizės išlaidų nesumokėjo, todėl mano, jog pagrindo įpareigoti antstolį atlikti pakartotinę ekspertizę antstolio sąskaita nėra pagrindo. Taip pat antstolio įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad prieš aštuonerius metus atlikta vertinimo ataskaita turėjo sukelti antstoliui abejones vykdymo procese atlikta ekspertize; joje nenurodyta, kas nustatė 88 kv. m. plotą, toks plotas nenurodytas jokiuose kituose dokumentuose. Pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, antstoliui kilus abejonių dėl ekspertizės akto, jis privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pasinaudojo teise reikšti prieštaravimus dėl ekspertizės akto. Tai reiškia, kad skolininkui nesumokėjus už pakartotinės ekspertizės atlikimą, ji gali būti neskiriama tik tuo atveju, jei antstolio abejonių dėl eksperto išvados nebuvimas yra pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad pareiškėjas pateikė 2008 m. gegužės 8 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, jog faktinis sodo pastato plotas - maždaug 88 kv.m., tačiau teismui neištyrus šiuo dokumentu apelianto įrodinėjamos turto pagerinimo aplinkybės, negali būti patvirtintas turto įkainojimo pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo prieštaravimų turinį, jo pateiktus ir vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, t.y. minėtą 2008 m. atliktą sodo pastato ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, kurio metu ekspertai turto vertę paskaičiavo atsižvelgdami į faktinį sodo pastato plotą – 88 kv. m., ir nustatė bendrą nekilnojamojo turto vertą - 700 000 Lt. Taip pat teismas vertino Hipotekos lakštą, kuriame nurodyta turto vertė, atitinkanti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esantį įvertinimą, apskaičiuotą pagal faktinį sodo pastato plotą. Atsižvelgęs į tai, kad vykdymo procese atliktos ekspertizės metu nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp pastato ploto ir turto įvertinimo rezultato, į tai, kad 2008-04-01 ir 2015-12-30 ekspertizės aktai prieštarauja vienas kitam ne tik dėl nustatytos vertės, bet ir dėl taikytos apskaičiavimo metodikos, teismas sprendė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. ekspertizės aktas yra keliantis abejonių, o nustatyti prieštaravimai turi būti pašalinti skiriant pakartotinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1993 m. užfiksuoti duomenys, kuomet sodo pastato baigtumas buvo 63 procentai. Pareiškėjo pateiktoje 2008 m. įvertinimo ataskaitoje nurodyta, kad Kadastrinių matavimų byloje pateikti sodo pastato planai 1S1p neatitinka faktinio šio pastato išplanavimo, be to, vertinimo metu buvo įrengta sodo pastato mansarda, kurios kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Faktinis vertinamo pastato bendras plotas vertintojo paskaičiavimais galėtų siekti apie 88 kv. m. (b.l. 25). Iš vykdomojoje byloje esančios Kadastrinių matavimų bylos kopijos (patalpų ploto eksplikacijos) matyti, jog į registruotą bendrą sodo pastato 58,42 kv.m. plotą mansardos plotas nėra įtrauktas (duomenys apie mansardą apskritai nenurodyti). Vykdymo proceso metu atliktos ekspertizės akte aprašydamas vertinamą turtą (sodo pastatą) (2.3 p.), ekspertas nurodė, kad sodo pastatas yra vieno aukšto su mansarda ir rūsiu, tačiau pastato vertės paskaičiavimą siejo su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu plotu (kadastrinių matavimų bylos kopija, kurioje yra duomenys, kad mansardos plotas nebuvo įtrauktas, ekspertui buvo pateikta). Duomenys apie faktinį ploto neatitikimą įregistruotiems registre, jų galima įtaka turto vertei, neaptarta. Išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog faktas, kad vertinamo turto padėtis neatitinka nurodytosios Nekilnojamojo turto registro bei kadastro duomenyse, byloje yra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. ekspertizės aktas yra prieštaringas bei keliantis abejonių.Antstolis atskirajame skunde kelia klausimą dėl sodo pastato statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo ir tikslaus ploto. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nustatyti ekspertizės akto prieštaravimai turi būti pašalinti skiriant pakartotinę ekspertizę bei įpareigojant pareiškėją pateikti turto vertintojui rekonstruoto pastato kadastrinių matavimų bylas ir kitą medžiagą, reikalingą nustatant faktinį sodo pastato plotą ir atliktos rekonstrukcijos teisėtumą. Sutiktina, kad šioje situacijoje, būtent skolininkas prieštaraudamas dėl vertinimo pagrįstumo turi pateikti vertės nustatymui reikšmingus dokumentus. Nors pareiškėjas teigia, kad dėl turto arešto įregistruoti nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų pakeitimų nebuvo galimybės, tačiau ši aplinkybė netrukdė skolininkui atlikti visus papildomo ploto įteisinimui (įregistravimui) būtinus veiksmus ir gauti reikiamus dokumentus (kadastrinius matavimus, statybos baigtumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtinančius dokumentus ar pan.) Ekspertas turi pasisakyti dėl neatitikimo tarp įregistruoto ir faktinio pastato ploto buvimo (nebuvimo) bei jo įtakos turto vertei.Apelianto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-1247-14 esančių išaiškinimų, pažymėtina, kad kaip ir nurodo pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinė byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, spręsdamas dėl minėto sprendimo precedentinės reikšmės, nurodė, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kadangi kasaciniame skunde nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas priimtas sprendžiant turto vertintojo drausminės atsakomybės klausimą, kai pastarasis, vertindamas turtą apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tikslu, rėmėsi ne Nekilnojamojo turto registre nurodytu, o faktiniu statinių plotu, tai šis teismo sprendimas nėra precedentas nagrinėjant bylą dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo. Atskirojo skundo argumentai, kad panaikinus 2016 m. sausio 27 d. patvarkymą, skolininkui atimta galimybė pasinaudoti jam suteikta teise prašyti pakartotinės ar papildomos ekspertizės turto kainai nustatyti, yra nepagrįsti. Visų pirma, skolininkas tokius prieštaravimus jau pareiškė. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog nustačius, kad ekspertizės aktas yra prieštaringas ir keliantis abejonių, antstolis turėjo pareigą savo iniciatyva skirti ekspertizę ir išlaidas apmokėti iš antstolio sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisme gautas pareiškėjo A. M. prašymas priteisti iš antstolio I. G. 791,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 410 Eur išlaidų, o už skundą dėl antstolio veiksmų – 381,15 Eur.Visų pirma, prašymą dėl išlaidų už skundo dėl antstolio veiksmų surašymą pareiškėjas turėjo reikšti pirmosios instancijos teismui. Iš 2016 m. birželio 7 d. nutarties turinio matyti, kad teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas šios nutarties neskundė, todėl nėra jokio pagrindo priteisti minėtas bylinėjimosi išlaidas.Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šalių interesai ar suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi, kadangi tiek antstolio, tiek skolininko tikslas nustatyti teisingą nekilnojamojo turto vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, netenkintinas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu., 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.