Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1280-653/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
2A-1280-653/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15464-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
D. Š., G. Š.
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1280-653/2013Proceso Nr.2-01-3-15464-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.2, 50.11.2, 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl 2012-04-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams D. Š., G. Š. dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė nutraukti nuomos teisinius santykius tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir D. Š. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovą D. Š. ir G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., su jiems priklausančiu turtu iš minėto buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti iš atsakovo 501,80 Lt skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuomos mokesčio nemoka, už vandenį, energiją bei komunalines išlaidas nemoka, gyvenamųjų patalpų neprižiūri, butas paverstas landyne, patalpos apleistos, patalpos nešildomos, pažeidžiamos priešgaisrinės tvarkos taisyklės, todėl nuomos santykiai turi būti nutraukti.

Atsakovas ir atsakovės G. Š. įstatyminis atstovas D. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2012-04-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: nutraukti nuomos teisinius santykius tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir D. Š. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui iš atsakovo D. Š. 476,79 Lt skolos, 25,01 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 501,80 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-10-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų; iškeldinti atsakovą D. Š. su visu jam priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nustatyti 1 mėnesio terminą pašalinti šiuos daikto valdymo pažeidimus; kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovo D. Š. ir jo nepilnametės dukters G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota šiuo adresu. Atsakovas teismui nurodė, kad šiuo metu su vaiku bute negyvena, anksčiau gyveno, už buto nuomą mokėjo, kai kurie jo daiktai bute yra likę. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai (LR CK 6.575 str. – 6.578 str.).

Byloje nustatyta, kad nuomininkas savo įsipareigojimų nevykdė – už buto nuomą nemokėjo, netinkamai naudojo patalpas, butas apleistas, šaltuoju metų laiku nešildant buto, bloginama jo būklė. Atsakovo įsiskolinimas už buto nuomą nuo 2011-06-01 iki 2012-01-31 sudaro 476,79 Lt.

Byloje nustačius, jog atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio, patalpų neprižiūrėjo, jos tapo netinkamos gyventi, teismas nutraukė šalių nuomos santykius, o atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iškeldino iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Išanalizavus byloje esančius dokumentus – Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, aktą, gyvenamųjų patalpų nuotraukas, taip pat remiantis atsakovo parodymais, teismas padarė išvadą, kad nepilnametė minėtose patalpose negyvena ir jokių vaiko daiktų bute nėra, todėl reikalavimą dėl G. Š. iškeldinimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – atmesti ieškinį dalyje dėl atsakovo iškeldinimo.

Apeliantas nurodė, kad nesutinka su sprendimo dalimis, kuria nutraukti nuomos santykiai. Šiuo metu, apelianto teigimu, jis su savo dukra G. Š. gyvena ginčo bute. Žiemos metu bute gyventi galimybės nebuvo, nes ten labai šalta. Nurodė, kad kito būsto apeliantas neturi, jis yra socialiai remtinas asmuo. Iškeldinus atsakovą, būtų iškeldinta ir jo duktė, nes ji neturės kur gyventi. Šiuo atveju iškeldinimas yra neadekvati priemonė. Apeliantas nurodė, kad planuoja padengti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ginčo būstas yra reikalingas kitiems asmenimis. Apeliantas pažymėjo, kad nebuvo ištirtos aplinkybės, kad šiuo metu dukra gyvena kartu su atsakovu, o su Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada nesutinka. Taip pat apeliantas nurodė, kad šiuo metu situacija iš esmės pasikeitė – įsiskolinimas padengtas. Bute šiuo metu yra G. Š. asmeninių daiktų.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad G. Š. bute negyvena ir jokių vaikų daiktų bute nėra. Savivaldybė, valdant jų turimą turtą, privalo teikti prioritetą asmenims, laukiantiems eilėje būstui išsinuomoti, o ne tiems nuomininkams, kurie netinkamai vykdo nuomininko pareigas ir piktnaudžiauja teise. Asmenų, kurie įrašyti į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašas kiekvienais metais tvirtinamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kurį ieškovas pateikė kartu su ieškiniu. Šie sąrašai yra viešai skelbiami. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, kad jis yra socialiai remtinas. Atsakovas susirūpino buto tvarkymu tik po ieškinio teismui pateikimo. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos, užtikrinančios vaiko teisę turėti būstą, įpareigoja vaiko teisių apsaugos tarnybas rūpintis, kad vaikai neliktų be būsto, jei to neužtikrina tėvai.

Apeliacinio teismo pavedimu Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodyta, jog D. Š. su sugyventine O. R. ir dukra G. Š. gyvena ginčo bute. Nepilnametei sudarytos patenkinamos sąlygos ugdymui ir poilsiui. Realiai šeima minėtame bute šiuo metu gyventi negali, nes būste atjungta elektra, reikalingas remontas. Pasak apelianto, šeima laikinai gyvena (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvai šiuo metu nedirba, vaikas ugdomas namuose. Atsakovas teigė, kad norėtų sudaryti buto nuomos sutartį, atlikti remontą ir gyventi pastoviai. Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad šeimos iškeldinimas gali pažeisti nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės (sutarties nutraukimo) proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Ieškinys buvo grindžiamas dviem pagrindais: dėl nuomininko prievolės mokėti buvo nuompinigius ir mokesčius už komunalines paslaugas nevykdymo bei dėl to, kad nuomininkas ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį (CK 6.611 str.).

Apeliantas nenurodė jokių argumentų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovas netinkamai naudojo patalpas, kad butas apleistas, kad šaltuoju metų laiku butas nešildomas, bloginama jo būklė. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios nuotraukos ir buto patikrinimo aktai. Apeliacinio teismo vertinimu toks netinkamas nuo paties atsakovo valios priklausantis atsakovo elgesys, akivaizdus nesirūpinimas gyvenamąja patalpa, jos būklės bloginimas, pažeidžia esmines turto savininko teises. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, taip pat apeliantui neginčijant aplinkybės, kad jis nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemokėjo būtinų mokesčių, teismo atsisakymas ginti savininko teises paneigtų sąžiningo sutarčių vykdymo principus, suteiktų apeliantui galimybes piktnaudžiauti, išvengiant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ir kartu pažeistų kitų į socialinį būstą pretenduojančių asmenų interesus. Apelianto argumentas, kad neįrodyta, jog ginčo būstas yra reikalingas kitiems asmenimis, atmestinas, nes vieši duomenys apie busto laukiančių asmenų eilę, kurių šaltinis nurodytas ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, patvirtina, jog egzistuoja didelis socialinio busto poreikis, todėl ginčo butas gali būti suteiktas kitiems asmenimis.

Be to, bylos duomenimis atsakovas ginčo bute nuolat negyveno, nors formaliai savo ir vaiko gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje atsakovas pareiškė, kad su ieškiniu jis nesutinka, nors bute nei jis, nei vaikas negyvena (b.l. 81). Iš apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad tik po pirmosios instancijos teismo spendimo priėmimo atsakovas su dukra apsigyveno ginčo bute, nors realiai šeima ginčo bute gyventi negali dėl netinkamos buto būklės, sąlygotos apelianto nesirūpinimu butu. Toks atsakovo elgesys negali būti pripažintas sąžiningu, o deklaratyvūs teiginiai, kad jis siekia gerinti apleistų patalpų būklę, atlikti bute remontą nėra pagrįsti įrodymais bei nepateisina nustatytą tęstinį savininko teisių pažeidimą, atsakovui nesiimant jokių priemonių pažeidimui pašalinti. Dėl šių motyvų faktas dėl skolos sumokėjimo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nesudaro pagrindo išsaugoti atsakovo teises į ginčo butą.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (pvz., Buckley v. United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, § 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; Gillow v.United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Teisėjų kolegija mano, kad, nežiūrint į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė buto nuomos teisiniai santykiai, byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto ir jo vaiko tęstinio, glaudaus ryšio su ginčo butu, nes šeima faktiškai nelaikė šio buto savo namais, šiame bute nuolat negyveno, nesirūpino butu. Akivaizdu, kad gyvenamosios vietos deklaravimas neatitiko faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos , o apsigyvenimas bute tik po bylos išnagrinėjimo neįrodo bylai svarbių aplinkybių, rodo tik atsakovo nesąžiningumą. Taigi, pagal Konvencijos 8 straipsnį atsakovo teisės į būstą negali būti ginamos.

Kita vertus, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra socialiai remtinas asmuo, atsakovas nesirėmė šia aplinkybe ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neteikė su tuo susijusių įrodymų, todėl nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka atsisakoma priimti naujus įrodymus (CPK 314 str.). Kita vertus, apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikta darbingumo lygio pažyma (b.l. 142) neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, nes jos galiojimas pasibaigęs 2010-01-06, taip pat bylos duomenimis atsakovas turi galimybę dirbti ir dirbo (b.l. 56). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad butas atsakovui buvo išnuomotas kaip socialinis būstas.

Bylos nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pripažinti nuomos santykių nutraukimą proporcingu, ginant teisėto būsto savininko (ieškovo) teises. Priešingu atveju būtų užkrauta savininkui nepakeliama našta rūpintis visuomenėje sunkiau prisitaikančiais asmenimis ir tai iš esmės galėtų lemti ieškovo konvencinės teisės netrukdomai naudotis nuosavybe pažeidimą (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis) (pvz. mutatis mutandis, Matheus v. France, no. 62740/00, 31 March 2005). Be to, minėtos aplinkybės, jog šeima nuolat ginčo bute negyveno, kad turėjo galimybę gyventi kitur, atsižvelgus į tai, jog vaiko motinos gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu (b.l. 90) ir apeliantas neneigia, kad vaiku rūpinasi, jį augina, su vaiku gyvena ir vaiko motina, patvirtina, kad atsakovo iškeldinimas iš buto nepažeistų vaiko teisių.

Būtent tėvai pirmiausia privalo rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos auklėti, globoti, išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. Z. skundą, bylos Nr. 3K-3-201/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-580/2006; kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaiko tėvai dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savo vaiku, todėl minėtų pareigų našta piktnaudžiaujant socialiniu statusu negali būti perkelta vien tik valstybei. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija nesiremia Vaikų teisių apsaugos skyriaus apeliacinės instancijos teismui pateikta išvada.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

2012 m. balandžio 27 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana ŽukauskienėVytautas Zelianka