- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-13
- Bylos Nr.
- 1-2197-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05288-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Kaltinamasis
- T. Ž.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis tris vaikus (iš kurių vienas nepilnametis), turi įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. T. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. vasario 10 d., apie 21.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Šiais savo veiksmais T. Ž. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. Ž. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir paaiškino, kad tą vakarą jo sutuoktinė atvyko traukiniu, ji pasiėmė iš Švenčionėlių ir jie kartu grįžo namo. Parkuodama automobilį sutuoktinė pastatė automobilį per arti kito automobilio, dėl to jis išlipo iš automobilio, o sutuoktinė perlipo iš vairuotojo pusės į keleivio pusę ir tokiu būdu išlipo iš automobilio. Jo sutuoktinė neužtraukė rankinio stabdžio, dėl to automobilis ėmė riedėti, todėl jis puolė prie automobilio ir kaire ranka užraukė rankinį stabdį. Sutuoktinė įlipo į automobilį, vairuotojo durelių atidaryti nebuvo galima, kadangi stovėjo per arti kito automobilio. Šalia stovėjo kaimyno „Volvo“. Jis rodė sutuoktinei kaip išvažiuoti iš stovėjimo vietos ir vėliau sutuoktinė persiparkavo kitoje vietoje. Jis perėjo į ten pėsčias. Tuomet atbėgo kaimynas, pasakė, jog iškvietė policiją ir liepė jos laukti. Tuo metu už vairo buvo jo sutuoktinė. Kai užtraukė automobilio rankinį stabdį kaire ranka, jo sutuoktinė buvo dar lauke, po to jis atsiraukė ir jo sutuoktinė sėdo prie vairo. Dėl jo traumos – nutrūkusios rankos sausgyslės – su ta ranka nieko negali daryti, negali rankos pasukti atgal. Rankos traumą patyrė statybose, tikslios datos neprisimena, buvo penktadienis. Dabartinis įvykis įvyko po dviejų savaičių, dar buvo atlikta operacija prieš dvi savaites. Įvykio dieną jo ranka dar buvo laisva, nes nežinojo jog ji negali būti laisva, dar nebuvo kreipęsis į gydytoją. Pirštai judėjo, tačiau persėsti į keleivio sėdynę jis negalėjo, nes negalėjo remtis ta ranka, jautė skausmą. Tarpas tarp kito automobilio (kuris priklausė taip pat jam) buvo toks, kad negalėjo atidaryti vairuotojo durelių. Pamačius, kad per arti pastatė automobilį, jis išlipo iš automobilio, jo sutuoktinė perlipo į keleivio sėdynę ir išlipo per keleivio duris. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė nuotrauką (t. 1, b. l. 27). Sutuoktinė parkavosi priekiu, pastatė automobilį labai arti automobilio „Mazda“, priekyje stovėjo kaimyno automobilis „Volvo“. Priekyje stovėjo automobilis „Volvo“, dėl to sutuoktinė kelis kartus pavažiavo pirmyn-atgal, nes norėjo išvažiuoti, jis tuo metu buvo ant gatvės ir padėjo jai nurodydamas kaip išvairuoti. Automobilio „Fiat“ pažeidimai padaryti automobilio priekyje, o ne gale, automobilis „Fiat“ važiuodamas priekiu kliudė automobilį „Mazda“, kliudė tą dalį, kuri užfiksuota nuotraukoje. Padaryti pažeidimai ne tuomet kai parkavosi, bet tuomet kai neužtraukė rankinio stabdžio ir nuriedėjęs automobilis atsitrenkė į automobilį „Mazda“. Jo sutuoktinė buvo gatvėje, tai jis ranka užtraukė rankinį stabdį. Kai ėjo užtraukti automobilio rankinio, nurodė, jog nebuvo įkėlęs kojos į automobilį. Atvykus į Vilnių prie namų, į vairuotojo sėdynę jis nebuvo atsisėdęs. Parkavimasis netruko ilgai, sutuoktinė 2-3 kartus pavažiavo į priekį-atgal ir vėliau prisiparkavo kitoje vietoje. Pradžioje parkavosi automobilių aikštelės priekyje, o vėliau perstatė į tolimesnę vietą, į kurią jis nuėjo pėsčias. Kai grįžo į Vilnių, jo sutuoktinė nebuvo išlipusi iš automobilio, ji parkavosi, o kai prisiparkavo jie abu išlipo, vėliau ji dar kartą įlipo parkuotis. Nebuvo taip, kad jis būtų vairavęs automobilį, o sutuoktinė būtų jam reguliavusi kaip prisiparkuoti. Prisiparkavus kitoje vietoje atėjo kaimynas V. M. (V. M.) ir pradėjo sakyti, jog vairavo neblaivus ir iškvietė policiją, sakė jog matė, kad padarė avariją. Turėjo su savimi butelį alaus, jį automobilyje išgėrė. Atvykus policijai jį pasikvietė, jiems pasakė jog nevairavo. Sutuoktinė jo patvirtino, jog jis nevairavo. Jį policijos pareigūnai ėmė provokuoti, o jis toliau jiems sakė jog nevairavo. Tuomet patikrino jo neblaivumą. Iki įvykio buvo dienos metu, apie 14 val. vartojęs vyno su kaimynu iš Švenčionėlių, išgėrė daug vyno, degtinės jis negeria. Policija buvo atvykusi apie 22 val. Į Vilnių grįžo su sutuoktine, kuri traukiniu atvyko jo pasiimti iš Švenčionėlių; jis neprašė sutuoktinės atvažiuoti jo paimti iš Švenčionėlių, ji pati nutarė tą padaryti. Automobilis „Fiat“ buvo su juo Švenčionėliuose, o automobilis „Mazda“ stovėjo prie namų Vilniuje. Nepaisant traumos, jis su automobiliu vyko į Švenčionėlius. Iki įvykio visiškai nevartojo alkoholio 4 mėnesius, kartais pavartoja 2-3 buteliukus alaus po 1-2 kartus per savaitę. Daug metų yra pradirbęs vairuotoju, dėl to negali vartoti alkoholio. Tą dieną vartojo su kaimynu alkoholį, nes senai nebuvo buvęs Švenčionėliuose, kur tvarkė reikalus. Atvyko į Švenčionėlius tos dienos ryte būdamas blaivus, alkoholį įsigijo parduotuvėje. Iki nagrinėjamo įvykio dėl rankos traumos jau buvo kreipęsis į medikus, 7 dieną kreipėsi į medikus, o 10 dieną buvo nagrinėjamas įvykis. Sutuoktinė vairuoja 2-3 kartus per metus, jai buvo nupirktas automobilis važinėti į darbą. Jis ir sutuoktinė neprašė kaimyno kviesti policijos, pats kaimynas atėjo ir pasakė, jog iškvietė policiją. Kai kaimynas atėjo, sutuoktinė buvo prie vairo. Sutinka su jam nustatytu 2,01 promilės neblaivumu. Įvykio aplinkybes prisimena gerai, nepaisant to, kad buvo neblaivus, jis nesėdėjo už vairo. Nurodė, kad 22 val. vakaro lauko apšvietimas buvo prastas, buvo žiemos metas. Prie namų yra gavęs raštelius dėl netinkamo automobilio parkavimosi, nes negalima statyti automobilio prie 2 ir 3 laiptinių – ten gyvenantys iš priešingo namo yra susižymėję vietas numeriais, o ties 1 laiptine kurioje gyvena, yra statoma daug automobilių. Jam prisiparkavus vienoje vietoje, kaimynas yra sakęs jog už tai pradurs automobilio padangas. Sutuoktinė parkavosi automobilį prie 2 laiptinės ir tuo metu atėjo kaimynas, jo anksčiau nebuvo matęs. Kaimynas galėjo piktintis, kad jis parkavo automobilį toje vietoje. Niekada nestato automobilio prie 2 ir 3 laiptinių, parkuojasi priekyje aikštelės, kur stovi jo kitas automobilis. Kaimynas gyvena 2 laiptinėje. Kaimynas matė, jog buvo girtas, dėl to taip pasakė policijai. Jo sutuoktinė pareigūnams patvirtino, jog ji vairavo (t. 2, b. l. 2-5).
4. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 13 d. apklaustas kaltinamasis T. Ž. nurodė, kad jam priklauso automobilis „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešime apie įtarimą nurodyta, kad 2025 m. vasario 10 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini) aikštelėje vairavo šį automobilį būdamas neblaivus. Tačiau su tuo visiškai nesutinka, nes jokio automobilio jis nevairavo, o išgėręs buvo. Gėrė dienos metu Švenčionėliuose, kur turi kitą butą. Vakare atvyko jo žmona J. Ž. jį paimti, nes buvo išgėręs ir negalėjo vairuoti savo automobilio, su kuriuo ten buvo atvykęs. Prieš tai buvo susiskambinęs su žmona. Žmona atvažiavo su traukiniu, prie apklausos prideda traukinio bilietą. Žmona buvo blaivi, ji atvyko ir su jo automobiliu „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vežė namo. Ji vairavo automobilį, o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Vakare, tikslaus laiko nepamena, gali būti toks, koks nurodytas pranešime apie įtarimą, jie atvyko į kiemą. Žmona pradėjo parkuoti automobilį, į laisvą vietą, kuri buvo prie kito jam priklausančio automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Parkuodamasi ji suprato, kad yra mažai vietos išlipti (vairuotojo pusėje), tada sustabdė automobilį, tačiau variklio neišjungė, o jis išlipo iš automobilio tam, kad ji per jo (keleivio pusę) galėtų išlipti. Išlipdama žmona neužtraukė rankinio stabdžio ir paliko laisvą pavarą, o variklis buvo vis dar įjungtas, automobilis pradėjo riedėti į priekį ir tuo metu, riedėdamas užkliudė jo kito automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dešinę pusę. Kai tai pamatė, jis greitai atsisėdo į keleivio sėdynę ir iškarto užtraukė rankinį stabdį. Pabrėžia, kad jis nebuvo atsisėdęs į vairuotojo sėdynę. Užtraukus rankinį, mašina neberiedėjo, žmona vėl per keleivio sėdynę įlipo ir atsisėdo į vairuotojo sėdynę, o jis atsisėdo šalia jos į keleivio priekinę sėdynę, po ko išvažiavo parkuoti automobilio tame pačiame kieme, tik kitoje vietoje. Tuo metu, kai žmona jau prisiparkavo ir jie abu išlipo iš automobilio, prie jų iš galo privažiavo kaimynai, kurie gyvena kitoje laiptinėje, vyras su žmona, kurie jiems pasakė, kad iškvietė policiją ir liepė niekur neiti. Jis paklausė kodėl jie taip padarė, jie atsakė, kad jis buvo girtas, jis jiems atsakė, kad juk ne jis vairavo mašiną, tačiau jie pasakė, kad vairavo jis, jie matė ir matė kaip užkabino kitą automobilį. Jis bandė jiems aiškinti, kad užkabintas automobilis yra jo, tačiau jie nesiklausė ir liepė laukti policijos. Automobilyje su kuriuo važiavo, t. y. „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apie pusę litro alaus, kol laukė pareigūnų, jis alų išgėrė. Atvykus pareigūnams viską papasakojo, buvo tikrintas jo blaivumas. Tikrino du kartus, prisimena, kad vienas pūtimas buvo maždaug 2,50 promilės, kitas – 2,01. Nors jo automobilis buvo paliktas kieme, pareigūnai jį vis tiek išvežė į aikštelę. Nori pasakyti, kad su tais kaimynais nuolat konfliktuoja dėl automobilių parkavimosi vietos. Jų kieme vietos nėra išpirktos ar sužymėtos, kaimynai galvoja, kad tam tikros vietos priklauso tik jiems ir kiti į jas statyti automobilių negali. O jie gyvena daugiabutyje, kuriame yra trys laiptinės, todėl visi parkuojamės ten, kur yra laisva vieta. Kartais būdavo taip, kad pastatydavo savo automobilį į tą vietą, kurioje kaimynai mano, kad tai yra tik jų vieta. Dėl to rasdavo už mašinos valytuvų užkištus lapelius, vieną iš jų atsinešė ir prideda prie apklausos. Kas tiksliai parašė tą raštelį pasakyti negali, galbūt tai ne tie kaimynai (vyras su žmona), kurie iškvietė policiją 2025 m. vasario 10 d., gali būti kiti kaimynai. Kituose rašteliuose jam grasino perdurti padangas, irgi tiksliai nežino kurie tai kaimynai, tačiau daugiau jokių raštelių išsaugojęs nėra. Mano, kad šis įvykis ir tai, kad jie iškvietė policiją gali būti kaimynų kerštas dėl parkavimosi vietų iš anksčiau (t. 1, b. l. 121–124).
5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Ž. nurodė, kad 2025 m. vasario 10 d. vakare dukrai buvo suplanuotas susirinkimas, ji dirbo iki 16 val., o vyras tuo metu buvo Švenčionėliuose, kur jie turi butą. Sutuoktinis griuvo ir jam trūko sausgyslė, buvo pamiršęs vaistus namuose. Kai planavo eiti į susirinkimą, suprato, kad vyras yra išgėręs, dėl to nusprendė neiti į susirinkimą, nusipirko traukinio bilietą ir išvyko parsivežti vyrą namo. Kai atvažiavo į kiemą buvo labai nusiminusi ir pikta, kad sutuoktinis taip pasielgė ir ji nenuėjo į susirinkimą. Tuo metu jai paskambino nepilnamečiai vaikai (dukra su anūke) prašė greičiau grįžti namo, nes jiems buvo baisu, pasakė jog tuoj grįš namo. Jie turi du automobilius, juos laiko šalia namų, o ten turi problemų su parkavimu. Vienas jų automobilis stovėjo aikštelėje šalia stovėjo kaimynų automobilio, bet per arti kito jų automobilio. Nusprendė parkuotis šalia jų kito automobilio, bet suprato, kad per mažai vietos, todėl kai per arti privažiavo, jai prasidėjo panika. Ji turi klaustrofobiją, bijo būti uždaroje patalpoje, pradėjo prašyti sutuoktinio išlipti iš automobilio. Paskambino vyresniajai dukrai, paprašė jos ateiti padėti parkuotis. Jai bekalbant su dukra ėmė riedėti automobilis, ji nežinojo ką daryti. Sutuoktinis įlipo į keleivio vietą ir užtraukė rankinį stabdį. Dukra jai pasakė, kad yra kita laisva vieta. Praeityje yra turėjusi problemų su parkavimosi aikštele, nes kartą jai kaimynė pasakė jog vietos yra skirtos tik namo gyventojams ir ten jos yra išpirktos, vėliau seniūnijoje aiškinosi, kad tokių vietų jų rajone nėra, bet kaimynė jai buvo prigrasinusi pradurti padangas. Tą vakarą prie jos priėjo agresyvus vyras, kuris yra jų kaimynas, klausė jos ar ji girta, jam atsakė jog ne, buvo pasimetusi tuo metu. Nurodė, kad asmuo pribėgo prie jų automobilio durelių, ėmė jas atidarinėti, tiksliai neprisimena ką tuo metu sakė, bet klausė jos ar ji girta, sakė ar ji supranta jog sukėlė eismo įvykį, į tai ji bandė asmeniui paaiškinti, jog abu automobiliai priklauso jiems. Sutuoktinis bandė su tuo asmeniu kalbėtis, bet asmuo pradėjo šaukti jog iškvies policiją. Priėjus vyrui jie ėmė kalbėtis, neprisimena apie ką kalbėjosi ir ką veikė, tuo metu jai dažnai skambino dukra. Prisimena, kad sutuoktinis su kaimynu buvo netoli, bet tiksliai negali pasakyti nes jai tuo metu buvo panika. Vėliau nurodė, kad kai priėjo kaimynas ir atidaręs dureles klausė jos ar ji yra girta, jos sutuoktinis tuo metu ėjo link jų automobilio į kitą parkavimosi vietą Vėliau patikslino, kad galbūt kaimynas nebuvo toks agresyvus, tačiau ji išsigando, jog asmuo ateis ginčytis, žinojo jog gyvena toje laiptinėje, niekada su juo nėra bendravę, jo nepažįsta. Konfliktinių situacijų nėra turėję, laiptinėje su niekuo nebendrauja. Atminties sutrikimų ji neturi, tik aukštą kraujo spaudimą. Tam tikrų įvykio aplinkybių neprisimena dėl tuo metu patirto šoko. Nurodė, kad po pokalbio su kaimynu, kaip atsakingi piliečiai, nenorintys pažeidinėti įstatymu, suprato, kad net ir pažeidus savo automobilį, jog negali palikti įvykio vietos. Pasakė kaimynui daryti ką nori jog tik greičiau būtų, nes norėjo grįžti namo pas vaikus ir tuo metu jautėsi blogai. Policijai atvykus, sutuoktinis sėdėjo keleivio pusėje, o ji sėdėjo vairuotojo vietoje. Ji padavė pareigūnams raktelius, pasakė jog darytų ką nori, ji nori grįžti pas vaikus į namus. Naktį jai buvo bloga savijauta, nuo spaudimo vartoja vaistus, ryte negalėjo išeiti į darbą, privalėjo kreiptis į policiją, turėjo tam tikrą laiką nedarbingumą. Sutuoktinis turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, daug metų dirbęs vairuotoju, neturėjo nė vieno pažeidimo, neturėjo tyčios taip elgtis. Į automobilį buvo įlipusi per priekines keleivio dureles, nes automobilis stovėjo per arti kito automobilio. Kai parkavosi automobilį pirmą kartą, ji buvo už vairo, sutuoktinis buvo keleivio sėdynėje, jo paprašė išlipti ir vėliau parkavosi viena. Nežino kiek laiko atvykus į kiemą parkavosi. Patikslino, kad sutuoktinis buvo 2 kartus įlipęs ir išlipęs iš automobilio – vieną kartą, kad ją išleistų iš automobilio, o antrą kartą kai automobilis riedėjo, ji tuo metu buvo nuo automobilio iki 2 m atstumu, kalbėjosi su dukra ir nežinojo ką daryti. Vyras įlipęs per keleivio pusę užtraukė rankinį. Kai sutuoktinis sustabdė automobilį, ji nematė jo veiksmų, jos tikslas tuo metu buvo pastatyti automobilį ir kuo greičiau grįžti namo pas vaikus. Tą dieną vyko į Švenčionėlius, turėjo traukinio bilietą 17 val. kelionei. Neklausė sutuoktinio kiek jis išgėrė, to nenorėjo žinoti, pyko ant jo dėl gėrimo, nes jam tuo metu skaudėjo ranką ir jis vartojo vaistus. Atvyko į Švenčionėlius su tikslu jį parsivežti namo – jis atsisėdęs automobilyje beveik visa laiką pramiegojo. Kelionės metu iš Švenčionėlių į Vilnių metu ir parkuojant kieme automobilį nebuvo taip, kad sutuoktinis būtų sėdėjęs vairuotojo pusėje. Nurodė, kad prie namų apšvietimas yra prastas, ten buvo tamsu, neprisimena, jog kažkas būtų stebėjęs kaip jie parkuojasi, ji tuo metu kalbėjosi su dukra. Tuo metu ji skambino dukrai ir prašė atvažiuoti padėti prisiparkuoti, nes ji buvo šoko būsenoje ir suprato, jog kliudys kitą automobilį. Sutuoktiniui vairuoti negalėjo leisti, nes pagal įstatymą negalima vairuoti būnant neblaiviu, todėl ir skambino dukrai. Nežino kodėl tą dieną sutuoktinis vartojo alkoholį. Nurodė, kad vasarį sutuoktinis visai alkoholio nevartojo, nes buvo nukritęs nuo pastolių ir vartojo vaistus. Sutuoktinis yra užsikodavęs ir visai nevartoja alkoholio. Tuo metu vairavo automobilį „Fiat“, juo šeimoje naudojasi visi šeimos nariai – ji su vyru ir dukra. Teisiamojo posėdžio metu apklausiant liudytoja V. M., liudytoja J. Ž. nurodė, kad liudytoją V. M. pamatė tik tuo metu, kai jos pastarasis paklausė ar ji yra neblaivi (t. 2, b.l. 25–26).
6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 19 d. liudytoja J. Ž. nurodė, kad atsisako duoti parodymus, nes jai ši situacija ir atsilankymas policijoje jai sukėlė stresą (t. 1, b. l. 93–95).
7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. nurodė, kad tikslios datos neprisimena, buvo žiema, apie 22 val., su sutuoktine važiuodami namo pamatė, jog vyras ir moteris parkuoja automobilį vietoje, kur yra kalniukas, ties kuriuo yra sunkiau parkuotis. Jis su sutuoktine pamatė tą statomą automobilį, nes negalėjo įvažiuoti į kiemą. Kai įvažiavo į kiemą matė automobilį „Fiat Tipo“. Moteris atidarė duris ir išlipo iš automobilio, kas dar buvo automobilyje nematė. Išlipo vyras, o tada moteris nuvažiavo į kitą vietą. Nurodė, kad jis matė išlipimo momentą, t. y. kaip vyras išlipo iš vairuotojo pusės pro vairuotojo dureles. Automobilis parkavosi priekiu. Tuo metu moteris buvo už mašinos ir bandė reguliuoti kaip statyti automobilį, nes tarp automobilių buvo mažas atstumas, stebėjo jog nekliudytų automobilio. Kai užkabino kitą automobilį, moteris suprato, jog nepavyks išvažiuoti – jis tą matė. Parkuojamas automobilis išvažinėjo atbulomis, t. y. vyras važiavo atbulomis, tuomet iš automobilio išlipo vyras ir įlipo moteris, ji atsisėdo už vairo ir išvažiavo į kitą parkavimosi vietą. Nurodė, kad iš automobilio išlipo vyras, kuris yra posėdžių salėje (t. y. turi omenyje kaltinamąjį). Automobiliui parkuojantis matė, kaip bandant prisiparkuoti moteris reguliavo parkavimosi eigą. Išlipęs vyras buvo girtas, labai svirduliavo, matėsi jog yra neblaivus. Pažymėjo, kad negalėjo iš karto įvažiuoti į kiemą, nes jam trukdė tas kitas automobilis. Šią situaciją pradžioje stebėjo iš savo automobilio, po ko jis buvo išlipęs iš automobilio ir moteris tikrai jį matė, jog jis stebėjo tą situaciją. Lauke jis stovėjo neilgai. Paklausęs rusiškai moters ar reikia pagalbos, į ką ji atsakė neigiamai, vėl atsisėdo į savo automobilį ir toliau stebėjo situaciją. Momentą, kai vyras išlipo iš automobilio ir įlipo moteris, jis stebėjo stovėdamas lauke. Buvo 15-20 m atstumu, matė svirduliuojantį vyrą, dėl to grįžęs į automobilį pasakė sutuoktinei, kad tas vyras yra neblaivus. Taip pat klausė tos moters ar ji yra neblaivi. Kai susitiko su neblaiviu vyru, tas vyras jam bandė kažką sakyti, bet pasakė jog kviečia policiją. Tas vyras jam sakė jog nenori problemų, tą vyrą žmona ramino. Tas vyras svirduliavo, nuo jo sklido kvapas, jautėsi jog yra neblaivus. Moteriai prisiparkavus į kitą vietą iškvietė policiją. Jie su sutuoktine užstojo savo automobiliu tą automobilį. Jis iškvietė policijos pareigūnus, laukė kol jie atvažiuos. Atvažiavusi policija surašė protokolą. Kviesdamas policiją pasakė, kad automobilis bandė parkuotis, girtas vairuotojas vyras užkliudė kitą automobilį ir jog kartu laukia policijos. Policijos laukė sėdėdamas savo automobilio viduje, nes buvo šalta. Automobiliu važiavo su savo sutuoktine, ji taip pat matė šią situaciją. Nurodė, kad tie kas parkavosi matė, jog jis nori įvažiuoti į aikštelę, nes tuo metu stovėjo su įjungtu varikliu, šviesos buvo įjungtos. Jų daugiabučio kieme prie tos vietos yra apšvietimo stulpas, bet apšvietimas nebuvo labai ryškus, tačiau toks apšvietimas pamatyti asmenis netrukdė. Asmuo, kuris reguliavo parkavimą stovėjo priekyje ir užpakalyje, matėsi, jog žmogus prieina prie automobilio, sako „stok, stok, stok“ ir „pavažiuok čia“. Matė, kaip asmuo buvo priėjęs ir sakė kaip važiuoti, po ko matė kaip iš automobilio išlipo vyras. Parkavimasis vyko 2-3 kartus įjungtu varikliu. Nepamena kaip vyras įlipo į automobilį, matė tik kaip vyras išlipo iš automobilio. Vyras išlipo iš vairuotojo pusės ir parkavosi kai jam moteris reguliavo parkavimosi eiga. Nematė kaip vyras sukinėjo vairą – matė tik vyrą išlipantį iš automobilio. Negalėjo supainioti vyro su moterimi. Kaltinamajam T. Ž. paklausus kodėl tuo metu kai matė parkavimosi procesą nepriėjo prie kaltinamojo kai buvo už vairo liudytojas V. M. nurodė, kad pamatęs jog nepavyksta prisiparkuoti, išlipęs iš savo automobilio priėjo prie kaltinamojo sutuoktinės. Tuo metu kaltinamasis jo ir negalėjo matyti, nes buvo prie vairo ir kaltinamasis ėjo nuo tos vietos kur kaltinamojo sutuoktinė negalėjo prisiparkuoti. Nurodė, kad jų namo kieme problemų dėl parkavimosi nėra, retai būna jog visiems automobiliams pakankamai vietų neužtektų. Kieme parkavimosi problemų nėra. Yra kaimynų, kurie ant parkavimosi vietų užrašo buto numerius, bet tai yra nelegalu (t. 2, b.l. 26–28).
8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. nurodė, kad 2025 m. vasario 10 d., apie 22 val. (tikslaus laiko neprisimena, buvo jau tamsu) jis kartu su savo žmona N. M. automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžinėjo namo. Jam vairuojant automobilį ir bandant įvažiuoti į namo (duomenys neskelbtini) kiemą sustojo, nes pamatė, kad parkuojasi automobilis FIAT TIPO, valstybinių numerių neprisimena, tik pamina raides (duomenys neskelbtini). Jų namo kiemas yra gerai apšviestas. Šalia to automobilio stovėjo moteris, jam nepažįstama, kuri reguliavo parkavimosi eigą. Tai buvo nuo jų automobilio apie 10-15 m atstumu. Buvo labai mažai vietos tam automobiliui prisiparkuoti, t. y. jis norėjo prisiparkuoti tarp kieme stovinčių 2-jų automobilių, tarp kurių atstumas buvo labai siauras (mano manymu jeigu būtų prisiparkavęs, tai vargu jis galėtų išlipti). Automobilis parkavosi priekiu (šalia stovinčios transporto priemonės stovėjo taip pat priekių). Tas parkavimosi procesas truko neilgai, matė, kaip vairuotojas bandė kelis kartus įvažiuoti ir išvažiuoti, bet jam sunkiai sekėsi ir kaip jau minėjo, visą eigą reguliavo moteris, kuri buvo prie automobilių. Vienu momentu pamatė kaip automobilis FIAT TIPO, kliudė vairuotojo puse, t. y. šonu, šalia stovinčio automobilio PEUGEOT galinį dešinės pusės bamperį. Tada automobilis FIAT TIPO atbula išvažiavo, jis tuo metu jau lipo iš savo automobilio pasižiūrėti kas įvyko. Tuo metu automobilio FIAT TIPO vairuotojas atidarė dureles (vairuotojo) ir išlipo iš automobilio. Matė, kad jis tame automobilyje buvo vienas. Tada kai išlipo iš savo automobilio ir pradėjo eiti link to vairuotojo, matė, kaip jis išlipdamas svirduliavo, matėsi, kad jis neblaivus. Kaip tik tuo metu moteris, kuri reguliavo parkavimosi procesą, įsėdo už automobilio FIAT TIPO vairo ir nuvažiavo šiek tiek toliau, prisiparkavo kitoje kieme esančioje vietoje, todėl jis skubiau grįžo į savo automobilį ir nuvairavo jį užstatė FIAT TIPO, nes pagalvojo, kad šis automobilis norės šalintis iš įvykio vietos. Kai išlipo iš savo automobilio, iš FIAT TIPO išlipo moteris ir jis nuėjo prie tos moters. Tuo metu kai moteris perstatė automobilį vyras, kuris prieš tai vairavo buvo lauke, kartu į automobilį FIAT TIPO nelipo. Visą tą laiką jo žmona buvo jo automobilyje, tik vėliau išlipo kai jau buvo kviečiama policija. Jis priėjo prie moters, kuri priparkavo automobilį FIAT TIPO, paklausė ar ji blaivi. Ji pasakė, kad blaivi. Tada prie jų priėjo tas vyras, ir tada dar kartą įsitikino, kad jis neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Jis pasakė, kad kvies policija išsiaiškinti dėl padaryto eismo įvykio, tada tas vyras pradėjo jam grasinti, sakė, kad „turėsiu dabar problemų“, o moteris jį ramino. Moteris prašė nekviesti policija, nes tas kitas apgadintas automobilis PEUGEOT priklauso jiems. Jis atsakė, kad tegul aiškinasi policija, nes matė kad kliudė PEUGEOT ir nežinojo, ar kliudė kitą šalia stovintį automobilį, nes tikrai parkavimuisi buvo mažoka vietos. Laukiant policijos iš jo automobilio išlipo N. M., kuri kartu laukė policijos. Laukiant policijos moteris, kuri nuvairavo FIAT TIPO norėjo išeiti, sakė, kad turi mažų vaikų, tai jai pasakė, kad eitų, tačiau ji vis vien niekur nėjo. Visą laiką kol laukė policijos (apie 10-15 min.) vyras, kuris vairavo neblaivus buvo lauke, bandė išeiti namo, bet moteris (kiek suprato jo žmona) liepė jam likti. Jo akivaizdoje po to, kai vyras, vairuodamas automobilį kliudė kitą automobilį, jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Atvykus policijos pareigūnams viską papasakojo, o moteris (to neblaivaus vyro žmona) aiškino pareigūnams, kad ji vairavo automobilį, o ne jos vyras. Norėtų pasakyti, kad toje vietoje, kur parkavosi FIAT TIPO ir kliudė kitą automobilį PEUGEOT, yra nedidelė nuokalnė. Nori pasakyti, kad tikrai matė kaip kliudęs PEUGEOT, automobilio FIAT TIPO variklis buvo įjungtas, jame buvęs vairuotojas – neblaivus vyras išlipo iš vairuotojo pusės, daugiau niekas iš automobilio nelipo, jokių kitų durelių neatidarinėjo. Minėtą vyrą ir moterį nepažįsta, su jais bendrauti neteko. Galimai jie gyvena tame pačiame name, bet su jais neteko bendrauti (t. 1, b. l. 61–64).
9. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. M. nurodė, kad prie jų namo privažiuojant yra kalniukas, jie negalėjo privažiuoti prie savo laiptinės, nes nesuprato kito automobilio veiksmų – automobilis judėjo pirmyn-atgal. Stovėdami suvokė, jog automobilis „Fiat“, tamsios spalvos, numeriai prasidedantis „(duomenys neskelbtini)“, negali atlikti tam tikrų veiksmų. Iš dešinės pusės stovėjo moteris, kuri rankomis stengėsi padėti vairuotojui prisiparkuoti. Taip nusprendė, kad moteris bando padėti prisiparkuoti todėl, mes ji stovėjo nuo jos į dešinę pusę, stovėjo į dešinę nuo savo ir svetimo automobilio, rankomis rodė ką daryti, ten buvo mažai vietos ir norėjo padėti nekliudyti kito automobilio. Ta moteris savo vyrui aiškino, kad ten per mažai vietos ir kam jie ten atvažiavo, ji visą tai girdėjo, nes ta moteris balsu garsiai barė vyrą. Tuo metu suprato, jog tam vyrui nepavyksta prisiparkuoti, dėl to pasiūlė savo sutuoktiniui nueiti padėti. Iš automobilio „Fiat“, kuris parkavosi, iš vairuotojo vietos išlipo vyras. Pati matė kas vairavo automobilį „Fiat“, nes kai automobilis išvažiavo atbulai į jų pusę, tas automobilis buvo dar arčiau jų privažiavęs ir kadangi tai buvo kairė pusė, matė kaip išlipo vyras, kurio ji nepažįsta, bet jis yra teismo posėdžių salėje. Prieš vyrui išlipant iš vairuotojo pusės, automobilis „Fiat“ kliudė šalia stovėjusį automobilį. Nuo jų mašinos iki tos mašinos buvo 10 m atstumas, buvo ten trys apšvietimo stulpai, viskas buvo gerai apšviesta. Viską matė savo akimis, nes buvo nedideliu atstumu, matė kaip kliudė kairįjį šoną kito automobilio, kuris stovėjo iš kairės, dešinį šoną. Kai išlipo iš to automobilio vyras, moteris stovėjo lauke, iš dešinės pusės apėjo mašiną ir sėdo už vairo; ji matė šį momentą. Iš automobilio išlipusio vyro elgesys buvo keistas, matė, jog jis stovi netvirtai ant kojų, svirduliavo. Jos sutuoktinis buvo priėjęs arčiau ir jautė nuo to vyro sklindantį alkoholio kvapą. Tuo metu kai jos sutuoktinis kalbėjosi su tuo vyru, kieme daugiau nieko nebuvo. Kai moteris perstatė automobilį, jos sutuoktinis įlipo į automobilį, nuvažiavo užblokuoti jų automobilio, tuomet tas neblaivus vyras pradėjo jiems žodžiu grasinti ir jie iškart iškvietė policiją. Ji pati visą laiką buvo automobilyje, po to kai išlipo iš automobilio ir pati pajautė nuo to vyro sklindantį alkoholio kvapą bei pamatė neadekvačius jo veiksmus. Atvykusi policija patikrino to asmens neblaivumą alkotesteriu ir patvirtino jo neblaivumą. Policiją kvietė jos sutuoktinis, tokį sprendimą priėmė dėl to, kad nuo iš automobilio išlipusio vyro pajuto alkoholio kvapą ir matė, jog buvo kliudytas kitas automobilis. Tik vėliau paaiškėjo, kad tas kliudytas automobilis yra tų asmenų kitas turimas automobilis. Jie gyvena 2 laiptinėje, pradžioje automobilis „Fiat“ parkavosi arčiau 1 laiptinės, vėliau netoli 2 laiptinės. Grįžus namo apie 22-22.30 val. Kieme būna 2-3 laisvos vietos parkavimuisi. Jie neturi savo užrašytos parkavimosi vietos. Kiek jai žinoma konfliktų dėl parkavimosi nėra buvę, neprisimena, kad dėl parkavimosi būtų tekę aiškintis. Su kaltinamuoju iki tol konfliktų nėra turėję, nes iki šio įvykio jo nebuvo matę, jie prisistatė kaip jų kaimynai (t. 2, b.l. 28–29).
10. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 18 d. liudytoja N. M. nurodė, kad su vyru gyvena (duomenys neskelbtini) (pažymoje nurodytame bute). Namas yra daugiabutis, su 3 laiptinėmis. Kaimynų iš kitų laiptinių praktiškai nepažįsta, nes su jais nebendrauja, su kaimynais nekonfliktuoja. Prie namo yra kiemas su aikštelė automobiliams parkuotis, vietos joje pakanka, labai retai būna, kai trūksta vietų automobiliams, vakarais automobilį priparkuoti įmanoma. 2025 m. vasario 10 d., pirmadienį, apie 22 val. ją vyras su jų automobiliu VW PASSAT parvežė po darbo namo. Jiems įvažiuojant į kiemą, pamatė, kad kieme parkuojasi automobilis FIAT, valst Nr. neprisimena (pamena, kad raidės (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)). Jie tuo metu buvo iki to automobilio apie 10-15 m. Matė, kai FIAT kelis kartus bandė įvažiuoti ir atsitraukinėjo atgal tarp dviejų labai siaurai priparkuotų automobilių (nors aikštelėje buvo dar kelios laisvos vietos), t. y. tas automobilis tarsi blaškėsi (tai į priekį tai atgal), o šalia jo dešinėje pusėje stovėjo moteris, kuri rankomis reguliavo procesą. Vienu momentu jai pasirodė, kad automobilis FIAT, važiuodamas atbulu norėjo išvažiuoti iš tos parkavimosi vietos, o moteris jam rankomis mojavo ir kažką tai šaukė. Tuo metu jos vyras išlipo iš savo automobilio, kad prieiti ir pasižiūrėti kas vyksta. Matė, kaip automobilyje FIAT už vairo sėdėjo vyras (kuris vėliau ir išlipęs buvo iš to automobilio). Tai matė, nes pakankamai gerai yra apšviestas kiemas ir apšvietimo stulpas buvo prie pats tos vietos, kur vyko parkavimasis. Kai jos vyras išlipo iš jų automobilio, tas FIAT automobilis vairuodamas atbulą, sukdamas į kairę kliudė savo šonu kitą priparkuotą automobilį tamsios spalvos (kliudė galinį dešinės pusės bamperį – tą matė kai vėliau buvo išlipusi iš automobilio). Matė, kad po to iškartu vyras, kuris vairavo FIAT, išlipo. Netrukus į automobilį FIAT įsėdo moteris, kuri reguliavo parkavimosi eigą, ir patraukė automobilį FIAT, priparkuodama jį į laisvą vietą prie jų laiptinės įėjimo. Tuo pačiu metu ji jau išlipo iš jų automobilio, o jos sutuoktinis greitai įsėdo į jų mašiną, ir užstatė FIAT, kad negalėtų pasišalinti. Ji priėjo prie jų automobilio ir jai vyras pasakė, kad reikia kviesti policiją. Tuo pačiu metu iš FIAT buvo jau išlipusi moteris, kuri prašė nekviesti policijos ir prie jų buvo priėjęs tas vyras (kiek suprato jos vyras). Aiškiai matė, kad jis buvo neblaivus, kai ėjo link jos svirduliavo, o kai pradėjo kalbėtis ir šaukė, kad jiems bus blogai jeigu kvies policiją. Jautė stiprų alkoholio kvapą ir to vyro kalba buvo nerišli. Jos sutuoktinis pasakė, kad lauks policijos, kuri viską išsiaiškins, o tie žmonės sakė, kad kitas automobilis, kuris buvo apgadintas priklauso jiems. Prieš atvykstant policijai, sutuoktinis padarė abejų automobilių nuotraukas. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jos vyras ir ji viską papasakojo. Tuo pačiu metu nurodė į neblaivų vyrą, kuris padarė eismo įvykį ir pareigūnai toliau aiškinosi su juo ir jo žmona. Dar norėtų pasakyti, kad visą laiką kol matė vyrą, padariusį eismo įvykį (nuo jo išlipimo iš automobilio FIAT per vairuotojo pusę iki atvykus pareigūnams) jis jokių gėrimų negėrė. Su šia šeima jai iki šiol bendrauti neteko (t. 1, b. l. 73-76).
11. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Š. (D. Š.) nurodė, kad gavo pranešimą apie galimai neblaivų asmenį, kuris apgadino kitą automobilį ir bandė šalintis. Atvykus juos pasitiko pranešėjas, t. y. vyro esančio teismo posėdžių salėje, kaimynas ir jiems paaiškino, jog minėtas vyras bandydamas parkuotis automobilį apgadino kitą automobilį. Vėliau paaiškėjo, jog abu tie automobiliai priklauso tai pačiai šeimai. Vyrui buvo patikrintas neblaivumas ir buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės. Vyras aiškino, jog jis nevairavo, moteris taip pat sakė, jog jis nevairavo. Moteris paaiškino, kad atvykus į kiemą jai buvo sunku parkuotis ir bandė prisiparkuoti, bet įvažiavo į kitą automobilį. Kaltinamasis teigė nevairavęs automobilio, to neprisipažino. Atvykęs matę kaltinamąjį ir jo sutuoktinę. Neprisimena ką jiems nurodė juos pasitikęs asmuo, jam davė rašyti rašytinius paaiškinimus. Kaimynas tikrai nurodė, kad matė jog vyras vairavo, buvo išsigandęs, jog gali į jo automobilį įvažiuoti. Pats asmeniškai nematė kaip automobilį vairavo vyras, nes jiems atvykus automobilis jau buvo tvarkingai priparkuotas. Kai jie atvyko, tas vyras sėdėjo automobilyje, bet tiksliai neprisimena kurioje pusėje, nes pirmiausiai juos pasitiko pranešėjas, vėliau to vyro sutuoktinė. Neprisimena iš kurios pusės atėjo moteris, ar ji iš karto išlipo iš automobilio, ar stovėjo šalia automobilio, prisimena jog buvo šalia automobilio. Buvo tuo metu šiek tiek sniego, ar tais šlapdriba. Toliau vyko visas procesas, kaimynas aiškino galėsiantis paliudyti vairavimo faktą. Pats tas vyras nebuvo dingęs iš akiračio, visi buvo įvykio vietoje. Supildė dokumentus. Moteris aiškino, kad vyras yra negeriantis, prašė jų jog jie vyro labai įdėmiai neklausytų. Moteris paaiškino, kad visą kelią iš kaimo ji vairavo, buvo blaivi, o atvykus į įvykio vietą prie namų negalėjo prisiparkuoti automobilio. Aplinkybės visas gerai prisimena, pokalbio metu kai pildė dokumentus moteris ne vieną sykį jiems taip nurodė. Moters jie negalėjo paleisti, prašė pasėdėti ramiai automobilyje ir netrukdyti kaimynams. Kaltinamasis paaiškino, kad tikrai nevairavo. Jis tikrino vyrui neblaivumą. Kai patikrino, parodė rodmenis. Jie buvo su „Body“ kameromis, visas pokalbis įrašytas. Be pranešėjo, moters ir vyro daugiau nieko nebuvo. Kaimynas V. M. paaiškino, jog vairavo vyras, pateikė rašytinius paaiškinimus, tačiau ką tiksliai paaiškino negalėjo nurodyti. Buvo du automobiliai priklausantys vienai šeimai, moters buvo paklausta ar reikia registruoti autoįvykį, į ką jiems atsakė neigiamai, nes abu automobiliai priklauso jiems. Šiek tiek vėliau buvo pastebėtas automobilio pažeidimas ir paklausė ar turės vyrui pretenzijų. Apžiūrėjo automobilį, jis stovėjo kieme – to vyro po kaire, o pranešėjo automobilis stovėjo tiesiai ( t. 2, b.l. 60–61).
12. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 5 d. liudytojas D. Š. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ame skyriuje, yra Vyriausiasis patrulis. 2025 m. vasario 10 d. <...>, apie 21.56 val. iš OVS budėtojo gavo pranešimą apie neblaivų vairuotoją. Nuvyko nurodytu adresu, juos pasitiko vyras kuris matė ir paaiškino jiems situaciją, kad įvažinėdamas į kiemą pastebėjo, kaip labai ilgai parkuojasi automobilis, šalia automobilio stovi moteris kuri rodo kaip parkuotis. Tai buvo neblaivaus vyro už vairo žmona. Taip pat vyras paaiškino, kad matė kaip parkuodamasis vyras nubraukė kitą automobilį. Vėliau paaiškėjo, kad abu automobiliai priklauso neblaiviam vairuotojui, todėl pretenzijų dėl to niekas neturėjo. Todėl pagalvojo, kad pretenzijų niekas neturi, buvo tamsus paros metas, nepadarė įvykio vietos apžiūros, ji padaryta, tačiau apžiūrėtas tik vienas automobilis. Kadangi buvo tamsu, automobilio apgadinimų nepastebėjo, todėl apžiūros protokole nurodė, kad jokių apgadinimų ant automobilio nėra. Juo labiau, nepamanė, kad tai galėtų būti vertinama kaip eismo įvykis, nes abiejų automobilių savininkas yra tas pats asmuo ir deklaracijos jis nepildė. Pareiškėjas sakė, kad vyras akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklinda kvapas. Nuėjo pabendrauti su neblaiviu vairuotoju, jis tikrai akivaizdžiai buvo neblaivus, nekoordinuoti judesiai, sklido kvapas iš burnos. Patikrino blaivumą, neprisimena kiek jis pripūtė, tačiau buvo tikrai daugiau nei 1,51 promilės. Vairuotas automobilis nutemptas į aikštelę, neblaiviam asmeniui įteiktas šaukimas. Dėl įvykio vietos nuotraukų, tas kurias turėjo nusiuntė tyrėjai, daugiau nuotraukų nėra. Tą dieną jo darbo laikas baigėsi 00:00, todėl nepateikė apžiūros nuotraukų ir neįkėlė jų į PRĮR iškarto (t. 1, b. l. 85–88).
13. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. D. nurodė, kad jei gerai prisimena, pats įvykis įvyko 2025 m. vasario 10 d., buvo žiema ir naktis, tikslaus adreso neprisimena, jiems atvykus į įvykio vietą, automobilių vairuotojai buvo išlipę iš automobilių. Pačio automobilio vairavimo fakto nematė. Atvykus matė, jog stovi daug žmonių – gal 4-5 asmenys buvo, prie gyvenamojo namo buvo šurmulys. Atvykus bendravo su kaltinamuoju, bendravimo turinys buvo toks, kad jo paklausė ar vairavo automobilį, pasakė, kad ne. Perklausus ar tikrai nevairavo, nes žmonės matė vairavus. Tada šalia buvusi moteris paaiškino, kad vairavo vyras. Juto alkoholio kvapą bendraudama su kaltinamuoju. Įvykio liudytojai aprašė paaiškinimą, kad įvažiavo ir iš automobilio išlipo vyras, kuris svirduliavo. Remiantis liudytojų paaiškinimais kaltinamajam buvo patikrintas neblaivumas. Kaltinamajam neblaivumą tikrino jos kolega. Neprisimena ar dar kam nors būtų tikrintas neblaivumas. Pareiškėjas ir su juo buvusi moteris patvirtino, jog automobilį vairavo vyras. Pasivedusi į šoną bendravo su moterimi pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai, tuo metu buvo sąmyšis. Moteris teigė, kad vairavo vyras. Kaltinamajam ta moteris buvo kaimynė, tiksliau kas ta moteris buvo neprisimena. Tuo metu buvo dar žmonių, į kurių automobilį įvažiavo, kas ten tiksliai buvo neprisimena. Neprisimena kas buvo šalia kaltinamojo, ji tik su kaltinamuoju vienu kalbėjo. Buvo įvykio vietoje vyrų ir moterų, bet negalėjo tiksliau įvardinti. Ten buvo žmonės rašė paaiškinimą, tarnybinio pranešimo nerado, bet dalis paaiškinimo eina į tarnybinį pranešimą. Neprisimena kieno buvo automobilis, kurį vairavo neblaivus asmuo. Automobilis į kurį įvažiavo buvo lyg tais tamsios spalvos. Jos „Body“ kameros buvo įjungtos. Tai, jog kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, patvirtino du asmenys – vyras ir moteris (t. 2, b.l. 61–62).
14. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 5 d. liudytoja R. D. nurodė, kad <...> 2025 m. vasario 10 d., <...> apie 21.56 iš OVS budėtojo gavo pranešimą apie neblaivų vairuotoją. Nuvyko nurodytu adresu, jas pasitiko vyras kuris matė ir paaiškino joms situaciją, kad įvažinėdamas į kiemą pastebėjo, kaip labai ilgai parkuojasi automobilis, šalia automobilio stovi moteris kuri rodo kaip parkuotis. Vyras taip pat vyras paaiškino, kad matė kaip parkuodamasis vyras nubraukė kitą automobilį. Tai pat sakė, kad tikrai matosi, kad vyras už vairo neblaivus. Vėliau paaiškėjo, kad abu automobiliai priklauso neblaiviam vairuotojui, todėl pretenzijų nebuvo. Pareiškėjas sakė, kad vyras akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklinda kvapas. Nuėjo pabendrauti su neblaiviu vairuotoju, jis tikrai akivaizdžiai buvo neblaivus, nekoordinuoti judesiai, sklido kvapas iš burnos. Patikrino blaivumą, neprisimena kiek jis pripūtė, tačiau buvo tikrai daugiau nei 1,51 promilės. Kadangi pretenzijų dėl automobilio vyras neturėjo, buvo vakaras, tamsu, ji dar pabendravo su pranešėju, suformino kitus dokumentus, o kolega D. Š. nuėjo padaryti automobilio apžiūros. Net nepagalvojo, kad tai galėtų būti eismo įvykis, nes abu automobiliai priklausė neblaiviam vairuotojui. Vairuotas automobilis nutemptas į aikštelę, neblaiviam asmeniui įteiktas šaukimas (t. 1, b. l. 79–82).
15. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo A. I. 2025 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. vasario 10 d., apie 21.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), T. Ž., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 5–13).
16. 2025 m. vasario 10 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta automobilių aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ir joje esantis automobilis Fiat Tipo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio kėbulą apžiūrint išoriškai nėra matomų apgadinimų. Ant automobilio ir automobilio viduje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, niekas nebuvo paimta. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 15–17, 20–23).
17. 2025 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti automobiliai – „Fiat Tipo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, nurodyta, kad automobilis Fiat Tipo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje, ant keleivio durelių matosi daug smulkių baltų linijų (subraižymų), bendras jų ilgis apie 54 cm, aukštis nuo žemės apie 80 cm. Kitų išoriškai matomų apgadinimų automobilio kėbule nėra matoma. Apžiūrimas automobilis Mazda, valst. Nr: (duomenys neskelbtini) automobilio dešinėje pusėje, ant galinio bamperio ir ant kėbulo virš jo matosi daug smulkių baltų linijų (subraižymų). Ant galinio bamperio esančių įbrėžimų aukštis yra apie 12 cm, ilgis apie 19,5 cm. Ant kėbulo esančių įbrėžimų aukštis yra apie 15 cm. Bendras subraižymų aukštis matuojant nuo žemės yra apie 81,5 cm. Kitų išoriškai matomų apgadinimų automobilio kėbule nėra matoma. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 33–35, 25–31).
18. 2025 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame yra užfiksuota kaip V. M. pranešė apie galimai girtą vairuotoją (t. 1, b. l. 37–40).
19. 2025 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai iš 2025 m. vasario 10 d. nagrinėjamo įvykio (t. 1, b. l. 43–50).
20. 2025 m. vasario 18 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas V. M. pateikė nuotraukas, susijusias su nagrinėjamu įvykiu ir užfiksuotas 2025 m. vasario 10 d. (t. 1, b. l. 65–71).
21. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. Ž. pateikė traukinio bilietą, iš kurio matyti, kad 2025 m. vasario 10 d. buvo vykta iš Vilniaus į Švenčionėlius (t. 1., b. l. 125).
22. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. Ž. pateikė lapelį, kurį kaip teigia gavo nuo kaimynų dėl netinkamo automobilio statymo (t. 1, b. l. 126).
23. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. Ž. pateikė (duomenys neskelbtini) E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodyta, kad 2025 m. vasario 7 d. apsilankymo metu nustatyta, kad šiandien (t. y. 2025 m. vasario 7 d.) asmuo nukrito iš 1 m aukščio, susimušė dešinės peties sąnarį, skausmas, judesiai sutrikę (t. 2, b. l. 7).
24. 2025 m. vasario 10 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad T. Ž. 22.23 val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu 22.44 val. buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę – eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali (t. 1, b. l. 51) Pridėti alkotesterio kvitai (t. 1, b. l. 52–53).
25. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Fiat Tipo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – T. Ž. (t. 1, b. l. 56).
26. VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Fiat Tipo“ (2018 m.) vertė – 9 540 Eur su PVM (t. 1, b. l. 57).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
27. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
28. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintų kelių eismo taisyklių 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
29. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad T. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įrodyta BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. Ž. savo kaltės nepripažino. Posėdžio metu nurodė, kad jis automobilio nevairavo, kad sutuoktinei jį parvežus į namus iš Švenčionėlių dėl to, kad jis buvo neblaivus ir jai parkuojantis kieme, jis rodė savo sutuoktinei, kaip parkuoti automobilį, automobilyje jis galėjo būti dėl to, kad sutuoktinei išlipus iš automobilio ji neužtraukė rankinio stabdžio ir jis tą padarė, t. y. kaire ranka užtraukė rankinį. T. Ž. neneigia, kad buvo neblaivus, tačiau neigia, jog jis atliko bet kokius veiksmus, kuriuos būtų galima vertinti kaip automobilio vairavimą. Tokius T. Ž. teiginius teismas laiko kaltinamojo nepasitvirtinusia gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo parodymus paneigia byloje teisėtai surinktų įrodymų visuma. Teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad aplinkybė, jog T. Ž. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, yra nustatyta.
31. Byloje kaltinamojo T. Ž. teiginius, kad tai jis, o ne jo žmona buvo lauke ir rodė kaip pastatyti automobilį, paneigia visų pirma, liudytojų V. M. ir N. M., tiesiogiai mačiusių įvykį, parodymai. Nors kaltinamasis ir gynėjas teigė, kad šių liudytojų parodymai nepatikimi dėl kaimynų ginčo ir nesutarimų, susijusių su parkavimo vietų trūkumu namo kieme. Kaip šią aplinkybę patvirtinantį įrodymą pateikiant į bylą raštelį (t. 1, b.l. 126). Teismas pateiktą raštelį vertina kaip nepatikimą įrodymą dėl to, kad kaltinamojo pateiktas raštelis nėra pasirašytas, nėra datos, nėra jokio adreso, ar kitų nuorodų, kurios leistų tiek identifikuoti jį parašiusį asmenį, tiek susieti liudytojus V. ir N. M. su kaltinamuoju T. Ž. ir daryti išvadas apie tarp jų buvusius konfliktus dėl automobilių pastatymo namo kieme, kas galėtų sudaryti pagrindą abejoti liudytojų parodymais ir teigti, kad jie turėjo pagrindą kaltinamąjį apkalbėti, melagingai liudyti. Teismo vertinimu, T. Ž. nurodytos aplinkybės dėl nesutarimų ir įvairių grasinimų nenustatytos, byloje patikimų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadoms, jog buvo konfliktas tarp T. Ž. ir V. M., nėra. Pažymėtina, kad patys liudytojai V. ir N. M. teismo posėdžio metu neigė, kad pažįsta kaltinamąjį, jo sutuoktinę ar, kad tarp jų iki įvykio būtų buvę konfliktai, nesutarimai ir pan.. Teismas neturi pagrindo remtis vien abejotinos kilmės rašteliu ir jį sieti su liudytojų nusistatymu prieš kaltinamąjį T. Ž. Be to, pats kaltinamasis T. Ž. konkrečių jų galimai konflikto aplinkybių nurodyti negalėjo, referavo į tai, kad jis buvo gavęs daugiau panašaus pobūdžio raštelių, kad gyventojai iš kito namo yra sužymėję vietas stovėjimui, liudytoja J. Ž. teigė, kad buvo pas seniūną dėl šios problemos, kad ji buvo sulaukusi grasinimų pradurti padangas, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie leistų sieti šias aplinkybes su V. M. nėra. Teismo vertinimu, tokių neapibrėžtų ir patikimais duomenimis nepagrįstų kaltinamojo ir jo sutuoktinės teiginių nepakanka, kad liudytojų parodymai, kurie, visų pirma, esminėse aplinkybėse buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, antra, tarpusavyje sutampa ir trečia, juos papildo kiti bylos duomenys, būtų vertinami kaip nepatikimi ir todėl jais nebūtų galima remtis nustatant aplinkybes ir pagrindžiant T. Ž. kaltę.
32. Įvertinus BPC įrašo turinį (2025 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas), kuriame užfiksuota, kaip V. M. skambina į BPC ir praneša, kad mato kieme, kaip neblaivus vyras parkuojasi automobilį ir kaip yra apgadinamas kitas automobilis šio manevro metu, kaip tas vyras yra neblaivus, o šalia yra moteris (t. 1, b. l. 37–40), matyti, kad įraše nurodytos aplinkybės sutampa su V. M. ir N. M. nurodytomis aplinkybėmis juos apklausiant kaip liudytojus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kad kieme parkuojasi būtent vyras V. M. patvirtino vienodai ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose bei teisme posėdžio metu. Jis paaiškino, kad atvykęs į savo namų kiemą pamatė, kaip automobilis „Fiat“ parkavosi priekiu (šalia stovinčios transporto priemonės stovėjo taip pat priekiu). Tas parkavimosi procesas truko neilgai, matė, kaip vairuotojas bandė kelis kartus įvažiuoti ir išvažiuoti tarp dviejų automobilių, bet jam sunkiai sekėsi, kad visą eigą reguliavo moteris, kuri buvo prie automobilių lauke. Vienu momentu pamatė kaip automobilis „Fiat“, kliudė vairuotojo puse, t. y. šonu, šalia stovinčio automobilio galinį dešinės pusės bamperį. Tada automobilis „Fiat“ atbulas išvažiavo, jis tuo metu jau lipo iš savo automobilio pasižiūrėti kas įvyko. Tuo metu automobilio „Fiat“ vairuotojas atidarė vairuotojo pusės dureles ir išlipo iš automobilio. V. M. teigė, kad matė, jog vyras tame automobilyje buvo vienas. Kai išlipo iš savo automobilio ir pradėjo eiti link to vairuotojo, matė, kaip jis išlipdamas svirduliavo, matėsi, kad vyras neblaivus. Kaip tik tuo metu moteris, kuri reguliavo parkavimosi procesą, įsėdo už automobilio „Fiat“ vairo ir nuvažiavo šiek tiek toliau, prisiparkavo kitoje kieme esančioje vietoje. Tokius parodymus V. M. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Jis paaiškino, kad būtent vyras išlipo iš vairuotojo pusės pro vairuotojo dureles. Paaiškino, kad apšvietimas kieme nors buvo vakaras buvo pakankamas, kad galėtų matyti žmones, kieme degė žibintas. Pakartojo, kad automobilis parkavosi priekiu. Tuo metu moteris buvo už mašinos ir bandė reguliuoti, kaip statyti automobilį, nes tarp automobilių buvo mažas atstumas, stebėjo, jog nekliudytų automobilio. Parkuojamas automobilis išvažinėjo atbulomis, t. y. vyras važiavo atbulomis, tuomet iš automobilio išlipo vyras ir įlipo moteris, ji atsisėdo už vairo ir išvažiavo į kitą parkavimosi vietą. Nurodė, kad iš automobilio išlipo vyras, kuris yra posėdžių salėje (t. y. kaltinamasis T. Ž.). Automobiliui parkuojantis matė, kaip bandant prisiparkuoti moteris reguliavo parkavimosi eigą. Išlipęs vyras buvo girtas, labai svirduliavo, matėsi, jog yra neblaivus. Šie jo parodymai atitinka ir BPC skambučių apžiūros protokole užfiksuotą pranešimo turinį, kur V. M. kviečia policiją ir nurodo analogiškas aplinkybes, bei jo raštu pateiktus paaiškinimus (t. 1, b.l. 59). Nors gynėjas kritikavo liudytojo parodymus tuo aspektu, kad šis pasakodamas nurodydavo, jog „suprato“, „taip galvoja, kad galėjo būti“, tačiau teisme vykusios apklausos metu liudytojas buvo paprašytas patikslinti parodymus ir aiškiai nurodyti, ką matė, o ką galvojo, kad mato, todėl šios abejonės buvo pašalintos, liudytojo apklausos metu. Taigi abejoti V. M. parodymais ir dėl jų galimai nenuoseklumo nėra pagrindo, nes liudytojas aiškiai nurodė, kad matė tiek, kaip automobilis judėjo, tiek, kas buvo lauke, tiek, kas išlipo iš automobilio, esminėse aplinkybėse jo parodymai buvo nuoseklūs ir aiškūs, atitinkantys kitus bylos įrodymus. Be V. M. parodymų tiesiogiai įvykį matė ir liudytojo sutuoktinė N. M., kuri važiavo kartu automobilyje. Jos parodymais teismas taip pat neturi pagrindo netikėti. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad matė, kai „Fiat“ kelis kartus bandė įvažiuoti ir atsitraukinėjo atgal tarp dviejų labai siaurai priparkuotų automobilių (nors aikštelėje buvo dar kelios laisvos vietos), t. y. automobilis tarsi blaškėsi (tai į priekį tai atgal), o šalia jo dešinėje pusėje stovėjo moteris, kuri rankomis reguliavo procesą. Ji šį veiksmą stebėjo sėdėdama automobilyje, tuo metu jos vyras išlipo iš savo automobilio, kad galėtų prieiti ir pasižiūrėti, kas vyksta. Liudytoja teigė, kad matė, kaip automobilyje „Fiat“ už vairo sėdėjo vyras (kuris vėliau buvo išlipęs iš to automobilio). Tai matė, nes pakankamai gerai yra apšviestas kiemas ir apšvietimo stulpas buvo prie pats tos vietos, kur vyko parkavimasis. Kai jos vyras išlipo iš jų automobilio, „Fiat“ automobilis vairuodamas atbulą, sukdamas į kairę kliudė savo šonu kitą priparkuotą automobilį tamsios spalvos. Liudytoja matė, kad po to vyras, kuris vairavo „Fiat“, išlipo, netrukus į automobilį „Fiat“ įsėdo moteris, kuri prieš tai reguliavo parkavimosi eigą, ir patraukė automobilį „Fiat“, priparkuodama jį į laisvą vietą prie jų laiptinės įėjimo. Teisme ji paaiškino, kad, automobilis judėjo pirmyn-atgal, suvokė, jog automobilis „Fiat“, negali atlikti tam tikrų veiksmų. Iš dešinės pusės stovėjo moteris, kuri rankomis stengėsi padėti vairuotojui prisiparkuoti. Išvadą, kad moteris bando padėti prisiparkuoti padarė, nes ji stovėjo į dešinę nuo savo ir svetimo automobilio, rankomis rodė, ką daryti, ten buvo mažai vietos, norėjo padėti nekliudyti kito automobilio. Iš automobilio „Fiat“, kuris parkavosi, iš vairuotojo vietos išlipo vyras. Paaiškino, kad matė, kas vairavo automobilį „Fiat“, nes, kai automobilis išvažiavo atbulai į jų pusę, tas automobilis buvo dar arčiau jų privažiavęs, matė kaip išlipo vyras, kurio ji nepažįsta. Teismas, vertindamas šiuos liudytojos parodymus, sprendžia, kad jie papildo liudytojo V. M. parodymus, juos patvirtina, todėl teismas jais remiasi ir konstatuoja, kad nustatyta, jog automobilis „Fiat“ buvo vairuojamas ir iš jo išlipo būtent vyras, kuris atpažintas kaip kaltinamasis T. Ž.. Teismas vertina, kad liudytojos parodymai dėl esminių aplinkybių: kaip judėjo automobilis, kas jį vairavo ir kas iš jo išlipo, o kas stovėjo lauke, yra nuoseklūs, visos esminės aplinkybės sutampa ir papildo liudytojo V. M. parodymus. Abu liudytojai M. patvirtino, kad neturi konfliktų su kaltinamuoju ar jo žmona, su jais nebendrauja ir nepažįsta jų. Teismas nenustatė konkrečių aplinkybių, kurios leistų abejoti šių liudytojų nešališkumu, suinteresuotumu apkalbėti T. Ž. Kaltinamojo versija dėl kieme esančių nesutarimų dėl parkavimo vietų nepatvirtinta abejonių nekeliančiais įrodymais. Pažymėtina, kad liudytojai M. paneigė automobilio pastatymo kieme vietų radimo problemą, teigė, kad, jeigu kažkas kieme ir rezervuojasi vietą tai nėra teisėta. Pats T. Ž. teigdamas, kad V. M. siekia jį apkalbėti, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, įvykių, kurie patvirtintų tarp jųdviejų buvusį konfliktą ir pan., kuris galėtų būti pagrindą veikti tikslingai prieš T. Ž. Liudytojų V. ir N. M. parodymus papildo ir pareigūnų D. Š. ir R. D. parodymai, kad jiems atvykus į įvykio vietą liudytojas V. M. nurodė tas pačias aplinkybes, t. y. kad matė, jog vairavo vyras.
33. Nors kaltinamojo paaiškinimus patvirtina apklaustos jo sutuoktinės J. Ž. parodymai teismo posėdžio metu, tačiau teismas J. Ž. parodymus vertina kaip nepatikimą įrodymą. Pažymėtina, kad ši liudytoja yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl neabejotinai suinteresuota bylos baigtimi, kuri būtų palanki jos vyrui. Visų antra teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodymus duoti atsisakė ir tik teisme, po to kai buvo galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga, liudytoja pateikė savo paaiškinimus, kurie, be kita ko, prieštaravo kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotiems jos teiginiams („duok aš išvairuosiu ir jis išgėręs sėdo už vairo, kad ištiesintų tą mašiną“, „jis parkavosi“) (t. 1, b.l. 43, 44). Pažymėtina, kad liudytojos J. Ž. parodymai teisme nebuvo nuoseklūs, į nepatogius klausimus liudytoja vengė atsakyti, teisindamasi susijaudinimu dėl vykstančio proceso ir bloga savijauta, teigdama, kad nebeprisimena tam tikrų aplinkybių. Liudytoja paaiškino, kad ji važiavusi į Švenčionėlius traukiniu su tikslu parvairuoti sutuoktinio, kuris buvo neblaivus, automobilį. Nors šią aplinkybę patvirtina pridėtas traukinio bilietas (t. 1, b.l. 125), tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia, kad sugrįžus į namus kieme parkuojantis automobilį šį vairavimo manevrą galėjo atlikti ir atliko būtent T. Ž. Be to, jos parodymais duotais teisme verčia abejoti bei vertinti juos kaip nepatikimus ir kiti bylos įrodymai. Byloje kitų objektų apžiūros protokole atlikus pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūrą, teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą juos pasitinka liudytojas V. M. ir po kelių akimirkų prisijungia liudytoja J. Ž., kuri pateikia savo įvykių versiją, paaiškina, kad ji vykusi į Švenčionėlius paimti neblaivaus vyro, parvairuoti automobilį, jiems atvažiavus į namo kiemą jos vyras jai pasakė pastatyti automobilį šalia kito jų automobilio, o ten nebuvo daug vietos ir ji blogai pastatė, tada jos vyras pasakė „duok aš išvairuosiu ir jis išgėręs atsisėdo prie vairo, tam kad tą automobilį ištiesintų, jis nevairavo jis tik norėjo perstatyti automobilį“ (kūno kameros vaizdo įrašas Nr. PSS-20250210-221509UTC, nuo 1:10 įrašo minutės iki 1:39 min). Pareigūnams pasitikslinus, kokius tiksliai veiksmus atliko T. Ž., J. Ž. patvirtina, kad jos vyras parkavosi, bet teigia, kad tai jų automobilis. Toliau įraše užfiksuota, kaip pareigūnams tikrinant T. Ž. neblaivumą jo klausiama, ar jis vairavo, jis neigia, kad vairavo, tačiau pareigūnams kalbantis su J. Ž. ir jos dar kartą klausiant, kas vairavo automobilį, ji teigia „vyras nevairavo, jis tik sėdo palyginti automobilio“ (įrašo 4:34–4:45 min.). Teismas apibendrinęs liudytojos parodymų turinį bei davimo aplinkybes, jos santykį su kaltinamuoju sprendžia, šios liudytojos parodymais nustatant faktines aplinkybes nesiremti, vertinti juos kaip nepatikimą įrodymą.
34. Remiantis byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais nustatyta, kad automobilis „Mazda“, šalia kurio parkavosi „Fiat“ automobilis, stovėjo priekiu į šaligatvį (t.1, b.l. 23). „Fiat“ automobilio stovėjimas šalia šio automobilio fotonuotraukose neužfiksuotas, nes pagal įvykio aplinkybes „Fiat“ automobilis buvo patrauktas po to, kai buvo iškviesta policija iki kol ji atvyko. Nors apžiūros metu 2025 m. vasario 10 d. pareigūnai nenustatė „Fiat“ automobilio apgadinimų (t. 1, b.l. 15–17), tačiau vėliu atliekant papildomas automobilių apžiūras byloje yra užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai (t. 1, b.l. 24–34). Nustatyti apgadinimai sutampa su liudytojo V. M. parodymais apie automobilių susidūrimo aplinkybes. Atlikus automobilių apžiūrą protokole užfiksuota, kad automobilio „Mazda“ apgadinimai yra automobilio dešinės (keleivio) pusės gale (ties galiniu sparnu), tuo tarpu „Fiat“ apgadinimai užfiksuoti per visą vairuotojo pusės šoną (kairė pusė) automobilio durelių aukštyje (t.1, b.l. 29–31). Atsižvelgiant į tai, kad T. Ž. teigė, jog „Fiat“ buvo parkuojamas priekiu, ta patvirtino ir liudytojas V. M., abiejų apgadinimų lokacija leidžia daryti išvadą, kad parkuojant „Fiat“ automobilį kitas automobilis „Mazda“ šiam buvo iš kairės pusės, o kitas automobilis „Volvo“ buvo iš dešinės.
35. T. Ž. vienu iš gynybos argumentų nurodo aplinkybę, kad jis turėjo rankos traumą ir dėl to negalėjo vairuoti. Vis dėl to, teismo vertinimu, nors pateikti kaltinamojo duomenys (medicinos išrašai) (t. 2, b.l. 7–8) patvirtina, kad T. Ž. patyrė rankos traumą 2025 m. sausio mėn., tačiau ir paties kaltinamojo parodymai parodo, kad tai nebuvo kliūtis jam vairuoti automobilį apskirtai. Jis pats paaiškino, kad iki Švenčionėlių nuvairavo pats, nors ranka jau buvo traumuota. Rankos operacija, po kurios ranka nebuvo lanksti, nes įtvirtinta medicininiu įtvaru, buvo atlikta jau po byloje nagrinėjamų įvykių. T. Ž. versija, pagal kurią jis galėjo būti automobilyje dėl to, kad skubėjo užtraukti rankinį neįtikinanti bei prieštaraujanti byloje nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad T. Ž. teigė, kad rankinį užtraukė kaire ranka. Kartu jis teigė, kad automobilis buvo priparkuotas labai arti šalia apgadinto automobilio, stovinčio kairėje pusėje, J. Ž. negalėjusi išlipti pro vairuotojo pusės dureles, todėl jis išlipo pirmas pro keleivio pusę, o ji perlipo, kad irgi galėtų pro tas dureles išlipti. Teismo vertinimu, jeigu J. Ž. negalėjo išlipti pro vairuotojo dureles, nepaaiškinama, kaip gali būti, kad T. Ž. jas atsidarė, įlipo ir užtraukė rankinį tokiu būdu atsidurdamas vairuotojo pusėje, ką patvirtino liudytojai V. ir N. M. matę, kaip vyras išlipo iš vairuotojo pusės automobiliui pavažiavus atbuline eiga. T. Ž. versija prieštaringa, nurodoma aplinkybių eiga nėra logiška ir nuosekli lyginant su nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais paaiškinimais. Ši versija paneigta dviejų liudytojų parodymais, kad jie matė, jog T. Ž. buvo automobilyje vairuotojo pusėje ir atliko vairavimo manevrus bandydamas priparkuoti automobilį. Nelogiški ir T. Ž. paaiškinimai, kad jo sutuoktinė priparkavusi automobilį neva lipo per keleivio sėdynę palikusi neužtrauktą rankinį stabdį, todėl jai išlipus mašina pradėjo riedėti ir tada jis įlipo užtraukti rankinio. Teismo vertinimu, jeigu J. Ž. tikrai neužtraukė rankinio, tai automobilis būtų praėjęs riedėti dar tuo metu, kai ji perlipinėjo iš vairuotojo sėdynės per keleivio pusės sėdynę, nes toks veiksmas neatliekamas akimirksniu dėl automobilyje mažai esančios vietos ir objektyvių kitų kliūčių (pavarų dėžės mechanizmas, rankinis stabdis ir t.t.), apsunkinančių skubų perlipimą iš vairuotojo pusės sėdynės į keleivio, kad išliptum per kitas dureles. Visų antra, teismas atkreipia dėmesį, kad T. Ž. teigė, jog variklis žmonai lipant dar buvo įjungtas, tai tik patvirtina, kad tokiomis sąlygomis automobilis būtų pradėjęs riedėti iš karto, o ne tada, kai J. Ž. išlipo iš automobilio. Kartu nepaaiškinama, kodėl J. Ž. teigusi, kad ji vairavo automobilį būtų turėjusi palikti įjungtą automobilio variklį, kai norėjo išlipti iš automobilio, po to kai neva pastatė automobilį.
36. Byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis T. Ž. 2025 m. vasario 10 d. buvo neblaivus ir kad tos dienos vakarą atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą buvo nustatytas jo neblaivumas didesnis negu 1,51 promilės. Neblaivumo faktas 2025 m. vasario 10 d. nustatytas objektyviais bylos įrodymais, t.y. 2025 m. vasario 10 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad T. Ž. 22.23 val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu 22.44 val. buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę – eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali.
37. Teismas taip pat pažymi, kad nors nenustatyta, kad T. Ž. vairavo nuo Švenčionėlių iki Vilniaus, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jo kaltės dėl to, kad jis atliko vairavimo veiksmus atvykęs į kiemą prie savo namų, kur bandė pastatyti automobilį „Fiat“ tarp dviejų kitų kieme buvusių automobilių. Liudytojų N. ir V. M. įvertintus parodymus papildo kiti bylos duomenys. Teismas posėdžio metu peržiūrėjo byloje buvusius vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota pareigūnų, vykusių į įvykio vietą veiksmai ir pokalbiai su įvykio vietoje buvusiais asmenimis. Nustatyta, kad J. Ž. kūno kameromis užfiksuotame įraše teigia, kad jos vyras nevairavo, tik bandė priparkuoti automobilį. Šie jos žodžiai rodo, kad ji parkavimo veiksmo tiesiog nevertina kaip automobilio vairavimo. Tačiau tame pačiame įraše užfiksuota, kaip po šių jos žodžių pareigūnui patikslinus, kad parkavimosi manevras irgi yra vairavimas, ji pakeičia pozicija ir nuo tada pradeda neigti, kad jos vyras T. Ž. galėjo parkuoti automobilį, teigia, kad jis to nedarė. Akivaizdu, kad tik supratusi, jog ir tokie veiksmai kaip parkavimas kieme yra vertinami kaip pakankami konstatuoti vairavus ir padarius teisės pažeidimą, J. Ž., įvertinusi savo žodžių pasekmes sutuoktiniui, prakeičia poziciją ir išsigina savo pasakytų teiginių, kad sutuoktinis automobilį bandė pastatyti jį vairuodamas.
38. Teismas pažymi, kad vairavimo sąvoką yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 punktas, pagal kurį transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ir automobilio perstatymas stovėjimo aikštelėje atitinka vairavimo sąvoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019). Be kita ko, transporto priemonės vairavimas reiškia ne tik judančios transporto priemonės valdymą. Sudėtinis vairavimo etapas yra tinkamas transporto priemonės sustojimas, todėl laikoma, kad asmuo vairavo transporto priemonę ir tada, kai baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilo dėl to, kad vairavimo procesas buvo baigtas pažeidžiant transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo taisykles (pvz.: sustojimas neleistinoje vietoje, avarinės šviesos signalizacijos neįjungimas transporto priemonei priverstinai sustojus, jos durelių atidarymas neįsitikinus, kad tai netrukdys kitiems eismo dalyviams). Taigi nustatyti T. Ž. veiksmai, kai jis sėdėdamas prie automobilio vairo, valdydamas automobilį su užvestu varikliu, namo kieme judėdamas užvestu varikliu pirmyn atgal tarp dviejų automobilių bandė pastatyti savo automobilį, kai tokio judėjimo metu jo valdomas automobilis lietėsi su kitu šalia stovėjusiu automobiliu ir buvo apgadintas, neabejotinai atitinka vairavimo sąvoką ir jai neprieštarauja. Aplinkybė, jog šis manevras netruko ilgą laiką, ar kad nenustatyta, jog T. Ž. būtų važiavęs keliu iš Švenčionėlių į Vilnių, nepaneigia, kad nustatytos faktinės aplinkybės taip pat laikytinos transporto priemonės vairavimu ir pakankamos išvadai apie jų pavojingumą, dėl kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, jog T. Ž. nustatyti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
39. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo T. Ž. teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus bei teisingumo principą.
40. Skirdamas bausmę (parinkdamas rūšį ir nustatydamas jos dydį) T. Ž. teismas vertina, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto saugumui. T. Ž. vairavo transporto priemonę kai nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančių taip pat. Veikos pavojingumo pobūdį apibūdina, aplinkybė, kad automobilį jis vairavo daugiabučio namo kieme, vairavimo veiksmai pasireiškė automobilio pastatymu tarp dviejų kitų automobilių, manevruojant pirmyn atgal bei taip apgadinant tiek vairuojamą, tiek šalia buvusį automobilį. T. Ž. asmenybę apibūdina teigiamai tai, kad anksčiau neteistas (t.1, b. l. 196-197), administracine tvarka baustas 2024 m. už greičio viršijimą bei transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros (t. 1, b. l. 193-195), registro už 5 metus duomenimis niekada nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs ir sistemingi. Duomenų apie priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. T. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po patirtos rankos traumos laikinai nedarbingas, tačiau iki traumos dirbo statybininku pagal verslo liudijimą, nurodė, kad šiuo metu dirba aplinkos tvarkytoju, yra nedarbingume. Sodros išrašo duomenys patvirtina, kad T. Ž. iki rankos traumos dirbo, o po jos asmuo yra nedarbingumo laikotarpyje. Aplinkybės, susijusios su darbine veikla kaltininką apibūdina teigiamai, kaip socialiai atsakingą asmenį. T. Ž. turi šeimą, ja rūpinasi, tačiau jo sutuoktinė pažymėjo, kad T. Ž. turi problemų dėl alkoholio vartojimo.
41. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką parinkus įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismas atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, kurios apibūdina tiek veikos pobūdį ir pavojingumą, bei teigiamai asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmą kartą teisiamam T. Ž. paskyrus griežtesnę negu sankcijoje numatyta švelniausia bausmė, bus nepasiekti bausmės tiksliai. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 100 MGL dydžio bausmė atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, būtų per griežta, todėl teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. Ž. nustačius minimalaus – 50 MGL, dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas
42. BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).
43. T. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kelių transporto priemone, kurios vairavimas pasireiškė parkavimosi manevrais daugiabučio namo kieme vėlyvą vakarą, ir nors eismo beveik nebuvo, judėjimas vyko lėtai, vis dėlto, dėl tokių kaltininko veiksmų buvo padaryti apgadinimai šalia buvusiam automobiliui. Tai, kad ir šis automobilis priklausė kaltinamojo šeimai, jo veiksmų pavojingumo nemažina, tik patvirtina, kad T. Ž. buvo tokios būklės, kuri neleido jam atlikti jokių automobilio vairavimo veiksmų. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltininkui T. Ž. būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir kaltininko asmenybę, kad jis už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, kad pagal registrų duomenis nėra sisteminis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. Ž. teismas sprendžia skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę, nustatant minimalų įstatyme nurodytą terminą – uždraudimą 1 (vieneriems) metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 13 d. (t. 1., b. l. 135–137). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą bus proporcinga bausmės paskirtį įgyvendinanti priemonė. Prokurorės prašytas skirti trijų metų terminas teismo vertinimu nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste būtų neproporcingas įvertinus, kad T. Ž. niekada nebuvo nei baustas, nei teistas už panašaus pobūdžio veikas.
44. BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio arba kai vengia neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą.
45. Byloje nustatyta, kad T. Ž. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, AB „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui, T. Ž. (t.1, b. l. 56), todėl teismas sprendžia taikyti turto konfiskavimą ir nusikalstamos veikos padarymo priemonę konfiskuoti.
46. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Pagal BK 72⁵ straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, kad veikos padarymo metu šią poveikio priemonę įteisinantis įstatymas jau galiojo, įvertinus aplinkybę, kad nusikalstamą veiką T. Ž. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, bei tai, kad ir liudytojo sutuoktinė pripažino, jog T. Ž. patiria sunkumus dėl proporcingo alkoholio vartojimo, teismas vertina, kad būtina paskirti ir šią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padėtų kaltininkui spręsti asmeninius sunkumus, susijusius su alkoholio vartojimu ir iš to kylančius sprendimus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, teismo vertinimu, ši poveikio priemonė gali padėti suformuoti įgūdžius, kaip tinkamiau vertinti priimamų sprendimų pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigoja T. Ž. per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ar kursuose.
VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo
47. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. yra pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 468,75 Eur priteisimo iš kaltinamojo, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo teikiant antrinę teisinę pagalbą (t. 2, b.l. b. l. 67–71). BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, T. Ž. buvo skirtas gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas (t. 2, b. l. 1). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors T. Ž. yra dirbantis, tačiau gynėjas jam buvo paskirtas nustačius, kad jis nemoka proceso kalbos. Gynėjas teismo posėdžio metu prašė netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl gynybos išlaidų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. Ž. netenkinamas.
VII. Kiti klausimai
48. T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 131–142) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas AB ,,Regitra“.
49. Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas pasibaigė 2025 m. rugpjūčio 13 d. pratęstas nebuvo. Automobilis „Fiat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 13 d. grąžintas Ž. T. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Siekiant apsaugoti konfiskuotiną turtą po nuosprendžio priėmimo teismas sprendžia skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Nustatyti šias apribojimo sąlygas: taikyti dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant T. Ž.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti T. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, į šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 13 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu įpareigoti T. Ž. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti alkoholizmo prevencijos kursuose (programoje).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, iš T. Ž. konfiskuoti automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (VIN (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022 m. spalio 4 d.) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. 02028914 perduoti AB ,,Regitra“.
T. Ž. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Fiat“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Nustatyti šias apribojimo sąlygas: taikyti dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant T. Ž.
T. Ž. išaiškinti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už automobilio „Fiat“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš T. Ž. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – voką su DVD disku, kuriame yra pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti T. Ž., kad jis nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo privalo per 12 (dvylika) mėnesių sumokėti visą jam paskirtą baudą.
Bauda mokama Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-2197-1242/2025, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“ (buvęs UAB Medicinos bankas).
Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.