Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-13-866/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-04
Bylos Nr.: e2A-13-866/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30968-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Domus Albus“, V. P., N. P., S. K., A. K., P. K.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Visaupra“, V. Š.

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
2.1.1.3.2Nuosavybės neliečiamumo principas

Civilinė byla Nr. e2A-13-866/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30968-2021-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6; 2.1.1.3.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Domus Albus“, V. P., N. P., S. K., A. K., P. K. bei atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Visaupra“ ir V. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Domus Albus“, V. P., N. P., S. K., A. K., P. K. patikslintą ieškinį dėl patalpų pripažinimo bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų – V. B., D. B., MB „Optimised“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VĮ „Registrų centras“, notarė Rita Miknevičienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai 2023 m. birželio 15 patikslintu ieškiniu (DOK – 97617) teismo prašė:

1.1. pripažinti UAB „Visaupra“ nuosavybės teisę į 109/1000 dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotas yra 16,54 kv. m, pasibaigusia nuo 2005-12-12;

1.2. pripažinti, kad pastate, adresu(duomenys neskelbtini),), unik. Nr. (duomenys neskelbtini),, buvusi patalpa unik. Nr. (duomenys neskelbtini),, pagal 2005-12-12 kadastrinėje byloje atliktą brėžinį, esanti pirmajame pastato aukšte tarp objektų, pažymėtų Nr. 3-8/1.49, 3-9/102.82, 3-7/3.98, 3-1/54.04 ir 3-2/4.19, o antrajame pastato aukšte tarp objektų, pažymėtų Nr. 5-3/13.60, 5- 2/33.19, 6-7/50.20, 4-2/15,28 ir 4-1/31.30 (erdvės ilgis pirmajame aukšte - 5,98 m, plotis - 2.30 m, erdvės antrajame aukšte ilgis - 6.00 m, plotis - 2,24 m) nuo 2005 m. gruodžio 12 d. yra bendroji dalinė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybė (daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė);

1.3. pripažinti 2023 m. birželio 7 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3753, niekine.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai yra asmenys, asmeninės nuosavybės teise turintys patalpas pastate, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatas). Remiantis viešaisiais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovams yra žinoma, kad dalis Pastate esančių patalpų, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Naujosios patalpos), priklauso UAB „Visaupra“ (toliau - atsakovė).

3. 1999 m. gruodžio 3 d. S. Š. ir atsakovė sudarė dirbtuvių patalpų, plotas 152,20 kv. m, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Senosios patalpos), pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsigijo nuosavybės teise senąsias patalpas

4. 2000 m. birželio 2 d. atsakovė ir UAB Swedbank lizingas (toliau - Swedbankas) sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovė Swedbankui pardavė 891/1000 dalį senųjų patalpų, plotas 135,66 kv. m (70,11 kv. m patalpa 1-52 ir 65,55 kv. m patalpa 1-53). 2000 m. rugpjūčio 7 d. Swedbank ir atsakovė pasirašė senųjų patalpų atidalijimo sutartį, kuria atsakovei teko patalpos 1-46 (plotas 16,54 kv. m iš 69,54 kv. m), o Swedbankui teko patalpos 1-52 iki 1-53 (bendras plotas 135,66 kv. m. Po atskyrimo 891/1000 dalis senųjų patalpų aukščiau minėtomis sutartimis perėjo Swedbankui, kuris 891/1000 dalį senųjų patalpų suformavo kaip naują nekilnojamojo turto objektą (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

5. Šiuo metu patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei. Po senųjų patalpų atidalijimo likusi atsakovės senųjų patalpų dalis, t. y. 109/1000, nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Dėl šios priežasties, Registrų centro išrašuose matoma, kad atsakovei priklauso 16,54 kv. m (109/1000 dalys) senųjų patalpų, kurių bendras plotas yra 152,20 kv. m, nors 135,66 kv. m iš minėtų 152,20 kv. m yra atskirti, suformuoti kaip naujas nekilnojamojo turto objektas ir parduoti, o 16,54 kv. m (109/1000 dalys) liko nesuformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

6. 2004 m. kovo 15 d. išduotas statybos leidimas Nr. NR/268/03-1946 (toliau - Statybos leidimas) Pastato, kuriame yra ieškovų, atsakovės ir kitų asmenų patalpos, rekonstrukcijai iš gamybinio pastato į daugiabutį gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis. Statybos leidime vienu iš statytojų yra nurodytas ir S. Š., kuriam kartu su V. Š. priklausė 80 proc. atsakovės akcijų. Taip pat, vienu iš statytojų Statybos leidime yra nurodyta L. K.. Atlikus Pastato rekonstrukciją, 2005 m. gruodžio 12 d. parengta nauja Pastato kadastrinė byla Nr. 13/16300 (toliau - Naujoji kadastrinė byla). Iš Naujosios kadastrinės bylos brėžinių (toliau - Naujieji brėžiniai) matyti, jog po rekonstrukcijos Pastate (per pastato vidurį) atsirado laiptinė, kurios Pastate iki rekonstrukcijos nebuvo.

7. 2006 m. vasario 7 d. G. S. ir Atsakovė 2006 m. vasario 7 d. susitarė, kad patalpos, kurios Senajame brėžinyje buvo pažymėtos 1-46, po rekonstrukcijos priklauso sekančiai: antro aukšto patalpos 4-2/15,28; 4-1/31,30; 4-3/5,88 priklauso G. S.; antrame aukšte esantis užneštos laiptinės plotas priklauso atsakovei. Atitinkamai, po rekonstrukcijos ir bendraturčių susitarimo, atsakovė pareiškė nuosavybės teisę į patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. Naująsias patalpas, kurios nuo rekonstrukcijos pabaigos faktiškai yra laiptinė. Atkreipė dėmesį, kad pirmojo aukšto patalpų iki rekonstrukcijos Senajame brėžinyje žymėtų simboliais 1-19 savininkė L. K., po rekonstrukcijos jos nuosavybės teisę prašė išregistruoti, nurodydama, kad po rekonstrukcijos jos turėtos patalpos tampa bendrojo naudojimo patalpomis, o po mėnesio, į identiškoje Pastato vietoje antrame aukšte esančią erdvę (laiptinę) atsakovė pareiškia nuosavybės teisę, t. y. bendraturčių susitarimu.

8. 2006 m. balandžio 11 d. UAB „Compservis“ raštu Nr. 14_06/6v kreipėsi į Registrų centrą, siekdama gauti informaciją apie Pastato rekonstrukcijos metu įrengtos laiptinės teisinį statusą bei atsakovei nuosavybės teise priklausančių Naujųjų patalpų faktinę buvimo vietą Pastate. 2006 m. gegužės 9 d. Registrų centras UAB „Compservis“ atsakė raštu Nr. IN-17932 „Dėl informacijos pateikimo“. 2006 m. rugsėjo 8 d. S. Š. ir V. Š., veikdami kaip fiziniai asmenys, sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8-10365, kuria S. Š. ir V. Š. pardavė, o UAB „Compservis“ įsigijo pastate esančias patalpas (butą su administracinėmis patalpomis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.1 punktas numatė, kad sutarties šalių sutarimu pardavėjai, kaip 80 proc. atsakovės akcijų turintys asmenys garantuoja, kad atsakovė iki 2007 m. gegužės 30 d. pirkėjui UAB „Compservis“ parduos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kad atsakovė parduos pirkėjui UAB „Compservis“ 109/1000 dalis (16,54 kv. m) Naujųjų patalpų, kuriuose sutarties sudarymo dieną faktiškai buvo laiptinė, įrengta Pastato rekonstrukcijos metu. 2007 m. balandžio 26 d. S. Š. ir V. Š. raštu „Dėl sutarties vykdymo“ kreipėsi į UAB „Compservis“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 8-10365 vykdymo, kurioje pripažino, jog po rekonstrukcijos likusi 109/1000 dalis (16,54 kv. m), t. y. Naujosios patalpos nėra tinkamai suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Šalies argumentai

9. 2007 m. gegužės 30 d. UAB „Compservis“ pateikė Registrų centrui prašymą dėl atsakovės nuosavybės teisės į Naująsias patalpas išregistravimo. 2007 m. birželio 19 d. Registrų centrui netenkinus UAB „Compservis“ prašymo, UAB „Compservis“ apskundė Registrų centro sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. 2007 m. liepos 18 d. Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjo UAB „Compservis“ skundą bei priėmė sprendimą Nr. 254, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino. 2009 m. spalio 6 d. UAB „Compservis“ Registrų centrui pateikė prašymą, kuriuo reikalavo pažymėti atsakovės Naująsias patalpas Pastato II aukšto Naujajame brėžinyje. 2009 m. spalio 15 d. atsakyme „Dėl pateikto prašymo“, Nr. IN(5.1.15.)-34026 Registrų centras nurodė, kad buvęs nekilnojamojo turto objektas (plotas 152,20 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas į atskiras patalpas (butą, administracines patalpas ir bendro naudojimo laiptinę); todėl Jūsų prašyme nurodytame 2005 m. lapkričio 2 d. atliktų kadastrinių-matavimų 2-o aukšto plane pažymėti patalpą, kuri sudaro 16,54 kv. m, neturime galimybės, nes tokios patalpos nėra.

10. 2012 m. vasario 28 d. ieškovė S. K. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MK-1301 įsigijo Pastate esantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2015 m. gruodžio 22 d. ieškovai N. P. ir V. P. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MK-11174 įsigijo 23289/30180 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 15 d. Antstolis V. M. areštavo atsakovės Naująsias patalpas, siekiant atlikti išieškojimo veiksmus išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė UAB „Domus Albus“ Registrų centrui pateikė prašymą dėl atsakovės nuosavybės teisės į Naująsias patalpas išregistravimo iš viešojo registro. 2021 m. rugsėjo 21 d. Registrų centras pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovės UAB „Domus Albus“ prašymą.

11. Atsižvelgiant į tai, kad Statybos leidimo pagrindu 2004-2005 m. laikotarpiu buvo atlikta Pastato rekonstrukcija ir dalis Pastate esančių patalpų (taip pat ir priklausančiu atsakovei) buvo performuotos, ieškovai yra įsitikinę, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovės nuosavybės teisė į Senąsias patalpas pasibaigė 2005 m. gruodžio 12 d. atlikus pastato rekonstrukciją, performavus Senąsias patalpas ir jas sunaikinus, o nuosavybės teisės į Naująsias patalpas atsakovė neįgijo, nes tam nebuvo teisinio pagrindo, t. y. atsakovė negalėjo įgyti nuosavybės teisės į Pastate įrengtą bendrojo naudojimo laiptinę.

12. Faktinį patalpų neegzistavimą patvirtina ir aplinkybė, jog analizuojant 2021 m. liepos 20 d. Registrų centro išrašą, matomi aiškūs netikslumai. Išraše nurodytas bendrasis Pastato plotas – 2 196,85 kv. m., tačiau sudėjus visų atskirų Pastate esančių patalpų plotus, gaunamas bendrasis Pastato plotas yra 2 213.39 kv. m. Pastebėtina, kad sudedant visų Pastate esančių patalpų plotus, tačiau neįskaičiuojant atsakovės Naujųjų patalpų ploto (16,54 kv. m.), gaunamas tikslus ir išraše nurodytą Pastato bendrąjį plotą atitinkantis skaičius (2213.39 kv. m. - 16,54 kv. m. = 2 196,85 kv. m).

13. Statybos leidime vienu iš statytojų yra nurodytas S. Š., kuris Statybos leidimo išdavimo ir rekonstrukcijos atlikimo metu buvo vienas iš pagrindinių atsakovės akcininkų. S. Š.sutuoktinė V. Š. nuo 1997 m. liepos 30 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d. ėjo atsakovės generalinės direktorės pareigas, taip pat buvo viena iš pagrindinių atsakovės akcininkių. Tiek V. Š., tiek S. Š. ir iki Pastato rekonstrukcijos, ir po jos pasirašinėjo dokumentus su trečiaisiais asmenimis atsakovės vardu. Šios aplinkybės ieškovams leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė, per savo vadovus bei dalyvius, buvo tinkamai informuota apie atliekamą rekonstrukciją ir žinojo apie Senosiose patalpose planuojamus atlikti, o vėliau ir atliekamus darbus, t. y. apie Senųjų patalpų performavimą bei laiptinės (t. y. Naujųjų patalpų) įrengimą.

14. 2006 m. vasario 7 d. atsakovė pareiškė nuosavybės teisę į laiptinę, nors žinojo, kad laiptinėje yra 5 išėjimai į kitiems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, todėl žinojo arba turėjo žinoti, jog patalpos yra bendrojo naudojimo ir negali būti savarankišku nekilnojamojo turto objektu, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturėjo jokių kitų nekilnojamojo turto objektų visame Pastate. Atitinkamai, pareikšdama nuosavybės teisę į Naująsias patalpas (t. y. į laiptinę), nors žinodama, kad Naujosios patalpos yra ir bus naudojamos kaip bendrojo naudojimo laiptinė, atsakovė, galimai siekdama pasipelnyti parduodant Naująsias patalpas arba siekdama leisti jomis naudotis kitiems bendraturčiams siekiant ekonominės naudos, elgėsi nesąžiningai. Tokiais atsakovės veiksmais yra klaidinami ir atsakovės kreditoriai, kurių naudai yra areštuotos atskiru civilinės apyvartos objektu negalinčios būti Naujosios patalpos. Pastaraisiais metais, iki atsakovės likvidavimo iniciavimo, atsakovės atstovai lankėsi Pastate ir siūlė Pastato bendraturčiams įsigyti Naująsias patalpas, t. y. laiptinę.

15. Ieškovų įsitikinimu, pripažinus atsakovės nuosavybės teisę į Naująsias patalpas pasibaigusia nuo Pastato rekonstrukcijos užbaigimo, t. y. nuo 2005 m. gruodžio 12 d., yra pagrindas pripažinti 2023 m. birželio 7 d. Naujųjų patalpų pirkimo-pardavimo sandorį niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80 ir 1.81 straipsniai). Ieškovo įsitikinimu, yra akivaizdu, kad Naujųjų patalpų pirkimo - pardavimo sandoris yra niekinis sandoris ir sudarytas nesąžiningai.

16. Pirmiausia, sandoris buvo sudarytas net tuomet, kai atsakovė ir pirkėjai žinojo apie vykstantį ginčą dėl patalpų ir viešuosiuose registruose esančią žymą apie šį ginčą ir juo siekiamus tikslus (pripažinti patalpas bendrąja daline nuosavybe). Antra, Naujųjų patalpų pirkimas - pardavimas įvyko tik tuomet, kai pirkėjai (atsakovai) nebuvo įtraukti į bylą dėl Naujųjų patalpų statuso trečiaisiais asmenimis bei buvo atsisakyta juos kviesti liudyti. Trečia, iš sandorio yra akivaizdu, kad Naujųjų patalpų pirkimas-pardavimas buvo tik formalus, nes kiekvienas pirkėjas įsigijo vos 0,23 kv. m Naujųjų patalpų ploto. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad atsakovams Naujosios patalpos yra reikalingos ne nuosavybės teisei į būtent šias patalpas įgyvendinti (jomis naudotis pagal paskirtį), o kaip byloje išdėstė atsakovė - Naujųjų patalpų nuosavybės teisės turėjimo tikslas yra siekis galimai ateityje įgyti nuosavybės teisę į trečiąjį Pastato aukštą, jei šis būtų pastatytas.

17. 2023 m. birželio 7 d. tarp atsakovų sudarytas sandoris taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pabrėžia, kad atsakovai 2023 m. birželio 7 d. sandoryje pateikė patvirtinimus ir garantijas. Visgi, byloje pateikti dokumentai ir duomenys aiškiai parodo, jog pardavėjo pateikti patvirtinimai ir garantijos yra melagingi. Pripažinus, kad atsakovės nuosavybės teisė į Naująsias patalpas pasibaigė nuo 2005 m. gruodžio 12 d., darytina išvada, jog 2023 m. birželio 7 d. UAB „Visaupra“ pardavė jai nepriklausančias ir neegzistuojančias Naująsias patalpas, o šie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atitinkamai, 2023 m. birželio 7 d. sandoriu Naujųjų patalpų dalį įsigijusių asmenų nuosavybės teisė į šias patalpas turi būti išregistruota iš viešųjų registrų tais pačiais pagrindais, kaip ir UAB „Visaupra“ nuosavybės teisė.

Atsiliepimas

18. Atsakovė UAB „Visaupra“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK -114478) nurodė, kad atsakovė UAB „Visaupra” yra 109/1000 negyvenamosios patalpos - dirbtuvių patalpos savininkė. Įrodymai patvirtina aplinkybes, kad 1999 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas S. Š. atsakovei UAB „Visaupra”, pardavė 152,20 kv. m. ploto dirbtuvių patalpų, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Dirbtuvių patalpos). Atsakovės UAB „Visaupra“ akcininkai yra buvę sutuoktiniai V. ir S. Š.. 2000 m. birželio 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Visaupra” pardavė UAB “Hanza Lizingas” (nuo 2009 m. kovo 17 d. – „Swedbank lizingas“) 891/1000 dalį įkeistų Dirbtuvių patalpų. 2000 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartimi UAB „Visaupra“ ir UAB „Hanza Lizingas“ atidalino dirbtuvių patalpas: 109/1000 Dirbtuvių patalpų priklauso UAB „Visaupra“ bendrosios dalinės nuosavybės teise, 891/1000 dalis Dirbtuvių patalpų priklauso UAB „Hanza Lizingas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

19. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovei iki šios dienos nuosavybės teise priklauso 109/1000 negyvenamosios patalpos - dirbtuvių patalpos, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) (Dirbtuvių patalpos/Ginčo patalpos). Minėta, Dirbtuvių patalpas atsakovė įgijo 1999 m. gruodžio 3 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P1-16090 pagrindu už 40 000 Lt (11 584,80 Eur).

20. Ieškovai nepateikė nei vieno įstatymų nustatytų dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Visaupra“ nuosavybės teisė į Dirbtuvių patalpas pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Juolab ieškovai įstatymų nustatyta tvarka neginčijo ir nenuginčijo nekilnojamojo turto kadastro duomenų apie atsakovei nuosavybės teise priklausančias Dirbtuvių patalpas. Priešingai – ieškovai ieškinyje nurodė paminėtų nekilnojamojo turto kadastro duomenų dėl UAB „Visaupra“ įgijimo į Ginčo Dirbtuvių patalpas duomenų apskritai neginčijantys, o neginčijantys dėl to, kad atsakovė UAB „Visaupra“ (kaip ir kiti atsakovai) yra teisėta Dirbtuvių patalpų savininkė.

21. Visos aplinkybės dėl Dirbtuvių patalpų ir iš jų pastatytos laiptinės, UAB „Visaupra“ priklausančios nuosavybės teisės buvo žinomos/negalėjo būti nežinomos. Aplinkybę, kad ieškovams visos aplinkybės dėl Dirbtuvių patalpų ir iš jų pastatytos laiptinės UAB „Visaupra“ priklausančios nuosavybės teisės buvo žinomos/negalėjo būti nežinomos, taip pat patvirtina aplinkybės, jog projektą užsakiusi UAB „Compservis“ (nuo 2021 m. sausio 4 d. – UAB „Domus Albus“) nupirko dalį pastato (duomenys neskelbtini),), patalpų jau po projekto parengimo ir leidimo statybai išdavimo. Pažymi ir tai, kad iš su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė „Domus Albus“ jau buvo inicijavusi ginčą VĮ „Registrų centre“ dėl UAB „Visaupra“ nuosavybės teisės į 109/1000 dalį nekilnojamojo daikto – dirbtuvių patalpų išregistravimo, tačiau VĮ „Registrų centras“ tokį prašymą tenkinti atsisakė kaip neturintį nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

22. Priešingai nei nurodyta ieškinyje, aplinkybė, kad L. K. atsisakė visų tuo metu savininkų G. S., V. Š., P. K., L. K., UAB „Compservis“, įskaitant ir savo, naudai nuo jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, kad jomis galėtų naudotis visi pastate patalpas turintys asmenys, nereiškia, kad tai padarė ir atsakovė UAB „Visaupra“. UAB „Visaupra“ aiškiai išreiškusi ir iki šiol yra teisėta Dirbtuvių patalpų savininkė ir yra aiškiai išreiškusi savo nuosavybės teises į Dirbtuvių patalpas.

23. Atkreipė dėmesį, kad statybos leidimas pastato rekonstrukcijai atlikti yra išduotas 2004 m. kovo 15 d. Rekonstrukcija iki šios dienos nėra atlikta. Pagrįsta daryti išvadą, kad ieškovė siekia, jog statybos leidime nurodyti statytojai prarastų savo kaip statytojų teises, kas patvirtina nesąžiningą ieškovės elgesį.

24. Ginčo patalpų dalys buvo parduotos statytojams, kad jie galėtų įgyvendinti savo teisėtas statytojų teises, atsiradusias iš 2004 m. kovo 15 d. Statybos leidimo Nr. NR/268/03-1946. Įrašas registre apie nagrinėjamą civilinę bylą nėra laikytinas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Įrašas registre apie iškeltą civilinę bylą tėra informacinio pobūdžio ir Ginčo patalpų perleidimas galiojant tokiam įrašui vėl jokių imperatyvių teisės normų nepažeidžia. Pažymėjo, kad pati ieškovė nenurodo, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja Ginčo sandoris, kaip jis pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę.

Atsiliepimas

25. Trečiasis asmuo VMI atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK – 131854) nurodė, kad VMI vertinimu, ieškovai į bylą nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų UAB „Visaupra“ nuosavybės teisės į 109/1000 dalis patalpų pasibaigimą ar ieškovų ir kitų pastato savininkų nuosavybės teisių įgijimą. UAB „Visaupra“ nuosavybės teisės pasibaigimas be šios bendrovės valios pertvarkius patalpas į laiptinę ir jos nuosavybę pripažinus kitiems pastato savininkams neatitiktų konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo. Pastato rekonstrukcijos atveju yra galimas pastato konstrukcijų keitimas, dėl ko gali kisti pastato plotas, tačiau nėra galimas išimtinai vieno iš savininkų nuosavybės teisių praradimas, jei dėl to nebuvo sutarta notarine sutartimi iki rekonstrukcijos atlikimo. Mano, kad UAB „Visaupra“ nuosavybės teisę į patalpų dalį galėtų prarasti tik ją perleidus kitiems asmenims, o ieškovai šią nuosavybės teisę su kitais asmenimis galėtų įgyti tik CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Rekonstravus statinį, statinio savininkai nuosavybę pasidalinti gali notaro tvirtinama sutartimi CK nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei UAB „Visaupra“ nuosavybė būtų pripažinta pasibaigusia, atsirastų pagrindas panaikinti turto areštą ir tam teismo sprendimas nebūtų būtinas, nes turto areštą panaikinti galėtų turtą areštavęs antstolis.

26. Atsakovės UAB „Visaupra“ vadovė ir atsakovė V. Š. paaiškino, kad 2005 m. gruodžio 12 d. įvyko tik dalinė rekonstrukcijos projekto realizacija. Antrasis pastato rekonstrukcijos etapas nėra prasidėjęs, atsakovė neatsisakė patalpų. Ši laiptinė būtų bendro naudojimo patalpa, bet tik tada, kai projektas realizuotas būtų iki galo, remiantis 2006 m. sausio 16 d. susitarimu, t. y. pastačius trečią aukštą (antstatą). Niekada nedraudė laiptine naudotis bendraturčiams. UAB „Compservis“ atstovas tvarkė rekonstrukcijos dokumentus. 2006 m. vasario 7 d. susitarimas buvo pasirašytas, kai S. pardavinėjo savo butą. Rekonstrukcijos projekto realizavimo metu įrengta antro aukšto laiptinė, tačiau UAB „Visaupra“ neatsisakė savo nuosavybės į patalpų dalį. Ji norėjo antrojo etapo rekonstrukcijos - trečiojo aukšto antstato. L. K. irgi savo lėšomis įrengė pirmo aukšto laiptinę, kad ateityje galėtų patekti į trečią aukštą pagal projekte numatytas sąlygas. Kai bus įgyvendinta pastato rekonstrukcija iki galo, laiptine galės naudotis visi bendraturčiai - taip buvo susitarta 2006 m. sausio 16 d. susitarime.

27. Atsakovė L. K. 2023 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad turėjo pastate 300 kv. m. gamybinių patalpų, kurias rekonstravo, o vėliau pardavė. Ji geranoriškai atidavė savo 15 kv. m. patalpų pirmojo aukšto laiptinei įrengti pagal projektą. Atsisakė dėl to, kad įgyvendinus ir pastačius trečią aukštą, galėtų į jį patekti. Pagal projektą jiems proporcingai priklausytų 100 kv. m 3 aukšte. Nusipirko dabar ginčo patalpos dalį, kad būtų galima realizuoti statybos leidime numatytą rekonstrukciją ir įrengti 3 aukštą. Pirko, kad taptų bendrasavininkai pastato ir patektų į trečią aukštą, kuris galimai bus įrengtas.

28. Atsakovas V. K. 2023 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmo aukšto laiptinę savo ploto sąskaita pirmame aukšte įrengė, kad galėtų ateityje patekti į rekonstruojamą trečią aukštą. Nepastatė trečio aukšto iki šiol, nes statybos vadovas nenorėjo. Nebūtų daręs laiptinės, jeigu ne būsimas trečias aukštas būtų buvęs numatytas. Buvo galima į jų turimas patalpas pirmame aukšte įeiti ir pro kitur.

29. Trečiasis asmuo notarė Rita Miknevičienė 2023 m. liepos 21 d. teismo posėdyje paaiškino, kad neturi asmeninių pažinčių su ginčo sandorio šalimi. Kreipėsi į ją V. Š. dėl nuotolinio sandorio tvirtinimo. Buvo parduota patalpos po 0,22 kv. m kiekvienam, lygiomis dalimis. Išaiškino visiems pirkėjams įsigyjamos nuosavybės teisės pasekmes, kad bus bendroji dalinė nuosavybė patalpų, visi žinojo apie iškeltą šią bylą. Ji asmeniškai kalbėjo su advokatu dėl įrašo apie iškeltą bylą. Tai nėra uždraudimas perleisti nuosavybės. UAB „Visaupra“ perleido mažą dalį patalpų, ne daugiau nei pati turi. Apribojimų disponuoti nebuvo. Sakė pirkėjai, kad perka bendro naudojimo patalpas, bet kokias tiksliai nepamena, ar įvardijo. Advokatas buvo atsiuntęs ieškinį, atsiliepimus. Matė iš ieškinio, kad bendro naudojimo patalpos. Vieši duomenys registre teisingi, kol nenuginčyti. VĮ Registrų centre ne bendro naudojimo patalpos įregistruotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, paskirti atsakovės UAB „Visaupra“ vadovei V. Š. 2 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir pusę paskirtos baudos sumokant ieškovams UAB „Domus Albus“ V. P., N. P., P. K., A. K., S. K. lygiomis dalimis, priteisti atsakovei V.Š., apmokėjusiai atsakovų atstovavimo išlaidas, 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš visų ieškovų UAB „Domus Albus“, V. P., N. P., P. K., A. K., S. K., priteisti iš ieškovų UAB „Domus Albus“, V. P., N. P., P. K., A. K., S. K. valstybės naudai po 47,44 Eur pašto išlaidų.

31. Teismas nustatė, kad ieškovai, teikdami patikslintą ieškinį (DOK – 97617) ir ankstesnius pradinius ieškinius, vieną iš esminių argumentų nurodo, kad 2004-2006 m. laikotarpiu vykusios pastato rekonstrukcijos metu dalis pastato patalpų buvo performuotos, todėl atsakovės UAB „Visaupra“ buvusi dirbtuvių patalpos dalis (16,54 kv. m) antrame aukšte, ką patvirtina patalpų brėžiniai iki rekonstrukcijos ir po jos, virtusi laiptine, laikytina pasibaigusia, 2005 m. gruodžio 12 d. atlikus pastato rekonstrukciją ir įregistravus naują pastato kadastrinių matavimų bylą. Ginčo dėl šio fakto, kad dirbtuvių patalpos, kurios dalis (16,54 kv. m) iki rekonstrukcijos priklausė atsakovei UAB „Visaupra“, neliko, byloje nekyla. Tai patvirtina tiek 2007 m. liepos 18 d. VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime konstatuoti duomenys, tiek į bylą pateikta kadastrinių matavimų byla, tiek atsakovų pozicija byloje, kad atskiros dirbtuvių patalpos dalies kaip tokios faktiškai neliko, nes patalpos antrame aukšte perplanuotos. Visi bylos dalyviai sutiko ir pripažino, kad UAB „Visaupra“ priklausiusi nuosavybės teisė į patalpų dalį (16,54 kv. m) yra užneštoje antro aukšto laiptinėje, kuri atsirado pagal 2004 m. kovo 15 d. išduoto statybos leidimo (DOK – 47816) atliktą pastato rekonstrukciją.

32. Ginčo atveju byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad atsakovės UAB „Visaupra“ teisės į ginčo patalpas, kurios įregistruotos kaip dirbtuvių patalpos bei pastatas, kuriame yra ginčo patalpa, kaip nekilnojamieji daiktai, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Priešingai, Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu byloje nustatyta, kad ginčo negyvenamosios paskirties patalpa - Dirbtuvių patalpa ir atsakovų teisės į ją yra įregistruoti remiantis 1999 m. gruodžio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P1-16090 bei 2023 m. birželio 7 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi.

33. Teismas nurodė, kad statinio, o tuo pačiu ir įregistruotos patalpos, išnykimo faktas kaip toks byloje nenustatytas. Ginčo patalpa VĮ „Registrų centras“ įregistruota kaip dirbtuvių patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovams, nors savo funkcine paskirtimi faktiškai neegzistuoja, po rekonstrukcijos tapusi pastato antro aukšto laiptinės dalimi, dėl ko ginčo byloje nekilo, tačiau atsižvelgiant į sprendime aptartą reglamentavimą, nėra pagrindo konstatuoti statinio ir jame esančios patalpos išnykimo fakto nurodyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste.

34. Teismas vertino, jog dėstomi ieškovų argumentai, kad išnyko asmeninės nuosavybės objektas, nesudaro pagrindo spręsti dėl daiktinių teisių išregistravimo. Ginčo patalpa (16,54 kv. m), atsiradusi po pastate esančių patalpų performavimo, kai 2000 m. rugpjūčio 7 d. Swedbank ir UAB „Visaupra“ pasirašė dar iki 2004-2006 m. pastato rekonstrukcijos senųjų patalpų atidalijimo sutartį, kuria UAB „Visaupra“ teko patalpos 1-46 (plotas 16,54 kv. m iš 69,54 kv. m), o „Swedbank“ teko patalpos 1-52 ir 1-53 – bendras plotas 135,66 kv. m., kuri suformavo naują nekilnojamojo turto objektą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip 152,20 kv. m bendro ploto, nors 135,66 kv. m atskirti ir suformuotas atskiras objektas, tačiau tokia statinio būklė nepaneigia nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto - pastato dalį ir nesudaro pagrindo spręsti, kad nesuformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas negali priklausyti nuosavybės teise.

35. Vertindamas ieškovų poziciją, kad atsakovės UAB „Visaupra“ valdyta dirbtuvių patalpos dalis (16,53 kv. m) po 2004-2006 m. rekonstrukcijos tapusi laiptine, ko neneigia atsakovai byloje, ką patvirtina ir rekonstrukcijos projekto duomenys (DOK – 47816) tapo bendro namo bendraturčių naudojimo patalpa, teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje bendrojo naudojimo patalpomis yra laikomos tokios patalpos, kurios nepriskirtos naudoti individualiai ir neturi savarankiškos paskirties. Jeigu konkrečių patalpų paskirtis susijusi su tarnavimu kitų patalpų poreikiams, tai jos gali būti vertinamos kaip neturinčios savarankiškos paskirties ir vertinamos kaip tarnaujančios kitam daiktui, t. y. sudarančios sąlygas pagal paskirtį normaliai ir visapusiškai išnaudoti pagrindinio daikto savybes, užtikrinti jo funkcionalumą. Kita vertus, nuosavybės teise priklausančio pastato dalies faktinis funkcinės paskirties pasikeitimas nesuponuoja nuosavybės teisės, kaip daiktinės teisės, pasibaigimo, remiantis CK nuostatomis. Tik nustačius, kad statiniai (patalpos) yra išnykę, negali būti atkurti, galima būtų daryti išvadą, kad asmeninės nuosavybės teisė yra pasibaigusi ir yra pagrindas daiktinių teisių išregistravimui.

Šalies argumentai

36. Ieškovai nurodė, kad dar 2006 m. sausio 16 d. pastato bendraturčiai, tame tarpe ir UAB „Visaupra“ atstovė V. Š., pasirašė ir pripažino, kad rekonstrukcijos metu atsiradusi laiptinės patalpa tiek pirmame, tiek antrame virš jo aukšte priklauso laiptinės patalpos butų savininkams proporcingai. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Visaupra“ atstovė 2023 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šis bendrasavininkių susitarimas buvo jos pasirašytas ne kaip UAB „Visaupra“ atstovės, o kaip kitų valdytų patalpų savininkės, ką liudija ir ko nepaneigia byloje esanti 2006 m. rugsėjo 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Compservis“ ir V. ir S. Š.. Antra, iš tuometinės pastato rekonstrukcijos projekte dalyvavusių bendraturčių elgsenos matyti, kad bendraturčių valia panaudoti savo asmeninės nuosavybės dalį viso pastato bendro naudojimo patalpos įrengti buvo reiškiama raštu ir teikiama VĮ Registrų centrui, kaip antai L. K. atsisakymas savo asmeninės nuosavybės teisės į dalį patalpų, jas išregistruojant kaip asmeninę nuosavybę.

Žemesnės instancijos teismas

37. Kaip matyti iš byloje esančių pastato rekonstrukcijos metu padarytų aiškių valinių sprendimų, UAB „Visaupra“, pasirašydama 2006 m. vasario 7 d. bendrasavininkių susitarimą po įvykusios pastato rekonstrukcijos, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pagal pastato pažymėjimą plane 2A2/p antrame aukšte užneštos laiptinės plotas priklauso UAB „Visaupra“. Šių argumentų kontekste teismas pritarė UAB „Visaupra“ pozicijai, kad jokio valinio patalpų dalies savininko sprendimo atsisakyti asmeninės nuosavybės teisių į dalį pastato patalpų nebuvo ir daiktinės teisės į pastato dalį perleistos ar jų atsisakyta nebuvo, kas sąlygoja ir daiktinių teisių įregistravimą VĮ Registrų centre bei VĮ Registrų centro atsisakymą išregistruoti daiktines teises į ginčo patalpų dalį.

38. Kaip teismo posėdžių metu paaiškino UAB „Visaupra“ vadovė, ginčo plotas buvo siūlomas įsigyti UAB „Compservis“, raginama užbaigti įvykdyti 2006 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, jos 5 dalies įsipareigojimus, tačiau ginčo patalpa UAB „Compservis“ nebuvo įsigyta. Kadangi ginčo patalpa UAB „Compservis“ nebuvo įsigyta, nuosavybės teisė į šių patalpų dalį liko UAB „Visaupra“.

39. Byloje ieškovams neįrodžius pastato, kuriame yra ginčo patalpa, žuvimo (išnykimo) fakto, VĮ Registrų centre esant įregistruotoms atsakovų daiktinėms teisėms į patalpos, esančios pastate, dalis, teismas vertino, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti UAB „Visaupra“ ir kitų atsakovų, įgijusių daiktines teises į patalpų dalį 1999 m. gruodžio 3 d. Pirkimo-pardavimo ir 2023 m. birželio 7 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisę pasibaigusia.

40. Teismas vertino, kad ieškovų formuluojamas reikalavimas dėl atsakovams priklausančios patalpos ir daiktinių teisių į ją pripažinimo visų pastato bendraturčių nuosavybe, ir jo tenkinimas suponuotų nuosavybės teisės neliečiamumo principo pažeidimą. Pastato ir jame esančių atskirų patalpų bendraturčių interesas valdyti, naudoti, disponuoti savo nuosavybe, naudojantis atsakovams priklausančio pastato dalimi, funkcine paskirtimi (laiptinė) užtikrinančia bendraturčių interesus, neleidžia paneigti atsakovų nuosavybės neliečiamumo principo.

41. Dar daugiau, iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad namo bendraturčiai nuo 2006 metų (įvykus rekonstrukcijai ir UAB „Visaupra“ savo patalpos sąskaita įrengus antro aukšto laiptinę) iki šiol netrukdomai naudojasi tiek pirmojo, tiek antrojo aukšto ginčo laiptine. Siekiant užtikrinti savo, kaip pastato bendraturčių interesų apsaugą ateityje, bendraturčiai turi teisę tartis su pastato dalies savininkais dėl savo kaip butų/patalpų savininkų nuosavybės teisės tinkamo įgyvendinimo, tačiau neatlygintinas pastato dalies atitekimas visiems pastato bendraturčiams, vertinant pastato butų savininkams ginčo dalį kaip bendrojo naudojimo objektą, nesikoreliuoja su nuosavybės teisės apsauga bei nuosavybės teisės paėmimo atlygintinumu.

42. Pasisakant dėl 2023 m. birželio 7 d. Pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimo, teismas nurodė, kad vienas esminių argumentų dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, yra nurodoma, kad buvo parduota neegzistuojanti patalpa, kuri negali būti laikoma asmeninės nuosavybės teisės objektu. Kitaip tariant, ieškovai įrodinėja, kad ginčo patalpos dalys UAB „Visaupra“ buvo neteisėtai perleistos atsakovams, nors jos iš esmės buvo bendrojo naudojimo patalpos, kurios pagal įstatymą negali būti perleidžiamos, dalys.

43. Vis dėlto, teismas nustatė, kad iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos, ginčo patalpos suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre 1998 m. birželio 2 d. įregistruotos ne kaip bendrojo naudojimo patalpos, o kaip UAB „Visaupra“ priklausančios dirbtuvių patalpos, jų dalis. Būtent tokios paskirties patalpos ir buvo perleistos atsakovams nuosavybėn ginčijamų sandorių pagrindu. Taigi šiuo atveju, siekiant pripažinti ginčo sandorį prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, visų pirma, būtina nuginčyti ginčo patalpų teisinį statusą ir tuo pačiu ginčo patalpų teisinę registraciją. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovai savo ieškiniu iš esmės siekia paneigti (nuginčyti) ginčo patalpų teisinę registraciją, t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas patalpas, siekia pripažinti bendrojo naudojimo patalpomis, kurios bendros dalinės nuosavybės teise priklausytų visiems statinio savininkams. Nepanaikinus ginčo patalpų teisinės registracijos, t. y. nenuginčijus ginčo patalpų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, neegzistuoja ir neatsiranda teisinis pagrindas nagrinėti klausimą dėl ginčo patalpų teisinio statuso, inter alia, priskyrimo pastato bendrojo naudojimo objektams, savarankiškų nuosavybės teisių nuginčijimo ir vėlesnio tokio turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika.

44. Byloje jau aukščiau teismas nustatė, kad ginčo patalpos, kol nėra nuginčyta jų teisinė registracija UAB „Visaupra“ vardu, nėra laikomos bendrojo naudojimo patalpomis, todėl iš esmės gali būti civilinės apyvartos objektu. Kadangi 2023 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistos ne bendrojo naudojimo patalpos, o UAB „Visaupra“ priklausiusios negyvenamosios paskirties patalpos, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas vertino, kad nėra pagrindo ginčo patalpos dalių perleidimo sandorio vertinti kaip sudaryto pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

45. Teismas vertino, kad ginčo sandorio prieštaravimas imperatyvioms nuostatoms neįrodytas ir tuo aspektu, kad buvo sudarytas esant įrašui apie iškeltą civilinę bylą teisme. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad įrašas apie civilinės bylos iškėlimą, apie ką notarės buvo informuoti pirkėjai, nesuponuoja draudimo tokio sandorio sudarymui. Įrašas registre apie nagrinėjamą civilinę bylą nėra laikytinas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, draudžiančioms disponuoti nuosavybės teisės objektu.

46. Pasisakant dėl ieškovų teiginių, kad atsakovai, įgydami ginčijamos patalpos mažareikšmes dalis, vos po 0,23 kv. m, ką patvirtino ir notarė teismo posėdžio metu, elgėsi nesąžiningai, kadangi ginčo patalpos dalys yra reikalingos ne naudojimosi jomis paskirčiai, bet galimai ateityje siekiant įgyti nuosavybės teisę į trečiąjį pastato aukštą, įgyvendinus rekonstrukcijos projektą pagal galiojantį 2004 m. kovo 15 d. statybos leidimą rekonstrukcijai, teismas nurodė, kad kaip matyti iš bylos duomenų, naujai į bylą įstoję atsakovai, įgiję ginčo patalpos dalis iš UAB „Visaupra“ yra nurodyti statytojais 2004 m. kovo 15 d. statybos leidime. Kaip nurodė atsakovės UAB „Visaupra“ vadovė bei teismo posėdyje dalyvavę nauji įgijėjai L. K. ir V. K., visi pirkėjai puikiai suprato kokio objekto ir kokią dalį įgyja nuosavybės teise. Anot L. K. ir V. K., 2004 m. kovo 15 d. galiojančiame statybos leidime ginčo patalpos įgijėjai yra nurodyti statytojais, todėl naujų įgijėjų sandorio sudarymą sąlygojo intencija įgyvendinti rekonstrukcijos, kuriai yra galiojantis leidimas, antrąjį etapą dėl pastato trečiojo aukšto antstato įrengimo. Neturint nuosavybės teisės objekte, rekonstrukcijos galimybės, anot atsakovų, būtų neįmanomos.

47. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog prieš sudarant ginčo patalpų perleidimo sandorį pirkėjams buvo žinoma apie pradėtą ginčą teisme, savaime nesuteikia pagrindo atsakovų nesąžiningumui konstatuoti, kadangi, kaip jau nurodyta pirmiau, byloje nėra įrodymų, jog kiti civilinių santykių subjektai būtų siekę įsigyti ginčo patalpas ar kad atsakovams buvo suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas ir pan. Kiekvienas subjektas turi teisę ir laisvę tapti sandorio šalimi. Tai, kad tapimas sandorio šalimi galimai neužtikrins ateityje siekiamų tikslų dėl statytojo teisių įgyvendinimo, ką tvirtina ieškovai, nesuponuoja pirkimo-pardavimo sandorio šalių elgsenos kaip nesąžiningos ir prieštaraujančios geros moralės principams. Remiantis išdėstytu, teismas nenustatė teisinio, faktinio pagrindo konstatuoti sandorio negaliojimo, remiantis CK 1.81 straipsnio nuostatomis.

48. Pasisakant dėl prašymo skirti atsakovės vadovei 5 000 Eur baudą, teismas sprendė, kad atsakovės įgaliotos atstovės – vadovės veikimas, nepasirūpinant tinkamu dalyvavimu teismo posėdyje, paskirtame prieš pusantro mėnesio, ir tuo pagrindu reiškiant prašymą atidėti 2023 m. sausio 3 d. teismo posėdį, įmonę atstovaujant ir advokatui bei objektyviai nepagrįstas pareiškimas dėl teismo sudėties nušalinimo, motyvuojant nepalankiais teismo procesiniais sprendimais prieš tai buvusiame teismo posėdyje, leidžia teigti buvus piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Teismas sprendė, kad 2 000,00 Eur baudos skyrimas, pusę jos skiriant ieškovams, būtų teisingas ir sąžiningas, įvertinus ieškovų atstovės dalyvavimo teismo posėdyje įkainojimą bei dviejų posėdžių (2023 m. sausio 3 d. ir 2023 m. balandžio 28 d.) atidėjimą išimtinai dėl atsakovės vadovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir nerūpestingą, nesąžiningą, netinkamą veikimą procese, būnant įgaliota juridinio asmens atstove ir turint galimybę konsultuotis su įmonę atstovaujančiu teisininku-advokatu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

49. Apeliantai (ieškovai) uždaroji akcinė bendrovė „Domus Albus“, V. P., N. P., S. K., A.K., P. K. pateikė apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

50. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jokio valinio patalpų dalies savininko sprendimo atsisakyti asmeninės nuosavybės teisių į dalį pastato patalpų nebuvo ir daiktinės teisės į pastato dalį perleistos ar jų atsisakyta nebuvo. Apeliantų nuomone, atsakovė UAB „Visaupra“ savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais (pritardama bei neprieštaraudama rekonstrukcijai).

51. Nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškinį, gynė atsakovų nuosavybės teisę į neegzistuojantį daiktą. Apeliantai neginčija, kad nesuformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas gali priklausyti nuosavybės teise, tačiau šiuo aspektu pažymi, kad ginčo patalpų (16,54 kv. m) pastate apskritai nėra – nei kaip atskiro objekto, nei kaip kito nekilnojamojo turto objekto dalies. Neegzistuojantis daiktas negali būti nuosavybės teisės objektu.

52. Apeliantų nuomone, faktinė aplinkybė, kad dirbtuvių patalpos dalis išnyko, apeliantų yra tinkamai pagrįsta leistinais įrodymais, kurių teismas tinkamai neįvertino. Negana to, atsakovė UAB „Visaupra“ ne kartą pripažino ir patvirtino, kad jai priklausiusi dirbtuvių patalpų dalis po rekonstrukcijos tapo bendrojo naudojimo laiptine.

Šalies argumentai

53. Apeliantai nurodo, kad ginčo patalpų teisinį statusą lemia faktinis patalpų statusas ir funkcinė paskirtis, o ne atsakovų valia. Apeliantų nuomone, aplinkybė, kad pasibaigus rekonstrukcijai, UAB „Visaupra“ vienašališkai pareiškė nuosavybės teisę į ginčo patalpas, negalėjo sukurti UAB „Visaupra“ jokių teisių į patalpas, kurios tuo metu jau buvo bendrojo naudojimo objektu, t. y. bendrojo naudojimo laiptine (o ji objektyviai gali būti tik bendrosios dalinės nuosavybės objektas). Esminę reikšmę šiuo atveju turi ne atsakovų valia, bet faktinė ginčo patalpų paskirtis, t. y., jei ginčo patalpos po rekonstrukcijos (UAB „Visaupra“ neprieštaraujant) tapo bendrojo naudojimo patalpomis, jos nebegali būti asmeninės nuosavybės teisės objektu visiškai nepriklausomai nuo to, kad žuvusių patalpų savininkas vėliau persigalvoja dėl savo sprendimo dėl patalpų likimo (sprendimas yra neatšaukiamas, kadangi asmeninės nuosavybės teise buvęs objektas yra žuvęs ir nebegali būti atkurtas).

54. Taip pat apeliantai laiko nepagrįstais teiginius, kad valią dėl bendro ginčo patalpų naudojimo V. Š. išreiškė tik kaip fizinis asmuo, o UAB „Visaupra“, kaip juridinio asmens, valia esą buvo pasilikti šį turtą asmeninės nuosavybės teise. Apeliantai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo, kad pagal byloje pateiktą UAB „Visaupra“ juridinių asmenų registro išrašą, laikotarpiu nuo 1997-07-30 iki 2009-09-29 būtent V. Š. buvo UAB „Visaupra“ vadovė, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo išreikšti vienokios valios, kaip fizinis asmuo, ir kitokios valios, kaip juridinio asmens atstovė.

55. Kaip nurodyta ieškinyje ir matyti iš 2004 m. statybos leidimo, statybos leidimo išdavimo metu S. Š. ir V. Š. priklausė kontrolinis (80 proc.) UAB „Visaupra“ akcijų paketas. Šie asmenys iki statybos leidimo išdavimo ir po jo (skirtingais laikotarpiais) buvo UAB „Visaupra“ vadovai. Analogiškai UAB „Visaupra“ dalyviais ir vadovais S. Š. ir V. Š. buvo ir per, ir po rekonstrukcijos bei pasirašant bendraturčių susitarimus. Todėl teigti, kad UAB „Visaupra“, t. y. juridinis asmuo, savo teises ir pareigas įgyvendinantis per savo valdymo organus, nežinojo apie planus iš jos nuosavybes teise turimas patalpas sunaikinti ir iš jų padaryti laiptinę, negalima.

56. Apeliantų nuomone, faktas, kad patalpos yra registruotos VĮ „Registrų centras“, netrukdo teismui nagrinėti ginčą. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie teismui leidžia konstatuoti faktą, kad Atsakovo UAB „Visaupra“ nuosavybės teisė yra pasibaigusi įvykus juridiniam faktui – ginčo patalpų, kaip asmeninės nuosavybės objektui, išnykimui (žuvimui): VĮ „Registrų centro“ atsakymai ir pastato 2005-12-12 kadastrinių matavimų byla.

Šalies argumentai

57. Apeliantai nesutinka su teismo pateikiamu teismų praktikos aiškinimu, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkte nurodytas teisinis reguliavimas taikytinas tik pastato, o ne atskiros patalpos atžvilgiu. Minimas Nekilnojamojo turto registro nuostatų punktas nustato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Taigi teisės aktai nenumato, kad žūti gali tik pastatas – naudojamas terminas „nekilnojamasis daiktas“, o juo gali būti ir patalpos. Sprendime cituojama teismų praktika šiuo atveju negali būti laikoma aktualia, kadangi teismo cituojamoje teismų praktikoje ginčas ir klausimas būtent ir buvo kilęs dėl viso pastato, o ne patalpų žuvimo. Teismo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje nebuvo pasisakyta, kad patalpos toks likimas negali ištikti (ji negali žūti), o teisės aiškinimo taisyklė suformuluota atsižvelgiant į konkrečios bylos ratio decidendi. Apeliantai taip pat analizuoja CK straipsnius ir teigia, kad teismo pateiktas išaiškinimas, kad ginčo patalpos galėtų būti laikomos žuvusiomis tik tuo atveju, jei žūtų ir visas pastatas, kuriame jos yra, yra neteisingas ir neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo.

58. Apeliantai taip pat nurodo, kad teiginys, jog apeliantams nėra trukdoma įgyvendinti nuosavybės teisę, neatitinka tikrovės. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad ginčo patalpos buvo areštuotos užtikrinant UAB „Visaupra“ kreditorių reikalavimus, į jas buvo siekiama nukreipti priverstinį išieškojimą; ginčo patalpos yra itin prastos, iš esmės avarinės būklės ir reikalauja remonto, o atsakovai, nors formaliai yra pareiškę reikalavimus į ginčo patalpas, jų neremontuoja; per ginčo laiptinę visi patalpas šioje laiptinėje turintys savininkai turi vienintelį būdą patekti ant stogo (į palėpę). Taigi, kilus poreikiui atlikti stogo remontą (ar, pvz. apšiltinti palėpės grindis), įvertinant atsakovų nesąžiningus veiksmus, kyla pagrįsta grėsmė, kad tai padaryti bus neįmanoma; 2023 m. birželio 7 d. buvo sudaryta fiktyvi, imperatyviąsias teisės normas pažeidžianti pirkimo-pardavimo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

59. Pasisakant dėl 2023 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties, nurodo, kad sutartis yra akivaizdžiai niekinis ir negaliojantis sandoris, kadangi ja perleistas neegzistuojantis (asmeninės nuosavybės teisės objektu būti negalintis). Teismas, sprendime pats patvirtinęs, kad ginčo patalpos yra bendrojo naudojimo laiptinė, vis tiek nurodė, kad šis objektas „iš esmės gali būti civilinės apyvartos objektu“. Teismas taip pat ignoravo ir ginčijamą sandorį patvirtinusios notarės poziciją, kuri, duodama paaiškinimus nagrinėjant bylą, nurodė, kad jai buvo atskleista tik dalis sandorio patvirtinimui reikšmingos informacijos, ir turėdama pilną informaciją, ji, tikėtina, sandorio apskritai nebūtų patvirtinusi. Šiuo atveju, 2023 m. birželio 7 d. sandoriu buvo perleista tik bendrojo naudojimo patalpų dalis, ir ją perleido asmuo, kuris nuosavybės teise jokių kitų patalpų Pastate neturi, todėl sandoris laikytinas prieštaraujančiu CK 1.80 ir 1.81 straipsniams.

60. Apeliantų įsitikinimu, yra akivaizdu, kad Naujųjų patalpų pirkimo – pardavimo sandoris yra niekinis sandoris ir sudarytas nesąžiningai. Pirmiausia, sandoris buvo sudarytas net tuomet, kai UAB „Visaupra“ ir pirkėjai žinojo apie vykstantį ginčą dėl patalpų ir viešuosiuose registruose esančią žymą apie šį ginčą ir juo siekiamus tikslus (pripažinti patalpas bendrąja daline nuosavybe). Antra, Naujųjų patalpų pirkimas – pardavimas įvyko tik tuomet, kai pirkėjai (atsakovai) nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis bei buvo atsisakyta juos kviesti liudyti. Trečia, iš sandorio yra akivaizdu, kad Naujųjų patalpų pirkimas-pardavimas buvo tik formalus, nes kiekvienas pirkėjas įsigijo vos 0,23 kv. m Naujųjų patalpų ploto.

Atsiliepimas

61. Atsakovai uždaroji akcinė bendrovė „Visaupra“ ir V. Š. pateikė atsiliepimą, prašo apeliacinį skundą atmesti.

62. Nurodo, kad atsakovei UAB „Visaupra“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose statyti laiptinę, kad būtų galima patekti į pastato trečiąjį aukštą, kur statytojams suteikta teisė statyti butus, buvo sutarę pastato bendrasavininkai įstatymo nustatyta tvarka. Todėl buvo parengtas projektas, išduotas statybos leidimas trečiojo aukšto statybai. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Statybos leidime nurodyti asmenys, įskaitant ir ieškovę, jokiais būdais niekada nesusitarė, kad ginčo patalpos bus bendroji nuosavybė ar dar kokia kita forma bus atimtos kaip nuosavybė iš UAB „Visaupra“.

63. Aplinkybę, kad ieškovei visos aplinkybės dėl dirbtuvių patalpų ir iš jų pastatytos laiptinės UAB „Visaupra“ priklausančios nuosavybės teisės buvo žinomos/negalėjo būti nežinomos, taip pat patvirtina ir jau išdėstytos aplinkybės, jog projektą užsakiusi ieškovė UAB „Compservis“ (nuo 2021 m. sausio 4 d. – UAB „Domus Albus“) nupirko dalį pastato patalpų jau po projekto parengimo ir leidimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „Compservis“ (nuo 2021 m. sausio 4 d. – UAB „Domus Albus“) visuomet galėjo ir iki pat dabar gali nupirkti ginčo patalpas iš atsakovės UAB „Visaupra“, tačiau to nepadarė.

64. UAB „Visaupra“ davė sutikimą Ginčo patalpas naudoti bendrai. Visgi, kaip jau minėta, toks sutikimas nereiškia, kad UAB „Visaupra“ atsisakė savo nuosavybės teisės į ginčo patalpas. Minėta, pagal teismų praktiką CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostata neįtvirtinta visų gyvenamojo namo negyvenamųjų patalpų bendrojo naudojimo ir jų priklausymo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise prezumpcijos. Todėl priešingai nei nurodo atsakovė savo apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad ginčo patalpos faktiškai yra laiptinė, neleidžia daryti prezumpcijos, jog ginčo patalpos yra bendra nuosavybė.

65. Pažymi, kad jei ieškovams kyla (niekuo nepagrįstos) baimės, neva atsakovė UAB „Visaupra“ gali neleisti jiems naudotis ginčo patalpomis, tai ieškovai gali dalį šių patalpų pirkti ar pasinaudoti kitomis teisinėmis priemonėmis, garantuojančiomis teisėtą jų naudojimąsi ginčo patalpomis (nors, kaip jau minėta, UAB „Visaupra“ jau sutiko, kad ginčo patalpos būtų naudojamos bendrai), o ne teisinėmis priemonėmis bandyti atimti atsakovų nuosavybę.

66. Atsižvelgiant į tai, kad pastato rekonstrukcija nevykdoma/nebaigiama jau beveik 20 metų bei į kitas bylos aplinkybes (ieškovų ieškinį, kuriuo bandoma „atimti“ atsakovei UAB „Visaupra“ priklausančias ginčo patalpas pridengiant tokius veiksmus tariamais bendro gėrio tikslais, sandorio, kuriuo UAB „Visaupra“ perleido dalis ginčo patalpų statybos leidime nurodytiems statytojams, pagrįsta daryti išvadą, kad ieškovas V. P. siekia atimti atsakovų kaip statytojų teisę pasistatyti trečiąjį pastato aukštą ir atitinkamai užvaldyti trečiąjį pastato aukštą ir galimai visą pastatą statant kitus pastato aukštus, su kuo atsakovai kategoriškai nesutinka.

67. Teigia, kad jokios atsakovei UAB „Visaupra“ nuosavybės teise priklausančios patalpos neišnyko, o kaip jau nustatyta sprendimu, pastato savininkų sutarimu pasikeitė faktinė tų patalpų paskirtis ir jos tapo laiptine. Iš su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė „Domus Albus“ jau buvo inicijavusi ginčą VĮ „Registrų centre“ dėl UAB „Visaupra“ nuosavybės teisės į 109/1000 dalį nekilnojamojo daikto – dirbtuvių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo, tačiau VĮ „Registrų centras“ tokį prašymą tenkinti atsisakė kaip neturintį nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

68. Pasisakant dėl 2021 m. liepos 20 d. Registrų centro išraše esančių netikslumų, nurodo, kad pastato rekonstrukcija iki šios dienos neatlikta, nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Statybos leidimas Nr. NR/268/03-1946 (Statybos leidimas) statytojams buvo išduotas dar 2004 m. kovo 15 d. Tai patvirtino ir patys ieškovai teismo posėdžių metu, nurodydami, kad nauja kadastrinė byla VĮ „Registrų centre“ neužregistruota dėl to, kad pastato rekonstrukcija iki šiol neatlikta. Taigi jei ir yra kokie tai netikslumai VĮ „Registrų centre“, tai ne dėl priežasčių, nurodomų apeliaciniame skunde (neva ginčo patalpos išnyko), bet dėl kokių kitų nuo atsakovų nepriklausančių priežasčių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visus mokesčius už ginčo patalpas atsakovė UAB „Visaupra“ apmokėjo (DOK-49665).

69. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad tos pačios patalpos vienu metu negali priklausyti ir asmeninės nuosavybės teise, ir faktiškai būti bendrosios dalinės nuosavybės realiąja dalimi. Atsakovai pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Nagrinėjamu atveju Ginčo patalpose jokios realios dalys nėra nustatytos, be to, situacija, nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartimi civilinėje byloje e3K-3-73- 701/2020, nėra identiška ginčo atvejui, aptarta nutartis kalba apie visiškai kitokį atvejį (bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių dalių nustatymą, atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimą atidalijimo atveju), taigi ši nutartis jokio precedento galios ginčo atvejui neturi ir jokiu požiūriu negali būti taikoma.

Atsiliepimas

70. Atsakovai aptaria 2006 m. vasario 7 d. bendrasavininkų susitarimą ir nurodo, kad pastato savininkai sutarė, jog atlikus rekonstrukciją, Ginčo patalpos nebus sunaikintos, o priešingai - išlieka atsakovės UAB „Visaupra“ nuosavybe, tačiau bus naudojamos bendrai, taigi visi apeliacinio skundo argumentai yra išgalvoti, neatlaikantys jokios kritikos ir atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad Ginčo patalpos žuvo. Su tokiais argumentais atsakovai nesutinka. Ginčo patalpos nežuvo ir nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, atsakovei UAB „Visaupra“ nuosavybės teise 1999 m. gruodžio mėn. 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P1-16090 pagrindu iki 2023 m. birželio mėn. 13 d. priklausė Ginčo patalpos – t. y. 109/1000 patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios atitinkamos dalys 2023 m. birželio 7 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3753 buvo parduotos kitiems atsakovams A. M. M., V.Š., L. K., V. K., S.Š..

Šalies argumentai

71. Atsakovai uždaroji akcinė bendrovė „Visaupra“ ir V. Š. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paskirti atsakovės UAB „Visaupra“ vadovei 2 000,00 Eur baudą, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovei V. Š. priteistų 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti atsakovei V. Š. iš ieškovų UAB „Domus Albus“, V. P., N. P., P. K., A. K., S. K., 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

72. Nurodo, kad 2023 m. sausio mėn. 2 d. atsakovės atstovas paprašė atidėti 2023 m. sausio 3 d. 09:15 val. paskirtą teismo posėdį, nes atsakovės atstovė V. Š. išvykusi iš Lietuvos iki 2023 m. sausio 22 dienos ir nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. sausio 13 dienos neturės internetinio ryšio. Atstovė dalyvaus posėdyje. Toks prašymas buvo pateiktas dėl to, kad, kaip jau nustatyta ir 2023 m. sausio mėn. 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, byloje susiklostė situacija, kad tik 2022 m. lapkričio viduryje, prieš pat teismo posėdį atsirado atsakovės UAB „Visaupra“ vadovė, prieš tai atsakovei atstovavo paskirtas kuratorius bei atsakovės UAB „Visaupra” vadovei V. Š. išdėsčius poziciją dėl naujai paskirtos vadovės noro dalyvauti Teismo posėdyje, tačiau esant tam techninių kliūčių, toks prašymas tenkinamas, suteikiant galimybę dalyvauti įgaliotai juridinio asmens atstovei – vadovei, tiek teikiant paaiškinimus dėl esminių bylos aplinkybių, tiek užduodant klausimus kitiems dalyviams. Teismas nustatė, kad iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad V. Š. ir praeityje yra vadovavusi įmonei, kas leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovės dalyvavimas bylos nagrinėjime leis išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes ir ginčą išspręsti teisingai ir visapusiškai. Taigi priešingai nei nustatyta Sprendimu, prašymas atidėti Teismo posėdį, nes jame turi dalyvauti Atsakovės vadovė, proceso neužvilkino, o priešingai – leido ginčą išspręsti teisingai ir visapusiškai, ką pažymėjo ir Teismas minėta nutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

73. Atsižvelgiant į išdėstytą, 2023 m. sausio mėn. 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nuspręsta atidėti paskirtą 2023 m. sausio 3 dienos 9 val. 15 min. nuotolinį teismo posėdį. Paskirti nuotolinį teismo posėdį 2023 m. vasario 21 dieną 9 val. 15 min. Pažymi, kad 2023 m. sausio mėn. 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis buvo išsiųsta Bylos šalims ir 2023 m. sausio mėn. 3 d., 09 val. 15 min. Teismo posėdis organizuojamas nebuvo ir šalys į jį nevyko, taigi jokios ieškovų teisės pažeistos nebuvo – ieškovės į posėdį nevyko, atitinkamai bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Esant tokiai situacijai, jog atsakovų prašymas buvo išspręstas teismo nutartimi ir nutartis buvo išsiųsta ieškovams dar dieną prieš artėjantį posėdį, atsakovai ieškovams prašymo atidėti teismo posėdį nepersiuntė. Dėl nurodytų priežasčių, jog ieškovai teismo buvo informuoti, kad 2023 m. sausio 3 d. teismo posėdžio nebus, atsakovė neinformuodama ieškovų apie pateiktą prašymą atidėti posėdį, negali būti laikoma piktnaudžiaujant procesu.

74. Pažymi, kad į 2023 m. kovo 24 d. teismo posėdį buvo prisijungęs ir liudytojas S. Š., tačiau dėl to, kad buvo neblaivus, jis nebuvo apklaustas. Todėl nesutinka su sprendimo išvada, kad UAB „Visaupra“ vadovė V. Š. neužtikrino liudytojo S.Š. dalyvavimo – V. Š. ir S. Š. yra išsituokę, taigi ji nėra atsakinga už tai, kad teismo posėdyje S.Š. galimai buvo neblaivus.

75. Taip pat atsakovai kategoriškai nesutinka, jog liudytojui tariamai buvo daromas poveikis. Minėta, S. Š. apklaustas taip ir nebuvo – liudytoju teismas jo neapklausė, o ieškovams pateikus patikslintą ieškinį, S. Š.tapo atsakovu, 2023 m. liepos 3 d. sudarė su advokatu G. B. atstovavimo sutartį (DOK-114478), tačiau kaip atsakovu apklaustas vėl nebuvo. Daugiau jokių liudytojų byloje nebuvo, taigi sprendimo argumentai apie tariamą poveikį liudytojui (kurių nei vienas apskritai nebuvo apklaustas) absoliučiai neteisingi ir niekuo nepagrįsti.

76. Nurodo, kad dokumentai ir prašymai buvo teikiami tikslu apsiginti nuo aiškiai nepagrįsto ieškinio, įskaitant atskleisti bylos esmę, t. y. kad akivaizdžiai nepagrįstu ir nesąžiningu ieškiniu bei ieškovų bandymu nuslėpti teismo procesą nuo atsakovų siekiama „atimti“ atsakovei UAB „Visaupra“ priklausančias ginčo patalpas, sykiu ieškovas V. P. siekia atimti atsakovų pagal patikslintą ieškinį kaip statytojų teisę pasistatyti trečiąjį Pastato aukštą, o tai matyti iš į bylą pateiktų projekto ir kitų dokumentų, kuriuos teismas priėmė ir papildomų įrodymų teikimas pagal įstatymą ir teismų praktiką siekiant atskleisti bylos esmę negali būti laikomas piktnaudžiavimas procesu.

77. Pasisakant dėl atsakovų pateikto nušalinimo, nurodo, kad kai atsakovės UAB „Visaupra“ vadovei V. Š. tapo žinoma apie prasidėjusį teismo procesą, viena iš statybos leidime nurodytų statytojų L. K. paskambino ieškovės akcininkui ir statybos vadovui V. P., kuris keikdamas L. K. nurodė „eiti kuo toliau…“, nes viską išspręs teismas ieškovės naudai. Šią aplinkybę UAB „Visaupra” vadovė V. Š. sužinojo po 2023 m. kovo 24 d. teismo posėdžio. Iš šio pokalbio L. K. suprato, kad teismui padaryta įtaka ir šią informaciją pateikė atsakovės vadovei V. Š., kuri pasinaudojo įstatyme nustatyta teise ir pateikė teismui nušalinimą. Atsakovai supranta, kad iš išdėstyto matyti, jog buvo tokio prašymo poreikis. Atsakovė V. Š.pasinaudojo įstatyme nustatyta teise pateikti nušalinimą ir jokio proceso neužvilkino, kas vėl patvirtina, kad Sprendimo dalis paskirti atsakovės UAB „Visaupra“ vadovei baudą ir sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįsta, todėl prašo šią Sprendimo dalį panaikinti.

Atsiliepimas

78. Atsakovai taip pat teigia, kad ieškovai nebuvo sąžiningi, kadangi ieškovė UAB „Domus Albus“ jau buvo inicijavusi ginčus dėl ginčo patalpų išregistravimo savininkės UAB „Visaupra“ vardu. Nekilnojamojo turto registratoriai atsisakė tenkinti bet kokius ieškovės UAB „Domus Albus“ dėl ginčo patalpų išregistravimo savininkės UAB „Visaupra“ vardu, išaiškindami ieškovei UAB „Domus Albus“ konstitucinę nuostatą, jog nuosavybė yra neliečiama. To nepaisydami, Ieškovai, atstovaujami profesionalių teisininkų advokatų, taigi žinodami esmines įstatymų nuostatas ir pamatinius teisės principus, pateikė akivaizdžiai nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį. Pati ieškovė UAB „Compservis“ (nuo 2021 m. sausio 4 d. – UAB „Domus Albus“), siekdama nuslėpti procesą nuo atsakovės, dėdama pastangas, kad atsakovę UAB „Visaupra“ likviduotų, vėliau – kad dokumentai atsakovei būtų įteikiami per kuratorių, negali būti laikoma sąžininga, kas vėl patvirtina, kad sprendimo dalis skirti procesinę nuobaudą atsakovams turėtų būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.

79. Kadangi išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovai procesu nepiktnaudžiavo, prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria sumažintos atsakovės UAB „Visaupra“ vadovei V. Š. priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir priteisti atsakovei UAB „Visaupra“ ir V. Š. iš ieškovų 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

80. Ieškovai UAB „Domus Albus“, V. P., N. P., S. K., A. K., P. K. pateikė atsiliepimą, prašo atsakovų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

81. Teigia, kad sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažodžiui nekartodami visų minėtame prašyme dėl baudos skyrimo nurodytų epizodų, Ieškovai atkreipia dėmesį į kelis iš jų:

81.1. 2022 m. sausio 3 d. teismo posėdis. Tarp neįvykusio teismo posėdžio (2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdis, kuris buvo atidėtas atsakovų/jų atstovo prašymu) ir naujai numatyto posėdžio (2023 m. sausio 3 d.) Byloje buvo net 1,5 mėnesio tarpas. Visgi, jokių prašymų ar dokumentų į bylą per nurodytą laikotarpį pateikta nebuvo, o 2023 m. sausio 2 d., t. y. vos vieną dieną prieš numatytą posėdį byloje, atsakovės atstovas pateikė į bylą prašymą posėdį byloje pakartotinai atidėti, nes jame negali dalyvauti atsakovės atstovė – bendrovės direktorė. Taigi per daugiau kaip pusantro mėnesio atsakovė ne tik nepasirūpino galimybe dalyvauti teismo posėdyje, bet ir apie tai neinformavo teismo iki pat posėdžio. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad poreikis išvykti į kitą vietą, kurioje atsakovės atstovė neturės prieigos prie interneto kilo netikėtai.

81.2. 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdis. Nors nuo 2022 m. lapkričio 14 d., t. y. nuo dienos kurią atsakovės atstovė, kaip pati teigia, tikrai žinojo apie vykstančią bylą ir nuo kurios turėjo atstovą – profesionalų teisininką – iki 2023 m. vasario 21 d. posėdžio byloje buvo praėję daugiau nei 3 mėnesiai, atsakovė į bylą nepateikė jokių jos poziciją pagrindžiančių dokumentų ar prašymų tokius dokumentus išreikalauti. 2023 m. vasario 21 d. posėdžio byloje metu atsakovės atstovai nurodė, kad ketina į bylą pateikti papildomus dokumentus. Vėlgi, ieškovams nėra suprantama, kokios priežastys trukdė atsakovei dokumentus pateikti iki 2023 m. vasario 21 d. posėdžio. Atsakovei daugiau nei 3 mėnesius buvo žinoma apie bylą, nuo atsakovės sužinojimo momento byloje praktiškai nepateikta naujų dokumentų, ieškovų pozicija buvo aiški ir suformuota, ji nesikeitė, todėl ieškovų pagrįstu įsitikinimu atsakovės turėtas daugiau nei 3 mėnesių laikotarpis nuo sužinojimo apie bylą iki aptariamo posėdžio byloje surinkti visus ar bent dalį bylai reikšmingų dokumentų buvo pakankamas. Kartu, 2023 m. vasario 21 d. posėdžio byloje metu atsakovė pareiškė prašymą tam tikrus asmenis apklausti liudytoju statusu byloje. Vadovaudamasi bendradarbiavimo ir proceso ekonomiškumo principais, atstovaujama profesionalaus teisininko ir vertindama bylos nagrinėjimo trukmę, atsakovė galėjo užtikrinti prašomų apklausti asmenų dalyvavimą 2023 m. vasario 21 d. posėdyje, tačiau tokių veiksmų neatliko. Galiausiai, 2023 m. vasario 21 d. posėdžio byloje metu teismas nustatė 14-20 dienų terminą nuo teismo posėdžio dienos atsakovei į bylą pateikti dokumentus, kuriais ji grindžia savo atsikirtimus. Kitas teismo posėdis byloje buvo numatytas 2023 m. kovo 24 d. Nepaisant teismo įpareigojimo, pirmieji dokumentai į bylą, kuriais atsakovė grindžia savo poziciją, buvo įkelti jau praleidus teismo nustatytą 14-20 dienų terminą (pirmieji dokumentai pateikti 2023 m. kovo 14 d.) ir buvo teikiami į bylą iki pat 2023 m. kovo 24 d., t. y. posėdžio byloje dienos ryto. Kartu, 2023 m. kovo 24 d. ryte buvo pateiktas jau trečiasis prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

81.3. 2023 m. balandžio 28 d. teismo posėdis. Nors tarp posėdžių buvo ilgesnis nei 1 mėn. laikotarpis (skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 24 d. posėdžio), būtent prieš pat 2023 m. balandžio 28 d. posėdį atsakovė į bylą pateikė naujus dokumentus. 2023 m. balandžio 28 d. atsakovė pateikė dokumentus, kurie neva turi įrodyti, kad atsakovė nebėra likviduojamas juridinis asmuo. Šios aplinkybės tiek teismui, tiek kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ne tik kad buvo žinomos, o būtent ieškovų prašymais ir teismo procesiniai sprendimai bei pranešimais VĮ „Registrų centras“ atsakovės likvidavimas ir buvo sustabdytas. Galiausiai, 2023 m. balandžio 28 d. posėdyje teismui buvo pareikštas absoliučiai nepagrįstas nušalinimas, kuris ieškovų nuomone tik dar ir dar kartą parodo atsakovės (jos įstatyminės atstovės) siekį ne ekonomiškai ir racionaliai greitai išnagrinėti bylą, o ją vilkinti, apkrauti nesusijusia bylos medžiaga bei nesant pagrindo pareikšti visus įmanomus procesinius prašymus, kurie atidėtų bylos nagrinėjimą iš esmės.

82. Net jei ir būtų pagrindo teigti, kad visų papildomai teiktų dokumentų pateikimo poreikis buvo objektyvus – tai vis tiek turėjo būti atlikta savalaikiai, gerbiant kitų proceso dalyvių laiką, laikantis teismo nustatytu terminų – šiuo gi atveju tai buvo daroma akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Atsakovė V. Š. per savo įstatyminę atstovę piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o toks piktnaudžiavimas pasireiškė šiais veiksmais: nepagrįstų prašymų atidėti teismo posėdį teikimu; nepagrįstų prašymų prijungti į bylą su ja nesusijusius ar byloje jau esančius dokumentus teikimu; nesavalaikiu dokumentų teikimu į bylą; nepagrįstų ir pakartotinių prašymų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ar kviesti liudytojais asmenis, akivaizdžiai nesusijusius su byla, teikimu; absoliučiai nepagrįsto prašymo nušalinti teismo sudėtį teikimu; negebėjimu užtikrinti liudytojo dalyvavimą ir galimo poveikio darymu liudytojui.

Šalies argumentai

83. Ieškovų nuomone, teisiškai nereikšmingi tikrovės neatitinkantys atsakovų nurodomi teiginiai, esą ieškovai nuo atsakovės V. Š. slėpė bylos iškėlimo faktą, dar daugiau – žinojo, esą UAB „Visaupra“ veikla „sustabdyta tik laikinai“. Ieškovai dėjo nuo jų priklausančias pastangas, kad dokumentai būtų įteikti, tačiau atkreipia dėmesį, kad pirmiausia paties juridinio asmens pareiga yra užtikrinti, kad Juridinių asmenų registre būtų nurodyta reali tokio asmens buveinė ir antra, V. Š. UAB „Visaupra“ vadove ieškinio pareiškimo metu nebuvo, ji vadove tapo tik 2022 m. lapkričio mėn. Iki 2022 m. lapkričio mėn. Juridinių asmenų registre buvo nurodytas vienintelis UAB „Visaupra“ adresas, kur UAB „Visaupra“ neturi jokių patalpų ir yra išlikęs tik fiktyvus įrašas apie tariamai egzistuojančią nuosavybės teisę į dalį dirbtuvių patalpų (kaip jau minėta, po rekonstrukcijos pastate apskritai nebėra dirbtuvių patalpų), buvo įregistruotas likviduojamo juridinio asmens statusas, duomenų apie vadovą ar dalyvius nebuvo. Tuo tarpu tam, kad atsakovės UAB „Visaupra“ teisės nebūtų pažeistos, ieškovai byloje pateikė prašymą skirti kuratorių.

84. Pasisakant dėl sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ieškovai atkreipia dėmesį, kad 2023 m. liepos 28 d. atsakovų atstovas pateikė teismui patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti 4000 Eur (bylinėjimosi išlaidų. Šiame dokumente nurodoma, kad „Teisinių paslaugų suvestinė jau pateikta, todėl pakartotinai neteikiama (DOK-116776)“. Tačiau pažymėtina, kad minimame dokumente (DOK-116776) yra išvardytos teisinės paslaugos, kurių bendra suma 2000 Eur. Tuo tarpu 2023 m. liepos 28 d. patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visiškai analogiškai nurodoma, kad išlaidos yra susijusios su susipažinimu su procesiniais dokumentais, konsultacijomis, procesinių dokumentų parengimu, atstovavimu ir jau prašoma priteisti dvigubai daugiau bylinėjimosi išlaidų (4000 Eur) darant nuorodą į tą pačią suteiktų teisinių paslaugų suvestinę, kurioje detalizuojamos viso 2000 Eur siekiančios bylinėjimosi išlaidos. Taigi, nėra aišku, už kokias suteiktas teisines paslaugas papildomai prašoma priteisti 2000 Eur, šios paslaugos niekaip nedetalizuojamos.

85. Atsakovų atsiliepimo 19 punkte cituojama teismų praktika, savo ruožtu, nelaikytina aktualia ir taikytina bylai, kadangi minimoje byloje analizuotas klausimas, susijęs su patalpomis, atsiradusiomis iki 2000 m. naujojo CK įsigaliojimo (o ginčo patalpos atsirado po 2000 m., kuomet jau galiojo minėta CK 4.82 straipsnio norma). Dar daugiau, atsakovų minimoje byloje ginčas kilo dėl patalpų, kurių funkcinė paskirtis buvo kitokia, nei ginčo patalpų (jos nebuvo skirtos naudoti bendrai visiems pastato patalpų savininkams). Todėl atsakovų cituojamoje teismų praktikoje ne tik nesutampa bylos ratio decidendi, bet ir byloms aktualus teisinis reguliavimas.

86. Apeliaciniame skunde taip kalbama apie tariamą ieškovų nesąžiningumą (apeliacinio skundo 83 ir vėlesni punktai). Pirmiausia pažymi, kad pažeistų teisių gynyba, jei tai daroma laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant civilinio proceso principų, negali būti laikoma piktnaudžiavimu teise. Antra, kaip jau ne kartą nurodyta nagrinėjant bylą bei pabrėžta ieškovų apeliaciniame skunde, VĮ „Registrų centras“ savo atsakymuose į ieškovų paklausimus yra aiškiai nurodęs, kad ginčo patalpos neegzistuoja, tačiau jis nėra įgaliotas savarankiškai išregistruoti šių patalpų nesant atitinkamo teismo sprendimo. Būtent todėl ieškovai ir pradėjo bylą, o teiginiai, esą ieškovai negalėjo pradėti bylos, kadangi yra teikę atitinkamus prašymus Registrų centrui, visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

87. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

88. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

89. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

90. Apeliantai (ieškovai) uždaroji akcinė bendrovė „Domus Albus“, V. P., N. P., S.K., A. K., P. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – antstolio Rimanto Vižainiškio 2023 m. rugpjūčio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei duomenis apie bute(duomenys neskelbtini),), gyvenančios M. D. sveikatos būklę bei pažymą apie šio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

91. Naujų įrodymų pateikimo būtinumą apeliantai grindžia tinkamu faktinės situacijos atvaizdavimu, kiek tai susiję su UAB „Visaupra“ priklausančiu plotu, bei apeliuoja į apsunkintas galimybes valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra tiesiogiai susijęs su ginčo esme ir nors buvo parengtas tik 2023 m. rugpjūčio 23 d., bei neteiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau šiuo konkrečiu atveju spręstina esant pagrindui taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį, prijungiant prie bylos, įvertinus, kad šalys turėjo galimybę dėl jo pasisakyti teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kitoje dalyje pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. susijusius su butuose gyvenančių asmenų sveikata, atsisakytina priimti, konstatuojant, kad jie nėra susiję su ginčo esme.

92. Atsakovai UAB „Visaupra“ ir V. Š. kartu su pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – aktualų atsakovams priklausančių ginčo patalpų Nekilnojamojo turto registro išrašą. CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Taigi, papildomai teikiamas išrašas laikytinas pertekliniu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

93. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų visumos nustatyta, jog ieškovams UAB „Domus Albus“ V.P., N. P., S. K., A. K., P. K. nuosavybės teise priklauso patalpos pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (pradinio ieškinio priedas Nr. 1 - NTR išrašas, 2023-02-27 DOK - 34533). Atsakovei UAB „Visaupra“, kurios kaip likviduojamas statusas panaikintas bylos nagrinėjimo metu (DOK – 120110), vadovei V. Š. pateikus akcininkų sprendimą ir įregistravus vadovavimo faktą VĮ Registrų centre 2022-11-24, nuosavybės teise priklauso 109/1000 negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (ieškinio priedas Nr. 7). Po 2023-06-07 Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (DOK –93658), dalis ginčo patalpų priklauso ir atsakovams V. Š., S. Š., L. K., A. M.M.

94. 1999-12-03 S. Š. ir UAB „Visaupra“ sudarė dirbtuvių patalpų, plotas 152,20 kv. m, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Visaupra“ iš S. Š. įsigijo nuosavybės teise dirbtuvių patalpas adresu (duomenys neskelbtini), (pradinio ieškinio priedas Nr. 3 -1999-12-03 pirkimo-pardavimo sutartis). 2000-06-02 atsakovė ir UAB Swedbank lizingas (buvusi UAB „Hanza Lizingas“) sudarė pirkimo- pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Visaupra“ Swedbankui pardavė 891/1000 dalį patalpų, plotas 135,66 kv. m (70,11 kv. m patalpa 1-52 ir 65,55 kv. m patalpa 1-53)(pradinio ieškinio priedas Nr. 5 - 2000-06-02 pirkimo-pardavimo sutartis). 2000 m. rugpjūčio 7 d. Swedbank ir atsakovė pasirašė patalpų atidalijimo sutartį, kuria atsakovei UAB „Visaupra“ teko patalpos 1-46 (plotas 16,54 kv. m iš 69,54 kv. m), o Swedbankui teko patalpos 1-52 iki 1-53 (bendras plotas 135,66 kv. m) (pradinio ieškinio priedas Nr. 6 – 2000 m. rugpjūčio 7 d. Patalpų atidalijimo sutartis). Po patalpų atidalijimo likusi atsakovės patalpų dalis, t. y. 109/1000 nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

95. Iš Registrų centro išrašų duomenų matoma, kad atsakovei priklauso 16,54 kv. m (109/1000 dalys) patalpų, kurių bendras plotas buvo 152,20 kv. m, nors 135,66 kv. m iš minėtų 152,20 kv. m yra atskirti, suformuoti kaip naujas nekilnojamojo turto objektas ir parduoti, o 16,54 kv. m (109/1000 dalys) liko nesuformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pradinio ieškinio priedas Nr. 7 - Patalpų NTR išrašas). Ginčo dėl to tarp šalių nekilo. 2004 m. kovo 15 d. išduotas statybos leidimas Nr. NR/268/03-1946 Pastato, kuriame yra ieškovų, atsakovės ir kitų asmenų patalpos, rekonstrukcijai iš gamybinio pastato į daugiabutį gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis (pradinio ieškinio priedas Nr. 8 – 2004 m. kovo 15 d. statybos leidimas; DOK - 47816). Statybos leidime vienu iš statytojų yra nurodytas ir S. Š., kuriam kartu su V. Š. priklausė 80 proc. atsakovės akcijų (pradinio ieškinio priedas Nr. 9 – 2006 m. rugsėjo 8 d. prikimo-pardavimo sutartis; Priedas Nr. 29 - atsakovės steigimo sutartis) taip pat atsakovai – A. M. M., L.K.. Atlikus pastato rekonstrukciją, 2005 m. gruodžio 12 d. parengta nauja pastato, esančio (duomenys neskelbtini),, kadastrinė byla Nr. 13/16300 (pradinio ieškinio priedas Nr. 11 - kadastrinė byla Nr. 13/16300).

96. Iš Naujos pastato kadastrinės bylos brėžinių matyti, jog po rekonstrukcijos pastate (per pastato vidurį) atsirado laiptinė, kurios pastate iki rekonstrukcijos nebuvo (ieškinyje lyginami senieji ir naujieji kadastrinių matavimų bylų brėžiniai). 2006 m. vasario 7 d. G. S. ir atsakovė UAB „Visaupra“ susitarė (pradinio ieškinio priedas Nr. 13 - 2006 m. vasario 7 d. bendrasavininkių susitarimas), kad patalpos, kurios senos kadastrinės bylos brėžinyje buvo pažymėtos 1-46, po rekonstrukcijos priklauso sekančiai: antro aukšto patalpos 4-2/ 15,28; 4-1/ 31,30; 4-3/ 5,88 priklauso G. S.; antrame aukšte esantis užneštos laiptinės plotas priklauso atsakovei UAB „Visaupra“. Atitinkamai, po rekonstrukcijos ir bendraturčių susitarimo, atsakovė UAB „Visaupra“ pareiškė nuosavybės teisę į patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. naujai rekonstruotas patalpas, kurios nuo rekonstrukcijos pabaigos faktiškai yra laiptinė, dėl ko ginčo byloje nekyla. Vizualizaciją ieškovai nurodė ieškinio turinyje, 6 paveikslėlyje.

97. 2006 m. balandžio 11 d. UAB „Compservis“ raštu Nr. 14_06/6v kreipėsi į VĮ Registrų centras, siekdama gauti informaciją apie pastato rekonstrukcijos metu įrengtos laiptinės teisinį statusą bei atsakovei nuosavybės teise priklausančių rekonstruotų patalpų faktinę buvimo vietą pastate (pradinio ieškinio priedas Nr. 14 – 2006 m. balandžio 11 d. raštas Nr. 14_06/6v). 2006 m. gegužės 9 d. VĮ Registrų centras UAB „Compservis“ atsakė raštu Nr. IN-17932 „Dėl informacijos pateikimo“ ir nurodė (pradinio ieškinio priedas Nr. 15 - 2006 m. gegužės 9 d. raštas Nr. IN-17932), jog minėto nekilnojamojo daikto, kurį sudarė patalpos, plane pažymėtos 1-53 (65,55 kv. m), 1-52 (70,11 kv. m) ir 2378/10000 dalių patalpos, plane pažymėtos 1-46 (bendras patalpos plotas - 69.54 kv. m, minėtos dalies plotas - 16,54 kv. m), bei nekilnojamojo daikto - gamybinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias sudarė 7622/10000 patalpos, plane pažymėtos 1-46 (dalies plotas - 53,00 kv. m), kadastriniai matavimai buvo atlikti 1998 m. birželio 2 d. 2005 m. lapkričio 2 d. atlikus pastato, kuriame buvo minėtos patalpos, kadastrinius matavimus, užfiksuota, jog šios patalpos yra perplanuotos - suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai: butas Nr. 4 bei administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kuriuos buvo įregistruotos atskirų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teisės, taip pat įrengta laiptinė. 2021 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė UAB „Domus Albus“ VĮ Registrų centrui pateikė prašymą dėl atsakovės nuosavybės teisės į rekonstruotas patalpas išregistravimo iš viešojo registro (Priedas Nr. 27 - 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymas dėl veiksmų atlikimo). 2021 m. rugsėjo 21 d. Registrų centras pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovės UAB „Domus Albus“ prašymą (Priedas Nr. 28 - 2021 m. rugsėjo 21 d. Registrų centro atsakymas)

Dėl ieškovų apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

98. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo apimties, kuomet rekonstruojant pastatą savininkui UAB „Visaupra“ antrame aukšte priklausiusių patalpų dalis buvo rekonstruota į bendrojo naudojimo objektą – laiptinę.

99. NTR registro duomenis, (duomenys neskelbtini),, registruota negyvenamoji patalpa – dirbtuvių patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 152,20 kv. m Bendrą plotą sudarė trys patalpos 1-52 (70,11 kv. m), 1-53 (65,55 kv. m) ir dalis 1-46 patalpos (16,54 kv. m iš 69,54 kv. m). Patalpos 1-52 ir 1-53 buvo rekonstruotos, suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš likusios 16,54 kv. m dalies atskiras nekilnojamojo turto objektas nebuvo suformuotas. Iš byloje pateiktų planų matyti, kad iš bendro patalpos 1-46 ploto (65,55 kv. m), buvo suformuotas atskiras nekilnojamojo turo objektas – butas, o likusi 16,54 kv. m ploto dalis, kuri buvo priskirta prie dirbtuvių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruota į laiptinę. Taigi, pagal faktinę situaciją, patalpos I-46 nebeliko, ją rekonstravus į butą ir laiptinę. Pagal pateiktą antstolio faktinio konstatavimo protokolą antrame aukšte laiptinės aikštelė sudaro 4,90 kv. m.

100. Vertindamas bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį iš esmės nurodė, kad ginčo patalpos nėra išregistruotos, nekilojamasis daiktas neišnykęs, nors savo funkcine paskirtimi faktiškai neegzistuoja, po rekonstrukcijos tapusi pastato antro aukšto laiptinės dalimi. Su tokiu įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

101. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenys pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, pažymėtina, kad būtent dėl to VĮ „Registrų centras“ ir atsisakė tenkinti prašymus dėl UAB „Visaupra“ nuosavybės, įregistruotos sandorių pagrindu, išregistravimo, be kita ko pažymint ir tai, kad tokius prašymus gali teikti tik turto savininkas, t. y. UAB „Visaupra“. Kaip minėta iš UAB „Visaupra“ priklaususių 16,54 kv. m dirbtuvių patalpų nėra išlikusių, jos rekonstruotos į laiptinę ir dėl to ginčo byloje nėra. Be to, sutiktina su ieškovų pozicija, kad pagal VĮ „Registrų centras“ 2021 m. liepos 20 d. patalpų išrašą pastate, matyti, kad 16,54 kv. m nėra suformuota nei kaip atskira patalpa, nei priskirta prie pastato bendrojo ploto. Taigi ginčo dalykas šioje byloje ir buvo registro duomenų teisingumas.

102. Primintina, kad ieškovė ieškinio reikalavimais, visų pirma prašė pripažinti atsakovės UAB „Visaupra“ nuosavybės teisę į 16,54 kv. m pasibaigusia, bei formulavo išvestinius reikalavimus dėl laiptinės pripažinimo bendruoju namo objektu, bei sandorių perleidimo dėl ginčo objekto pripažinimo negaliojančiais.

103. Sutiktina su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje ieškovams neįrodžius pastato, kuriame yra ginčo patalpa, žuvimo (išnykimo) fakto, VĮ Registrų centre esant įregistruotoms atsakovų daiktinėms teisėms į patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini),, dalis, nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti atsakovės UAB „Visaupra“ ir kitų atsakovų, įgijusių daiktines teises į patalpų dalį 1999 m. gruodžio 3 d. Pirkimo-pardavimo ir 2023 m. birželio 7 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisę pasibaigusia (Sprendimo 29 punktas).

104. Tokia teismo išvada prieštarauja aukščiau nustatytoms aplinkybėms, t. y. 16,54 kv. m dirbtuvių patalpų ploto nėra išlikusio, suformavus laiptinę. Byloje nėra ginčo, kad laiptinė yra bendro naudojimo patalpa.

105. Daugiabutis namas apibrėžiamas kaip trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 2 straipsnio 8 dalis; toliau – DNSBĮ), kuriame esančios patalpos skirstomos į atskiriems savininkams priklausančias gyvenamąsias (butai) ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre negyvenamąsias (prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos) (DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis), taip pat bendrojo naudojimo patalpas (daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos), kurios priskiriamos bendrojo naudojimo objektams, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenimis (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, bendrojo naudojimo patalpos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namo patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu – savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Namo buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės į bendrojo naudojimo patalpas savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis (CK 4.82 straipsnio 2 dalis). Taigi bendroji disponavimą bendrojo naudojimo patalpomis reglamentuojanti taisyklė – bendroji dalinė nuosavybė į bendrojo naudojimo patalpas negali būti perleidžiama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, t. y. naujajam patalpų savininkui kartu pereina visos buvusio savininko turėtos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į namo bendrojo naudojimo patalpas. Šios taisyklės išimtis – bendrąja daline nuosavybe esantis daiktas gali būti naudojamas arba, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti kitų butų ar kitų patalpų pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).

106. Sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas – bendrojo naudojimo patalpa – gali būti savarankiškai naudojamas daiktas, kartu įregistruojamas kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas Nekilnojamojo turto registre, visų pirma reikšmingos jo techninės savybės, t. y. ar jos atitinka atskiram daiktui teisės aktų keliamus reikalavimus. Tokioms techninėms savybėms priskirtinas patalpų aukštis, plotas, kiti reikalavimai, priklausomai nuo patalpos paskirties, išsidėstymo daugiabučiame name, jos ryšio su kitomis patalpomis ir kt. Ar konkretus nekilnojamasis daiktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis atlikus jų kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 15 punktas; toliau – NTKĮ). Įstatyme įtvirtinta, kad jeigu bendrojo naudojimo patalpos negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto, tai ji negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu (NTKĮ 5 straipsnio 2 dalis). Taigi darytina išvada, kad pagrindas spręsti, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančios bendrojo naudojimo patalpos gali būti naudojamos kaip savarankiškas daiktas, atsiranda nustačius, jog patalpos suformuotos ar gali būti suformuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).

107. Jei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos bendrojo naudojimo patalpos pagal savo technines savybes gali būti atskiras daiktas ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras turtinis vienetas (atskiras daiktas), tai namo patalpų savininkas, kuris yra įregistravęs savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į šias patalpas, perleisdamas individualiai nuosavybės teise valdomas patalpas kitam savininkui, išlaiko nuosavybės teises į bendrąja nuosavybės teise valdomą įregistruotą atskiru daiktu patalpą, jeigu individualaus daikto perleidimo akte nenurodo, kad perleidžia ir įregistruotas bendrąja daline nuosavybės teise valdomas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).

108. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktikos išakinimus pirmosios instancijos teismas turėjo visų pirma išsiaiškinti ar sandorių pagrindu, atsakovės UAB „Visaupra“ vardu pagrįstai liko įregistruotos nuosavybės teisės į 16,54 kv. m dalis patalpų, kurios kaip nustatyta byloje rekonstruotos į bendrojo naudojimo patalpas – laiptinę. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisiškai reikšmingų aplinkybių neišsiaiškino, o rėmėsi iš esmės tik tuo, kad sandorių pagrindu įregistruoti nuosavybės duomenys nėra nuginčyti, nepaisant to, kad būtent registro duomenų ginčijimas ir sudarė bylos dalyką. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ir šiuo aspektu nepadarė teisinių išvadų, dėl to ar rekonstravus patalpas į laiptinę, UAB „Visaupra“ nuosavybės teisė perėjo į bendras patalpas – laiptinę. Pažymėtina, kad sandorių sudarymas ir jų pagrindu nuosavybės teisių įregistravimas, savaime neeliminuoja galimybės ginčyti tiek duomenų teisingumą, tiek sandorių atitikimą teisiniam reguliavimui.

109. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

110. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas tam, kad ginčas būtų perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

111. Nagrinėjamu atveju, padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovė UAB „Visaupra“ sandorių pagrindu turėjo teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teises į bendrojo naudojimo objektą – laiptinę, bei nenustačius, kad 16,54 kv. m atsakovės nuosavybės teise priklausančios patalpos faktiškai egzistuoja, darytina išvada, kad teisingam bylos išsprendimui reikalinga nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių nustatymas apeliacinės instancijos teisme pažeistų asmens teisę į apeliaciją, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

112. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo yra nurodyta, kad reikalavimas pripažinti objektą esmine gyvenamojo namo dalimi, yra perteklinis, nes daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos, valdomos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, statusas ir taip išplauktų iš galiojančių įstatymų (CK 4.82 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).

Dėl atsakovių apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

113. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės.

114. Tiek nustatytas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja, kad piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).

115. Atsakovai uždaroji akcinė bendrovė „Visaupra“ ir V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paskirti atsakovės UAB „Visaupra“ vadovei 2 000,00 Eur baudą, bei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovei V. Š. priteistų 2 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

116. Pažymėtina, kad tenkinus ieškovų skundą iš dalies, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pirmosios instancijos teisme bus sprendžiamas iš naujo, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

117. Pirmosios instancijos teismas skirdamas atsakovei baudą pažymėjo, kad atsakovė UAB „Visaupra“ vadovė veikė procese kartu su kvalifikuotu teisininku advokatu. Teismas baudą paskyrė visų pirma atsižvelgiant į tai, kad V. Š. pareiškė nepagrįstą prašymą dėl teismo nušalinimo, kuris buvo atmestas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi.

118. Nurodė, kad atsakovės atstovei į bylą įstojus 2022 metų lapkričio mėnesį ir paprašius atidėti paskirtą byloje 2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdį dėl jos atstovo advokato užimtumo iš anksčiau paskirtame teismo posėdyje, atsakovės vadovės nepasirūpinimas tinkamu dalyvavimu už pusantro mėnesio paskirtame 2023 m. sausio 3 d. teismo posėdyje dėl išvykimo į užsienį, leidžia vertinti tokį veikimą kaip proceso vilkinimą ir piktnaudžiavimą savo teise būti išklausytam procese. Pažymėtina, kad prašymas atidėti 2022 m. lapkričio 14 d. posėdį ir 2023 m. sausio 3 d. posėdį buvo pateiktas ne atsakovės, o atsakovės atstovo advokato.

119. Teismas spręsdamas posėdžių atidėjimo klausimą tame tarpe 2023 m. sausio 2 d. nutartimi nurodė, kad įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, kad tik 2022 m. lapkričio viduryje, prieš pat teismo posėdį atsirado UAB „Visaupra“ vadovė (kuri jau įregistruota viešame registre), prieš tai juridinį asmenį atstovavus paskirtam kuratoriui bei 2023 m. sausio 2 d. prašyme išdėsčius poziciją dėl naujai paskirtos vadovės noro dalyvauti teismo posėdyje, tačiau esant tam techninių kliūčių, sprendžia, kad šį kartą toks prašymas tenkinamas, suteikiant galimybę dalyvauti įgaliotai juridinio asmens atstovei – vadovei, tiek teikiant paaiškinimus dėl esminių bylos aplinkybių, tiek užduodant klausimus kitiems dalyviams. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad V. Š. ir praeityje yra vadovavusi įmonei, kas leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovės dalyvavimas bylos nagrinėjime leis išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes ir ginčą išspręsti teisingai ir visapusiškai.

120. Spręsdamas dėl baudos skyrimo, teismas nurodė, kad atsakovės atstovė, teikdama tokio pobūdžio prašymą posėdžio rytą, akivaizdžiai nesirūpino proceso ekonomiškumu, operatyvumu, sąžiningu veikimu procese, nepateikdama tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų ir neinformuodama proceso dalyvių ir teismo protingu terminu iki teismo posėdžio pradžios. Toks elgesys netoleruotinas ir pripažintinas piktnaudžiavimu savo kaip įgaliotos juridinio asmens atstovės procesinėmis teisėmis dalyvauti procese, būti išklausytai.

121. Toks teismo vertinimas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone nėra pakankamas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti. Viena vertus, asmens neturinčio teisinio išsilavinimo pasinaudojimas nušalinimo teise, nors ir nepagrįstai, savaime nerodo sąmoningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, juolab vien dėl to, kad pasitelktas advokatas. Dėl teismo posėdžio atidėjimo, kaip piktnaudžiavimo teisėmis, spręstina, kad teismas iš esmės pats sau prieštarauja, t. y. 2023 m. sausio 2 d. nutartyje konstatavęs, kad įmonės vadovės dalyvavimas teismo posėdyje yra svarbus faktinių aplinkybių nustatymui ir pripažinęs prašymą dėl posėdžio atidėjimo pagrįstu, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, tas pačias aplinkybes vertino priešingai. Pažymėtina, kad bylos duomenimis, atsakovės vadovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu.

122. Teismas be kita ko pažymėjo, kad kiti ieškovų atstovės advokatės prašyme išdėstyti argumentai dėl įrodymų ir prašymų apklausti liudytojus nesavalaikio teikimo į bylą teismo vertinimu taip pat netoleruotini civilinio proceso ekonomiškumo, operatyvumo, sąžiningumo prasme, tačiau toks veikimas buvo sąlygotas labiau ne atsakovės vadovės, bet UAB „Visaupra“ atstovaujančio atstovo advokato veikimo, tad šie argumentai nėra esminiai, sprendžiant baudos skyrimo klausimą atsakovės vadovei.

123. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vienkartinis pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir/ar advokato pateiktas prašymas dėl posėdžio atidėjimo atsižvelgiant į atsakovės norą dalyvauti teismo posėdyje, nėra pakankamas pagrindas skirti baudą, vadovaujantis CPK 95 straipsniu. Todėl, teismo sprendimas šioje dalyje taip pat naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo, o asmens procesinio elgesio patikra sąžiningumo aspektu galima iki bylos dėl ginčo esmės išsprendimo, ieškovų prašymas dėl baudos (ne)skyrimo, apeliacinės instancijos teisme iš esmės nesprendžiamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

124. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių; nevertino teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų; bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

125. Bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp dalyvaujančių byloje asmenų klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Domus Albus“, V. P., N. P., S. K., A. K., P. K. ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Visaupra“ ir V. Š. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Linas Zinkevičius