- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-2772-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09663-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinio atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. A., G. E., D. J., A. A., T. Š., A. V., R. A., G. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 20 368,50 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteisti 30 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinys grindžiamas ieškovo turtine ir neturtine žala, patirta dėl neteisėtų teisėjų (teismo) veiksmų, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pareikšto ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina iš baudžiamosios bylos Nr. 1-30-993/2019, kurioje Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. ieškovo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Minėtas apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Ieškovas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu, dėl to jokie procesinius sprendimus priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Iš to seka, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra teisiškai ydingas, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl to laikytina, kad ieškovas neturi teisės prašyti teismo tokiu būdu ginti jo neva pažeistas teises.
5. Teismo vertinimu, konstatavus, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra teisiškai ydingas ir negali jam sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, yra pagrindas išvadai, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokios praktikos laikomasi ir kitose civilinėse bylose, kadangi ieškovas su analogišku ieškiniu kreipiasi ne pirmą kartą (Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-413/2024).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo panaikinti 2025 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Ieškovas nurodė, kokių materialiųjų teisinių pasekmių padarinių jis siekia, aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką – nurodė neteisėtus veiksmus, kuriuos nagrinėdami baudžiamą bylą Nr. 1-30-993/2019 atliko teisėjai, taip pat aiškiai suformulavo savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
7.2. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas, dėl to jokie procesinius sprendimus priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas bvlos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo.
7.3. Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo sieja su neteisėtais teisėjų (teismų) veiksmais, padarytais nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, kurioje Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. ieškovo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat ieškinys pateiktas ir dėl neteisėtų teisėjų veiksmų / neveikimo (ne)peržiūrint nuosprendžio apeliacine bei kasacine tvarka, nuosprendžio palikimo nepakeistu. Kadangi ieškovas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu, procesinius sprendimus priėmusių teisėjų veiksmai gali būti laikomi neteisėtais, todėl ieškovo ieškinys nėra teisiškai ydingas, yra akivaizdžiai pagrįstas, išsamiai motyvuotas, ieškovas turi teisę prašyti teismo tokiu būdu ginti akivaizdžiai pažeistas jo teises.
7.4. Teismas nepagrįstai neskaitė ir nenagrinėjo ieškinio ir jo argumentų, ieškinio priedų. Aplinkybė, kad apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-30- 993/2019 yra įsiteisėjęs nesudaro pagrindo teismui teigti, jog procesinius sprendimus šioje byloje priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-394-956/2024 patvirtina, kad pareikštas ieškinio reikalavimas ieškovui gali sukurti ir sukurs teisių ir pareigų – teismas priėmė ir nagrinėjo ieškovo ieškinį dėl neteisėtų tų pačių teisėjų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 - dėl kito epizodo.
7.5. Teismas pažeidė CPK 5 str., 7 str., 185 str., 263 str., Konstitucijos 30 str. nuostatas. Nenurodė jokių tikrų ieškinio trūkumų, dėl kurių vadovaujantis CPK nebūtų galima priimti ieškinio. Ieškinys atitinka CPK 135 str. reikalavimus. Ieškovas konkrečiai bei išsamiai nurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų veiksmus laiko neteisėtais (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja, kokias teisės normas jie pažeidžia).
7.6. Ieškinyje ieškovas V. J. kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo bei kitų valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Taigi, dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti ieškinį. Atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju ieškovas tinkamai įgyvendina, jo manymu, savo pažeistas teises, todėl jo pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas, padarė klaidingą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
9. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nepagrįstai sprendė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apelianto vertinimu, ieškinyje jis nurodė, kokių materialiųjų teisinių pasekmių padarinių siekia, aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, o teismas skundžiama nutartimi bylos iškėlimo stadijoje pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės. Apelianto įsitikinimu, priešingai nei laikė pirmosios instancijos teismas, procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje priėmusių teisėjų veiksmai gali būti laikomi neteisėtais, todėl ieškovo ieškinys nėra teisiškai ydingas, yra akivaizdžiai pagrįstas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad civilinis procesas pagal paduotą ieškinį negali būti pradedamas, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
12. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteisti 20 368,50 Eur turtinei žalai ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinių palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Žalą ieškovas ieškinyje kildina iš neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019. T. y. ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, klausimą.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tuo atveju, kai įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais asmuo pripažintas kaltu, jis prarandą teisę reikšti ieškinį 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu ir jokie procesinius sprendimus priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, yra nepagrįsta.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinyje formuluojami ieškovo reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Minėta, jog CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ieškinį atsisakoma priimti kai nustatoma, kad ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, t. y. teismui priėmus ir išnagrinėjus ieškinį, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Šiuo atveju ieškovo pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo vertintini kaip galintys sukelti materialiuosius teisinius padarinius išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. įvertinus ar egzistuoja ieškovo įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad jokie procesinius sprendimus priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, todėl ieškovo pareikštas ieškinys yra teisiškai ydingas, akivaizdžiai nepagrįstas ir kad ieškovas neturi teisės prašyti teismo tokiu būdu ginti jo neva pažeistas teises, ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės.
16. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Taigi, spręstina, kad dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo, t. y. ar jo nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos kaip teisėjų neteisėti veiksmai, ar iš tiesų ieškovas siekia tik bylos pakartotinio peržiūrėjimo, bus galima nuspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, o teismas – pareigą jį priimti ir nagrinėti civilinio proceso tvarka, nustatęs tinkamai įvykdytas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas, t.y. įvertinęs ar ieškinys yra be trūkumų.
17. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.