Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daugmina“ apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-761/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daugmina“ ieškinį atsakovui R. B., tretiesiems asmenims V. V., A. A., A. N., B. B. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, ir atsakovo R. B. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Daugmina“ dėl 2016 m. birželio 3 d. sudaryto įsipareigojimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. B. 1 145 Eur už atliktus darbus ir 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2016-06-11 tarp įmonės ir užsakovo R. B. sudaryta sutartis dėl namo sienų išmūrijimo darbų. Šį darbą atliko UAB „Daugmina“ darbuotojai. R. B. savo ranka įsipareigojime (sutartyje) įrašė, kad darbai atlikti, pretenzijų neturi ir kad V. V. sumokėjo 3 000 Eur. V. V. šių pinigų į įmonės kasą neįnešė. Teismo posėdžio metu UAB „Daugmina“ direktorius K. D. paaiškino, kad jo įmonė įsipareigojo R. B. atlikti namo remonto darbus, tai yra iki stogo iš plytų pastatyti namo sienas. Atsiskaitydamas R. B. avansu sumokėjo 3 000 Eur jo įmonės darbuotojui V. V., kaip brigadininkui, nors dėl avansinio mokėjimo nebuvo susitarę. Pinigų mokėjimo nedokumentavo. Paaiškino, kad su V. V. ir kitais darbuotojais sudarė darbo sutartis, kuriomis į darbą juos priėmė 0,25 etato, mokant po 30 Eur per mėnesį. Paimti pinigus jis telefonu liepė V. V.Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad R. B. už mūro darbus sumokėjo jo darbuotojams 1 855 Eur, todėl ieškinio reikalavimą sumažino iki 1 145 Eur.

Atsakovas R. B. priešieškiniu prašo 2016-06-03 R. B. ir UAB „Daugmina“ direktoriaus K. D. pasirašytą įsipareigojimą pripažinti negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento dėl esminio atsakovo suklydimo. Nurodė, kad 2016-06-01 su V. V. ir kitais statybininkais aptarė kokius statybos darbus atliks, sutarė kokiais terminais atliks darbus, darbų įkainius. Tą pačią dieną patento įsigijimui sumokėjo 200 Eur avansą. Susitarimo metu R. B. net nežinojo, kad atvykę statybininkai yra UAB „Daugmina“ darbuotojai, todėl tarėsi kaip su fiziniais asmenimis. 2016-06-03 atvyko K. D., kuris prisistatė kaip UAB „Daugmina“ direktorius, ir pareikalavo pasirašyti įsipareigojimą apie tai, kad jis už atliktus mūro darbus 3 000 Eur sumokėjo V. V. K. D. tvirtino, kad tai tik formalumas, o nepasirašius įsipareigojimo, nebus galima priduoti namo. Kadangi R. B. namą statė pirmą kartą, jis dėl esminio suklydimo buvo įtikintas K. D., kad toks įsipareigojimas yra privalomas. Statybos darbai buvo užbaigti 2016-07-02 galutinai atsiskaitant su V. V. ir kitais darbininkais. Dėl atsiskaitymų darbininkai ir R. B. pretenzijų vieni kitiems neturėjo. K. D. atsakovui R. B. neišaiškino, kad statybos darbus vykdo UAB „Daugmina“, taip pat ir to, kad būtų kokie nors apribojimai darbuotojams savarankiškai dirbti laisvu nuo darbo metu. Todėl sandoris su K. D. buvo sudarytas dėl suklydimo, klystant dėl paties sandorio esmės, dalyko, kitų sąlygų.Faktiškai 2016-06-01 tarp R. B. ir statybininkų susiklostę santykiai buvo statybos rangos teisiniai santykiai. Todėl faktiniams santykiams užtvirtinti tarp R. B. ir V. V. 2017-02-27 buvo pasirašyta rangos sutartis, kuri atskleidžia tikruosius šalių ketinimus.

Ieškovė priešieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą, nes įsipareigojimą pasirašė pats atsakovas, darbai buvo atlikti, o juos atliko ieškovės UAB „Daugmina“ darbuotojai. UAB „Daugmina“ tokius darbus atliko pirmą kartą, nes pagrindinė įmonės veikla yra pervežimai, todėl padarė klaidų.Tretieji asmenys V. V. ir B. B. su ieškiniu nesutinka, su priešieškiniu sutinka. A. A. su ieškiniu nesutinka, dėl priešieškinio palieka spręsti teismui. A. N. dėl ieškinio ir priešieškinio savo nuomonės neturi, todėl palieka spręsti teismui.Tretieji asmenys nurodė, kad darbus atliko savo darbo priemonėmis ir įrankiais per maždaug mėnesį laiko. Iš viso už atliktus darbus G. B. V. V. sumokėjo 3 193 Eur, dalį pinigų sumokėjo avansu, nes reikėjo pinigų degalams, įrankiams, pragyvenimui. Šiuos pinigus V. V. pasidalijo su B. B., A. A. ir A. N. Iš UAB „Daugmina“ jie jokio atlyginimo negavo. Kadangi kilo ginčas V. V. žodinį susitarimą įformino 2017-02-27 pasirašydamas rangos sutartį su R. B.K. D. paskambindavo tretiesiems asmenims telefonu ir reikalavo susimokėti įmokas Sodrai. Todėl A. A. ir B. B. per kelis kartus pervedė į UAB „Daugmina“ sąskaitą 120,80 Eur.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-07-13 sprendimu UAB „Daugmina“ ieškinį atmetė. Atsakovo R. B. priešieškinį patenkino. 2016-06-03 R. B. ir UAB „Daugmina“ direktoriaus K. D. pasirašytą įsipareigojimą pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento dėl R. B. esminio suklydimo. Priteisė iš UAB „Daugmina“ atsakovui R. B. 26 Eur žyminio mokesčio ir 880 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato atstovavimą.Teismas nustatė, kad nors tretieji asmenys ir buvo įdarbinti, tačiau ieškovė jiems darbo nepasiūlė. K. D. pripažįsta, kad darbuotojai darbą susirado patys, jis darbuotojams jokių darbo priemonių nesuteikė, darbų saugos ir kitokių instruktažų nepravedė. Tretieji asmenys iš ieškovės negavo darbo užmokesčio, priešingai, patys mokėjo ieškovei, kad ši už juos sumokėtų mokesčius VSDFV. Teismas nustatė, kad įsipareigojimas tarp atsakovo ir UAB „Daugmina“ buvo pasirašytas K. D. suklaidinant R. B., tai yra, kad toks dokumentas yra reikalingas namo pridavimui. Ieškovė nedalyvavo sudarant susitarimą su atsakovu, darbų eigos, kokybės, jų atlikimo nekontroliavo.Tikroji atsakovo R. B. valia buvo išreikšta sudarant susitarimą su trečiaisiais asmenimis dėl namo statybos. Pasirašant susitarimą statybos darbai jau buvo prasidėję, statybininkams buvo sumokėtas avansas patentui įsigyti. Atsakovas ir tretieji asmenys faktiškai vykdė jų žodiniu susitarimu sudarytą statybos rangos sutartį. Susitarimas negali būti laikomas rangos sutartimi sudaryta su ieškove, nes surašant ją, atsakovas neprisiėmė jokių įsipareigojimų. R. B. namo statybos darbus tretieji asmenys baigė 2016-07-02. Įrašą 2016-06-03 įsipareigojime, kad atsakovas už atliktus mūro darbus pinigus (3 000 Eur) sumokėjo V. V. bei pridavė mūro darbus UAB „Daugmina“, R. B. parašė tik 2016 m. rugpjūčio pradžioje. Surašant 2016-06-03 susitarimą R. B. valia buvo nukreipta į tai, kad namo pridavimui turėti formalų dokumentą, o ne sudaryti statybos rangos sutartį, kurios jis su ieškove net neketino sudaryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas 2016-06-03 R. B. ir UAB „Daugmina“ direktoriaus K. D. pasirašytą įsipareigojimą pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento dėl R. B. esminio suklydimo.Statybos rangos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo pasirašyta ir įgyvendinta, R. B. namo statybos darbai buvo atliekami statybos rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų, pagrindu, todėl netenkino ieškovės UAB „Daugmina“ ieškinio. Teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Daugmina“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu visi liudytojai buvo teismo salėje, todėl visi girdėjo kitų liudytojų parodymus. Nurodo, kad jei atsakovas darbui samdė fizinius asmenis, tuomet kyla nelegalaus darbo faktinės aplinkybės, ir teismas turi pranešti apie tai Valstybinei darbo inspekcijai. Nesutinka, kad darbas buvo fiktyvus, nes buvo mokamos įmokos Sodrai ir buvo sudaryta darbo sutartis. Asmenys dirbo įmonėje, todėl atsiskaitymas turi vykti su įmone.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas R. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo UAB „Daugmina“ atsakovui R. B. patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.Nurodo, kad R. B. nesutiko su pasirašytu aktu, kurį pasirašė dėl esminio suklydimo. Apelianto ir atsakovo R. B. nesiejo jokie sutartiniai santykiai, nes tretieji asmenys, atvykus apeliantui, jau buvo pradėję statybos darbus. Apeliantė negalėjo tiksliai įvardyti, kokius konkrečius darbus tretieji asmenys atliko R. B. sodyboje. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės ieškinys ir apeliacinis skundas yra nepagrįsti.Nurodo, kad tikruosius šalių ketinimus atskleidžia 2017-02-27 rangos sutartis, statybos darbai baigti 2016-07-02. Apeliantė neįrodė, kad rangos sutartis būtų negaliojanti ar suklastota. Nurodo, kad apelianto nurodyti liudytojai buvo trečiaisiais asmenimis, todėl turėjo teisę būti teismo posėdžių salėje. Byloje esantys įrodymai patvirtina darbo santykių fiktyvumą, nes darbdavys neužtikrino darbo sąlygų, neinstruktavo, kaip darbuotojai turėtų elgtis darbo vietoje, neaprūpino darbuotojų darbo priemonėmis ir darbo įrankiais, nesuteikė darbo, socialinių garantijų ir nemokėjo darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškovės UAB „Daugmina“ ieškinį ir tenkino atsakovo R. B. priešieškinį – pripažino 2016-06-03 R. B. ir UAB „Daugmina“ įsipareigojimą negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016-05-31 tretieji asmenys ir UAB „Daugmina“ direktorius K. D. sutarė, kad tretieji asmenys bus įdarbinti UAB „Daugmina“ namų statybos darbams atlikti Klaipėdos m. UAB „Daugmina“ objekto statybos darbams neturėjo, sutarė, kad tretieji asmenys patys susiras darbą ir dirbs savarankiškai. R. B. dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų 2016 m. gegužės pabaigoje kreipėsi į A. A. 2016-06-01 tretieji asmenys A. A., V. V., B. B., A. N. pradėjo statybos darbus. Statybos darbus ir jų eigą kontroliavo V. V., kuris su G. J. (B) aptarė kokius statybos darbus atliks, sutarė kokiais terminais atliks darbus, darbų įkainius. Tą pačią dieną G. J. (B.) sumokėjo 200 Eur avansą. Su statybininkais R. B. žodžiu sutarė, kad jie išmūrys 53 m³ sienų mūro už 1 m³ mokant po 35 Eur, išpils ir sudės sąramas, išpils vainiką, iškas vidinius pamatus, išpils kamino ir dviejų kolonų pamatus, išmūrys kaminą, dvi kolonas, paaukštins vainiką. Už atliktus darbus G. B. V. V. avansu sumokėjo 1206,90 Eur. 2016-07-02 R. B. namo statybos darbai buvo baigti, ir R. B. sumokėjo likusią sutartą kainą už atliktus darbus – 3 193 Eur. Darbus tretieji asmenys atliko savo darbo priemonėmis ir įrankiais per maždaug mėnesį laiko. 2016-06-03 atvyko K. D., kuris prisistatė UAB „Daugmina“ direktoriumi ir jo reikalavimu G. B. surašė įsipareigojimą, kuriuo UAB „Daugmina“ įsipareigojo „iškrauti silikatinių plytų gyvenamojo namo sienas iki stogo dangos“. Įsipareigojimą pasirašė R. B. ir UAB „Daugmina“ direktorius K. D. 2016 m. rugpjūčio pradžioje ant 2016-06-03 įsipareigojimo R. B. užrašė tekstą, kad jis už atliktus mūro darbus pinigus (3 000 Eur) sumokėjo V. V.. K. D. apačioje parašė, kad darbus pridavė ir pasirašė. 2017-02-27 R. B. ir V. V. pasirašė statybos rangos sutartį dėl R. B. gyvenamojo namo statybos darbų.

Apeliantė UAB „Daugmina“ apeliaciniame skunde nurodo, kad byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neįsigilinant į faktines aplinkybes ir remiantis vien nuomonėmis, o ne faktais. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismų jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2016-04-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-225-611/2016). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju teismui atmetus ieškovės ieškinį ir tenkinus atsakovo priešieškinį, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nėra pagrindo išvadai, kad teismas išnagrinėjo bylą šališkai ir neįsigilinęs į bylos aplinkybes.

DK 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojas ? fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo (DK 21 straipsnio 3 dalis). DK 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (2 d.). Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (3 d.).

Darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis. Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu.

Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys buvo įsipareigoję atsakovui atlikti iš anksto apibrėžtą užduotį – atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina darbo santykių tarp trečiųjų asmenų ir UAB „Daugmina“ nebuvimą, nes darbdavys neišdavė užduoties, techninių dokuemtų ar projekto, neužtikrino darbo sąlygų, neinstruktavo, kaip darbuotojai turėtų elgtis darbo vietoje, neaprūpino darbuotojų darbo priemonėmis ir darbo įrankiais, nesuteikė darbo, socialinių garantijų ir nemokėjo darbo užmokesčio, nežinojo, kokie konkrečiai darbai turėjo būti atlikti atsakovo name.

Apeliantas nurodo, kad esant nelegalaus darbo faktui teismas turi apie tai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog civiliniai santykiai buvo susiklostę pagal 2017-02-27 rangos sutartį, sudarytą tarp V. V. ir R. B. R. B. nesiejo jokie civiliniai santykiai su UAB „Daugmina“, todėl jis neturi pareigos atsiskaityti su ieškove. Įstatyme nėra draudimo V. V. ir kitiems tretiesiems asmenims verstis privačia veikla atliekant rangos darbus. Byloje nėra duomenų, kad 2017-02-27 rangos sutartis yra pripažinta negaliojančia. Trečiųjų asmenų ir UAB „Daugmina“ teisiniai santykiai ir susitarimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

2017-07-13 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu 2016-06-03 atsakovo R. B. ir UAB „Daugmina“ direktoriaus K. D. pasirašytas įsipareigojimas pagrįstai buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento dėl R. B. esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu 2016-06-03 atsakovo R. B. ir UAB „Daugmina“ direktoriaus K. D. pasirašytas įsipareigojimas buvo pripažintas negaliojančiu. Pripažinus šį susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento UAB „Daugmina“ netenka teisės reikalauti iš atsakovo skolos už atliktus darbus.

Apeliantas nurodo, kad iš pradžių, kol vyko teisminis procesas, kurio metu ieškinys buvo pareikštas V. V., R. B. sutiko su pasirašytu aktu dėl 3 000 Eur už atliktus darbus sumokėjimo, tačiau aktą ėmė ginčyti tik pakeitus jo procesinę padėtį į atsakovo. Sutiktina, kad priešinį reikalavimą ieškovei R. B. dėl 2016-06-03 R. B. ir UAB „Daugmina“ direktoriaus K. D. pasirašyto įsipareigojimo pripažinimo negaliojančiu pareiškė tik po to, kai teismas ieškovės prašymu 2017-02-22 nutartimi pakeitė atsakovą V. V. atsakovu R. B. Pažymėtina, kad R. B. byloje esant trečiuoju asmeniu ir nesant jam pareikštų reikalavimų, įsipareigojimas nebūtų sukėlęs jam teisinių pasekmių, todėl įsipareigojimo ginčijimo būtinybė iškilo tik R. B. į bylą įtraukus atsakovu.

CK 1.138 straipsnis nustato civilinių teisių gynimo būdus, todėl atsakovas, pateikdamas priešieškinį, pasirinko vieną iš jų. Konstatuotina, kad kiekviena proceso šalis pasirenka kokiu procesiniu būdu gins savo pažeistas teises, todėl priešieškinio pareiškimas nelaikytinas sukčiavimu, kaip nurodo apeliantė.

Apeliantas taip pat prašo panaikinti priimtą teismo sprendimą dėl procesinių pažeidimų ir nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu visi liudytojai buvo teismo salėje, todėl visi girdėjo kitų liudytojų parodymus. Apeliantas nepagrįstai liudytojais įvardija V. V., A. A., A. N., B. B., nes Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-02-22 nutartimi šie asmenys, pakeitus atsakovą V. V. į R. B., į bylą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl šiems asmenims negaliojo liudytojų apklausos tvarkos taisyklės (CPK 192 straipsnis). CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį, todėl tretieji asmenys turėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir duoti parodymus šalies procesinėmis teisėmis. G. B. buvo apklausta 2017-01-25 vykusio teismo posėdžio metu, todėl turėjo teisę dalyvauti vėliau vykusiuose teismo posėdžiuose.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės UAB „Daugmina“ ieškinį ir tenkino atsakovo R. B. priešieškinį – pripažino 2016-06-03 R. B. ir UAB „Daugmina“ įsipareigojimą negaliojančiu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas prašymą tenkinti ir priteisti atsakovui R. B. iš ieškovės UAB „Daugmina“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Daugmina“ atsakovui R. B. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.