Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko, susipažinusi su nuteistojo V. L. kasaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis V. L. prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino apylinkės teismo padarytų teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Kasatorius akcentuoja, kad jo veiksmai buvo atlikti būtinosios ginties sąlygomis.

Iš kasacinio skundo turinio išplaukia, kad kasatorius V. L. iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus, tačiau neteigia, kad į esminius šio skundo argumentus neatsakyta. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės patikrina apeliacinės instancijos teismas.

Kasatorius skunde kritikuoja žemesnės instancijos teismų atliktą bylos duomenų vertinimą bei faktinių bylos aplinkybių nustatymą, tačiau teisinių argumentų, patvirtinančių, jog teismai, vertindami įrodymus ir jų pagrindu nustatydami faktines bylos aplinkybes, padarė esminius BPK pažeidimus, nepateikia.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su žemesnės instancijos teismų byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymo ir/ar esminiais BPK pažeidimais nesusiję klausimai. Kaip minėta kasatorius ginčija įrodymų vertinimą ir faktinių bylos aplinkybių nustatymą, tačiau nenurodo teisinių argumentų, jog teismai padarė esminius BPK pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.