Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-591-538/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-14
Bylos Nr.: e2A-591-538/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00273-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: A. B.
Ieškovas: Ž. M.

Civilinė byla Nr. e2A-591-538/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00273-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovei A. B. dėl nekilnojamojo daikto valdymo teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. P., A. J., A. J., Z. Ž., J. Ž., V. S., V. K., O. M.-Z., S. R., I. B., J. S., K. R., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą ieškovei Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančią ir nustatytą naudotis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo plane, pažymėtą indeksu „B“ arba žemės sklypo padalijimo plane pažymėtą indeksu „3“, užimtą atsakovei A. B. nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių komunikacijų ir savo lėšomis sutvarkyti šią ieškovei Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančią žemės sklypo dalį; įpareigoti atsakovę A. B. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato - gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba arba šį pastatą perstatyti, užtikrinant 3 m atstumą nuo pastato iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovei A. B. šio įpareigojimo nevykdant, suteikti ieškovei Ž. M. teisę priverstine tvarka atsakovės A. B. sąskaita nugriauti savavališkai žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato - gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2011 m. liepos 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu ji įgijo 27/202 dalį 0,8484 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudarančią 0,1134 ha. 2011 m. liepos 18 d. dovanojimo sutartyje buvo nustatyta, kad perleidžiamam daiktui (žemės sklypui) yra nustatyta naudojimosi tvarka, savo ruožtu nustatyta buvusio žemės sklypo (dalies) savininko 2006 m. lapkričio 23 d. sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ankstesniam žemės sklypo savininkui buvo nustatyta teisė naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „B“ (930 kv. m.) ir indeksu „I“ (204 kv. m.) (iš viso - 0,1134 ha). Pagal patvirtintą žemės sklypo planą, kuriuo nustatyta naudojimosi juo tvarka, žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“ yra šiaurinėje žemės sklypo dalyje ir ribojasi su (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje žemės sklypo dalyje - su 0,0700 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančiu atsakovei A. B.. Ieškovei ir kitiems žemės sklypo bendrasavininkiams siekiant sureguliuoti naudojimosi žemės sklypu sąlygas ir tvarką, privažiavimus prie kiekvienam iš žemės sklypo bendrasavininkių, 2016 m. balandžio 11 d. tarp žemės sklypo bendrasavininkių ir T. B. projektavimo IĮ buvo sudaryta sutartis dėl projekto parengimo, kurio tikslas sklypą padalinti į atskirus sklypus. Parengus preliminarų žemės sklypo išskirstymo į atskirus sklypus planą bei suderinus ir aiškiai pažymėjus žemės sklypo ribas, žemės sklype ir kaimyniniuose žemės sklypuose esančius statinius, pastatus, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad kaimyniniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas gyvenamasis namas yra iš esmės ant šio žemės sklypo ir žemės sklypo dalies, 2006 m. rugpjūčio 3 d. plane pažymėtos indeksu „B“, arba žemės sklypo dalies, T. B. projektavimo IĮ parengtame preliminariame žemės sklypo padalijimo plane pažymėtos indeksu „3“, ribos, t. y., nesilaikant minimalių atstumų statinių statybai nuo kaimyninių žemės sklypų ribos. Ėmus aiškintis faktinę ribos tarp jai tenkančios naudotis žemės sklypo dalies „B“ arba sklypo dalies pažymėtos indeksu „3“ vietą, ėmė aiškėti, kad kaimyniniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas gyvenamasis namas gali būti pastatytas mažesniu nei 1 m atstumu nuo žemės sklypų ribos. Jai pabandžius savarankiškai aiškintis statinių, pastatytų kaimyniniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumą, paaiškėjo, kad nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje nėra registruota jokių duomenų apie šiame žemės sklype esančius statinius, kad nėra registruota jokių duomenų apie statybą leidžiančių dokumentų statybai šiame žemės sklype išdavimą. Tada jai tapo aišku, kad kaimyniniame žemės sklype, priklausančiame atsakovei, ant ribos su ieškovės naudojama žemės sklypo dalimi „B“, arba žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „3“, neteisėtai, be projekto, be statybą leidžiančių dokumentų yra pastatytas ir pagal paskirtį naudojamas gyvenamasis namas. Be to, pastatyto gyvenamojo namo priklausiniai, nuotekų šalinimo šuliniai (nuotekų šalinimo sistema) gali būti įrengti jai tenkančioje žemės sklypo dalyje „B“, arba žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „3“. Nurodė, jog ji 2019 m. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl statinių statybos neatitikties statybą reglamentuojantiems, statybą leidžiantiems teisės aktų reikalavimams atsakovės žemės sklype, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Iš IĮ „Geoturas“ parengtos statinių geodezinės schemos matyti, kad kaimyniniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatyto gyvenamojo namo sienos šiaurės – rytinis kampas nuo žemės sklypo ribos yra nutolęs tik 0,59 m, o pietų – rytinis kampas – 0,96 m, t. y., mažesniu nei 1 m. atstumu. Taip pat paaiškėjo, kad šio gyvenamojo namo priklausiniai, nuotekų šalinimo įrenginiai yra įrengti ieškovei tenkančioje naudotis žemės sklypo dalyje „B“, arba žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „3“, ir nėra jokių duomenų apie šių nuotekų šalinimo būdą, tikėtina, kad jos iš šio įrenginio gali būti išleidžiamos į ieškovei tenkančią naudotis žemės sklypo dalį „B“ arba žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „3“. Nurodė, kad planuojamame žemės sklypo atidalijimo plane, beveik pusė jai tenkančios naudoti žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „3“ patenka į elektros linijų apsaugos, ryšių linijų apsaugos zonas bei nustatytinų servitutų teritoriją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę A. B. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą ieškovei Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančią ir nustatytą naudotis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, 2006-08-03 Žemės sklypo plane, pažymėtą indeksu „B“ arba žemės sklypo padalijimo plane pažymėtą indeksu „3“, užimtą atsakovei A. B. nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių komunikacijų ir savo lėšomis sutvarkyti šią ieškovei Ž. M. nuosavybės teisėmis priklausančią žemės sklypo dalį. Įpareigojo atsakovę A. B. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato - gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba arba šį pastatą perstatyti, užtikrinant 3 m atstumą nuo pastato iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovei A. B. šio įpareigojimo nevykdant, suteikti ieškovei Ž. M. teisę priverstine tvarka atsakovės A. B. sąskaita nugriauti savavališkai žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato - gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba. Priteisė iš atsakovės A. B. 1 621,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Ž. M. naudai. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Apie atsakovės žemės sklype pastatytą gyvenamąjį namą nesilaikant 3 metrų atstumo nuo besiribojančio žemės sklypo ribos ieškovė sužinojo 2016 m. balandžio 11 d., kai tarp žemės sklypo bendrasavininkių ir T. B. projektavimo IĮ buvo sudaryta sutartis dėl projekto parengimo. Parengus preliminarų žemės sklypo išskirstymo į atskirus sklypus planą, bei suderinus ir aiškiai pažymėjus žemės sklypo ribas, žemės sklype ir kaimyniniuose žemės sklypuose esančius statinius, pastatus, buvo pastebėta, kad kaimyniniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas gyvenamasis namas yra iš esmės ant šio žemės sklypo ir žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu „B“, arba žemės sklypo dalies, T. B. projektavimo IĮ parengtame preliminariame žemės sklypo padalijimo plane pažymėtos indeksu „3“, ribos, t. y., nesilaikant minimalių atstumų statinių statybai nuo kaimyninių žemės sklypų ribos, todėl bendrasis dešimties metų terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

3.2. Pažeidus reikalavimą statyti pastatą ne mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimo sklypo, statytojas šį pažeidimą gali pašalinti, kaip numatyta STR, gavęs gretimo sklypo savininko sutikimą. Atsakovė tokio sutikimo iš ieškovės ir kitų gretimų sklypų savininkų negavo.

3.3. Ginčo namas yra pastatytas neteisėtai, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento, taip pat neturint gretimų žemės sklypų sutikimų, namas pastatytas prie pat ieškovės žemės sklypo ribos, šiaurės – rytiniame kampe 0,59 m, o pietų – rytiniame kampe – 0,96 m atstumu, t. y., mažesniu nei 1 m atstumu, nukrypus ne tik nuo reikalavimo statyti namą ne arčiau nei 3 metrai nuo gretimo sklypo ribos, bet ir nukrypus nuo imperatyvaus reikalavimo statyti namą ne arčiau nei 1 metrai nuo gretimo sklypo ribos.

3.4. Nustačius, kad gyvenamojo namo priklausiniai, nuotekų šalinimo šuliniai (nuotekų šalinimo sistema) yra pastatyti ieškovės nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje ir kad jie pastatyti neteisėtai (savavališka statyba), ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančią ir nustatytą naudotis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo plane, pažymėtą indeksu „B“ arba žemės sklypo padalijimo plane pažymėtą indeksu „3“, užimtą atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių komunikacijų ir savo lėšomis sutvarkyti šią ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančią žemės sklypo dalį, yra pagrįstas.

3.5. Tai, kad šis ginčo sklypas buvo apsunkintas neteisėta statyba, ir lėmė nedidelę jo kainą. Be to, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų ir paskaičiavimų, kokius ji patirtų nuostolius teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, nors teismas atsakovei ir buvo siūlęs tai padaryti.

3.6. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas ir taikomos priemonės yra tinkamos ir atitinka proporcingumo principą.

III. Apeliacino skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2022 m. kovo 14 d. teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės Ž. M. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba praleidus ieškinio senaties terminą; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog tą aplinkybę, kad ieškovė ketina statyti savo gyvenamąjį būstą savo žemės sklype patvirtina teismo leidimo išdavimas parduoti šeimos būstą bei UAB „Energo projektas“ parengtas gyvenamojo namo ieškovei priklausančiame žemės sklype statybos pasiūlymas. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės yra formalios ir galimai spekuliatyvios siekiant dirbtinai padidinti ieškovei priklausančio dalies sklypo reikšmę ir vertę, tačiau žvelgiant plačiau - nei žemės sklypo atidalijimo, nei parengto statybos projekto, nei išduoto statybos leidimo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Žemės sklypo savininko pasikeitimas nėra pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti ir skaičiuoti iš naujo. Tuo pagrindu laikytina, kad Ieškovė reikšdama abstraktų ieškinio reikalavimą, kuriame galima įžvelgti ir reikalavimą pripažinti statybą neteisėta (tokia nebuvo pripažinta jokios institucijos), praleido bendrąjį 10 m ieškinio senaties terminą, kuris, atsižvelgiant į tai, kad namo statyba prasidėjo 2008 m. ir baigėsi 2018 m.

4.3. Akivaizdu, jog pagal ginčo pastato statybos metu galiojusio STR nuostatą nebuvo draudimo statyti statinius arčiau kaip l m atstumu nuo sklypo ribos, kaip yra reglamentuojama aktualioje redakcijoje, todėl atsakovės faktinis gyvenamojo namo atstumas nuo sklypo ribos neprieštarauja jokiems imperatyviems STR reikalavimams.

4.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sklype buvęs servitutinis kelias buvo panaikintas iki namo statybų pradžios, J. S. turėjo teisę statyti namą bet kokioje sklypo vietoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, logiška, kad J. S. būnant abiejų sklypų savininku, nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo jam pačiam sau parašyti sutikimą statyti namą arčiau kaip per l m ribos, kadangi statinio statyba arčiau kaip 3 m. ribos negali tuo pačiu pažeisti to paties abiejų sklypų savininko teisių ir interesų.

4.5. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2017 metų yra rengiamas naujas detalusis planas dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo, kai tuo tarpu seniau pateiktas detalusis planas viešam svarstymui buvo atmestas, dėl ko atsakovės žiniomis buvo kreiptasi į teismą.

4.6. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį interesų pusiausvyra yra akivaizdžiai pažeista, kadangi atsakovės sūnaus šeima pastatą, kurio vertė esant jam priduotam kaip matyti iš pridedamos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos – 169 000 Eur, eksploatuoja kasdien, o tuo tarpu ieškovė žemės sklypo nenaudojo ir neprižiūrėjo daugybę metų ir tik dabar, siekdama finansinės naudos ir manipuliuodama teisiniu pranašumu, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis ir veikdama negarbingai ir nesąžiningai, reiškia neadekvačius ir neproporcingai žalingus reikalavimus atsakovei, galimai tikint, jog iš atsakovės pavyks gauti piniginių lėšų siekiant išsaugoti gyvenamąjį namą nenugriautą.

4.7. Ieškovės reikalavimas vertintinas kaip užslėptas siekimas nesąžiningai praturtėti piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Juk ieškovei ir kitiems bendraturčiams buvo leista naudotis net 81 kv. m. servitutiniu plotu pravažiuoti per atsakovės sklypą, o dabar ieškovė kelia neproporcingai žalingus atsakovei reikalavimus dėl daugmaž 25 kv. m. gyvenamojo namo nugriovimo/ perstatymo užuot leidusi naudotis panašaus ploto savo sklypo dalimi už tai dar gaudama kompensaciją.

4.8. Ieškovės teisių pažeidimas gali būti išspręstas žymiai racionalesnėmis priemonėmis - žemės sklypų pardavimu viena kitai šalims, žemės sklypų dalių mainais, o pastatą prieš tai nustačius ieškovės žemės sklype minimalaus dydžio statinių servitutą reikalingą atsakovės statinių aptarnavimui ir jų įteisinimui.

Žemesnės instancijos teismas

4.9. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ginčo aplinkybes vien tik formaliai, nesigilindamas į šalių ir buvusių ginčo objekto savininkų žodinius susitarimus, alternatyvias ginčo sprendimo galimybes, priėmė nepagrįstą ir protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams prieštaraujantį sprendimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Ieškovės teisių pažeidimo arba sužinojimo apie teisių pažeidimą momentu laikytinas jos sužinojimo apie atsakovės gyvenamojo namo pastatymą nesilaikant atstumų iki žemės sklypo ribos momentas, kuriuo laikytinas ieškovei ir kitiems bendrasavininkiams priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) atsidalijimo plano su jame fiksuotomis žemės sklypo ir kaimyninių žemės sklypų ribomis bei juose esančiais pastatytais statiniais parengimas (2016 m.), arba vėliausiai, žemės sklypo dalies įsigijimo iš J. S. momentas – 2011 m. liepos 18 d.

5.2. Kaip teisingai priimtame sprendime konstatavo teismas, pirmajai iš nurodytų teisinių situacijų - statinio pripažinimui neteisėta statyba, vadovaujantis galiojančiu materialiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota vienoda teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, taikytinas teisinis reguliavimas galiojęs statinio statybos metu. Tokiu būdu bylą išnagrinėjęs teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovei priklausančio žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo pripažinimui neteisėta (savavališka) statyba aktualus teisinis reglamentavimas, galiojęs gyvenamojo namo statybos metu. LR Statybos įstatymo, redakcija galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.

5.3. Kaip buvo nurodyta bylos nagrinėjimo metu, ginčo gyvenamojo namo statybos metu žemės sklypas priklausė ne vien statytojui J. S., kaip teigia atsakovė. Be trečiojo asmens žemės sklypo dalių bendrasavininkiais buvo N. V., UAB „Eurotroba“, J. S., L. J., A. J., Z. Ž., A. S., l. K.. Nė vieno iš bendrasavininkių sutikimo ginčo gyvenamojo namo statybai mažesniu nei 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos gauta nebuvo. Teismas pagrįstai sprendė, kad be nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto, suderinto projekto, be statybą leidžiančio dokumento, be besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimų atsakovei priklausančiame žemės sklype mažesniu nei 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos pastatytas gyvenamas namas laikytinas neteisėta (savavališka) statyba.

5.4. Atsakovei pripažįstant, kad neteisėtos statybos padarinių pašalinimui taikytinas teisinis reguliavimas galiojantis tokių padarinių konstatavimo ar šalinimo momentu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad net ir esant besiribojančio žemės sklypo bendrasavininkių sutikimams, atsakovei priklausančiame žemės sklype pastatyto statinio - neteisėtos statybos padarinių dėl statinio statybos mažesniu nei 1 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, yra negalimas.

5.5. Ieškovės vertinimu, dešimtis kartų mažesne verte įsigijusios ne tik žemės sklypą, tačiau ir jame pastatytą gyvenamąjį namą, trečiasis asmuo I. B. ir atsakovė suprato, kad jo statybos „legalizavimas“ bus galimas tik eliminuojant ieškovės teisių į jos daiktą dalį ir būtent tokio galutinio tikslo ieškovės sąskaita ir yra siekiama, todėl atsakovės ir jos šeimos narių „taupymas“ ieškovės sąskaita negali būti pateisinamas menamu proporcingumo principo pažeidimu.

5.6. Atsakovė pripažįsta, kad jai priklausančiam gyvenamajam namui esant pastatytu iš esmės ant žemės sklypo ribos, bet kokio statinio statyba ieškovės žemės sklype būtų galima statinį atitraukiant, kaip nurodo atsakovė, 8 m atstumu nuo sklypo ribos.

5.7. Atsisakymas ginti pažeidžiamą ieškovės teisę reikštų būtent neproporcingą ir neteisėtą ieškovės teisių pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).

6. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl įrodymų prijungimo

7. Apeliantė su skundu pateikė papildomus dokumentus.

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Apeliantės pateikti duomenys susiję su nagrinėjama byla, neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo, todėl prijungtini prie bylos.

Faktinės aplinkybės

10. Nustatyta, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš I. B. už 10 000 Eur įsigijo 0,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame pastatytu gyvenamuoju namu, kuris nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Ieškovė 2011 m. liepos 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,1134 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 18 d. dovanojimo sutartyje buvo nustatyta, kad perleidžiamam daiktui (žemės sklypui) yra nustatyta naudojimosi tvarka, savo ruožtu nustatyta buvusio žemės sklypo (dalies) savininko 2006 m. lapkričio 23 d. sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m, lapkričio 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ankstesniam žemės sklypo savininkui buvo nustatyta teisė naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „B“ (930 kv. m.) ir indeksu „I“ (204 kv. m.) (iš viso - 0,1134 ha). 2019 m. spalio 25 d. IĮ „Geoturas“ statinių geodezinė schema patvirtina, kad atsakovei A. B. priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatyto gyvenamojo namo sienos šiaurės – rytinis kampas nuo ieškovei priklausančios žemės sklypo ribos yra nutolęs 0,59 m, o pietų – rytinis kampas – 0,96 m. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai yra – V. K., V. S., A. J., Ž. M., P. P., A. J., A. J., O. M.-Z., Z. Ž.. Ieškovė gindama savo pažeistas teises pateikė ieškinį teismui motyvuodama tuo, kad atsakovės namas pastatytas pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė nesutikdama su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, motyvuoja senaties termino ieškiniui pareikšti praleidimu, netinkamu įstatymų taikymu laike bei proporcingumo principo pažeidimu.

Dėl teismo sprendimo (ne)pagrįstumo

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos A. T. 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams teismo sprendimo motyvams.

13. Apeliantė teigia, kad žemės sklypo savininko pasikeitimas nėra pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti ir skaičiuoti iš naujo. Taip pat teigia, kad ieškovė reikšdama abstraktų ieškinio reikalavimą, kuriame galima įžvelgti ir reikalavimą pripažinti statybą neteisėta, praleido bendrąjį 10 m. ieškinio senaties terminą, kuris, atsižvelgiant į tai, kad namo statyba prasidėjo 2008 m. baigėsi 2018 m. Apeliantės argumentai atmestini.

14. CK 1.12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžią, 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).

16. Nustatyta, kad ieškovė žemės sklypą įsigijo 2011 m. liepos 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu, taigi sklypo įgijimo metu ieškovė galėjo ir turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė turėjo perimti ankstesnio savininko teises ir pareigas, tačiau ankstesnis savininkas ir buvo asmuo, kuris įvykdė ginčijamas neteisėtas statybas, todėl akivaizdu, kad sau ieškinio jis negalėjo pareikšti. Taigi senaties eigos termino pradžia laikytina ieškovės sklypo įsigijimo diena (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2021 m. vasario 18 d. konstatuotina, kad ieškovė senaties termino nepraleido. Be to, pažymėtina, kad ieškovės teisių pažeidimas tęsėsi tiek ieškinio pateikimo dieną, tiek bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl jos teisių pažeidimo, ieškinio senaties termino nepraleido.

17. Apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė, kaip yra pažeidžiamos jos teisės dėl atsakovės pastatyto namo pažeidžiant atstumų reikalavimus. Apeliantės argumentai atmestini.

18. Pagal Namo statybos pradžios metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (2006-01-01 – 2009-12-18 redakcija) 8 priedo 1 punktą, statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai: 1.1 pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti atstumai iki gretimų pastatų, t. y. teisės normos, nustatančios privalomus atstumus iki gretimų pastatų, yra imperatyvaus pobūdžio.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl būtinumo laikytis norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos yra aiški ir išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, taip pat nustatančios privalomus atstumus susisiekimo komunikacijoms ir atraminėms sienutėms statyti, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Imperatyviųjų statybos techniniuose reglamentuose nurodytų reikalavimų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011).

21. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ieškinio pagrindas yra tai, kad atsakovės namas yra pastatytas nesilaikant įstatymais nustatyto 3 m atstumo ir būtent dėl šios priežasties yra konstatuotas imperatyvus Statybos įstatymo ir STR pažeidimas. Kaip minėta nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, įstatymo imperatyvios normos pažeidimas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statyboms, taigi nagrinėjamu atveju ieškovė neturi pareigos motyvuoti savo teisių pažeidimo.

23. Atmestini apeliantės argumentai, kad kai statė namą statytojas naudojosi savo žemės sklypu, todėl pats iš savęs sutikimo neturėjo gauti.

24. Tokią atsakovės poziciją teismo posėdžio metu paneigė ir institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė, kuri patvirtino, kad rašytinis gretimo sklypo sutikimas yra privalomas, nepaisant to, ar gretimas žemės sklypas priklauso tam pačiam asmeniui. Be to, ginčo gyvenamojo namo statybos metu žemės sklypas priklausė ne vien statytojui J. S., žemės sklypo dalių bendrasavininkiais buvo N. V., UAB „Eurotroba“, J. S., L. J., A. J., Z. Ž., A. S., l. K., tačiau nė vieno iš bendrasavininkių sutikimo ginčo gyvenamojo namo statybai mažesniu nei 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos gauta nebuvo.

25. Apeliantė teigia, kad pagal ginčo pastato statybos metu galiojusio STR nuostatą nebuvo draudimo statyti statinius arčiau kaip l m atstumu nuo sklypo ribos, kaip yra reglamentuojama aktualioje redakcijoje, todėl atsakovės faktinis gyvenamojo namo atstumas nuo sklypo ribos neprieštarauja jokiems imperatyviems STR reikalavimams. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 95 punktas; kt.).

27. Pagal Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas (toliau – STR 1.05.01:2017) 7 priedo 4 punkto nuostatas, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

28. Taigi pagal šiuo metu galiojančias STR nuostatas atsakovė bet kokiu atveju negali įteisinti neteisėtos statybos.

29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog tą aplinkybę, kad ieškovė ketina statyti savo gyvenamąjį būstą savo žemės sklype patvirtina teismo leidimo išdavimas parduoti šeimos būstą bei UAB „Energo projektas“ parengtas gyvenamojo namo ieškovei priklausančiame žemės sklype statybos pasiūlymas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybės, susijusios su ieškovės ketinimais statyti/nestatyti būstą savo žemės sklype, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovės teisių pažeidimas dėl įstatymais nustatyto atstumo nesilaikymo statant atsakovei priklausantį namą.

31. Apeliantė teigia, kad ieškovė kelia neproporcingai žalingus atsakovei reikalavimus dėl daugmaž 25 kv. m. gyvenamojo namo nugriovimo/ perstatymo užuot leidusi naudotis panašaus ploto savo sklypo dalimi už tai dar gaudama kompensaciją.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokia kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2022).

33. Kaip minėta, atstumo reikalavimas yra pažeistas žymiai, t. y. namas pastatytas prie pat ieškovės žemės sklypo ribos, šiaurės – rytiniame kampe 0,59 m, o pietų – rytiniame kampe – 0,96 m atstumu, t. y. mažesniu nei 1 m atstumu, žymiai nukrypus nuo reikalavimo statyti namą ne arčiau nei 3 metrai nuo gretimo sklypo ribos. Be to, ir pati apeliantė nurodo, kad jeigu atsakovė ir nugriautų/ perstatytų namo dalį patenkančią į 3 m zoną nuo ribos, tai šis gyvenamasis namas vis tiek būtų priskirtas II klasei pagal degimo laipsnį, o nuo tokio namo iki kito planuojamo statyti pastato turi būti išlaikytas 8 m atstumas, remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ 92 p. nuostatomis. Taigi atsakovei nenugriovus/ neperstačius jai priklausančio savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, būtų akivaizdžiai apribotos ieškovės galimybės naudotis savo žemės sklypu bei statyti pastatus jai priklausančiame žemės sklype.

34. Kadangi atsakovės namas pastatytas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, bet kokiu atveju tokia statyba negali būti įteisinta, nepriklausomai nuo to, kokia būtų neteisėtai pastatyto gyvenamojo namo perstatymo kaina, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas proporcingumo principo nepažeidė ir pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai žemės sklype, adresas (duomenys neskelbtini), pastatyto pastato - gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba, arba šį pastatą perstatyti, užtikrinant 3 m atstumą nuo pastato iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, o šio įpareigojimo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikti ieškovei teisę atsakovės sąskaita pačiai nugriauti savavališkai pastatyto pastato - gyvenamojo namo dalį, patenkančią į 3 m zoną iki žemės sklypo su ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, riba.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl teismo sprendimo dalies įpareigoti atsakovę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti savavališkai užimtą ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančią ir nustatytą naudotis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, 2006 m. rugpjūčio 3 d. Žemės sklypo plane, pažymėtą indeksu „B“ arba žemės sklypo padalijimo plane pažymėtą indeksu „3“, užimtą atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių komunikacijų ir savo lėšomis sutvarkyti šią ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančią žemės sklypo dalį, apeliantė nesutikimo motyvų nepateikė. Be to, bet kokiu atveju inžineriniai įrenginiai negali likti ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo juos iškelti.

36. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 880 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Ž. M. iš atsakovės A. B. 880 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis