- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- e2S-1107-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12621-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Renata Volodko (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, UAB "Lietuvos energijos tiekimas"GNITIS, OU Aktiva Finanats, Uždaroji akcinė bendrovė "Transporent", UAB RETEMA, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, "Swedbank", AB, Akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras, Uždaroji akcinė bendrovė "INKOMLITA"
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjo prašymai dėl kreditorių sąrašo tikslinimo bei mokumo atkūrimo plano pakeitimo Nr. 2 patvirtinimo, L. P. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. P. jam iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje pateikė teismui prašymus; (i) pašalinti kreditorę G. B. iš kreditorių sąrašo jo bankroto byloje; patvirtinti L. P. mokumo atkūrimo plano pakeitimą Nr. 2.
Šalies argumentai
1.1. Nurodė, kad visą 6 096,51 Eur dydžio kreditorinį įsiskolinimą G. B., įtrauktą į teismo patvirtintą bankrutuojančio fizinio asmens L. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, yra sumokėjęs.
1.2. Mokumo atkūrimo planą būtina koreguoti, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimis į jo kreditorių sąrašą buvo įtraukti nauji kreditoriai – Aktiva Finants OU su 350,53 Eur finansiniu reikalavimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) su 4 814,20 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo L. P. prašymus dėl kreditorių sąrašo tikslinimo bei fizinio asmens mokumo atkūrimo plano pakeitimo Nr. 2 patvirtinimo atmetė; fizinio asmens L. P. bankroto bylą nutraukė.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurią nors vieną konstatavęs, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, darė išvadą, kad pareiškėjo L. P. elgesys per praėjusį plano įgyvendinimo laikotarpį visiškai neatitinka kreditorių interesų ir sudaro pagrindą taikyti priemones, nustatytas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į tai, kad:
3.1. Fizinio asmens L. P. mokumo atkūrimo plano 1.6 punkte, be kita ko, buvo nustatyta, kad kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti numatytos lėšos sudaro 450 Eur, iš kurių nepilnamečio vaiko išlaikymui buvo skirta 200 Eur suma. Tačiau L. P. išlaikymo nepilnamečiam vaikui nemokėjo, t. y. 200,00 Eur suma buvo faktiškai naudojama jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas nurodė, kad aplinkybes, kad L. P. išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė, patvirtina faktai:
3.1.1. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ši suma (200 Eur) buvo skiriama kreditoriniams reikalavimams tenkinti.
3.1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi patenkino VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo L. P. bankroto byloje ir patikslino bankrutuojančio fizinio asmens L. P. kreditorių ir kreditorinių reikalavimų sąrašą, įtraukdamas į kreditorių sąrašą pirmos eilės kreditoriumi naują kreditorių – VSDFV Klaipėdos skyrių su 4 814,20 Eur dydžio reikalavimu. VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimas buvo patenkintas konstatavus, kad L. P. skola valstybės biudžetui yra 4 814,20 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Vaiko išlaikymo išmoka buvo mokėta L. P. vaikui O. P. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. ir nuo 2020 m. birželio 1 d. mokama iki dabar. Vaiko O. P. išlaikymo išmokos mokėjimas pareiškėjai G. B. buvo nutrauktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu „Nutraukti vaiko išlaikymo išmokos mokėjimą“ tik nuo 2022 m. gruodžio 1 d. gavus pareiškėjos (G. B.) prašymą nutraukti vaiko išlaikymo mokėjimą.
3.1.3. Pats pareiškėjas L. P. šį faktą, t. y. kad 200,00 Eur suma nebuvo pervedama kreditorei G. B. (nepilnamečio vaiko motinai), pripažino teismo posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 3 d., metu. Pareiškėjo paaiškinimus, kad pinigus jis perduodavo asmeniškai nepilnametei dukrai, teismas vertino kritiškai, nes jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų teismui nepateikta.
3.2. Teismas pareiškėjo paaiškinimus, kad pastarasis nebuvo sumokėjęs kreditorei (G. B.) pinigines lėšas, tačiau remontavo jos namą ir pagal abipusį susitarimą G. B. sutiko remontui išleistas lėšas kaip išlaikymo įsiskolinimo dengimą, vertino kritiškai, kadangi teismui nepateikta jokių įrodymų, kokia suma buvo išleista namo remontui, ar realiai buvo atlikti remonto darbai. Be to, teismas pažymėjo, kad jokie sandoriai tarp šalių dėl išlaikymo negalimi, nes išlaikymas skirtas vaiko poreikiams tenkinti ir turi būti naudojamas išimtinai vaiko interesais.
4. Teismas atkreipė dėmesį, kad bankrutuojančio fizinio asmens L. P. bankroto proceso metu jo kreditoriniai reikalavimai ne tik kad nesumažėjo, o net padidėjo, patvirtinus naujo kreditoriaus – VSDFV Klaipėdos skyriaus 4 814,20 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Tai sąlygojo būtent pareiškėjo L. P. netinkamas elgesys bankroto proceso metu, t. y. išlaikymo vaikui nemokėjimas, nors šios lėšos ir buvo numatytos teismo patvirtintame Plane, todėl teismas konstatuoja pareiškėjo nesąžiningumą šiuo atveju, nes nemokėdamas išlaikymo vaikui jis negalėjo nesuprasti, jog elgiasi netinkamai.
5. Teismas nurodė, kad negalima pripažinti sąžiningu ir pareiškėjo L. P. atsiskaitymą su vienu iš kreditorių - kreditore G. B., kadangi teismo patvirtintame Plane (1.12 punktas) buvo nustatytas kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafikas, ir nors G. B. yra 1-os eilės kreditorė, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad 1-os eilės kreditorių jo bankroto byloje yra ir daugiau – J. A., VSDFV Panevėžio skyrius. Pareiškėjas L. P., patenkindamas tik vieno kreditoriaus - G. B. reikalavimus, negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidžia teismo patvirtinto Plano sąlygas ir akivaizdžiai pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.
6. Taip pat teismas nurodė, jog nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas L. P., vykdydamas FABĮ 16 straipsnio 10 punkte nustatytą pareigą, bankroto proceso metu aktyviai siekė susirasti geriau apmokamą darbą ar imtis kitų priemonių, siekiant padidinti gaunamas pajamas. Pareiškėjo nurodomos gaunamos pajamos nesiekia net minimalaus Lietuvoje nustatyto darbo užmokesčio dydžio. Pareiškėjo nurodoma 200 Eur suma, kurią jis gali skirti kiekvieną mėnesį kreditoriniams reikalavimams tenkinti, atsižvelgiant į teismo patvirtintų visų finansinių reikalavimų sumą, negali būti pripažinta sąžininga ir protinga.
7. Šių nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo L. P. prašymai dėl kreditorių sąrašo tikslinimo bei fizinio asmens L. P. mokumo atkūrimo plano pakeitimo Nr. 2 patvirtinimo atmestini, o bankrutuojančio fizinio asmens L. P. bankroto byla nutrauktina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) L. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – (i) patikslinti bankrutuojančiofizinio asmens L. P. kreditorių sąrašą bei (ii) patvirtinti nemokumo atkūrimo plano pakeitimą Nr. 2; (iii) išspręsti klausimą dėl L. P. prašymo, pateikto bankroto administratoriui 2022 m. rugsėjo 26 d.; (iv) išspręsti klausimą dėl 2022 m. lapkričio 28 d. bankroto administratoriaus prašymo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. 2023 m. kovo 9 d. posėdžio metu buvo nagrinėjamas bankrutuojančio fizinio asmens L. P. prašymas dėl kreditorių sąrašo tikslinimo ir bankroto administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ prašymas dėl fizinio asmens L. P. mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo. Apie tai, kad bus svarstomas klausimas dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo, nebuvo informuoti nei pareiškėjas, nei kreditoriai. Šį klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo teismas svarstė ex officio (savo iniciatyva), niekas su tokiu prašymu į teismą nesikreipė. Be to, nei tuo metu, nei dabar dėl plano vykdymo pareiškėjui pretenzijų neturėjo nei bankroto administratorius nei kreditoriai; 2022 m. lapkričio 7 d. bankroto administratorius patvirtino plano vykdymo ataskaitą ir padarė išvadą, kad „Planas yra tinkamai įgyvendinamas, tolimesnės Plano įgyvendinimo galimybės vertintinos teigiamai, pagrindų bankroto bylos nutraukimui nėra“. Todėl nei bankroto administratoriui, nei pareiškėjui nėra žinomos priežastys, kodėl pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomos labai griežtos FABĮ 10 straipsnyje numatytos sankcijos – bankroto bylos nutraukimas. Tokioje situacijoje nei pareiškėjas, nei jo atstovas neturėjo galimybės duoti parodymų, pateikti įrodymų, pasisakyti dėl šio klausimo. Todėl skundžiamos nutarties argumentai, kad pareiškėjas nepateikė vienų ar kitų su tinkamu mokumo atkūrimo plano vykdymu susijusių įrodymų, nepagrįsti. Posėdyje nedalyvavo nei bankroto administratorius nei kreditoriai, apie tai, kad bus nagrinėjamas šis klausimas, jie informuoti nebuvo, todėl jų nuomonė ir parodymai, priimant nutartį dėl bylos nutraukimo, nebuvo ir negalėjo būti patiekti, šių asmenų pozicija išvis nebuvo teismo išklausyta ir įvertinta.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neteikia nemokumo atkūrimo plane nurodyto išlaikymo vaikui. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kad teismui kilo abejonių dėl išlaikymo vaikui teikimo, kad privalo ginti savo interesus nuo FABĮ 10 straipsnyje numatytų griežtų sankcijų, negalėjo numatyti, kad tokie įrodymai bus reikalingi.
8.3. Teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį netinkamu pareiškėjo mokymo atkūrimo plano vykdymu, net nenagrinėjo prašymo dėl pareiškėjo mokumo atkūrimo plano pakeitimo. Pareiškėjo prašomi pakeitimai buvo susiję su tuo, kad dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų augant kainoms, plane nurodyta minimaliems poreikiams tenkinti skirta suma nebeatitinka realių jo išlaidų, yra mažesnė už minimalią teismų praktikoje bankrutuojančiam asmeniui paliekamą sumą tokiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas kreipėsi dėl mokumo atkūrimo plano sąlygų pakeitimo, nes buvo akivaizdu, kad plane tiesiogiai pareiškėjo poreikiams tenkanti suma – 450 Eur (o atmetus nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas – tik 250 Eur) yra daug mažesnė, nei reikalinga jo minimaliems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas net ir esant tokioms aplinkybėmis, neišnagrinėjus jo prašymo, stengėsi vykdyti plane numatytas priemones – maksimaliai ribojo savo išlaidas, su vaiku (17 metų) ir jo mama derino efektyviausius būdus panaudoti lėšų dalį, kurią gali skirti jo išlaikymui, naudojosi artimųjų pagalba dengiant įmokas kreditoriams. Bankroto administratorius pateikė teigiamas išvadas dėl siūlomo plano pakeitimo. 2022 m. lapkričio 14 d. kreditoriai balsavo už plano pakeitimus. Tą pačią dieną bankroto administratorius operatyviai kreipėsi į teismą su prašymu tikslinti nemokumo atkūrimo planą.
Šalies argumentai
8.4. 2022 m. lapkričio 18 d. nutartyje teismas įpareigojo bankroto administratorių patikslinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorius 2022 m. lapkričio 18 d. prašyme dėl nutarties patikslinimo nurodė, kad remiantis FABĮ 8 straipsnio 1 ir 13 dalimis tai yra pareiškėjo pareiga. Bankroto administratoriaus prašymas iki šios dienos neišnagrinėtas, nutartis nepatikslinta. Neišsprendus klausimo dėl šios nutarties tikslinimo, pareiškėjas gali susidurti su problemomis, jei bus poreikis mokėjimo planą tikslinti dėl šios ir vėliau priimtos nutarties, neaišku, kuri proceso šalis bus atsakinga už plano tikslinimą.
8.5. Teismas išnagrinėjo bylą neatvykus proceso dalyviui, kurio dalyvavimas pripažintas būtinu. Teismo posėdyje, kuris vyko 2022 m. gruodžio 19 d., pareiškėjo L. P. ir bankroto administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ įgalioto atstovo M. T. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, nes bus sprendžiamas ne tik klausimas dėl Plano pakeitimo, bet, galimai ir klausimas dėl L. P. bankroto bylos nutraukimo (nors nenurodė kokiais pagrindais šis klausimas gali būti sprendžiamas). Teismas tokiu būdu laikė (su kuo sutinka ir pareiškėjas), kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo, bankroto administratoriaus turima informacija, kompetencija, duodami paaiškinimai yra svarbūs. Jokių procesinių sprendimų dėl neatvykusio proceso dalyvio priimta nebuvo. Nebuvo priimta protokolinė nutartis nebelaikyti bankroto administratoriaus dalyvavimo būtinu. Teismas nesprendė klausimo dėl posėdžio atidėjimo nedalyvaujant asmeniui, kurio dalyvavimas pripažintas būtinu ir kurio parodymai paties teismo nuomone svarbūs, pareiškėjui ir jo atsakovui taip pat nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl šio asmens dalyvavimo būtinumo, bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas toliau. Asmeniui, kuriuo dalyvavimas pripažintas būtinu, neatvykus į teismo posėdį, yra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą.
8.6. Teismas nenurodė konkrečių teisinių pagrindų nutraukti bankroto bylą ir atmesti pareiškėjo prašymus. Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymus bei priimdamas nutartį nutraukti bankroto bylą vadovavosi tik vienu FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nustatančiu, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jei fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Kokių konkrečiai FABĮ reikalavimų pareiškėjas nevykdė, teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė.
8.7. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjo nesąžiningumą ir neaktyvumą proceso metu:
8.7.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas išlaikymui skirtas lėšas panaudojo ne nepilnamečio vaiko poreikiams. Pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti įrodymus apie tai, kad dalis jo pajamų skiriama ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, kadangi teismas, išklausęs pareiškėjo paaiškinimus dėl vaiko išlaikymo, nei pasiūlė pareiškėjui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nei paklausė ar pareiškėjas tokių įrodymų turi. Pareiškėjas pripažįsta, kad išlaikymas vaikui teikiamas ne fiksuotomis 200 Eur išmokomis, o kitais būdais, kurie jam leidžia optimaliai panaudoti gaunamas nedideles pajamas ir pareiškėjo manymu nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų. Tai, kad išlaikymas teikiamas, patvirtina pareiškėjo ir dukros susirašinėjimas, pirkinių kvitai, išrašas iš antstolių vykdomosios bylos sistemos, patvirtinančios, kad šiai dienai vaiko motina neturi pareiškėjui pretenzijų dėl įsiskolinimo už vaiko išlaikymą.
8.7.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių, siekiant padidinti gaunamas pajamas. Dalį įrodymų apie tai pareiškėjas yra pateikęs bankroto administratoriui, vykdant mokumo atkūrimo planą, kurio dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu dėl šio klausimo, tačiau procesas vyko jam nedalyvaujant ir neteikiant parodymų dėl šių aplinkybių, tai paminėta ir antro pusmečio plano vykdymo ataskaitoje. Bankroto administratorius buvo informuotas apie pareiškėjo situaciją, apie tai, kad pajamos laikinai sumažėjo. Kreditoriams pareiškėjo situacija irgi buvo žinoma, su ja jie sutiko, neprieštaravo plano vykdymo eigos ataskaitai ir nelaikė, kad pareiškėjo veikimas ar neveikimas pažeidžia jų interesus. Bankroto administratorius taip pat nematė būtinybes pasinaudoti FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta teise šaukti kreditorių susirinkimą dėl to, kad pareiškėjo gaunamų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų. Šiai dienai įsiskolinimo nėra ir niekada jo nebuvo, mokėjimai vykdomi pagal planą.
8.7.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesąžiningai atsiskaitė su vienu iš kreditorių. 2022 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi nusprendus tenkinti VSDF Klaipėdos skyriaus prašymą, skola kreditorei G. B. automatiškai sumažėjo. Dėl skolos likučio taip pat buvo susitarta su kreditore, kuri sutiko, kad įsiskolinimas yra padengtas kitu būdu teikiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir tenkinant jo interesus – pareiškėjui įvykdant prievolę natūra, susitarus dėl kitos paramos ir pagalbos vaikui ir buityje. Kreditorė FABĮ 24 straipsnio 4 dalyje numatyta teise naudojosi savanoriškai, pasirašė patvirtinimą apie atsiskaitymą, pateikus prašymą teismui prieštaravimų nepareiškė. Kitų kreditorių interesai dėl tokio susitarimo nėra pažeisti, priešingai - išbraukus iš kreditorių sąrašo G. B., jai kaip pirmos eilės kreditorei tenkanti išmokėtina suma bus perskirstyta kitiems pirmos eilės kreditoriams.
Atsiliepimas
9. Fizinio asmens L. P. bankroto administratorius UAB „Stiprus žmogus“ (įgaliotas asmuo M. T.) pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė pareiškėjo atskirąjį skundą ir jame nurodytus argumentus, prašė atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime papildomai nurodė, kad:
9.1. Pirmosios instancijos teismas mokumo atkūrimo plano pakeitimus privalėjo nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir galėjo atsisakyti tvirtinti Plano pakeitimo projektus tik dėl techninio pobūdžio klausimų, kaip tai numato FABĮ 8 straipsnio 6 dalis. Pažeisdamas šią įstatymo normą, teismas kvestionavo kreditorių valią dėl Plano pakeitimo nuostatų.
9.2. Dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus su 4 814,20 Eur reikalavimu teismas sprendė 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. sausio 19 d. Spręsdamas dėl šio reikalavimo pagrįstumo (kuriam prieštaravo tiek bankroto administratorius, tiek pareiškėjas), teismas nenustatė, kad pareiškėjas galėtų būti nesąžiningas ar netinkamai vykdytų Planą dėl išmokų vaikui nemokėjimo, ir šį reikalavimą patvirtino, pakeisdamas bylos kreditorių sąrašą. Todėl neatsiradus jokių naujų aplinkybių, teismo sprendimas nutraukti bankroto bylą prieštarauja to paties teismo nutarčiai įtraukti kreditorių į bankroto bylą bei atitinkamai priimti įpareigojimą pareiškėjui tikslinti Planą.
9.3. Teismas iš esmės neanalizavo kreditorės G. B. pateikto kreditorinio reikalavimo atsisakymo aplinkybių. Teismo teiginiai, jog pareiškėjas nemoka išmokų vaikui, dėl to pažeidžia Planą ir yra nesąžiningas, iš esmės prieštarauja G. B. pateiktam kreditorinio reikalavimo atsisakymui. Jei teismui kilo klausimų dėl kreditorės G. B. valios priimti skolos įvykdymą, teismas turėjo tiek teisę, tiek pareigą prašyti papildomų įrodymų ar paaiškinimų, vis dėlto tai nebuvo atlikta.
9.4. Nei vienas bylos kreditorius neišreiškė pastabų dėl netinkamo pareiškėjo Plano vykdymo. Priešingai, kreditoriai patvirtino abu Plano pakeitimus (dėl padidėjusių būtinųjų išlaidų padidėjus Pareiškėjo pajamoms bei naujo kreditoriaus).
9.5. Teismas neturėjo ne tik teisinio, bet ir faktinio pagrindo spręsti dėl Plano vykdymo aplinkybių, kai bylos ribas sudarė kreditorių patvirtintų Plano pakeitimų tvirtinimo klausimas. Teismas, nenurodęs pareiškėjui, jog yra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo sąžiningumo ir bylos tęstinumo, nepaprašė papildomų įrodymų dėl mokumo atkūrimo priemonių vykdymo ir bylą nutraukė, taip peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjo L. P. prašymai dėl kreditorių sąrašo tikslinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimo Nr. 2 patvirtinimo bei nutraukta fizinio asmens L. P. bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių byloje nustatytų aplinkybių
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei bylos medžiaga nustatyta, kad:
12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi L. P. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Stiprus žmogus“; nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens L. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (bendrai 274 502,33 Eur sumai), kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis buvo patikslintas, įtraukiant į kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą naujus bankrutuojančio fizinio asmens kreditorius – VSDFV Panevėžio skyrių su 283,85 Eur finansiniu reikalavimu (2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis), Aktiva Finants OU su 350,53 Eur finansiniu reikalavimu (2022 m. lapkričio 18 d. nutartis) ir VSDFV Klaipėdos skyrių su 4 814,20 Eur finansiniu reikalavimu (2022 m. lapkričio 23 d. nutartis).
12.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens L. P. mokumo atkūrimo planą, iš kurio turinio matyti, kad kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatyta 450 Eur suma, atskirai nurodant, kokioms konkrečioms fizinio asmens (ir jo išlaikomų asmenų) reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos (1.6 punktas).
12.4. 2023 m. vasario 7 d. pareiškėjas L. P. pateikė teismui prašymą pašalinti iš fizinio asmens pirmos eilės kreditorių sąrašo kreditorę G. B., nurodydamas, kad su šia kreditore pareiškėjas atsiskaitė, ką patvirtina ir pati kreditorė (kartu pateiktas kreditorės G. B. patvirtinimas apie reikalavimo atsisakymą). 2023 m. kovo 6 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens L. P. mokumo atkūrimo plano pakeitimo Nr. 2 patvirtinimo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė prašymus dėl kreditorių sąrašo tikslinimo (kreditorės G. B. išbraukimo iš kreditorių sąrašo) ir fizinio asmens L. P. mokumo atkūrimo plano pakeitimo Nr. 2 patvirtinimo, fizinio asmens L. P. bankroto bylą nutraukė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, konstatuodamas, kad bankrutuojantis fizinis asmuo L. P. nemoka kreditorei G. B. vaiko išlaikymui skirtų lėšų, todėl padidėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimas fiziniam asmeniui, kas reiškia, kad yra netinkamai įgyvendinamos mokumo atkūrimo plano priemonės.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi ir laikosi pozicijos, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nutraukė fizinio asmens bankroto bylą, visų pirma, klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo svarstė ex officio, kadangi niekas iš proceso dalyvių su tokiu prašymu (nutraukti bankroto bylą) nesikreipė, antra, proceso šalys nebuvo informuotos apie tai, kad 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdyje apskritai bus sprendžiamas klausimas apie bankroto bylos nutraukimą, todėl tiek pareiškėjas, tiek bankroto administratorius (t. y. asmenys, kurių dalyvavimą pats teismas pripažino būtinu), tiek kreditoriai neturėjo galimybės šiuo klausimu pasisakyti / pateikti atitinkamus įrodymus, trečia, teismas padarė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjo nesąžiningumą ir neaktyvumą proceso metu, tame tarpe ir kad pareiškėjas neteikia mokumo atkūrimo plane nurodyto išlaikymo vaikui, kad nesąžiningai atsiskaitė su vienu iš kreditorių, kad nesiima priemonių, siekiant padidinti gaunamas pajamas ir pan.
15. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).
16. Taigi, FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).
17. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai suponuoja, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia, jog fizinio asmens bankroto bylos eiga visuomet bus sklandi ir visais atvejais iš esmės bus išspręstos nemokaus fizinio asmens finansinės problemos. Praktikoje gali susiklostyti aplinkybės, kuomet fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, fizinio asmens bankroto bylos stadijos dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, skolininko nesąžiningumo, procedūrinių taisyklių nesilaikymo, gali būti neįgyvendintos arba atsirasti sąlygos, kurioms esant iškelta bankroto byla turi būti nutraukiama.
18. Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).
19. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priimta nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).
20. Bankroto bylos nutraukimas sukelia rimtus procesinius padarinius – FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Taigi bylos nutraukimas – kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas ne visada suderinamas su FABĮ tikslais.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė fizinio asmens L. P. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, konstatavęs bankrutuojančio fizinio asmens L. P. nesąžiningumą šiais aspektais: (i) pareiškėjas L. P. neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui (taip, kaip numatyta mokumo atkūrimo plano 1.6 punkte); (ii) pareiškėjo atsiskaitymas su vienu kreditoriumi (G. B.) nelaikytinas sąžiningu kitų kreditorių atžvilgiu, t. y. patenkinus vienos kreditorės reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantis fizinis asmuo turi daugiau kreditorių (tame tarpe ir pirmos eilės), pažeidžiami kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai; (iii) pareiškėjo nurodomos gaunamos pajamos (200 Eur suma), kurias jis gali kiekvieną mėnesį skirti kreditorinių reikalavimų tenkinimui, atsižvelgiant į teismo patvirtintų visų finansinių reikalavimų sumą, negali būti pripažintos sąžiningomis ir protingomis.
22. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, tokias savo išvadas pirmosios instancijos teismas darė iš esmės atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad 200 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo suma buvo skirta kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog L. P. išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė, patvirtina faktas, kad padidėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimas fiziniam asmeniui. Tuo tarpu pareiškėjo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad pinigus vaiko išlaikymui pareiškėjas perduodavo asmeniškai nepilnametei dukrai arba, kad išlaikymo įsiskolinimą dengė pagal abipusį susitarimą remontuodamas (bei remontui išleisdavo lėšas) kreditorės G. B. namą, pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, kadangi, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, teismui nėra pateikta šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų.
23. Pažymėtina, kad civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Ši taisyklė taikytina ir teismui sprendžiant dėl bankroto bylos nutraukimo, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Taigi, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, sąžiningumo prezumpcija gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens elgesio (ne)atitikimą kreditorių interesams, ir nustatęs pagrindą abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, netinkamai vykdomi mokumo atkūrimo plane prisiimti įsipareigojimai, teismas turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Kadangi bankroto bylos nutraukimas, kaip minėta, sukelia rimtus procesinius padarinius, todėl bankrutuojančio asmens nesąžiningumą patvirtinančios aplinkybės turi būti patikimai nustatytos ir pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis.
24. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo L. P. sąžiningumą, visų pirma, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nei pareiškėjas, nei bankroto administratorius, nei fizinio asmens kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti apie tai, kad 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu bus svarstomas klausimas dėl fizinio asmens L. P. bankroto bylos nutraukimo. Maža to, teismo posėdžių (tiek 2023 m. sausio 23 d., tiek 2023 m. kovo 7 d.) garso įrašai patvirtina, kad teismas nei vieno posėdžio metu nebuvo užsiminęs, kad svarstomas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, kad teismui kyla abejonių dėl bankrutuojančio fizinio asmens sąžiningumo, įstatymo reikalavimų laikymosi ir pan., teismo posėdžių metu pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimus tik dėl konkrečių nagrinėjamų klausimų – dėl kreditorių sąrašo tikslinimo (kreditorės G. B. išbraukimo iš kreditorių sąrašo) ir fizinio asmens L. P. mokumo atkūrimo plano pakeitimo Nr. 2 patvirtinimo; teismo posėdyje dalyvavę asmenys (pareiškėjas ir jo atstovas) nebuvo informuoti (apskritai nebuvo užsiminta apie tai), kad sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo pagrindų buvimo / nebuvimo. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, kad tokioje situacijoje nei pats bankrutuojantis asmuo, nei jo atstovas, nei bankroto administratorius neturėjo galimybės nei iki posėdžio tokio klausimo nagrinėjimui pasiruošti, nei teismo posėdžio metu pasisakyti dėl šio klausimo, taip pat pateikti reikalingus įrodymus (tame tarpe ir pareiškėjo sąžiningumo aspektu, kuriuo pagrindu pirmosios instancijos teismas nutraukė bankroto bylą).
25. Antra, iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo apeliantui pretenzijų neturėjo nei bankroto administratorius, nei kreditoriai. 2022 m. lapkričio 7 d. bankroto administratorius patvirtino II pusmečio Plano vykdymo ataskaitą ir padarė išvadą, kad Planas yra tinkamai įgyvendinamas, tolimesnės Plano įgyvendinimo galimybės vertinamos teigiamai, pagrindų bankroto bylos nutraukimui nėra, todėl pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo teismui teikti įrodymus dėl aplinkybių, kurių niekas byloje neginčijo.
26. Trečia, dėl pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės, jog 200 Eur suma, kurią pareiškėjas gali kiekvieną mėnesį skirti kreditorinių reikalavimų tenkinimui, negali būti pripažinta sąžininga, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši suma numatyta 2021 m. spalio 4 d. sudarytame mokumo atkūrimo plane, už ją balsavo kreditoriai, ji patvirtinta teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į tai, jog kreditoriai nesikreipė dėl Plano pakeitimo, neišreiškė pastabų dėl netinkamo Plano vykdymo, ši suma teismo ex officio negali būti kvestionuojama ir negali būti pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu.
27. Apibendrinant konstatuotina, jog toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas – nutraukti fizinio asmens bankroto bylą – pareiškėjui, kuris kreipėsi į teismą dėl kreditorių sąrašo tikslinimo (kreditorės G. B. išbraukimo iš kreditorių sąrašo) ir fizinio asmens L. P. mokumo atkūrimo plano pakeitimo Nr. 2 patvirtinimo, buvo siurprizinis, kadangi pareiškėjas nebuvo informuotas, kad teismui kilo abejonių dėl jo sąžiningumo ir kad jis privalo ginti savo interesus nuo FABĮ 10 straipsnyje numatytų griežtų sankcijų, pareiškėjas neturėjo galimybės apginti savo pozicijos teikiant šiuo klausimu paaiškinimus ir reikalingus įrodymus. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė fizinio asmens bankroto bylą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartis naikinama.
28. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas naikintiną nutartį net nenagrinėjo prašymo dėl pareiškėjo mokumo atkūrimo plano pakeitimo, o iš teismo posėdžių metu darytų garso įrašų akivaizdu, kad teismui kilo abejonių dėl kreditorių susirinkimo, kuriuo metu buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas Nr. 2, balsavimo teisėtumo (t. y. kreditorių informavimo tinkamumo, balsavimo eigos, kvorumo skaičiavimo, kreditorių valios išreiškimo ir pan.), taip pat teismui kilo klausimų dėl kreditorės G. B. valios priimti skolos įvykdymą, ir nebuvo imtasi jokių veiksmų klausimams ir abejonėms pašalinti (prašyti papildomų įrodymų ar paaiškinimų), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir klausimus dėl kreditorių sąrašo tikslinimo (kreditorės G. B. išbraukimo iš kreditorių sąrašo) ir fizinio asmens L. P. mokumo atkūrimo plano pakeitimo Nr. 2 patvirtinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė gana didelį kiekį įrodymų - apie 40 priedų, kurių, kaip nurodo ir pats apeliantas, didžioji dalis teismui teikiama pakartotinai, taip pat ir bankroto administratorius pateikė naują įrodymą - III pusmečio mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma, nagrinėjamoje stadijoje apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų tam, kad būtų tinkamai išspręstas nagrinėjamas klausimas, antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. spręsti klausimus tiek dėl kreditorės G. B. išbraukimo iš kreditorių sąrašo, tiek dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo Nr. 2 patvirtinimo, tiek dėl apskritai pareiškėjo sąžiningumo vykdant mokumo atkūrimo plane nustatytus įpareigojimus, pats pirmosios instancijos teismas spręs, kokių būtent įrodymų teisingam šių klausimų išnagrinėjimui jam gali reikėti. Šių argumentų pagrindų apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo palieka spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (pareiškėjo) L. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.