- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- e2-191-1030/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03809-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė (pirm.)
- Ieškovas
- Baltic Energy Service
- Atsakovas
- „Landas“
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Service“ direktoriui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Landas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Energy Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 10 523,52 Eur skolos, 97,80 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Landas“.
Ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. sausio 31 d. ieškovė su atsakove sudarė rangos sutartį (toliau - sutartis) Nr. LAN-BES/19-01-31, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti suvirinimo – surinkimo darbus, o atsakovė įsipareigoja priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti per 14 dienų nuo PVM sąskaitos gavimo dienos (sutarties 4.3 punktas). Sutarties 4.3 punkte buvo numatyta, kad atliktų darbų kaina yra 9,00 Eur plius 21% PVM. Sutarties 4.6 punkte numatyta, kad atsakovė privalo mokėti 0,02% delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės darbuotojai darbus atliko tinkamai, jokių pastabų iš atsakovės dėl kokybės negavo. 2019 m. kovo mėn. pradžioje, atsakovė ženkliai sumažino ieškovės darbuotojų išdirbtų valandų skaičių, atsiųsdama savo darbo valandų grafiką. Pagal atsiųstą atsakovės valandų grafiką, jai buvo išrašyta sąskaita – faktūra Nr. BS1902056 8777.34 Eur sumai. 2019 m. kovo 12 d. elektroniniu laišku atsakovė atsisakė apmokėti jai pateiktą sąskaitą, motyvuodama, jog: apmokėjimo terminas turėtų būti 45 d.; suvirinimo – surinkimo darbų kaina yra 9 Eur, viso 313 val.; šlifavimo darbų kaina – 6 Eur, viso 493 val.; šlifavimo darbų sąskaita išrašoma UAB „Niktopa“ pagal sutartį NIK-BES/19-01-31, todėl turi būti 2 skirtingos sąskaitos. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad su aukščiau minėtais motyvais kategoriškai nesutinka ir nustatė atsakovei terminą iki 2019 m. kovo 31 d. skolai padengti bei nurodė, kad skaičiuojami delspinigiai. Atsakovė 2019 m. kovo 26 d. pateikė atsakymą, kuriame su ieškovės pretenzija nesutiko ir nurodė, jog sudaryta sutartis jų manymu nėra galiojanti, nes trūksta rekvizitų, jog šalys neaptarė ir nesuderino visų sutarties sąlygų, todėl pagrindo mokėti ieškovei jie nemato. Ieškovė 2019 m. balandžio 3 d. elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BS1903077 1764,18 Eur sumai už atliktus darbus kovo mėnesi, kuri buvo paskaičiuota pagal akcinės bendrovės „Baltijos laivų statykla“ pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame užfiksuotas ieškovės darbuotojų atvykimo ir išvykimo iš darbo laikas. Atsakovė 2019 m. balandžio 16 d. elektroniniu paštu informavo, kad nesiruošia priimti 2019 m. kovo 29 d. sąskaitos – faktūros, nes jos manymu nurodyti skaičiai nėra pagrįsti, o 2019 m. vasario 28 d. sąskaita faktūra Nr.BS1902056 taip pat nėra pagrįsta patvirtintu protokolu, todėl negali jos priimti, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl susidariusios 10 523,52 Eur skolos ir 97,80 Eur delspinigių priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Service“ įgaliotas asmuo direktorius V. G. ieškinį palaikė, davė paaiškinimus ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodoma, kad 2019 m. vasario 8 d. atsakovė UAB „Landas“ akceptavo ofertą, t. y. priėmė 2019 m. vasario 4 d. ieškovės UAB „Baltic Energy Service“ pasiūlytą sutartį, kurioje buvo sutarta dėl visų esminių jos sudarymo sąlygų. Šios sutarties turinys liudija, jog sutarties objektas buvo dviejų paslaugų - laivų korpusų surinkimo ir suvirinimo pirkimas. Būtent už šių paslaugų tinkamą suteikimą užsakovas pagal sutartį (atsakovė) įsipareigojo mokėti vykdytojui (šiuo atveju – ieškovei) 9,00 Eur + PVM mokestį; atsiskaityti per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo, o pažeidęs atsiskaitymo terminus, - sumokėti 0,02 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Į sutartį nebuvo įtrauktas metalo konstrukcijų suvirinimo siūlų šlifavimo darbų atlikimas, nors ir dėl šios paslaugos buvo tariamasi. Pagal sutarties 3.1. punktą atliktų darbų priėmimas - perdavimas būtinai turėjo būti įforminamas ginčo šalių 2 egz. pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu (toliau – aktas), o atsiskaitymai už atliktus darbus turėjo būti vykdomi tik remiantis aktu. Užsakovas (pagal sutartį – atsakovė) per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos – faktūros gavimo turėjo sumokėti darbų kainą šiam priėmus sutarties priede Nr.1 nurodytus darbus (sutarties 4.3. p.), kurių įforminimas turėjo būti atliktas surašant ir pasirašant atliktų darbų priėmimo protokolą Nr. 1 (toliau – protokolas). 2019 m. kovo 8 d. el. paštu atsakovė UAB “Landas” gavo ieškovės UAB „Baltic Energy Service“ 2019 m. vasario 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. BS1902056 bendrai 8 777,34 Eur sumai, tačiau nei kartu su sąskaita faktūra, nei anksčiau joks protokolas ir tik jo pagrindu galėjęs būti surašytas aktas atsakovei nebuvo pateiktas; šie dokumentai iki šiol nėra ieškovės surašyti ir abiejų ginčo šalių pasirašyti. Todėl 2019 m. vasario 28 d. ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. BS1902056 buvo išrašyta pažeidžiant sutarties tinkamo vykdymo sąlygas. Taip pat buvo nustatyta, kad ieškovės pateikta 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta ne tik už sutartimi sulygtų laivų korpusų surinkimo darbų atlikimą, skaičiuojant vieną darbo valandą po 9 Eur + PVM, bet ir už pagal sutartį nesulygtų metalo konstrukcijų suvirinimo siūlių šlifavimo darbų atlikimą, juos skaičiuojant analogiška 9 Eur suma. Kadangi dėl metalo konstrukcijų suvirinimo siūlių šlifavimo darbų valandinio įkainio ginčo šalys nebuvo iki galo susitarusios, atsakovė apie tai 2019 m. kovo 12 d. el. laišku informavo ieškovę, siūlydama šiai ištaisyti 2019 m. vasario 28 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros netikslumus ir iki tol nemokėdama PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Neatsižvelgdama į šį atsakovės prašymą, ieškovė UAB „Baltic Energy Service“ kartu su 2019 m. balandžio 3 d. el. laišku atsiuntė 2019 m. kovo 29 d. surašytą protokolą, bei tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą Nr.BS1903077 bendrai 1 764,18 Eur sumai, kurioje buvo neteisingai įrašyti ieškovės darbuotojų darbo laiko apskaitos nuo 2019 m. kovo 1 d. iki kovo 31 d. duomenys. Vietoje atsakovės apskaičiuotų 124 techninių valandų, protokole buvo įrašytas 162 techninių valandų skaičius, kurį ieškovė paskaičiavo atsižvelgiant į ieškovės darbuotojų patekimo į darbo vietos teritoriją laiką ir išėjimo iš jos laiko apskaitą, o ne pagal realiai jo darbuotojų dirbtą laiką. Dėl aukščiu nurodytos priežasties atsakovė atsisakė pasirašyti protokolą, o dėl to nebuvo surašytas PVM sąskaitos faktūros sudarymui būtinas aktas. Atsakovės teigimu, visuma išdėstytų aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė netinkamai išrašydama PVM sąskaitas faktūras, pažeisdama jų išrašymo procesinį eiliškumą pati sukūrė tokią teisinę situaciją, pagal kurią suvaržė atsakovės UAB „Landas“ galimybę tinkamai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl sutarties neįvykdymo rizika jai pačiai ir turi tekti. Dėl minėtos priežasties atsakovės nuomone ieškovės ieškinys dėl 10 523,53 Eur skolos turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas advokatas A. B., teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, davė paaiškinimus ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės UAB „Landas“ užsakymu ieškovės UAB „Baltic Energy Service“ darbuotojai atliko tam tikrus darbus laivų statykloje. Tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų pobūdžio, apimties ir kainos.
Ieškovė ieškinį grindžia, be kita ko, 2019 m. sausio 31 d. Rangos sutartimi Nr. LAN-BES/19-01-30. Dėl šio dokumento, visų pirma, pažymėtina, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.76 straipsnio 1 dalis); rašytinės formos sutartis yra sudaroma arba surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, arba apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 6.192 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad minėtos sutarties tekstas buvo pasirašytas ieškovės UAB „Baltic Energy Service“ technikos direktoriaus A. F., tačiau atsakovės UAB „Landas“ atstovas šios sutarties teksto nėra pasirašęs. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad rašytinės formos sutarties, šalims pasirašant vieną dokumentą arba apsikeičiant kiekvienos iš šalių pasirašytais dokumentais, dėl ginčo darbų tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta. Kartu pabrėžtina, kad rašytinės formos sutarties nebuvimas nepaneigia sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo, taip pat neriboja šalių ir teismo teisės remtis aptariamu rašytiniu įrodymu tam, kad, vertinant jį kitų byloje esančių įrodymų kontekste, būtų nustatytos šalių sutarties sąlygos.
Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pažymėtina, kad įstatyme ofertai ir akceptui nėra keliama konkrečių formos reikalavimų. CK 6.167 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ofertos apibrėžtumas reiškia, kad ofertoje išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, akceptantui gavus ofertą turi būti aišku, kas konkrečiai siūloma ir nereikėtų jokios papildomos informacijos. Antrasis ofertos požymis – oferento ketinimų rimtumas, reiškia, jog oferentas siūlo stoti ne į bet kokius, bet į sutartinius teisinius santykius ir suvokia arba turi suvokti, jog, priėmus pasiūlymą, tokie santykiai atsiras. Jei siūloma tik derėtis, toks siūlymas nesukelia tokių pačių teisinių pasekmių kaip oferta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (DOK-29018) nustatyta, kad atsakovės UAB „Landas“ vadovas A. T. 2019 m. sausio 31 d. 10:27 val. išsiuntė atsakovės technikos direktoriui A. F. pavyzdinę sutartį. Joje, be kita ko, buvo nurodytas sutarties objektas, kad ieškovė suteikia atsakovei kvalifikuotus laivų korpusų surinkėjus ir suvirintojus, kurie atliktų metalo korpusų surinkimo ir suvirinimo darbus, taip pat buvo nurodyta darbų kaina 9 Eur+PVM. Siunčiama pavyzdinė sutartis turėjo priedą – pavyzdinį atliktų darbų priėmimo protokolą, kuriame buvo nurodyti metalo konstrukcijų suvirinimo ir surinkimo darbai bei šių darbų apmokėjimo tarifas 9 Eur už techninę valandą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal byloje esančią įeigos kontrolės sistemos įvykių ataskaitą (DOK-38126) 2019 m. sausio 31 d. ryte ieškovės darbuotojai R. J. ir Z. M. jau buvo laivų statyklos teritorijoje. Šalių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės darbuotojai pagal atsakovės užsakymą dirbo laivų statykloje visą 2019 m. vasario mėnesį ir dalį kovo mėnesio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, siunčiama pavyzdinė sutartis ir pavyzdinis atliktų darbų priėmimo protokolas negali būti laikomi vien tik derybų pasiūlymu, šis atsakovės vadovo išsiųstas dokumentas buvo pakankamai apibrėžtas ir išreiškiantis rimtus atsakovės ketinimus sudaryti sutartį joje numatytomis sąlygomis. Todėl šis atsakovės veiksmas nagrinėjamu atveju laikytinas oferta. Šiame kontekste pažymėtina, kad, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės vadovui siunčiant pavyzdinės sutarties ir pavyzdinio atliktų darbų priėmimo protokolo tekstus juose numatytos sutarties sąlygos būtų atsakovei nepriimtinos ar neatitinktų atsakovės valios.
Iš kartu su ieškiniu pateiktos ieškovės UAB „Baltic Energy Service“ technikos direktoriaus A. F. pasirašytos sutarties matyti, kad ieškovė atsakovės ofertą akceptavo, ofertoje nurodytomis sąlygomis.
Kita vertus, teismas pažymi, kad šitaip pateikta oferta ir atsakovės akceptas negali būti prilyginami rašytinei šalių sutarčiai, todėl tos sąlygos, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, turi būti nustatytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir nustačius tikrąją sutarties šalių valią.
Ieškovė pagal aptariamą šalių susitarimą išrašė atsakovei dvi sąskaitas: 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BS1902056 8 777,34 Eur (7 254 Eur už suteiktas paslaugas + PVM) sumai ir 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BS1903077 1 764,18 Eur (1 458 Eur už suteiktas paslaugas + PVM), bendrai 10 541,52 Eur sumai.
Dėl 2019 m. vasario 28 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. BS1902056 teismas pažymi, kad nors joje nenurodytas valandų skaičius, tačiau, skaičiuojant pagal ofertoje nurodytą tarifą, matyti, kad sąskaita išrašyta už 806 valandas darbų, taikant 9 Eur už valandą tarifą (7 254/9) bei pridedant PVM. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovės rašytame 2019 m. kovo 6 d. laiške nurodytas tas pats valandų skaičius (493+313=806). Tarp šalių ginčas kilo dėl to, kokie darbai buvo atlikti 493 val. iš nurodytų valandų ir koks tarifas turėtų būti taikomas, apskaičiuojant atlygį už šiuos darbus. Atsakovės laiške nurodoma, kad 493 val. buvo atliekami šlifavimo darbai, kuriuos atliko S. S. (48 val.), R. Y. (169 val.), R. J. (119 val.), Z. M. (157 val.). Šiame kontekste pažymėtina, kad jau 2019 m. sausio 31 d. laiške ieškovės technikos direktorius A. F. nurodė, kad R. J., S. S., R. Y., Z. M. yra siunčiami metalo konstrukcijų trynimo (šlifavimo) darbams, o kiti darbuotojai – metalo konstrukcijų surinkimo darbams. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas D. M. nurodė, kad ieškovės darbuotojai nebuvo pakankamai kvalifikuoti atlikti suvirinimo darbus, todėl suvirinimo darbai ieškovės darbuotojų apskritai nebuvo atliekami, taip pat nurodė, kad ieškovės darbuotojai atliko šlifavimo (trynimo) darbus, kurie rinkoje yra mažiau apmokami. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas laiko tikėtinai nustatyta tą aplinkybę, kad suvirinimo darbų ginčijamomis 493 valandomis ieškovės darbuotojai neatliko, o atliko metalo konstrukcijų šlifavimo (trynimo) darbus.
Teismas sutinka su tuo, kad nei atsakovės siunčiamoje pavyzdinėje sutartyje, nei ieškovės grąžintoje pasirašytoje sutartyje metalo konstrukcijų šlifavimo (trynimo) darbai tiesiogiai nebuvo įvardinti. Kita vertus, iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad dėl šių darbų atlikimo abiems šalims buvo žinoma nuo pat sutartinių santykių pradžios, tačiau atsakovė, pati pateikusi pavyzdinės sutarties tekstą, jame nenurodė, kad šalių tarpusavio atsiskaitymo tarifai turėtų būti diferencjuojami pagal atliktų darbų pobūdį. Pagal bylos medžiagą diferencijuoto apmokėjimo klausimą atsakovė iškėlė tik gavusi pirmą sąskaitą ir kilus ginčui dėl jos apmokėjimo. Be to, pabrėžtina, kad jokių įrodymų, patvirtinančių šalių suderintą valią dėl skirtingų tarifų už atliekmus darbus, byloje nėra. Todėl atsakovė niekaip nepagrindė, kad už šlifavimo darbus šalys būtų buvusios sulygusios mažesnį užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog šalys buvo susitarusios dėl vienintelio 9 Eur už techninę valandą tarifo už bet kuriuos atsakovės užsakymu ieškovės darbuotojų atliekamus darbus.
Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo atsakovės užsakymu atliktiems darbams taikyti skirtingus tarifus, todėl visų ieškovės atliktų darbų kaina apskaičiuotina taikant 9 Eur už techninę valalandą tarifą. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti atlygį už 2019 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas, t. y. 8 777,34 Eur (7 254 Eur už suteiktas paslaugas + PVM) pagal 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BS1902056, yra pagrįstas ir tenkinamas.
Dėl 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BS1903077 teismas pažymi, kad nors joje nenurodytas valandų skaičius, tačiau skaičiuojant pagal ofertoje nurodytą tarifą matyti, kad sąskaita išrašyta už 162 valandas, taikant 9 Eur už valandą tarifą (1458/9) ir pridedant PVM. Šiame sprendime jau konstatuota, kad labiau tikėtina, jog šalys buvo susitarusios dėl vienintelio 9 Eur už techninę valandą tarifo už bet kuriuos atsakovės užsakymu ieškovės darbuotojų atliekamus darbus. Atsižvelgdamas į tai, teismas kritiškai vertina ieškovės poziciją apskaičiuoti už 2019 m. kovo mėn. mokėtiną sumą pagal darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, o ne technines valandas, nes toks atsiskaitymo už darbus apskaičiavimas neatitinka šalių susitarimo. Atsakovė pateikė teismui grafiką, pagal kurį ieškovės darbuotojai 2019 m. kovo mėn. dirbo 124 technines valandas. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas D. M. nurodė, kad būtent jis apskaičiuodavo išdirbtas technines valandas. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu, todėl ieškovei už 2019 m. kovo mėn. priteistina 1 116 Eur (124x9) už suteiktas paslaugas, pridedant 234,36 Eur PVM, iš viso 1 350,36 Eur.
Taigi bendras atsakovės įsiskolinimas ieškovei už suteiktas paslaugas yra 10 127,7 Eur, kuris priteistinas nagrinėjamoje byloje.
Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų
Delspinigiai – viena iš netesybų formų (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Kaip minėta, rašytinės formos sutarties, šalims pasirašant vieną dokumentą arba apsikeičiant kiekvienos iš šalių pasirašytais dokumentais, dėl ginčo darbų tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė nagrinėjamoje byloje yra sumokėjusi 277 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 68,16 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (DOK-43688), taigi ieškovė iš viso 345,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nors atsakovės atstovas teismui pateikė (DOK-28187) keturias PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už jo suteiktas teisines paslaugas, tačiau savo sąskaitos išrašu pagrindė tik vienos iš jų apmokėjimą, t. y. 2019 m. liepos 1 d. sąskaitos-faktūros Serija AB19 Nr.012 1 517,70 Eur sumai. Todėl nagrinėjamu atveju skirstytinos būtent šios 1 517,70 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Dėl kitų trijų sąskaitų teismas pažymi, kad vien atsakovės atstovo išrašytų sąskaitų faktūrų, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių atsiskaitymo pagal šias sąskaitas realumą, nepakanka atsakovės turėtoms išlaidoms teisinei pagalbai pagrįsti.
Ieškinyje buvo pareikšta reikalavimų 10 621,32 Eur sumai, iš jų, patenkinta reikalavimų 10 127,70 Eur sumai. Taigi patenkinta 95 procentai reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 327,90 Eur (345,16x0,95) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 75,89 Eur (1 517,70x0,05) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovei iš atsakovės priteistina 252,01 Eur (327,90-75,89) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Energy Service“ 10 127,70 Eur (dešimties tūkstančių vieno šimto dvidešimt septynių eurų septyniasdešimties centų) skolą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Landas“.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Energy Service“ 252,01 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus vieną centą) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Landas“.
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-191-1030/2020 (ankstesnis Nr. e2-6583-1030/2019) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Landas“ turto areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.