Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1620-1034/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-21
Bylos Nr.
1-1620-1034/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33539-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
S. S.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Laurynas Purlys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1620-1034/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33539-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,dalyvaujant prokurorams Kristinai Saidytei-Matijošienei, Audronei Nastulevičienei,kaltinamajai S. S.,laiduotojai E. B.,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Laurynui Purliui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. S. išvaistė jai patikėtą turtinę teisę ir turtą, o būtent: ji 2021 m. rugpjūčio 30 d. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, ir būdama pagal 2020 m. liepos 24 d. darbo sutartį materialiai atsakinga už piniginių lėšų surinkimą, tinkamą lažybų kortelės užpildymą ir išdavimą, prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), lažybų punkte ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 16.19 val. priėmė statymus ir leido klientui N. T. dalyvauti lošime, parduodama jam lažybų korteles jo statomoms lošime pinigų sumoms, įmušdama šias pinigų sumas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ punkto kasą, nors pinigų iš kliento N. T. negavo, apie pinigų trūkumą įmonės seife niekam nepranešė, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir turtinę teisę gauti 3700 Eur už lažybų kortelių pardavimą, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3109,91 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. S. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. atėjo į darbą kaip įprastai 9.45 val., kad pasiruošti atidaryti punktą. Pradėjo skaičiuoti kasą. Apie 11.00 val. atėjo klientas N. T., kuris tiek jai, tiek įmonei buvo žinomas, ne kartą lankėsi punkte. Dalį dienos, kažkur apie 1-2 val. N. T. statė įprastai, t. y. duodavo pinigus, o ji atlikdavo statymą ir atiduodavo jam arba grąžą, arba laimėjimą. Kažkuriuo laikotarpiu N. T. pasibaigė pinigai ir jis jos paprašė padėti statyti neįdedant pinigų į kasą, ji nesutiko, bet vėliau N. T. pradėjo ją spausti. Jausdama spaudimą ir pasitikėdama klientu, pradėjo statyti. Kiek statymų ir kokiomis sumomis buvo atlikta, tiksliai negali pasakyti. Įpusėjus dienai, priartėjus prie jos pietų pertraukos, apie 15.00 val., N. T. buvo išėjęs, kaip suprato iš jo, jis išėjo namo parnešti pinigų, kad įdėti į kasą, nes tuo metu N. T. labai pralošinėjo. Jai grįžus po pietų pertraukos, N. T. dar atliko kelis statymus, bet pinigų jai nedavė. Ji pasakė jam, kad nebegali statyti, nes buvo susidaręs didelis pinigų trūkumas. Pabijojo ir išvarė N. T. iš punkto. N. T. jai pažadėjo, kad pinigus atneš iš namų seifo, bet pinigų neatnešė. Ji pabijojo ir nieko nepasakė, įprastai baigė darbą. Darbindamasi į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį skaitė ir ją pasirašė. Skaitė apie (duomenys neskelbtini) pozicijos funkcijas, pareigas, teises ir atsakomybes. Pripažįsta 3109,91 Eur civilinį ieškinį. Šiai dienai civilinis ieškinys yra atlygintas tik tiek, kiek buvo atskaičiuota iš jos atlyginimo. Praėjus mėnesiui po įvykio įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiai dienai gauna 700 Eur dydžio pajamas, bet kiekvieną mėnesį moka 200 Eur už paskolą. Ateityje planuoja tęsti darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo rugsėjo mėn. planuoja mokytis profesinėje mokykloje. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sesuo E. B. jai pasakė, kad gali laiduoti už ją. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant E. B. atsakomybei be užstato. Kiekvieną dieną bendrauja dabar su E. B., kuri buvo anksčiau jos globėja. Ji taip pat įsipareigoja atlyginti padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja E. B. parodė, kad kaltinamoji S. S. yra jos sesuo ir padavė prašymą atiduoti jos atsakomybei S. S., šią atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nėra suinteresuota, kad sesė turėtų baudžiamąją bylą. Nori, kad sesė galėtų, esant reikalui ir poreikiui, išvažiuoti į užsienį užsidirbti. Šiai dienai su S. S. bendrauja nemažai, kiekvieną dieną susiskambina. Finansiškai S. S. nepadeda, nes abi turi šeimas, turi darbus, bet emociškai ji sesę palaiko, ji visada kviečiama prisijungti per šventes prie jos šeimos. Taip pat duoda S. S. patarimų gyvenime. Neturi konkretaus plano, kaip ateityje S. S. padėtų laikytis įstatymų reikalavimų. Nemano, kad S. S. kažkur suklups nes iki šio įvykio nebuvo kažkokių dalykų ir nemano, kad po šio įvykio kažkas tokio atsitiks, tai S. S. buvo skaudi pamoka. Tiek, kiek jai bus įmanoma, ji prisidės prie žalos atlyginimo.

Išvada dėl S. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji S. S. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. dirbo ,, (duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 10.00 val. iki 22.00 val. (duomenys neskelbtini) pareigose. Visą pamainą dirbo viena, pagal pareigas jai priklausė prižiūrėti lažybų punkto bendrą tvarką, statymų priėmimą ir išmokėjimą, tvarkyti dienos buhalteriją (kasos žurnalo pildymas), pildyti kasos orderius ir atlikti kitus jai pavestus darbus. Atėjo į darbą, atsidarė punktą kaip įprastai, o dieną prieš tai dirbo kitame mieste, buvo išsiųsta į komandiruotę. Iš komandiruotės į Vilnių grįžo namo vėlai, tai buvo apie 00.00-00.30 val. Vadovybė apie tai, kad turės dirbti nepailsėjusi, gerai žinojo, bet nebuvo sudariusi sąlygų turėti laisvadienio. Nepailsėjusi 2021 m. rugpjūčio 30 d. pradėjo dirbti, būdama labai pervargusi. Į lažybų punktą atėjo įmonei gerai žinomas pastovus klientas N. T. Jis atėjo apie 11.00 val., iki kokių 12-13 val. jis darė statymus pagal visus reikalavimus, t. y. padarydavo statymą, duodavo jai pinigus, ji kasoje padarydavo pardavimo operaciją, atspausdindavo lažybų kortelę ir paduodavo ją klientui. Po kurio laiko jam pradėjo labai nesisekti ir jis pralošė visus su savimi turėtus pinigus, pradėjo reikalauti iš jos, kad darytų statymus be pinigų įnešimo į kasą, ji kategoriškai atsisakė tai daryti, tuomet jis pradėjo daryti jai psichologinį spaudimą, sakydamas, kad jis turi pažįstamu jų ofise, kad kitos jos kolegės yra taip dariusios, t. y neįnešdamos į kasą pinigų darydavo statymus ir atspausdindavo jam lažybų korteles. Galiausiai neatlaikiusi psichologinio teroro iš N. T. ji padarė kasos operacijas, t. y. pardavė lažybų korteles neįnešdama pinigų į kasą. Kiek tiksliai kartų padarė šias operacijas nepamena, bet statė nemažas pinigų sumas. N. T. jai pažadėjo pinigus atnešti po pietų pertraukos, kuri trunka nuo 15.00 val. iki 15.30 val. Kai kasoje susidarė apytiksliai 2000 Eur trūkumas, jis pasakė, kad gyvena netoliese ir kad nuėjęs namo išsiims pinigus iš seifo ir atneš juos. Dėl jo nepatikimumo jai nebuvo labai didelių abejonių, nes manė, kad gali pasitikėti juo, kadangi jis gerai žinomas įmonei, taip pat yra pastovus lažybų punkto klientas. Po pietų pertraukos N. T. dar kartą sugrįžo, bet pinigų jai neatnešė. Ji N. T. išvarė ir pasakė, kad įleis, kai atneš susidariusią 3700 Eur skolą, jis išėjo ir nesugrįžo. Taip nutikus labai susijaudino, išsigando, todėl padarė klaidą ir niekam nieko nepasakiusi pabaigusi darbą išėjo namo. Iš viso to ji jokios materialios ar nematerialios naudos neturėjo. Dalį susidariusios 3700 Eur skolos ji padengė, t. y. iš jos atlyginimo buvo išskaičiuota 590 Eur, o kitą dalį 3109,91 Eur prižadėjo grąžinti iki 2021 m. rugsėjo 6 d. imtinai. Atėjus nurodytai datai ji pinigų nepervedė ir negrąžino, nes jų neturėjo. 2021 m. rugsėjo 6 d. sulaukė skambučio iš lažybų punktų vadovės, kuri paklausė, ar perves pinigus, kai pasakė neturinti, ji pasakė, kad viskas bus perduota į policiją ir jai bus iškelta baudžiamoji byla. Šiuo metu ji įsidarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavėja ir sutinka likusią skolą mokėti dalimis (1 t., b. l. 120-122, 132-134, 144-147).

Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustas liudytojas N. T. parodė, kad S. S. pažįsta iš ,, (duomenys neskelbtini)“ lažybų punkto, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini), PC ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip (duomenys neskelbtini). Ten dažnai lankosi, yra pastovus šio punkto klientas. Kartais pabendraudavo su ja, ne tik apie statymus ir lošimus, bet ir apie asmeninį gyvenimą. 2021 m. rugpjūčio 30 d. atvyko į lažybų punktą, kelinta tai buvo valanda nepamena. S. S. paprašė jo padaryti statymus, kuriuos ji prisiimdavo ant savęs ir taip norėjo iš to gauti pelno. Taip darė, kadangi kaip tarpininkė ji ir jos artimieji pagal darbo sutartį sudarytą su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ negali daryti statymų, o lošdama ji norėjo užsidirbti papildomų pinigų. Jis norėdamas padėti jai, žinodamas, kad ji našlaitė ir kaip ji pasakojo turinti daug problemų, neatsisakė padėti. Darė statymus vietoj jos savo vardu, o ji pažadėjo, kad pinigai į kasą bus padėti, jei kas bus ne taip, šią atsakomybę, kas susiję su kasa, ji prižadėjo prisiimti sau. Kiek statymų darė nepamena, darydamas statymus laimėtas lošimo korteles ji paimdavo sau ir kaip jis mano iškarto atimdavo kasoje susidariusį minusą. Nuo 15.00 val. iki 15.30 val. lažybų punkto darbuotojos pietauja ir kai jos pietauja jis būna uždarytas. Per pietus išėjo, nusiėmė pinigus iš savo sąskaitos ir norėjo iš savų pinigų padengti susidariusį kasoje trūkumą, kad ji netęstų to minuso kasoje, o jau lošdamas sau ir savo vardu išloštais pinigais norėjo jai padėti. Jam nepavyko laimėti ir jis išėjo namo. Po to karto jis su S. nebendravo. Dar ne kartą buvo nuėjęs į lažybų punktą, bet S. ten nematė ir kiek sužinojo iš jos kolegių, kad ji daugiau nebedirba, kad ji atleista (1 t., b. l. 106-109).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ PPC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 2 d. ji dirbo lažybų punkte (duomenys neskelbtini) nuo 10 val. iki 22 val. Priimant pamainą ji patikrina ataskaitą, kuri yra užrašyta ant lapo ir palikta ant stalo. Ataskaitoje parašyta kiek ir kokiomis kupiūromis palikti pinigai seife ir kasoje, tačiau visus pinigus laiko seife. Ištraukus pinigus iš seifo, iškarto pastebėjo, kad trūksta kupiūrų. Taip pat pastebėjo, kad seife pakeistas kupiūrų skaičius. Ji perskaičiavo kupiūras ir suskaičiavo, kokia pinigų suma buvo palikta seife. Perskaičiavo tris kartus ir pastebėjo, kad trūksta 3700 Eur. Tada apie tai ji pranešė administratorei (1 t., b. l. 89-90).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad parodymo atpažinti iš nuotraukų metu S. S. atpažino N. T., kuris 2021 m. rugpjūčio 30 d. darė statymus lažybų punkte ir už juos nemokėjo, nurodė, kad jis yra pastovus lažybų punkto lošėjas (1 t., b. l. 91-95).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus akistatos protokole nurodyta, kad akistatos tarp S. S. ir N. T. metu S. S. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. atėjo klientas N. T., darė statymus, kai jam pasibaigė pinigai jis paprašė, kad atliktų statymus, neįdėdama pinigų į kasą. Kadangi jis įmonei buvo gerai žinomas, ji neturėjo pagrindo juo nepasitikėti, jo prašoma darė statymus, neįnešdama į kasą. Kiek buvo statymų ir kokiomis sumomis nepamena. N. T. parodė, kad minėtų parodymų nepatvirtina, nes pas juos buvo tarpusavio susitarimas, kad uždirbtus pinigus iš lošimų pasidalins tarpusavyje (1 t., b. l. 110-112).

Šalies argumentai

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad prašoma S. S. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos ir pripažinti įmonę civiliniu ieškovu su 3109,91 Eur reikalavimu dėl to, kad 20221 m. rugpjūčio 30 d. S. S. iš kliento priėmė statymus, sukūrė lažybų korteles, jas atspausdino, tačiau pinigų iš kliento nepaėmė, į kasą neįnešė. Dėl to susidarė 3700 Eur trūkumas (1 t., b. l. 3-6).

Iš darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. liepos 24 d. tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir S. S. buvo pasirašyta darbo sutartis, S. S. priimta dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose (1 t., b. l. 7-24).

Šalies argumentai

S. S. paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. perskaičiavus seifo pinigus buvo rastas S. S. paliktas 3700 Eur trūkumas (1 t., b. l. 25).

S. S. paaiškinime nurodyta, kad ji yra atsakinga už 3700 Eur trūkumą ir pasižada atlyginti žalą (1 t., b. l. 46).

S. S. prašyme nurodyta, kad ji prašo išskaičiuoti 590,09 Eur iš jos atlyginimo trūkumui padengti (1 t., b. l. 48).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus apžiūros protokolais apžiūrėti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai CD laikmenoje (1 t., b. l. 72-87).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamosios teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamosios S. S. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamoji S. S. apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. atėjo į darbą, apie 11.00 val. atėjo klientas N. T., kuris tiek jai, tiek įmonei buvo žinomas, ne kartą lankėsi punkte. Dalį dienos, kažkur apie 1-2 val. N. T. statė įprastai, t. y. duodavo pinigus, o ji atlikdavo statymą ir atiduodavo jam arba grąžą, arba laimėjimą. Kažkuriuo laikotarpiu N. T. pasibaigė pinigai ir jis jos paprašė padėti statyti neįdedant pinigų į kasą, ji nesutiko, bet vėliau N. T. pradėjo ją spausti. Jausdama spaudimą ir pasitikėdama klientu pradėjo statyti. Kiek statymų ir kokiomis sumomis buvo atlikta, tiksliai negali pasakyti. Įpusėjus dienai, priartėjus prie jos pietų pertraukos, apie 15.00 val., N. T. buvo išėjęs, kaip suprato jis išėjo namo parnešti pinigų, kad įdėti į kasą, nes tuo metu N. T. labai pralošinėjo. Jai grįžus po pietų pertraukos, N. T. dar atliko kelis statymus, bet pinigų jai nedavė. Pasakė jam, kad nebegali statyti, nes buvo susidaręs didelis pinigų trūkumas ir išvarė jį iš punkto. Ji pabijojo ir niekam nieko nepasakė apie tai.

Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina jos pačios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų N. T., S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai bei kita rašytine bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. S. išvaistė jai patikėtą turtinę teisę ir turtą, t. y. ji 2021 m. rugpjūčio 30 d. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, ir būdama pagal 2020 m. liepos 24 d. darbo sutartį materialiai atsakinga už piniginių lėšų surinkimą, tinkamą lažybų kortelės užpildymą ir išdavimą, prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), lažybų punkte ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 16.19 val. priėmė statymus ir leido klientui N. T. dalyvauti lošime, parduodama jam lažybų korteles jo statomoms lošime pinigų sumoms, įmušdama šias pinigų sumas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ punkto kasą, nors pinigų iš kliento N. T. negavo, apie pinigų trūkumą įmonės seife niekam nepranešė, tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir turtinę teisę gauti 3700 Eur už lažybų kortelių pardavimą, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3109,91 Eur turtinę žalą.

Kaltinamosios padaryta veika atitinka BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teisme buvo gautas laiduotojos E. B. rašytinis prašymas dėl kaltinamosios S. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Jame nurodyta, kad ją ir S. S. sieja glaudus ryšys, E. B. laisvu laiku lanko seserį, jos dažnai susiskambina, leidžia laisvalaikį kartu. Analogišką prašymą pateikė ir pati kaltinamoji S. S. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja E. B. ir kaltinamoji S. S. palaikė šį prašymą ir prašė kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką S. S. padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamoji S. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, kaltinamoji S. S. teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą, todėl ji atitinka ir šią sąlygą, kad bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. S. padaryta veika yra turtinio pobūdžio, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iš esmės padaryta dėl jaunatviškumo ir gyvenimiško nepatyrimo, naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamosios atžvilgiu nėra pradėta, ji bausta administracine tvarka ne už šiurkščius nusižengimus (1 t., b. l. 157-158), dirbanti, vidurinio išsilavinimo. Akivaizdu, kad šeiminė kaltinamosios situacija sudėtinga, nes ji būdama itin jauno amžiaus neteko abiejų tėvų, be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas nustatė vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisiamojo posėdžio metu S. S. išreiškė gailestį dėl savo veiksmų. Iš jos elgesio teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad S. S. suprato savo elgesio neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau minėtas kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teismas gali pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos sesuo E. B. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. B. yra dirbanti, neteista, charakterizuojama teigiamai, bausta administracine tvarka, bet ne už šiurkščius nusižengimus, be to, praeityje buvo paskirta S. S. rūpintoja. Teisiamojo posėdžio metu E. B. paaiškino, kad nėra suinteresuota, kad sesė turėtų baudžiamąją bylą. Šiai dienai su S. S. bendrauja nemažai, kiekvieną dieną susiskambina. Finansiškai S. S. nepadeda, nes abi turi šeimas, turi darbus, bet emociškai ji sesę palaiko, ji visada kviečiama prisijungti per šventes prie jos šeimos. Taip pat duoda S. S. patarimų gyvenime. Neturi konkretaus plano, kaip ateityje S. S. padėtų laikytis įstatymų reikalavimų. Nemano, kad S. S. kažkur suklups nes iki šio įvykio nebuvo kažkokių dalykų ir nemano, kad po šio įvykio kažkas tokio atsitiks, tai S. S. buvo skaudi pamoka. Tiek, kiek jai bus įmanoma, ji prisidės prie žalos atlyginimo.

Teismas sprendžia, kad E. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, nes yra jos vyresnė sesuo, bendrauja su S. S. ir gali ją pozityviai paveikti. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja E. B. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamosios elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra jos sesuo, su kuria dažnai bendrauja (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nustatytinas 2 metų laidavimo terminas be užstato.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad laidavimas skirtinas be užstato, tikslinga skirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje esančiame pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prašė priteisti iš S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtą turtinę žalą, t. y. 3109,91 Eur. Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad S. S. pripažino, jog ji darbo metu statymus priėmė, nepaimdama iš asmens pinigų, dėl ko kasoje susidarė 3700 Eur dydžio trūkumas. Tą pačią dieną S. S. pateikė prašymą, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos būtų kompensuota, išskaičius 590,09 Eur dydžio sumą iš jai priklausančio darbo užmokesčio, kuris buvo išmokėtas nutraukus darbo teisinius santykius. Likusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta žala – 3109,91 Eur, nebuvo padengta.

Kaltinamoji S. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino civilinį ieškinį, nurodė, kad ji dirba, šiai dienai gauna 700 Eur dydžio pajamas, ateityje planuoja tęsti darbą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį visiškai ir priteisti civilinio ieškovo naudai turtinę žalą, t. y. 3109,91 Eur.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (2 vnt.) su įrašais, saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), be užstato. Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant ją per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. S. 3109,91 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devynis eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas (2 vnt.) su įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti S. S., kad:

1. Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. B., kad:

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas