Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas - pagrindinis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis V. L. tyčia sunkiai sužalojo žmogų.

Tai yra, kaltinamasis V. L., 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 23.00 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam P. G. į dešinę veido sritį, nuo kurio P. G. nugriuvo, tuo padarydamas pakaušio odos nubrozdinimą, kaukolės pamato pakauškaulio ir kairio smilkinkaulio lūžį, galvos smegenų kairės kaktinės ir abiejų smilkininių skilčių sumušimą, povoratinklinės kraujosruvos bei akies vokų ir paakio kraujosruvą. Dėl kaukolės pamato kaulų lūžio jis buvo sunkiai suluošintas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 pinktas).

Kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie 17 val. jis grįžo iš darbo. Kiek pabuvus namuose, žmona paprašė nueiti pas Č. parnešti jos paliktus maisto produktus ir telefoną. Jis nuėjo pas Č., kur kieme sėdėjo R. G., E. Č., prie durų stovėjo P. G., visi buvo neblaivūs, jis buvo blaivus. Jis paprašė atiduoti telefoną, jam pasakė, kad jo žmona nieko nepaliko. Jis pasakė, kad nemeluotų ir surinko žmonos telefono numerį, telefonas suskambėjo. Tada jam žmonos telefoną išnešė. Truputį pasikalbėjęs, jis nuėjo pas R., su kuriais pasikalbėjo ir grįžo atgal pas Č. telefono. Visi jau buvo viduje, ant stalo stovėjo tuščias degtinės butelis. Jam paklausus, kodėl sėdi prie tuščio butelio, jam atsakė, kad nėra iš ko gerti. Jis pasakė, kad namuose turi degtinės ir jie su J. Č. nuėjo į jo namus. Jis įpylė butelį degtinės ir abu grįžo pas Č. Susėdę gėrė degtinę. Jis gėrė mažai, tik palaikė kompaniją, išgėrė gal vieną taurelę. Nugėrus puse butelio, išėjo į lauką parūkyti. Kadangi netoliese gyvena jo pažįstamas M., jis buvo nuėjęs pas jį pasikalbėti. Parėjus atgal pas Č., pamatė, kad degtinė jau išgerta, todėl nutarė eiti namo. Tada E. Č. ir R. G. jo prašė dar parduoti degtinės. Jis sakė, kad neparduos, o išgers visi draugiškai ir dar kartą ėjo su J. Č. į jo namus parsinešti degtinės. Jis dar įpylė degtinės ir jie vėl grįžo pas Č.. J. Č. vieną butelį degtinės pasislėpė prie malkinės. Visi viduje gėrė, paskui išėjo į auką parūkyti. Jis rūkė lauke su E. Č. ir išgirdo J. Č. šaukiant, kad jis dingtų iš Č. namų, buvo užsikabinęs duris. E. Č. pasakė, kad maisto produktus pasiims atėjęs dieną ir išėjo namo. Negali pasakyti, ko ant jo supyko J. Č., nes tarp jų jokių barnių nebuvo. Einant namo išgirdo, kad kažkas parbėga. Atsisukęs pamatė P. G.. P. G. jam viena dešine ranka pagriebė už krūtinės, jis pasakė eiti šalin ir ranka atstūmė P. G. nuo savęs. P. G. jam kažką kalbėjo, bet jis nesiklausė, nes P. G. buvo girtas. Pasiėmė maišą su prekėmis ir nuėjo. Tada išgirdo kritimą, dar lyg ir susikeikė kas. Išėjęs iš už tujų, kur yra status įvažiavimas, maždaug dviejų metrų atstumu, pamatė P. G. gulintį ant žemės. P. G. lyg bandė keltis. Jis nėjo prie P. G., nes manė, kad vėl gali ant jo pulti. Kraujo nebuvo, greitosios med. pagalbos jis nekvietė. Dar buvo nuėjęs prie Č. malkinės pasiimti paslėptą butelį ir matė P. G. tebesiraitantį ant žemės. Jis išėjo namo. Ryte paskambino E. Č. ir sakė, kad ant jo rašys pareiškimą, sakė, kad nori pinigų, jį apkaltins ir gaus pinigų.

Jis P. G. netrenkė, nieko jam nedarė, tik atstūmė nuo savęs. Nuo atstūmimo P. G. nenugriuvo. Jis buvo nugriuvęs visai kitoje vietoje negu jis buvo atstūmęs. Ten ant nuovažos, kur gulėjo P. G., buvo akmenukų, todėl jis galėjo ir paslydęs nugriūti. Mano, kad po to dar kažkur kitur P. G. galėjo susižaloti, nes turi žinių, kad ne į namus važiavo. R. ir P. G. meluoja, nes nurodo skirtingas sužalojimo vietas. Be to, kai buvo konfliktas, buvo tamsu, degė apšvietimas gatvėje, nes tame laike jau buvo tamsu. Stovint nuo nuovažos į dešinę, vaizdo gatvėje nesimato, nes apsodinta aukštomis tujomis. Gal ir galėjo J. Č. matyti tą judesį, kai jie su P. G. vienas nuo kito atsistūmė. J. Č. nebuvo išėjęs į gatvę, jis buvo verandoje.

P. G. jis nepažinojo, tą dieną matė jį pirmą kartą. Mano, kad P. ir R. G. siekia naudos ir jį apkalba.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. L. parodė vietą kur ir kokius veiksmus jis 2017-09-15 atliko P. G. atžvilgiu (I t., b. l.191-199).

Nukentėjusysis P. G. parodė, kad įvykio dieną su žmona buvo užėję pas draugus Č.. Ten kalbėdamiesi vartojo šiek tiek alkoholio, jis vartojo mažai alkoholio, o R. G. ir E. Č. šiek tiek daugiau. Paskui į svečius atėjo kaltinamasis, jis ieškojo žmonos telefono ir prie jų prisijungė, taip pat vartojo alkoholį. Po to jie su J. Č. ėjo pas V. L. parsinešti dar alkoholio, nes jiems trūko.

Po kurio laiko V. L. su J. Č. išėjo į lauką parūkyti, jis buvo su R. G. ir E. Č. viduje. Po kurio laiko ir jis išėjo į lauką. Pamatė, kad tiek V. L., tiek J. Č. stovėjo netoli kelio, kaip suprato, jie pykosi. Nuėjo paklausti ko jie pykstasi, įsiterpė tarp jų į vidurį ir pastūmė vieną ir kitą į šoną, pajuto smūgį į veido sritį, nukrito ir nieko nebepamena. Kiek pamena, jį pastūmė krūtinės srityje ir smūgis buvo suduotas į dešinę pusę, jam smūgį sudavė V. L.. Jie stovėjo vienas priešais kitą. V. L. nuo jo buvo maždaug metro atstumu. Stūmė viena ranka, smūgiavo kita ranka. Toje vietoje buvo asfaltas. Jis girtas nebuvo, nesvyrinėjo, pats griuvinėti negalėjo. Sakė, kad 15 min. buvo be sąmonės. Tuo tarpu jį įnešė į vidų pas Č. ir bandė atgaivinti. Po to jie taksi automobiliu grįžo namo. Kitą dieną jam labai skaudėjo galva ir jis nežinojo kodėl, žmona nesakė, kad buvo sumuštas. Dieną atvažiavo S. G. su T. K., pamatė, kad guli lovoje, kad jam labai skauda galva, negali atsikelti, nuvažiavo į vaistinę parvežti vaistų ir iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri jį išsivežė į ligoninę, kur nustatė kaukolės lūžį ir išvežė į ligoninę į Klaipėdą. Ten gydėsi savaitę, po to dvi savaites gydėsi reabilitacijoje.

Tą vakarą tarp jų su V. L. konflikto nebuvo, bendravo draugiškai

Kai tyrėja jį apklausinėjo ligoninėje, dar ne viską gerai prisiminė dėl sužalojimo. Po kiek laiko atmintis atsistatė, dabar geriau prisimena aplinkybes. Parodymų patikrinimo metu nenurodė, kad buvo suduotas smūgis, pamiršo parodyti. Buvo stūmimas ties krūtine, nuo smūgio pargriuvo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu P. G. parodė vietą kur, kokiomis aplinkybėmis 2017-09-15 jis buvo sužalotas (I t., b. l. 78-88).

Liudytojas J. Č. parodė, kad iš pradžių atėjo P. G. su žmona, jie gėrė alkoholį, moterys gėrė kavą. Po to atėjo V. L. ir su juo visi gėrė. V. L. pasakė, kad jis V. L. ne giminaiti, tada jie susiginčijo ir jis V. L. liepė eiti namo. V. L. išėjo ant kelio, o jis stovėjo prie verandos durų. Ne vienas prieš kitą stovėjo. P. G. buvo išėjęs į lauką parūkyti ir girdėjo, kaip jie su V. L. ginčijasi. Nežino kodėl prie V. L. pribėgo P. G. ir V. L. jam trenkė, P. G. nuvirto. Lauke buvo aptemusi, nelabai įžiūrėjo kuo V. L. trenkė P. G., mano, kad kumščiu, tačiau į kurią vietą, nematė. Matė tą rankos pakėlimą ir nugriuvimą. Nukentėjusysis buvo išgėręs alkoholio, visi trys buvo išgėrę. P. G. nieko V. L. nesakė, bent jau jis negirdėjo. P. G. rankų jis nematė, jis užsimojęs nebuvo, būtų matęs jeigu P. G. būtų užsimojęs. Kai P. G. nugriuvo, jis parėjo į vidų ir pasakė moterims, visi išėjo ir parnešė P. G. pas jį į namus. Iškvietė taksi automobilį ir G. išvažiavo.

Jis buvo gerokai išgėręs, neprisimena kad ėjo pas V. L. parsinešti alkoholio. Taip pat neprisimena ar V. L. išeidamas namo ką nors pasiėmė.

Su G. yra pažįstamas, jie dažnai užsuka pas juos pasikalbėti. R. G. sakė, kad jei reikės paliudyti, bet apie atsilyginimą nieko nesakė, pinigų nesiūlė.

Liudytoja E. Č. parodė, kad pas juos buvo atėjęs P. G. su žmona, vėliau atėjo V. L., vyrai vartojo alkoholį, visi buvo girti. Vėliau V. L. su J. Č. apsižodžiavo, nes V. L. pasakė, kad J. Č. jam ne giminaitis. Jos vyras liepė V. L. eiti namo ir palydėjo per duris į lauką. P. G. taip pat išėjo į lauką. Paskui parėjo jos vyras ir pasakė, kad P. G. yra nukritęs ir kad trenkė. Jie parnešė P. G. į kambarį, jis buvo nesąmoningas, po kurio laiko atgavo sąmonę ir jie išvažiavo namo. Jokių sumušimų ar kraujo ant P. G. galvos ji nematė. Kai ėjo parnešti P. G., jis gulėjo prie keliuko ant pagrindinio plento, kur reikia pasukti į jų kiemą, ant asfalto.

Vyras jai sakė, kad V. L. ėjo namo, P. G. jį pasivijo. Matė, kad V. L. trenkė, P. G. nukrito.

Po šio įvykio pas juos buvo atėjusi R. G. ir jie sakė, kad eis liudyti, kalbos apie pinigus nebuvo, tik R. G. sakė, kad skolinga neliks, tada jie jau buvo apklausti.

Žino, kad pas juos atėjusi A. L. slapta darė įrašą norėdama pavaišinusi alkoholiu išklausinėti palankias V. L. aplinkybes, palenkti į savo pusę. Jie jau buvo paliudiję policijoje ir sakė, kad liudys taip, kaip buvo.

Liudytoja R. G. parodė, kad rugsėjo 15 d. jie su vyru P. G. buvo atvykę pas Č.. P. G. su J. Č. vartojo alkoholį, paskui atėjo V. L. ieškoti savo žmonos telefono ir prisijungė prie vyrų išgertuvių. V. L. iš pradžių gėrimų neatsinešė, vėliau vienas pats buvo du kartus išėjęs į namus, atsinešė alkoholio ir visi vyrai alkoholį gėrė. Visi vyrai buvo girti. Išgertuvių metu visi trys vyrai buvo išėję parūkyti, tarp V. L. ir J. Č. įvyko konfliktas. Kiek žino iš J. Č. pasakojimo, jos vyras lindo į tarpą, kad V. L. su J. Č. nesusipyktų, ir liko nukentėjęs. Parėjo iš lauko J. Č. ir liepė eiti pasiimti vyro, sakė, kad ant plento guli be sąmonės. Pasakė, kad jis susiginčijo su V. L., P. G. puolė į tarpą ir V. L. jam trenkė ranka, o po trenkimo jos vyras nukrito. Tada jie su J. Č. išėjo žiūrėti vyro, jis buvo be sąmonės. Vyras gulėjo prie SoDros pastato ant šaligatvio. Vyrą parnešė į vidų ir už kokių penkių minučių jis atgavo sąmonę. Vyras niekui nesiskundė, skausmų nebuvo, kraujosruvų nesimatė, todėl greitosios med. pagalbos nekvietė, bet išvyko taksi automobiliu namo. Taip norėjo pats P. G.. Einant į taksi automobilį, vyras sakė, kad svaigsta galva.

Ji pati įvykio nematė. V. L. ji nepažinojo, tik tą patį vakarą J. Č. sakė, kad su V. L. yra giminės.

Kai grįžo namo, vyras niekuo nesiskundė, buvo adekvatus, todėl jie atsigulė. Ryte vyras sakė, kad skauda galva, pasimatė, kad yra sutinusi akis ir lūpa, po akimi buvo kraujosruva. Vyras sakė, kad nieko nepamena ir nieko negali paaiškinti. Ji siūlė kviesti greitąją med. pagalbą, bet vyras sakė, kad nereikia.

Paskui atvažiavo vyro sesuo S. G. ir T. K., pamatė vyro būklę ir iškvietė greitąją med. Pagalbą ir policiją. Vyras buvo mieguistas ir kalbėjo nerišliai. Jis nesakė sesei kas įvyko, tik ligoninėje papasakojo policijos pareigūnams. Ligoninėje paaiškėjo vyro sužalojimai, buvo nustatytas kaukolės lūžis, jis buvo išvežtas į Klaipėdą į ligoninę. Iš ligoninės vyras jai atsiuntė nuotrauką, kurioje matėsi kraujosruva paakyje.

Po šio įvykio ji buvo nuvykusi pas Č. ir jie trise kalbėjosi. J. Č. sakė, kad taip visko nepaliktų, kad V. L. neliktų nenubaustas, kad reikalautų pinigų. Ji sakė, kad tai ne nuo jos priklauso. J. Č. sakė, kad eis liudyti, o E. Č. liudyti ji nevertė ir apie pinigų mokėjimą kalbos nebuvo.

Kol vyras nebuvo sužalotas, akinius nešiojo, bet ne visą laiką, o po įvykio jau visą laiką reikėjo nešioti akinius. Po įvykio vyras savaitę išbuvo ligoninėje ir mėnesį reabilitacijoje. Kai grįžo namo, lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus, buvo miego sutrikimas, sutriko regėjimas.

Kai vyko pas Č., vyro paakyje kraujosruvos nebuvo.

Liudytoja A. L. parodė, kad dieną ji pas E. Č. buvo svečiuose kartu su R. G. ir jos gėrė alų. Vėliau atėjo P. G., jie gėrė degtinę. Jai pasidarę bloga ir ji išvažiavo namo. Apie 17 val. paprašė vyro nuo Č. parnešti jos paliktus daiktus ir jis išėjo. Paskui buvo du kartus parėjęs, įsipylė degtinės ir vėl išėjo. Parėjo namo 22:45 ir jie kalbėjosi, buvo blaivus. Pasakė, kad J. Č. jį išvarė. Pasakojo, kad ėjo link namų ir jį pasivijo P. G., griebė jam už krūtinės, jis atstūmė P. G. ir šis nukrito, o jos vyras nuėjo namo. P. G. sakė jos vyrui, kad jis yra nepageidaujamas pas Č..

Prieš rytą jai paskambino E. Č. ir paklausė ar ji žino, kad P. L. yra ligoninėje, ji pasakė, kad nežino. E. Č. sakė, kad kalba, kaip V. L. nureketuoti. R. G. skambino P. G. ir sakė, kad rašytų pareiškimą. Kitą dieną, eidama į miestą, užėjo pas E. Č. atsigerti kavos ir E. Č. jai pasakė, kad R. G. prašė paliudyti už P. G., sakė, kad gautus pinigus pasidalins per pusę, ji nutarė pokalbį įrašyti, tai ir padarė. Ji E. Č. nieko neprašė.

Liudytoja M. Š. parodė, kad nelabai įvykį prisimena, bet jeigu parašė tarnybiniame pranešime, kad matėsi sena kraujosruva, ji vizualiai atrodė sena. Negali pasakyti kokio senumo, bet ne dienos. Nepamena kurioje vietoje kraujosruva buvo. Medicininio išsilavinimo ji neturi

Kai nuvažiavo į nukentėjusiojo namus, juos įsileido R. G.. Nukentėjusysis nelabai norėjo su jais bendrauti, o R. G. nieko tiksliau apie vyro sužalojimus nepasakojo, pati nežinojo. Minėjo kažkokį asmenį, kuris sužalojo.

Liudytojas G. D. parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju, važinėja pagal iškvietimus, per dieną būna po 20-30 iškvietimų, todėl apie kiekvieną iškvietimą negali aplinkybių prisiminti, kur vežė ir kokios būklės klientus.

Liudytoja A. R. parodė, kad jai yra žinoma, kad įvykio dieną V. L. buvo negirtas. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) ir V. L. buvo blaivus atėjęs pasikalbėti su jos vyru. Tai buvo 17:30-18:30 val. Kur V. L. nuėjo po pokalbio, ji nežino.

Liudytojas T. K., kurio parodymai buvo perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, parodė, kad S. G. yra jo artima draugė, su ja dažnai praleidžia laiką. Su S. G. bendrauja apie metus. 2017-09-16 apie 14.00 val. važiuodami pas S. tetą G. J. į (duomenys neskelbtini) kaimą, neperspėję užvažiavo į svečius pas S. brolį P. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini), tačiau adreso t. y. gatvės, namo ir buto numerio nežino. Jiems atvykus buto duris atidarė nustebusi P. žmona R.. Jie pasakė, kad nori pasiimti P. ir kartu nuvažiuoti pas tetą į svečius, tačiau tarpduryje stovėjusi R. pasakė, kad P. blogai jaučiasi. Jiems užėjus į butą, viename iš kambario lovų pamatė gulintį P.. Priėjus arčiau prie P., matėsi, kad jo veidas patinęs, galvos pakaušio srityje, kurioje pusėje neužfiksavo, matėsi kraujo likučių, tačiau atidžiau galvos neapžiūrėjo. Paklausus P. kas jam nutiko, jis kažką bandė aiškinti S., bet jis nesiklausė. Girdėjo, kaip P. guodėsi S., kad jam svaigsta ir skauda galvą. Išsiaiškinę, kad pas P. namuose nėra jokių vaistų nuo skausmo, kartu su S. nuvažiavo į vaistinę. Grįžę iš vaistinės davė tabletę nuo skausmo, pavadinimo nepamena, bet vėliau P. pasakius, kad jį pradėjo pykinti, nutarė iškviesti medikus. Tada jis iš S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino 112, norėdamas iškviesti medikus. Kalbėdamas su 112 operatore, jis galimai pasakė, kad P. buvo galimai suspardytas arba sumuštas rankomis, nes matėsi, veidas patinęs, galvos pakaušio srityje matėsi kraujo likučių, Tiesiog tai pamatęs sau padarė tokias išvadas ir taip pasakė operatorei. Pats P. įvykio aplinkybių nepasakojo. Atvykus medikams, P. išvežė į ligoninę. Pati R. pasakojo, kad jie su vyru ir vaikais buvo svečiuose pas jos draugę, vardo nesakė, adreso kur buvo taip pat nesakė, pamatė ant žemės gulintį P.. Kokiomis aplinkybėmis jis nukrito, ji jam nieko nepasakojo, apie tai nieko negirdėjo ir nežino. R. sakė, kad taksi, kokios firmos neminėjo, grįžo į namus, nesakė, ar iš karto grįžo namo, ar buvo pas ką dar užsukę. Nepamena kada, bet P. jai pasakojo, kad jis, būdamas svečiuose pas R. draugę, gindamas draugą, gavo smūgį į galvos sritį ir po to nieko nepamena. Ar tuo metu šalia jo kas nors buvo ir visa tai girdėjo nepamena, neužfiksavo. Į klausimą, ar P. įvardino asmenį, kas ir su kuo jam sudavė smūgį į galvos sritį, atsako, kad nesakė. Daugiau apie įvykį, kurio metu P. patyrė galvos sužalojimą nežino, nieko negirdėjo. Kadangi jis nėra jam artimas žmogus, tai detaliai nesigilino kokiomis aplinkybėmis viskas įvyko (I t., b. l. 145-147).

Liudytoja S. G., kurios parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, parodė, kad P. G. yra jos brolis, kuris su žmona R. G. ir 4 vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su broliu P. yra geri, jie susiskambina, ji užvažiuoja pas brolį į svečius. 2017-09-16, tai buvo šeštadienis, apie 14.00 val., kartu su savo draugu T. K. važiuodami pas tetą G. J., užsuko į svečius pas brolį P.. Ji norėjo pasiimti brolį ir kartu su juo važiuoti pas tetą. Atvykus pas brolį į svečius, jis gulėjo lovoje ir sakė, kad niekur nevažiuos, nes blogai jaučiasi, jam labai skauda galvą ir svaigsta galva. Abu su draugu nuvažiavo į vaistinę ir nupirko nuo skausmo vaistų, rekomendavo vaistininkė. Grįžusi iš vaistinės, iš karto broliui padavė vaistus, jis išgėrė, bet sakė, kad vis viena nevažiuos su ja, nes jam nepraeina galvos skausmas, bei galvos svaigimas. Po kiek laiko brolis pradėjo sakyti, kad jam ne tik svaigsta galva, bet jį ir pykina. Paklausus kas jam nutiko, dėl ko jam skauda ir svaigsta galva, brolis sakė, kad išvakarėse buvo pas žmonos draugę, vardo nesakė, nes ji nepažįsta brolio šeimos draugų ir gavo per galvą, nesakė net adreso kur jie buvo. Aiškindamas įvykio aplinkybes, brolis pasakė, kad jis išėjo į lauką parūkyti, jo draugai dėl kažko susiginčijo ir jis, norėdamas juos išskirti, pats gavo per galvą. Detaliai įvykio aplinkybių nepasakojo ir ji jo neklausinėjo. Į klausimą, ar brolis įvardijo asmenis, su kuriais jis buvo ir kas ir su kuo jam sudavė per galvą, atsako, kad nieko jis nesakė. Į klausimą, ar brolis sakė, kad po smūgio sudavimo jis nukrito, atsakė, kad nieko nesakė apie nukritimą. Į klausimą, kaip ir su kuo jis grįžo į namus, ir ar iš karto grįžo į namus, atsako, kad nieko nesakė. Apie tai ar brolis, būdamas svečiuose pas žmonos draugę, vartojo alkoholį nesakė ir ji neklausė, tuo metu, kai ji buvo pas jį, alkoholio kvapo nesijautė. Į klausimą, kokias įvykio aplinkybes paaiškino brolio žmona R. G., atsako, kad ji sakė, jog nieko, t. y. kokiomis aplinkybėmis sužalojo brolį, nematė, tik kažkuriuo momentu, jos draugė, vardo nežino, pas kurią buvo pasakė, kad ji eitų pažiūrėtų į kiemą, nes P. guli ant žemės. Kadangi jos broliui svaigo galva ir kaip jis sakė pradėjo pykinti, jos draugas T. K. iš jos mobilaus ryšio telefono paskambino 112. Ką jis sakė kalbėdamas su 112 operatore, ji negirdėjo, nes buvo sutrikusi dėl brolio sveikatos būklės, matėsi, kad jam tikrai negerai. Ji net nesuprato, kodėl pati R. nekvietė greitosios. R. paklausus, kodėl ji nekvietė greitosios medicinos pagalbos ankščiau, ji pasakė, kad pats P. nenorėjo. Prisiminė aplinkybę, kad R. sakė, jog į namus grįžo taksi automobiliu, kokios firmos neklausė, kelintą valandą grįžo nesakė ir ji neklausė, taip pat neklausė, ar jie buvo dar pas ką nors užsukę išvažiavę nuo R. draugės. Į klausimą, ar brolis P. turi skolų, atsako, kad kiek žino, kad turi pasiėmęs greitųjų kreditų, tačiau detaliau iš kur jis pasiėmė ir kiek konkrečiai jis yra skolingas, nežino. Jos taip pat brolis prašo materialinės pagalbos, ji jam dažnai nuveža valgyti. Nori pasakyti, kad ji kitiems broliams pasakė, kad P. yra gydomas Klaipėdos ligoninėje dėl galvos traumos. Kokiomis aplinkybėmis jis patyrė galvos traumą, nesakė, t. y. nepasakojo, ką jai pasakojo pats P.. Daugiau nieko apie brolio sužalojimo aplinkybes nežino, jis daugiau jai nieko ir nepapasakojo (I t. b. l. 151-153).

Teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus patvirtino specialisto išvadą ir parodė, kad išvada buvo duota ištyrus pateiktus medicininius dokumentus, paties nukentėjusiojo jis nematė, neapžiūrėjo.

Kaip ir išvadoje nurodyta, pagrindinis sužalojimas yra pakauškaulio ir kaukolės pamato lūžis su galvos smegenų sumušimu. Šis sužalojimas būdingas griuvimo traumai, atsitrenkus pakaušiu, kontakto vietoje griuvimui ant kieto pagrindo. Potrauminio kontakto vietą rodo buvęs odos nubrozdinimas pakaušio srityje. Ryšium su papildoma užduotimi, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kartu su radiologu, skyriaus vedėju, peržiūrėjo kompiuterines rentgenogramas, kad patikslinti koks tas lūžis buvo. Buvo padarytos rekonstrukcinės skenogramos kur matosi lūžio vieta, eiga, buvo lūžęs pakauškaulis, lūžis nusitęsė iš kaukolės pamato užpakalinės duobės į kaukolės pamato vidurinę duobę, į kairio smilkinkaulio piramidę. Dėl galvos smegenų atatrankos griūvant ant pakaušio, būna, kad kartais lūžta ir kaukolės priekinėje duobėje akiduobių plokštelės, todėl gali pakraujuoti į akiduobių minkštuosius audinius. Tokio lūžio nebuvo. Kadangi medicininiuose dokumentuose užfiksuota kraujosruva kairės akies vokuose ir paakyje nesusieta su kaukolės kaulo lūžiu, tikėtina, kad P. G. griuvo ant pakaušio nuo suduoto smūgio. Nebuvo aišku apie kurią akį ta kraujosruva. Kai nukentėjusysis pakliuvo į universitetinę ligoninę, ta akies vokų kraujosruva nebuvo atžymėta, nes gydančiam gydytojui tai nebuvo svarbu, tai svarbu tik ekspertams.

Po tokios patirtos traumos nukentėjusysis ilgesniam laikui turėjo parasti sąmonę. Būdinga, kad neatsimena įvykio aplinkybių. Jei grįžta atmintis, tai po 4 mėn. Gali būti regos ir klausos pablogėjimas, bet regos nervas nebuvo pažeistas. Regos pablogėjimas gali būti susijęs su trauma, bet tam reikėtų išsamesnių tyrimų.

Specialistas Rimvydas Valeika parodė, kad pagal asmens sveikatos istoriją, nukentėjusiajam buvo sužalotas dešinys paakys. Hematoma buvo ne kelių valandų, daugiausia paros, todėl jie taip rašo, kad sena kraujosruva, tai reiškia, kad nėra tik ką padaryta, kai yra šviežia, rašo hematoma. Galėjo būti padaryta vakare 23 val., jei nedidelis smūgis.

Kai suduodama kumščiu į akį, hematoma gali pasirodyti labai įvairiai, priklauso nuo žmogaus būklės, nuo to, į kurią vietą pataikyta, taip pat nuo oro temperatūros ir kitų faktorių. Pirmiausia atsiranda patinimas, kai pradeda tinti, kraujas nudažo audinius paviršiuje, vėliau kraujas virsta kitomis medžiagomis, keičia hematomos spalvą. Po sumušimo atsiranda paraudimas, pamėlynuoja, patamsėja, gali atsirasti gelsvas atspalvis iš kraštų, o paskui gali keisti struktūrą, suskystėja, jei ji infiltruoja visus audinius, tai neatsiras, pas nukentėjusįjį neatsirado.

Kiek pamena, nukentėjusysis, pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, elgėsi keistai, nusiskundimų neišsakė, buvo neorientuotas, vangus. Atlydėjęs asmuo sakė, kad nukentėjusysis yra sumuštas. Vizualiai apžiūrėjus, nebuvo simptomatikos, atlikus tyrimą buvo nustatytas pavojingas sužalojimas - kaukolės lūžimas. Tokie lūžimai sako, kad krisdamas nukentėjusysis į ką nors susitrenkė. Nuo smūgio nukentėjusysis galėjo kristi į bet kurią pusę. Nuo atsitrenkimo pakaušiu hematoma paakyje atsirasti negalėjo, turėjo būti pirminis smūgis.

Iš 2017-09-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Plungės r. PK tyrėja M. Š. pranešė apie tai, jog 2017-09-16 apie 15.28 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė moteris, kuri prisistatė R. G. ir nurodė, kad GMP neseniai jos vyrą P. G. išsivežė į Plungės r. ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. R. G. paaiškino, kad vakar, t. y. 2017-09-15 apie 23.00 val. buvo kartu su vyru P. G., adresu (duomenys neskelbtini). Su draugu V. L. jos vyras buvo išėjęs į kiemą parūkyti. Iš lauko jis grįžo su mėlyne veido srityje. Kas vyko lauke jos vyras nenurodė ir nepaaiškino. Nuvykus į Plungės r. ligoninės priėmimo skyrių ir pabendravus su P. G., pastarasis nieko negalėjo paaiškinti, kaip susižalojo veido sritį, kadangi neprisimena. P. G. paaiškinta, kad kai prisimins kas įvyko 15 dienos vakarą ir kaip susižalojo veidą (matėsi sena prie kairės akies kraujosruva), atvykti į policiją ir patikslinti apie įvykį. Aplinkybės neaiškios, kaip susižalojo P. G.. Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyriuje P. G. nustatyta daugybiniai kaukolės ir galvos smegenų pakitimai, asmuo išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę (I t. b. l. 1).

Iš specialisto išvados Nr. G 1805/2017(03) matyti, kad P. G. nustatyti šie sužalojimai: pakaušio odos nubrozdinimas, kaukolės pamato pakauškaulio ir kairio smilkinkaulio lūžis, galvos smegenų kairės kaktinės ir abiejų smilkininių skilčių sumušimas, povoratinklinės kraujosruvos bei akies vokų ir paakio kraujosruva. Sprendžiant iš kaukolės kaulų lūžio savybių, galvos smegenų sumušimo židinių lokalizacijos kairėje kaktinėje ir abiejose smilkininėse skiltyse bei kitų požymių, galvos sužalojimą P. G. galėjo patirti griūdamas ant pakaušio: trauminio kontakto vietą rodo stebėtas odos nubrozdinimas pakaušio srityje, galvos smegenų sumušimo židinių atsiradimas paaiškinamas smegenų atatranka į kaukolės vidinio paviršiaus nelygumus. P. G. patirtas kaukolės pamato kaulų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1) (I t., b. l. 20-21).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG 281/2018(03) matyti, kad P. G. patirta galvos trauma su linijiniu išilginiu pakauškaulio dešinės pusės lūžiu, nusileidžiančiu į kaukolės pamatą, būdinga griuvimui į užpakalį, atsitrenkus pakaušio dešine puse į kietą pagrindą. Galvos smegenų sumušimo židiniai kairėje kaktinėje ir abiejose smilkininėse skiltyse atsirado nuo smegenų atatrankos į kaukolės vidinio paviršiaus nelygumus, nugriuvus ant pakaušio. Kadangi medicininiuose dokumentuose taip pat užfiksuota kraujosruva akies vokuose ir paakyje, padaryta tuo pačiu laiku, nesusieta su kaukolės kaulų lūžiu, todėl tikėtina, kad P. G. griuvo ant pakaušio nuo į akiduobės sritį suduoto smūgio (I t., b. l. 27-30).

Iš 2017-11-16 garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas: 2017-09-16 Šiaulių GMP garso įrašo (duomenys neskelbtini), kvietimo P. G.. Garso įraše girdima: Greitoji (toliau GMP). Centras, numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). GMP: durų kodas? Centras: nėra, 4 aukštas. GMP: dar telefoną ir adresą pakartokit. centras: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). GMP: kas būtent atsitiko? Centras: Vakar buvo sumuštas žmogus, o šiandien skundžiasi, kad jam svaigsta galva, 21 metai. GMP: sąmoningas? Centras: taip GMP: siunčiame. CD laikmena su garso įrašu prijungta prie bylos (I t. b. l. 132-136)

Iš 2018-02-14 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas - bendrojo pagalbos centro 2017-09-16 14 val. 58 min. informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešėjo pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl kūno sužalojimo anksčiau adresu (duomenys neskelbtini), garso įraše girdima: Bendrasis pagalbos centras (toliau 112) Vyriškas balsas(toliau VB): Sveiki, galim būtų sujungti su Plungės greitąja. 112: Išsikviesti norit greitąją? VB: Jo, (duomenys neskelbtini). 112. Adresas. VB: (duomenys neskelbtini). Butas yra? VB: Tuoj paklausiu, girdima: R., kelintas butas yra, fone girdimas moteriškas balsas (duomenys neskelbtini). 112. kas nutiko? VB: Žmogų vakar sumušė ir šiandien ryte, svaigsta galva, skauda ir vos pašneka. 112. Dėl sumušimo kvietėt policiją? VB: Ne, nereikės, nebent vėliau. 112. Čia kas, pažįstami asmenys? VB: Kažkas iš pažįstamų, ta prasme jis taip tik pažinojo ir viskas. 112. Kiek metų jam? VB: 21. 112: Durų kodas, aukštas? VB: Nėra, aukštas 4. 112: Ten nėra aišku su kuo mušė, kas mušė, nėra tiksliai Jums žinoma, taip. VB: Tiksliai net nepapasakojo, tiesiog buvo ar suspardę ar su rankom sudaužę, tikrai negaliu pasakyti. 112. Supratau, kas pranešė, vardas, pavardė. VB: T. K.. priedas: CD-R laikmena su garso įrašu prijungta prie bylos (I t. b. l. 140-142).

Iš 2018-05-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas - CD-R su garso įrašu, pateiktu 2018-04-26 kaltinamojo gynėjo prašymu dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Garso įraše girdimas pokalbis tarp dviejų moterų (Nr. 1) ir (Nr. 2) ir vyro apie įvykį, kurio metu buvo sužalotas P. G.. Pokalbio metu dominuoja moteriškas balsas Nr. 1., kuris įtikinamai akcentuoja, kad įvykio vakarą V. L. buvo blaivus, nesudavė smūgio nukentėjusiajam, kad buvo atėjusi R., prašė paliudyti, ir už tai norinti pinigų (II t. b. l. 94-86, 87).

Iš 2018-03-23 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas - mobilaus ryšio telefonas Huawei Y330-U01, IMEI 863962022305798, juodos spalvos korpusu, kurį apžiūrai pateikė nukentėjusysis P. G.. Nukentėjusysis parodė šio telefono atmintyje, telefono programėlėje „Galerija“ esančias dvi nuotraukas su jo paties veidu, kurio dešinės pusės paakyje yra kraujosruva, po nuotraukomis yra užfiksuota data-2018-01-24. P. G. paaiškino, kad ši data yra todėl, kad abi nuotraukas į šį telefoną persisiuntė iš kompiuterio, nes šias nuotraukas buvo išsitrynęs ir saugojo kompiuteryje. Telefone esančios nuotraukos perfotografuotos ir prijungtos prie bylos (I t., b. l. 65-72).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. L., 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 23.00 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas netiesiogine tyčia, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį P. G., todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis buvo nuo alkoholio apsvaigęs. Nors visi pas Č. buvę asmenys nurodo, kad bendraujant įvykio dieną ir vakare alkoholis buvo vartojamas, tačiau kiekvienas nurodo skirtingą suvartoto alkoholio kiekį, o girtumas jokiais patikimais būdais V. L. nebuvo nustatytas.

Nors kaltinamasis neigia nusikalstamą veiką padaręs ir nurodo, kad P. G. jis netrenkė, nieko jam nedarė, tik atstūmė nuo savęs ir nuo atstūmimo P. G. net nenugriuvo, tik vėliau išgirdo, kaip P. G. nugriuvo. P. G. galėjo nugriūti paslydęs, nes buvo labai girtas, kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas J. Č. parodė, kad nukentėjusysis nugriuvo nuo kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam į veido sritį. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jų parodymus patvirtina specialisto išvada, eksperto Diomeno Vitkaus bei specialisto Rimvydo Valeikos parodymai, kurie neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusysis griuvo ir atsitrenkė pakaušiu į asfaltą nuo V. L. suduoto smūgio, o sunkų kūno sužalojimą patyrė būtent dėl kaukolės pamato kaulų lūžio atsitrenkus pakaušio dešine puse į kietą pagrindą. Netikėti specialistų išvadomis ir parodymais teismas neturi pagrindo, jie niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes patvirtina netiesiogiai liudytojų S. G., T. K., M. Š. parodymai ir kiti rašytiniai bylos duomenys, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis sunkų kūno sužalojimą patyrė būtent būdamas sumuštas 2017-09-15 vakare svečiuojantis pas Č. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis P. G. parodė, kad kaltinamajam ir liudytojui J. Č. ginčijantis, jis norėjo juos atskirti ir abu atstūmė vienas nuo kito į skirtingas puses, tada V. L. jį viena ranka pastūmė, o kita ranka sudavė smūgį į dešinę veido pusę ir jis nugriuvo ant žemės, po to jau nieko nebeprisimena, nes buvo praradęs sąmonę. Šiuos P. G. parodymus iš esmės patvirtina J. Č. parodymai, kad V. L. einant namo, kai jis išėjo ant kelio, prie V. L. pribėgo nukentėjusysis ir V. L. jam trenkė kumščiu, tačiau į kurią vietą, nematė, matė rankos pakėlimą ir nugriuvimą. Kad P. G. gulėjo ant asfalto be sąmonės, patvirtina ir liudytojos R. G. bei E. Č., nes J. Č. pasakius, kad P. G. guli be sąmonės ant asfalto, visi ėjo jo parnešti į Č. namus.

Nors J. Č. nurodo, kad jis tuo metu, kai V. L. sudavė smūgį P. G., stovėjo prie namo verandos ir lauke jau buvo aptemę, tačiau matė, kur kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo, matė jų kūnų judesius.

Nors nukentėjusiojo ir liudytojo J. Č. parodymai skiriasi dėl J. Č. buvimo vietos lauke, kai P. G. buvo sužalotas, šias aplinkybes J. Č. ir P. G. skirtingai gali nurodyti dėl P. G. patirtos sunkios galvos traumos, nes, kaip nurodė ekspertas Diomenas Vitkus, po tokios patirtos traumos būdinga, kad nukentėjusysis neatsimena įvykio aplinkybių.

Kaltinamojo nurodomas aplinkybes, kad nukentėjusysis galėjo nugriūti ir susižaloti paslydęs dėl girtumo, paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo J. Č., tiek specialistų nurodomos aplinkybės dėl P. G. sužalojimo mechanizmo.

Nors kaltinamasis kėlė versijas, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti kitur, jau išvažiavęs iš Č. namų, kad nukentėjusysis jį apkalba, siekdamas pasipelnyti, šias kaltinamojo keliamas versijas teismas vertina, kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti atsakomybės, šių jo nurodomų aplinkybių nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Kaltinamojo gynėjo tyrimui pateiktą liudytojos A. L. darytą garso įrašą teismas vertina kaip siekimą padėti kaltinamajam įtikinti liudytojus duoti tokius parodymus, kurie atitiktų kaltinamojo parodymus, siekiant išvengti atsakomybės.

Pagal nustatytas aplinkybes tarp V. L. veiksmo – smūgio sudavimo ranka P. G. į veidą, nuo kurio šis krito aukštielninkas ir galva atsitrenkdamas į asfaltuotą paviršių patyrė galvos traumą – sunkų sveikatos sutrikdymą, – yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti, ar be jos šie neatsirastų, ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu V. L. nebūtų daužęs P. G. į veidą, šis nebūtų kritęs ir patyręs galvos traumos – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiojo griuvimas, atsitrenkimas galva į asfaltuotą gatvės paviršių ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp tyčinio smūgio sudavimo į veidą ir nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo; tarp veiksmų- smūgio sudavimo ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymui. Taigi šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą.

Teismų praktikoje laikoma, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-854/2007, Nr. 2K-227/2011).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, nusikalto ne pirmą kartą, yra atleistas 2017-08-17 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už kitokio pobūdžio BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, tai rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo efektyvus, įstatymas už padarytą veiką numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nėra byloje duomenų, kad nukentėjusiajam būtų likusios sunkesnės pasekmės po gydymo, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam mažesnę negu vidurkis įstatymo už padarytą veiką nutarytą laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis nusikalto 2017-09-15, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, socialinius ryšius, teismas daro išvadą, kad yra galimybė kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakciją ir atidėti bausmės vykdymą.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam paskirta pagrįstai, kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė jam taikytina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis).

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusysis P. G. nurodė, kad įvykio metu buvo sužalotas. Gydėsi savaitę ligoninėje, tris savaites sanatorijoje, dar apie du mėnesius namuose. Dar nėra pasveikęs, užeina galvos skausmai, reikės vykti pas akių gydytoją ir išsirašyti stipresnius akinius. Turėjo akinius ir anksčiau, bet po sumušimo nusilpo regėjimas. Blogai girdi kairiąja ausimi, dvi savaites buvo užgulta kairė ausis.

Patyrė daug nepatogumų, skausmą, didelį stresą, nes buvo sumuštas būdamas svečiuose nepažįstamo žmogaus, negalėjo bendrauti su žmonėmis, nes buvo ant veido kraujosruva, negalėjo dirbti, bes gydytojai nelaido sunkiai dirbti, o buvo gimęs sūnus, turėjo išlaikyti šeimą, jam buvo padaryta didelė dvasinė trauma.

Savo patirtą neturtinę žalą jis įvertino15000 eurų, todėl šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo. Taip pat prašo priteisti 800 eurų išlaidų, turėtų atstovo, dalyvavusio byloje paslaugoms apmokėti

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ieškinyje nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už P. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iki 2017-11-10, būtinas dėl neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų, sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėjo 1611,80 Eur, prie ieškinio pateikė pažymą, patvirtinančią šias išlaidas, ir prašo turėtas išlaidas priteisti iš kaltinamojo, nes P. G. buvo sužalota dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų.

Kaltinamasis ieškinių nepripažino. Nurodė, kad jis nieko nepadarė, nukentėjusysis nori pasipelnyti, prašo ieškinius atmesti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, o nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl P. G. sužalojimo yra kaltas kaltinamasis, todėl jis turi atlyginti gydymo išlaidas ir turtinę bei neturtinę žalą nukentėjusiajam. (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.)

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo už P. G. gydymą VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, UAB sveikatos centre „Energetikas“, UAB „Klinikoa Pulsas“, UAB „Gydora“ 1611,80 eurus, todėl ieškinys tenkintinas, nes po patirtų sužalojimų gydymas P. G. buvo būtinas (BPK 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.290 str. 3 d.).

Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimą - privalomąjį sveikatos draudimą - vykdančios institucijos (Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusįjį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio. (CK 6.280 str. 1 d.)

Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. (CK 6.290 str. 3 d.)

P. G. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. P. G. buvo sunkiai sužalotas, ilgą laiką gydėsi, nurodo, kad dar ir dabar yra liekamieji reiškiniai, jo sveikatos būklė nėra gera. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais V. L. veiksmais, į tai, kad nuketėjusysis nepateikė teismui jokių įrodymų apie dabartinę sveikatos būklę, reikalingumą gydyti regą ir klausą, į tai, kad V. L. yra darbingas, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 5000 eurų. Kita ieškinio dalis atmetama.

Byloje saugomi du kompaktiniai diskai su bylos tyrimo medžiaga ir kaltinamojo gynėjo pateiktas kompaktinis diskas su pokalbio įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai BPK 94 straipsnio 4 dalies pagrindu.

P. G. asmens sveikatos istorija grąžintina VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei po nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 94 straipsnio 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakciją), 2 dalies 5 ir 6 punktais, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo V. L. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos aikštė 1, Vilniuje, 1611,80 eurų P. G. gydymo išlaidų.

P. G., gimusio 1995-01-15, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistojo V. L. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 800 eurų išlaidų, turėtų atstovo, dalyvavusio bylą nagrinėjant teisme, paslaugoms apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

P. G. asmens sveikatos istoriją grąžinti VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje saugomus tris kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.