Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-322-318/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-23
Bylos Nr.: 1A-322-318/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-59590-2017-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Vigintas Višinskis, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis: V. G., V. K., A. B., ir V

Kategorijos

1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.9.11Išplėstinis turto konfiskavimas (BK 72-3 str.)
1.1.23.2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-318/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59590-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2, 1.1.9.11, 1.1.23.2.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui G. I.,

nuteistųjų V. G. ir V. K. gynėjai advokatei J. Manako-Galminei, nuteistojo A. B. gynėjui Simui Šuminui,

nuteistiesiems V. G., A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. G. ir V. K. gynėjos advokatės J. Manako-Galminės bei nuteistojo A. B. gynėjo Simo Šumino apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

– V. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 7 d.

– V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį –20 (dvidešimt) parų arešto, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 28 d.

– A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį– laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų ir 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d.

Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį A. B. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, A. B. taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir konfiskuota: automobilis ,,(duomenys neskelbiami)“, VIN numeris (duomenys neskelbiami), „(duomenys neskelbiami)“ (duomenys neskelbiami)“, VIN numeris (duomenys neskelbiami), butas, esantis (duomenys neskelbiami), ir 800 Eur bei 2 000 Norvegijos Karalystės kronų.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas ir V. L., tačiau dėl jo nuteisimo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

A. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kokainą ir ją pardavė, t. y. 2017 m. lapkričio 14 d. apie 15.22 val. telefonu susitarė su A. J., jog pastarasis V. L. parduos narkotinės medžiagos – kokaino. Tą pačią dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 18.04 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, prie savęs laikė du plastikinius maišelius, kuriuose buvo 14,687 g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 3,779 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir juos atgabenęs prie viešbučio „(duomenys neskelbiami)“, esančio (duomenys neskelbiami), pardavė V. L.

A. B., V. G. ir V. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino bei didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir heroino, t. y. iki 2018 m. birželio 6 d. A. B., V. K. ir V. G. susitarė daryti labai sunkų nusikaltimą – įgyti ir platinti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir narkotinės medžiagos – heroino, pasiskirstė užduotimis bei vaidmenimis: A. B. turėjo įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kokaino, didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir narkotinės medžiagos – heroino, šias narkotines medžiagas turėjo atgabenti į V. K. nuomojamas gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbiami), ten veikiant kartu su V. G. jas presuoti gamyklinėmis staklėmis, o V. K. leido į savo nuomojamas gamyklines patalpas atgabenti ir laikyti A. B. įgytas narkotines medžiagas, kurias įsipareigojo saugoti už atlygį. Veikdamas pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, A. B. iki 2018 m. birželio 6 d. įgijo labai didelį kiekį – 399,738 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo – 193,845 g narkotinės medžiagos – kokaino, didelį kiekį – 48,004 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 2,234 g rudos spalvos lipnios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,493 g narkotinės medžiagos – heroino, šias narkotines medžiagas 2018 m. birželio 6 d. apie 16.00 val. atgabeno į V. K. nuomojamas gamybines patalpas, adresu: (duomenys neskelbiami), nuo kurių V. K. A. B. buvo perdavęs raktus, jose veikdami bendrai su V. G. jas išfasavo į atskirus paketus. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas bendrą susitarimą, A. B. nurodytą anksčiau narkotinę medžiagą – kokainą – svėrė, maišė su kitomis medžiagomis ir dalį jų supresavo į vieną stačiakampio formos kietos medžiagos gabalą, kurio sudėtyje buvo 44,127 g narkotinės medžiagos – kokaino. Visas paminėtas narkotines medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, laikė minėtose gamybinėse patalpose iki tol, kol 2018 m. birželio 6 d. 17.30 val. policijos pareigūnai kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė.

V. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. iki 2018 m. birželio 6 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo plastikinį indelį su augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje yra 0,112 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, jį laikė savo gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbiami), kol 2018 m. birželio 6 d. apie 20.50 val. kratos metu nurodytas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniame skunde nuteistosios V. G. gynėja prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. baudą.

Gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. G. bausmę, nevisiškai įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pažeidė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajai paskyrė per griežtą bausmę. Gynėja, aptarusi galiojantį teisinį reguliavimą, susijusį su švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimu, bausmės paskirtimi, jos pagrindais, remdamasi kasacinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio taikymo, mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai V. G. už jos įvykdytą nusikaltimą paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams, atliekant šią bausmę pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, jos tinkamai neindividualizavo, t. y. neįvertino, kad A. B. buvo labai agresyvus, ne kartą smurtavo prieš V. G.: ne kartą naudojo prieš ją fizinę jėgą, buvo sulaužęs šonkaulius, ji bandė su juo išsiskirti, tačiau A. B. ją terorizuodavo, laukdavo prie namų, grasindavo. V. G. būtų neužsiėmusi šia veikla, jeigu nebūtų A. B. Gynėja atkreipia dėmesį, kad būtent įvertinęs aptartas aplinkybes, prokuroras pirmosios instancijos teisme, teismo ir prašė nuteistajai skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Gynėja tvirtina, kad konkrečiu atveju, skiriant bausmę nuteistajai, atsižvelgtina, kad nuo pat sulaikymo V. G. bendradarbiavo su pareigūnais ir padėjo jiems išsiaiškinti nusikalstamas veikas, jų padarymo mechanizmą, A. B. turto įsigijimo kilmę; nusikalstamą veiką padarė dėl psichinės ir fizinės prievartos; jos vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis; ji charakterizuojama teigiamai, apie jos asmenybę neigiamų duomenų nėra; nuo 2019 m. laisvu nuo darbo laiku savanoriavo gyvūnų globos namuose Viešojoje įstaigoje (toliau – VŠĮ) „(duomenys neskelbiami)“, kuriuose rūpinosi beglobiais gyvūnais; dirba, išlaiko bei prižiūri sergančią motiną B. G. (duomenys neskelbiami); pati nuteistoji turi rimtų sveikatos problemų, – jai diagnozuota (duomenys neskelbiami), be specialių medikamentų vartojimo ji gyventi negali. Be to, po nusikaltimų padarymo praėjo virš dvejų metų ir per šį laikotarpį V. G. naujų nusikalstamų veikų ar kitų pažeidimų nepadarė, nepažeidė teismo paskirtos kardomosios priemonės. Visos šios aplinkybės rodo teigiamą nuteistosios požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles ir jos siekį pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti. Vien aplinkybė, kad V. G. buvo teista, anot gynėjos, nėra pakankamas pagrindas nuteistajai skirti griežtą bausmę, nes kriminalinė bausmė negali būti laikoma kerštu dėl padarytų nusikaltimų, o turi būti adekvati, skirta koreguoti nuteistojo nusikalstamą elgesį.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, gynėja vertina, kad aptartos aplinkybės suteikia pagrindą nuteistajai V. G. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir jai paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliaciniame skunde nuteistojo V. K. gynėja prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. baudą.

Gynėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. K. bausmę, nevisiškai laikėsi baudžiamojo įstatymo nuostatų ir nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Gynėja, aptarusi galiojantį teisinį reguliavimą, susijusį su švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimu, bausmės paskirtimi, jos pagrindais, remdamasi kasacinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio taikymo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, atliekant šią bausmę pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, jos tinkamai neindividualizavo, t. y. neįvertino tai, kad V. K. faktiškai buvo įtrauktas į nusikalstamas veikas atsitiktinai, reali žala jo padarytais nusikaltimais nebuvo padaryta, jis nusikalstamus veiksmus padarė nevisiškai suvokdamas tokių veikų pobūdį, tiesiog norėdamas tokiu būdu gauti medžiagų atsipalaiduoti ir po tėvo mirties įniko į narkotinių medžiagų vartojimą. V. K. priklausomybe ir pasinaudojo A. B., įtraukdamas jį į nusikalstamą veiką. Gynėjos vertinimu, jei ne A. B., V. K. tikrai nebūtų užsiėmęs neteisėta veikla.

Gynėja mano, kad konkrečiu atveju, skiriant bausmę nuteistajam, atsižvelgtina į tai, jog: laisvės atėmimo bausmė turės neigiamos įtakos V. K. socialiniams ir šeiminiams ryšiams, jo sveikatos būklei; jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; bendradarbiavo su pareigūnais ir padėjo jiems išsiaiškinti nusikalstamas veikas, jų padarymo mechanizmą; vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, bei, kaip bendrininkas V. K., mažiausiai prisidėjo prie nusikaltimo padarymo; jo asmenybė apibūdinama teigiamai; anksčiau neteistas; anonimiškai gydėsi bei išsigydė nuo priklausomybės narkotinėmis medžiagomis; turi šeimą, augina 2 nepilnamečius vaikus; nors yra neįgalus, be ramentų pagalbos judėti negali (neįgalumas nustatytas 2019 m. spalio 10 d., darbingumo lygis 55 proc.,), tačiau dirba uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbiami)“: savo įmonėje įdarbino 6 darbuotojus, sudarė ilgalaikes sutartis dėl statybinių darbų atlikimo, renovacijos su UAB „(duomenys neskelbiami)“ (sutarties atlikimo terminas iki 2020 m. gruodžio 12 d.) ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ (sutarties atlikimo terminas iki 2021 m. gruodžio 12 d.), išlaiko šeimą: du nepilnamečius vaikus, sergančią žmoną (duomenys neskelbiami), motiną I. K.; po nusikaltimų padarymo praėjo virš dvejų metų ir per tą laiką V. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nepažeidė kardomųjų priemonių, įskaitant ir intensyvios priežiūros, kuri jam buvo taikoma beveik 2 metus, sąlygų, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjo metu visada atvykdavo šaukiamas.

Gynėja taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. K. yra labai silpnos sveikatos. Jo sveikata stipriai pablogėjo po patirto 2019 m. sausio 15 d. autoįvykio. Pirmus mėnesius po autoįvykio V. K. buvo priverstas judėti rankomis varomu neįgaliųjų vežimėliu, o 2019 m. spalio 10 d. jam buvo nustatytas neįgalumas. Iki šiol be ramentų pagalbos jis judėti negali, yra priverstas vartoti sudėtingus vaistinius preparatus, vieną kartą į mėnesį į stuburą leistis skausmą blokuojančius vaistus. Šiai dienai V. K. diagnozuoti šie susirgimai: (duomenys neskelbiami). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nustatyta, kad tuo atveju, kai nacionalinės institucijos nusprendžia atimti laisvę neįgaliam asmeniui, jos privalo itin griežtai kontroliuoti, jog laisvės atėmimo sąlygos atitiktų specifinius poreikius, susijusius su jo negalia. Pasak gynėjos, V. K. atveju tinkamą ir nepertraukiamą gydymą pataisos namuose bus sunku užtikrinti.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, ir akcentuodama, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. K. sužlugdys jo padarytą pažangą, nemotyvuos keistis, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, gynėja mano, jog nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą nuteistajam V. K. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. V. K. yra dirbantis, todėl sumokėdamas baudą ar atidirbdamas neatlygintinai teismo nustatytų valandų viešųjų darbų, atneštų visuomenei daugiau naudos, nei praleisdamas 3 metus pataisos namuose.

Apeliaciniame skunde A. B. gynėjas prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsniu, bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nes neteisingai ir dirbtinai išskaidytos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį; V. G. pateiktame kaltinime nenurodyti esminiai jos atlikti veiksmai (narkotinių medžiagų įgijimas, gabenimas, jų svėrimas, maišymas, presavimas); nenurodyta, kad baudžiamojoje byloje gali būti (bus) sprendžiami klausimai, susiję su išplėstiniu turto konfiskavimu; nesurinkta šiam klausimui teisingai išspręsti reikalingų duomenų; 2) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį ir A. B. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip atskirus nusikaltimus, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje; 3) pripažinti A. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi; 4) pagal BK 260 straipsnio 3 dalį A. B., vietoje pirmosios instancijos teismo paskirtos 12 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose; 5) taikyti A. B. BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą jam paskirti galutinę mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali, bausmę; 6) pakeisti (panaikinti) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. B. taikytas išplėstinis turto konfiskavimas, ir išplėstinio turto konfiskavimo nuteistojo turtui netaikyti. Prašo pridėti prie bylos 2018 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbiami) teismo nuosprendžio T. V. ir R. V. kopiją su daliniu vertimu į lietuvių kalbą bei E. B. pateiktų dokumentų, patvirtinančių A. B. priklausančio buto įrengimą, kopijas; atlikti įrodymų tyrimą: peržiūrėti baudžiamojoje byloje esantį vaizdo įrašą iš 2018 m. birželio 6 d. vykusio narkotinių medžiagų pakavimo, sudarant galimybę jį išsamiai pakomentuoti A. B., jo peržiūros metu leidžiant jam bei jo gynėjui užduoti papildomus klausimus V. G. bei V. K.; papildomai apklausti V. G. dėl įraše matomų ir girdimų aplinkybių, nes šios aplinkybės susijusios su asmenų vaidmens nustatymu bei pateikto kaltinime atitikimu nustatytoms aplinkybėms ir bausmės skyrimu; apklausti G. B. dėl A. B. kredito dengimo bei gautų pinigų iš E. B.; reikalinga prijungti prie bylos medžiagos bei ištirti prie šio apeliacinio skundo pridedamus papildomus įrodymus – (duomenys neskelbiami) teismo 2018-12-10 nuosprendį T. V. ir R. V. bei dalinį jo vertimą į lietuvių kalbą ir buitinės technikos įsigijimo dokumentus, patvirtinančius, kad E. B. nuo 2019-11 iki 2020-01 savo lėšomis įrengė A. B. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbiami). Šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi dėl Covid-19 apriboto susisiekimo su Norvegijos Karalyste ir joje gyvenančiu E. B., dokumentai gauti jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. Kaltinamajame akte nenurodžius išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimybės, A. B. nebuvo sudarytos sąlygos gintis nuo galimo išplėstinio turto konfiskavimo, nežinant galimų teismo argumentų, naudotinų, pagrindžiant šio instituto taikymą, todėl būtina sudaryti sąlygas jam nuo to gintis apeliacinės instancijos teisme.

Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį. Aptaręs kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl kriterijų, atribojančių tęstinę nusikalstamą veiką nuo pavienių, gynėjas mano, kad konkrečiu atveju A. B. 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. birželio 6 d. padarytos atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo buvo dirbtinai išskaidytos ir tokiu būdu pažeistos nuteistajam baudžiamojo įstatymo garantuojamos teisės. Nagrinėjamu atveju abi A. B. padarytos veikos (veikų tyčia) buvo nukreiptos į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos abiem atvejais buvo įgytos ir supakuotos gamybinėse patalpose analogiškomis aplinkybėmis. A. B., sutikdamas su V. G. pasiūlymu prekiauti narkotikais ir veikdamas bendrininkų grupe su ja, neteisėtai įgydamas ir laikydamas šias medžiagas, buvo kartu sumanęs visas jas parduoti, siekiant užsidirbti, ir šio tikslo siekė, jas pardavinėdamas vienam ar keliems asmenims. Todėl tokia jo veika vertintina kaip veika, apspręsta vieninga tyčia, vienu tikslu, padaryta analogiškais veiksmais, kurie pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kada tiksliai A. B., V. G. ir V. K. susitarė daryti labai sunkų nusikaltimą – įgyti ir platinti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir heroino (kaltinime nurodyta, kad tai įvyko iki 2018 m. birželio 6 d., tačiau nenurodytas net preliminarus laikas, nuo kokios datos toks susitarimas galėjo būti įvykęs). Nenustatyta ir jų susitarimo apimtis, t. y. ar susitarimas buvo susijęs su konkrečiu kiekiu ir konkrečios rūšies narkotinių medžiagų įgijimu ir platinimu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme taip pat nebuvo nustatyta, kada tiksliai, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis bei koks kiekis bei kokių narkotinių medžiagų buvo įgytas pagal šį susitarimą. Byloje nenustatyta ir, ar visos 2018 m. birželio 6 d. gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbiami), rastos narkotinės medžiagos buvo įgytos vienu kartu ar ne, t. y. ar visas rastas narkotinių medžiagų kiekis buvo iš vienos partijos, ar sudėtas iš kelių partijų. Nenustačius aptartų aplinkybių, gynėjo vertinimu, byloje lieka nepaneigta aplinkybė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. perduotos narkotinės medžiagos V. L. buvo paimtos iš tos pačios partijos, kaip ir tos, kurios rastos 2018 m. birželio 6 d., paminėtose gamybinėse patalpose. Gynėjas pastebi, kad ant pakuotės, kurioje buvo 48,004 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 2,234 g rudos spalvos lipnios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,493 g narkotinės medžiagos – heroino, rasti tik V. K. DNR pėdsakai. Tai rodo, kad šios narkotinės medžiagos buvo atgabentos į gamybines patalpas dar iki 2018 m. birželio 6 d., tačiau byloje nenustatyta, nei kada tiksliai, nei iš ko, nei kas jas įgijo ir atvežė. Teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. liepos 20 d., V. G. patvirtino, kad ji kartu su nuteistuoju A. B. pakavo narkotines medžiagas apie metus laiko iki sulaikymo, t. y. maždaug nuo 2017 m. birželio. A. B. taip pat nurodė, kad staklės narkotikams fasuoti buvo pagamintos 2017 m. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti ir tai, kad V. K. savavališkai pasiimdavo narkotinių medžiagų (pats tai patvirtino apklausose ikiteisminio tyrimo metu), todėl jos iš gamybinių patalpų V. G. ir A. B. buvo tai išvežamos, tai vėl atvežamos, tokiu būdu jas nuo jo slepiant. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad 2018 m. birželio 16 d. rastos uždraustos medžiagos buvo ne iš vienos partijos (tokių aplinkybių nepatvirtina nei nuteistojo V. K. pokalbis su sese apie „kepyklėlės užsidarymą“, nei liudytoju apklausto G. S. subjektyvūs samprotavimai apie naujos partijos parvežimą), visas abejones turėjo vertinti A. B. naudai. Tačiau to nepadarė ir aptartų aplinkybių neįvertino, todėl nepagrįstai A. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį kaip už dviejų atskirų nusikaltimų padarymą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida ištaisytina ir A. B. inkriminuoti nusikalstami veiksmai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį perkvalifikuotini į vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Gynėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kiekvieno iš nuteistųjų vaidmens. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G. buvo bendravykdytoja, ji padėjo A. B., tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinime ir teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepateikta nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį. Be to, apygardos teismo išvados dėl A. B., V. G. ir V. K. padarytų veiksmų pobūdžio, jų veiksmų reikšmingumo, akivaizdžiai prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenims. Gynėjas mano, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek bylą nagrinėjęs teismas, būdami šališki (selektyviai vertinat surinktus duomenis, formaliai tęsiant suėmimo terminą, sudarant kliūtis susipažinti su teismo posėdžių protokolais, akivaizdžiai neproporcingai parenkant bausmių dydžius), tendencingai nuo pat pradžių suinteresuotai hiperbolizavo A. B. vaidmenį nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme, be pagrindo sumenkindami jo bendrininkų V. G. ir V. K. atliktų veiksmų pobūdį, nurodydami, jog pastarieji atliko antraeilį vaidmenį neteisėtame disponavime uždraustomis medžiagomis. Iš kaltinimo matyti, kad tik vienam A. B. yra inkriminuojama aplinkybė, jog jis įgijo narkotines medžiagas, jas atgabeno į gamybines patalpas, svėrė, maišė su kitomis medžiagomis, nors iš baudžiamosios bylos duomenų (A. B. bei pačios V. G. parodymų, baudžiamojoje byloje esančios filmuotos medžiagos) akivaizdu, jog šiuose veiksmuose betarpiškai dalyvavo ir itin reikšmingą vaidmenį atliko V. G., kurios parodymai viso baudžiamojo proceso metu kito. Ji sąmoningai davė jai palankesnius parodymus, siekdama sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.

V. G. ir liudytojas G. S. patvirtino, kad nuteistoji su A. B. narkotines medžiagas pakavo apie metus laiko bei į susitikimus vykdavo kartu su A. B.. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad V. G. su A. B. veikė abu kartu kaip lygiaverčiai partneriai, o daugeliu atveju ji netgi dominavo. Nors pareigūnas G. S. tvirtino, kad, jo nuomone, V. G. būtų neužsiėmusi nusikalstama veikla, jeigu nebūtų A. B., jog jis ją vertė disponuoti narkotinėmis medžiagomis, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius liudytojo parodymus. Byloje neįrodyta, kad narkotinių medžiagų įgijimu rūpinosi tik A. B. Byloje esanti vaizdo medžiaga paneigia aptartus G. S. parodymus, nes iš jos matyti, kad ji nebuvo verčiama dalyvauti baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje. Priešingai, būtent nuteistoji pati nuolat ragino A. B. greičiau fasuoti narkotines medžiagas, patarinėjo ir mokė kaip jas pakuoti, rūpinosi jų įsigijimu, vertino jo darbo kokybę, liepdavo jų nepalikti V. K., žadėjo jį apsaugoti nuo teisėsaugos institucijų, net sprendė klausimus, ar prie jų veiklos gali prisijungti kiti asmenys. A. B. klausė V. G. patarimų ir tik po pažinties su ja įsivėlė į nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų įgijimu ir realizavimu, padarymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažindamas G. S. parodymus patikimais, netinkamai nustatydamas nuteistųjų vaidmenį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė išvadas neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių, kad tik A. B. kokainą svėrė, maišė su kitomis medžiagomis, jas presavo, ir tai turėjo lemiamą reikšmę A. B. parenkant teisingą jam skirtinos bausmės rūšį bei dydį.

Pirmosios instancijos teismas, pasak gynėjo, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad A. B. anksčiau nė karto nėra atlikęs realios bausmės įkalinimo įstaigoje, o iki pažinties su V. G. buvo teistas tik dėl neatsargaus nusikaltimo (susijusio su vairavimu) ir nesunkaus nusikaltimo (viešosios tvarkos pažeidimo) padarymo. Tai rodo, kad nėra duomenų, jog jis būtų turėjęs ryšių su nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, galėjęs turėti ryšių, iš kurių būtų galima gauti narkotinių medžiagų. Tuo tarpu, V. G. iki pažinties su A. B. jau buvo atlikusi laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo veikiant organizuota grupe. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad ji galėjo turėti ryšių su sunkius nusikaltimus darančiais asmenimis ir turėti duomenų iš kurių būtų galima įgyti narkotinių medžiagų. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir to, kad V. G. praeityje yra teista pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Šie faktiniai duomenys rodo, kad ji linkusi meluoti ikiteisminiam tyrimui ir teismui, o teistumas už šią veiką dar nėra išnykęs. Todėl pirmosios instancijos teismas, gynėjo nuomone, neturėjo pagrindo tikėti V. G. duotais parodymais, kurie baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, o dalis jų paneigti byloje esančia medžiaga), ir be motyvacijos atmesti A. B. parodymus kaip nepatikimus.

Nesutikdamas su A. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausme gynėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismui nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, o V. G. – per švelni. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gynėjas akcentuoja, kad nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė kaltės dėl jam inkriminuotų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu, ir nurodė visas tyrimui reikšmingas aplinkybes. Duodamas parodymus A. B. nesutiko tik su jam inkriminuotu organizuotos grupės požymiu, kitų nuteistųjų veiksmų sumenkinimu, o jo veiksmų – hiperbolizavimu. Nors V. G. tik formaliai pripažino savo kaltę ir viso proceso metu siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, melagingai nurodė aplinkybes dėl jos dalyvavimo narkotinių medžiagų įgijimo, ruošimo ir platinimo procese, jos parodymai buvo nenuoseklūs ir kintantys, pirmosios instancijos teismas kritiškai jų neįvertinęs ir patikėjęs V. G. parodymais dėl jos nesavanoriško dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Gynėjo įsitikinimu, apygardos teismas V. G., o ne A. B., turėjo skirti griežtesnę bausmę.

Aptariamu atveju A. B. padaryto nusikaltimo mechanizmas nebuvo sudėtingas, todėl jam paskirta 12 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga, neatitinka padarytos veikos pavojingumo ir prieštarauja bausmės paskirčiai. Aptaręs galiojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, susijusias su bausmės paskirtimi, kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, gynėjas mano, kad A. B. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Gynėjas prašo įvertinti tai, kad iki pažinties su V. G. jis nebuvo susijęs su sunkaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymu, V. G. skatino jį toliau užsiimti nusikalstama veika, žadėjo jį apsaugoti nuo teisėsaugos institucijų, ir, jis, būdamas anksčiau neatlikęs laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje, negalėjo tinkamai įvertinti jam gresiančių pasekmių, nes anksčiau teistas buvo tik dėl nesunkių nusikaltimų padarymo, jam laisvės atėmimo bausmę teks atlikti pirmą kartą.

Nepritardamas ir pirmosios instancijos teismo išvadai dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo A. B. turtui, gynėjas nurodo, kad konkrečiu atveju A. B. turtui pritaikius išplėstinio turto konfiskavimo instituto nuostatas, buvo grubiai pažeista nuteistojo teisė į nuosavybę, kurią jam garantuoja tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas visiškai neanalizavo konfiskuotino turto įgijimo aplinkybių, net nenurodė dalies turto – buto, esančio (duomenys neskelbiami), vertės, pajamų, iš kurių įgytas turtas, kilmės bei šaltinių, jokių aiškių kriterijų, kuriais remdamasis pripažino butą, automobilius ir pinigus konfiskuotinu turtu, baudžiamosios bylos medžiaga nepagrindė, jog A. B. negali pagrįsti šio turto įgijimo teisėtomis pajamomis. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo atliktas A. B. finansų ir (ar) turto tyrimas. Nesurinkti duomenys apie jo turimą turtą, su juo susijusius sandorius, gautas pajamas, jo turimo turto atitikimą (neatitikimą) jo gautoms pajamoms. Be to, gynėjas pastebi ir tai, kad kaltinamajame akte net nebuvo nurodyta aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje gali būti sprendžiamas išplėstinio turto konfiskavimo klausimas. Tokiu būdu buvo pažeistas rungtyniškumo principas ir užkirstas kelias nuteistajam gintis.

A. B. butą įsigijo 2014 m. vasario 6 d. Iš nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbiami) matyti, kad šio buto rinkos vertė 265 000 Lt (76 749,30 Eur). Butas įgytas gavus 193 000 Lt (55 896,66 Eur) būsto kreditą iš (duomenys neskelbiami) kredito unijos. Kreditui gauti buvo vertinamos A. B. pajamos, kurių pagrindu Kredito unija sutiko išduoti kreditą būstui įgyti. Tai rodo, kad A. B. tuo metu teisėtai gaunamos pajamos leido jam gauti nurodyto dydžio kreditą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad buto įsigijimas pagrįstas teisėtai gautomis pajamomis, o tokia aplinkybė neatitinka BK 72³ straipsnio 2 dalies nuostatų. Gynėjas taip pat akcentuoja, kad 2014 m. vasario 27 d. būstas buvo įkeistas hipoteka (duomenys neskelbiami) kredito unijos naudai, su tikslu užtikrinti būsto kredito grąžinimą. Kredito laiduotoja nustatyta A. B. mama G. B.

Teismas, vertindamas A. B. turimo turto atitikimą jo teisėtai gautoms pajamoms, vadovavosi tik V. G. ir G. S. subjektyviais parodymais, kad už būsto kreditą jis mokėjo iš nusikalstamu būdu gautų pinigų. Byloje nėra duomenų patvirtinančių tokius jų parodymus. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tik A. B. piniginių lėšų, kurios buvo panaudotos mokėti periodinėms kredito įmokoms, atitikimą jo teisėtai gautoms pajamoms, šių piniginių lėšų gavimo šaltinius, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi, kokia dalis būsto kredito yra apmokėta, kas tai padarė ir iš kokios kilmės pinigų. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad didelę dalį būsto kredito apmokėjo ne pats A. B., o jo brolis E. B., taip pat, įmokas yra mokėję T. V., R. V. bei G. B. Šių asmenų sąsajos su A. B. padaryta nusikalstama veika baudžiamojoje byloje nenustatytos. T. V., R. V. ir (ar) G. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu net nebuvo apklausti dėl su tuo susijusių aplinkybių, o E. B. turtinė padėtis ir galimybė mokėti įmokas už brolį yra pagrįsta teismui pateiktais duomenis apie jo gaunamas (gautas) pajamas. Be to, iš G. B. banko sąskaitos išrašų matyti, kad ji yra ne kartą gavusi pakankamai didelių piniginių lėšų iš E. B. (pvz., 26 000 Lt dovana, kuri atsispindi G. B. banko sąskaitų išrašuose). Tai patvirtina E. B. parodymus, kad jis yra davęs pinigų mamai, turint tikslą padengti A. B. skolinius įsipareigojimus pagal būsto kredito sutartį. E. B. iš savo piniginių lėšų gerino aptariamo buto būklę, pirko buitinę techniką, baldus, finansavo buto remontą. Visa tai pagrindžia jo parodymus, kad jis nuolat finansiškai padėdavo A. B.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareigūno V. N. tarnybiniu pranešimu ir elektroniniu laišku, gautu iš Norvegijos Karalystės, kad A. B. nebuvo registruotos įmonės „(duomenys neskelbiami)“ darbuotoju ir per kelerius metus gyvenimo Norvegijoje negavo jokių legalių pajamų. Tačiau iš Norvegijos Karalystės gautame elektroniniame laiške, kitaip, negu nurodyta tarnybiniame pranešime, nebuvo pažymėta, jog kompanija „(duomenys neskelbiami)“ galėjo būti naudojama turint tikslą Lietuvos Respublikoje gauti kokia nors neteisėtas paskolas. Lietuvos teisėsaugos pareigūnai nerinko jokių papildomų duomenų apie Norvegijos Karalystėje atliekamus tyrimus, nors turėjo tą padaryti, siekiant taikyti išplėstinio konfiskavimo institutą. Iš (duomenys neskelbiami) 2018 m. gruodžio 10 d. teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl kompanijos „(duomenys neskelbiami)“ veiklos matyti, kad valdant kompaniją „(duomenys neskelbiami)“, be kita ko, buvo neteisingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, slepiami mokesčiai ir pinigai naudojami „juodais“ darbo užmokesčiui mokėti. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad bendrovė ir jos vadovai nepateikė duomenų apie įmonės darbuotojus, duomenų, susijusių su apskaičiuotu darbo užmokesčiu. Iš nuosprendžio turinio akivaizdu, kad bendrovė veiklą vykdė, tačiau dalies darbuotojų, net pasirašiusių darbo sutartis su jais, neįregistravo, mokėjo jiems atlyginimus, tačiau tai slėpė nuo mokesčių administratoriaus. Taigi, A. B. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbiami)“, iš šios bendrovės gaudavo darbo užmokestį ir algalapius, tačiau jam nebuvo žinoma aplinkybė, kad bendrovė sudariusi sutartį su juo, šį faktą nuslėpė nuo Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus, o siekdama nemokėti privalomų mokesčių, nepateikė duomenų apie jam išmokėtą darbo užmokestį bei išduotus algalapius. Todėl Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijos nurodė, kad A. B. nebuvo registruotas kaip darbuotojas šioje bendrovėje, nėra duomenų apie jo gautą darbo užmokestį.

Iš bylos duomenų matyti, kad tam tikrus mokėjimus už A. B. būsto kreditą atliko R. V. ir T. V., kurie ir buvo bendrovės „(duomenys neskelbiami)“ vadovai. Tai rodo, kad A. B. prašymu, jie dalį jo atlyginimo pervesdavo būsto kreditą išdavusiai (duomenys neskelbiami) kredito unijai. Šios aplinkybės patvirtina, kad būsto kreditas buvo dengiamas teisėtai A. B. gautomis pajamomis. Kartu aptarti duomenys paneigia V. G. ir G. S. parodymus, kad būsto kreditas buvo dengiamas išimtinai iš prekybos narkotinėmis medžiagomis gautų lėšų.

Gynėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo ir automobilius „(duomenys neskelbiami)“ bei „(duomenys neskelbiami)“, kurių bendra vertė 23 611,92 Eur. Apygardos teismas padarė išvadą, kad šie automobiliai buvo įgyti iš prekybos narkotikais. Gynėjas vertina, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra prielaidų pobūdžio, jos nepagrindžia faktiniai bylos duomenys. Anot gynėjo, vien tik siekis automobilius registruoti kitų asmenų vardu ir šių transporto priemonių naudojimo paskirtis, neįrodo lėšų nusikalstamos kilmės. Byloje nepaneigtas faktas, kad A. B., siekdamas gauti pinigų iš brolio E. B. automobiliams įsigyti, galėjo jam nurodyti, jog norės juos perparduoti, tačiau galbūt ketino juos ar vieną iš jų pasilikti savo asmeniniam naudojimui. Be to, tai, kad A. B. neturėjo pakankamai pinigų automobiliams įsigyti ir juos skolinosi iš brolio, patvirtina liudytojo S. G. parodymai, jog A. B. už vieno automobilio remontą atsiskaitė tik iš dalies, o už kitą – neatsiskaitė visiškai. Kita vertus, gynėjas pastebi ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nebuvo net bandoma nustatyti, kokia galėjo būti A. B. įgytų narkotinių medžiagų vertė, nenustatyta bent apytikslė pinigų suma, kurią jis galėjo gauti iš prekybos narkotinėmis medžiagomis.

Nepagrįsta gynėjas laiko ir pirmosios instancijos teismo išvadą dėl 800 Eur ir 2 000 Norvegijos Karalystės kronų konfiskavimo. A. B. dirbo Norvegijos Karalystėje, todėl tikėtina, kad rasti 2 000 Norvegijos Karalystės kronų galėjo būti įgyti teisėtai, nes byloje nenustatyta, jog už prekybą narkotinėmis medžiagomis jam būtų buvę atsiskaityta tokia valiuta. Be to, šie pinigai gali būti ir brolio skolintų pinigų likutis, nes E. B. taip pat gyvena ir dirba Norvegijoje bei gauna lėšas tokia valiuta. Byloje taip pat nesurinkta duomenų, kiek pinigų A. B. uždirbo dirbdamas Norvegijoje. Be to, nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. liepos 11 d. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbiami)“. Byloje nėra duomenų, kad šioje bendrovėje jis dirbo fiktyviai. Byloje nenustatyta, kokį darbo užmokestį jis gavo iš šios bendrovės. Byloje taip pat liko nenustatytas ir bent preliminarus jo teisėtai ir neteisėtai gautų pajamų ir turimo turto santykis. Tai būtų buvę galima patikrinti atlikus A. B. finansų ir (ar) turto tyrimą, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tai nepadaryta. Todėl nesant tokių duomenų, visos byloje esančios abejonės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V. G., A. B. ir jų gynėjai, nuteistojo V. K. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistųjų V. G. ir V. K. gynėjos advokatės J. Manako-Galminės apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistojo A. B. gynėjo Simo Šumino apeliacinis skunas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kvalifikuojant nuteistojo A. B. 2017 metų lapkričio 14 d. nusikalstamus veiksmus, kaip atskirą nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir nuteistojo A. B. vaidmens nustatymo nusikaltime, numatytame BK 260 straipsnio 3 dalyje

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, teisingai juos įvertinęs, padarė pagrįstas išvadas dėl A. B. kaltės ir jo vaidmens tyčia disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. B., veikdamas bendrininkų grupėje su V. G., V. K., buvo aktyviausias nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, vykdytojas. Teigia, kad A. B. pats neturėjo tikslo disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagojimis, prie nusikalstamos veikos prisidėjo tik netiesiogiai: padėjo V. G. ir V. K. sverti, maišyti, presuoti narkotines medžiagas, kuriomis pasirūpino V. G.

Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pritaria apygardos teismo išvadai, kad nuteistasis, menkindamas savo padarytų veiksmų pobūdį ir apimtį, taip siekia palengvinti savo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. B., V. G. ir V. K. veikė bendrininkų grupėje, kurioje A. B. veikė kaip vienas iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, bendravykdytoju ir atliko nuosprendžio nustatomojoje dalyje nustatytus veiksmus. Byloje šias aplinkybes patvirtina: nuteistosios A. G., V. K., liudytojo G. S. parodymai, 2018 m. birželio 6 d. kratos protokolas (t. 5, b. l. 22–28), 2018 m. birželio 27 d., 2018 m. spalio 16 d. specialisto išvados Nr. 140-(3204)-IS1-3619, Nr. 140-(3205)-IS1-5797 (t. 5, b. l. 60–65, 171–173), kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2018 m. kovo 23 d. protrokolas (t. 1, b. l. 49–50, 51–79), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2018 m. liepos 12 d. protokolas (t. 1, b. l. 97–99, 100–138) ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistoji V. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, nuosekliai parodė, kad narkotines medžiagas įgydavo A. B. iš kažkokių asmenų (duomenys neskelbiami) ir šias medžiagas platindavo. Ji veždavo A. B. šių medžiagų paimti, tačiau žmonių, iš kurių A. B. įgydavo narkotines medžiagas, nematė, nes pasilikdavo automobilyje laukti A. B.. Kur reikia važiuoti, jai pasakydavo A. B.. V. G. pripažino, kad su A. B. sverdavo, maišydavo ir presuodavo narkotines medžiagas angare, adresu (duomenys neskelbiami), paskui veždavo A. B. pas klientus, kuriems jis perduodavo narkotines medžiagas.

Nuteistojo A. B. gynėjas skunde nepagrįstai tvirtina, kad nuteistosios V. G. parodymai dėl jo ginamojo veiksmų negalėjo būti vertinami kaip jo kaltę patvirtinantys įrodymas, nes ankstesnis V. G. teistumas už labai sunkaus nusikaltimo padarytą, veikiant organizuota grupe, ir bausmės atlikimas kalėjime rodo, jog būtent ji, o ne jis, turėjo ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais ir organizavo narkotinių medžiagų įgijimą, prekybą. Iš tiesų byloje yra duomenų, kad V. G. 2011 m. birželio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, buvo nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Ji teista ir pagal BK 235 sraipsnį 1 dalį už melagingų parodymų davimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina, kad V. G. organizavo šioje byloje narkotinių medžiagų įgijimą iš nenustatytų asmenų. Byloje nėra duomenų, kad V. G. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis būtų bendravusi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ar tam vadovavusi. Nuteistoji V. G. nuosekliai tvirtino, kad jiems disponuojant narkotikais, šių medžiagų įgijimu rūpinosi būtent A. B., kurį ji veždavo narkotikų pasiimti. Pirmosios instancijos teismas V. G. parodymus apie nustatytas įvykio aplinkybes vertino ne atsietai, o kartu su kitais bylos duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Jos nurodytas aplinkybes dėl A. B. padarytų nusikalstamų veiksmų patvirtina ir liudytojo G. S. parodymai, jog pareigūnai žinojo, kad būtent A. B. iš nenustatytų asmenų įgydavo kokainą, V. G. vežiodavo A. B. jų paimti, kartu su juo svėrė, maišė, presavo narkotines medžiagas, atsiliepdavo į skambučius ir perduodavo A. B. informaciją apie tai, kad jo ieškojo narkotikų pirkėjai, kuriems A. B. perduodavo narkotikus ir tokiu būdu narkotikai buvo platinami kitiems asmenims. Šio liudytojo parodymai neprieštarauja tam, kad prašant teismo sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir sekimą, kriminalinė žvalgyba buvo nurodžiusi A. B., kaip asmenį, užsiimantį narkotinių medžiagų prekyba (duomenys neskelbiami), o ne V. G.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti kaip liudytojo apklausto pareigūno G. S. parodymais, nes jis tiesiogiai stebėjo narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo aplinkybes ir maršrutą, nuteistųjų narkotinių medžiagų paruošimą prekybai (maišymą, presavimą), parodymus davė būdamas įspėtas dėl galimos atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Šio liudytojo nuoseklius parodymus papildo kiti įrodymai: įstatymo nustatyta tvarka sankcionuoti A. B., V. G., V. K. sekimo veiksmai, užfiksuoti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose su prie jų esančiais vaizdo įrašais (t. 2, b. l. 135–136, 137–138, 139–140, 143–144, 145–146, 147–149); telefononių pokalbių duomenų analizė (t. 1, b. l. 49–50, 51–79, 97–99, 100–138, 180–181, 182–190).

Iš tarp V. G. ir A. B. užfiksuotų pokalbių turinio, A. B. elgesio su kitais nuteistaisiais, narkotikų pirkėjais matyti, kad nuteistasis A. B. nuo pat pradžių buvo aktyvus, sprendė, kam parduoti narkotines medžiagas, kokią pinigų sumą duoti V. G., susitikdavo su pirkėjais, reikalavo grąžinti skolas už jo parduodamas narkotines medžiagas. Štai, pavyzdžiui, 2017 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu nuo 14.07 val. iki 15.22 val. užfiksuota, kaip A. J. skambino A. B. ir tarėsi, kaip vaikinas V. atveš pinigus, ir prašė jam dar paduoti du. 17.39 val. V. L. skambino A. B. ir tarėsi susitikti (duomenys neskelbiami) gatvėje prie viešbučio ,,(duomenys neskelbiami)“ (pokalbiai Nr. 999, 10051008, 1011). Taip pat buvo užfiksuoti jo kontaktai su V. K. 2017 m. liepos 22 d. V. K. skambino A. B. ir teigia, kad jam pritrūko penkių metrų kabelio, tariasi, kaip A. B. jį paduos, kur paliks (suvestines Nr. 3522, 3524) (t. 1, b. l. 49-50, 51-79). Iš suvestinėse Nr. 326, 329 užfiksuotų pokalbių matyti, kad A. B. skambino V. K. ir klausia, ar neatvažiuos šį vakarą, į ką V. K. atsako, kad ,,viskas kaip ir tvarkoj“, tiktai jis dar pas mamą. Tolesnio pokalbio metu jie susitarė, kad V. K. vykdamas namo užsuks par A. B. Pokalbio metu A. B. sakė, kad V. K. būtinai atvažiuotų. Pokalbio Nr. 791 metu V. K. skambino A. B. ir atsiskaitė jam, kad buvo nuvykęs į dirbtuves ir užsimokėjo iki žiemos, apmokėjo sąskaitas. Iš pokalbių ir SMS pranešimų Nr. 243, 252, 362, 855, 998, 1088, 1235, 1316, 1318, 1323, 1324, 1325, 1326, 1327, 1328, 1351, 1784, 1880, 2508, 2510, 3513 matyti, kaip A. B. skambindavo įvairūs asmenys ir prašydavo susitikti trumpam, minutei ar dviem, prašė, kad A. B. trumpam užsuktų, nes jaučiasi blogai. Pokalbių Nr. 3361, 3429, 4487, 4488 metu A. B. skambino A. K. ir reikalavo, kad jis perduotų jam kažkiek pinigų (nors ,,po biškį“). V. K. pažadėjo pasiskolinti. Po kurio laiko V. K. skambino A. B. ir norėjo susitikti. Pokalbių metu A. B. save įvardino kaip ,,rimtą“. Kitų užfiksuotų pokalbių metu A. B. vėl ragino V. K. susitikti. V. K. sutiko ir aiškino, kad viską jau turi ir planuoja susitikimą ceche.

Pažymėtina, kad A. B. nei vieno įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoto pokalbio metu neužsiminė, kad jis tik perduoda kitų asmenų nurodymus, priešingai, apeliantas prisiimdavo atsakomybę išspręsti iškilusius nesklandumus dėl atsiskaitymo už narkotines medžiagas, buvo pats asmeniškai suinteresuotas, kad prekyba vyktų sklandžiai, skolos už narkotikus grąžintos. Taigi, nuteistojo A. B. gynėjo skundo teiginys, kad jo gynamasis į nusikalstamą veiklą buvo įtrauktas V. G. tik po to, kai reikėjo narkotines medžiagas maišyti, pakuoti, akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie patvirtina teismo nustatytas įvykių aplinkybes, kad nuteistasis A. B. buvo aktyvus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, vykdytojas, atliekant visus jam inkriminuotus alternatyvius nusikalstamus veiksmus.

Taigi, visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad A. B. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, įgyjant, gabenant, laikant (maišant, pakuojant) narkotines medžiagas, padarė veikdamas bendrininkų grupėje su V. G. ir V. K. Visi jie veikė suprasdami savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, pritardami vienas kito veiksmams, tiesiogine tyčia realizuodami šio nusikaltimo objektyviuosius požymius. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje A. B. nepripažino šio nusikaltimo organizatoriumi, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme kaip vykdytojo, buvo aktyvesnis, negu kitų nuteistųjų. Taigi, priešingai, negu nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. B. vaidmenį nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme ir pagrįstai nustatė, kad A. B. kartu su V. G. ir V. K., neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, veikė bendrininku grupe kaip vykdytojai.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, vertinimo kaip vienos tęstinės veikos ir jų kvalifikavimo pagal vieną baudžiamąjį įstatymą

Nagrinėjamojo byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 14 d A. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – 3,779 g kokaino, ir ją pardavė V. L. Pirmosios instancijos teismas šiuos A. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to nustatė, kad A. B., iki 2018 m. birželio 6 d. susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su V. G. ir V. K., neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2018 m. birželio 6 d įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino bei didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir heroino. Šiuos jo veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Apeliantas nuteistojo A. B. gynėjas teigia, kad visi A. B. atlikti nusikalstami veiksmai, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu ir pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti atitinkamai 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, turi būti vertinami kaip tęstinė nusikalstama veika ir kvalifikuojama tik pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes byloje nepaneigta, jog 2017 m. lapkričio 14 d. V. L. perduotos narkoktinės medžiagos buvo iš tos pačios partijos, kaip ir 2018 m. birželio 6 d. pareigūnų rastos angare. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie gynėjo apeliacinio skundo argumentai pagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, Nr. 2K-322/2008, Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-269/2011, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-90/2013, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-128/2013, Nr. 2K-438/2013, Nr. 2K-535/2013, Nr. 2K-51-648/2019). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K- 258- 677/2016, Nr. 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-258-677/2016). Antai, tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmos veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-51-648/2019). Taigi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį, yra bendra tyčia ir jos susiformavimo momentas. Vadinasi, jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos, kaip nagrinėjamoje bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo psichotropinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra subjektyvūs požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvieną kartą įgyjant (platinant ir pan.) psichotropines medžiagas formuojasi savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 51-648/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. 2017 m. lapkričio 14 d. apie 15.22 val. telefonu susitarė su A. J., jog jis V. L. parduos narkotinės medžiagos – kokaino. Tą pačią dieną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 18.04 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, pats prie savęs laikė du plastikinius maišelius, kuriuose buvo 14,687g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 3,779 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir, juos atgabenęs prie viešbučio „(duomenys neskelbiami)“, esančio (duomenys neskelbiami), pardavė V. L. Dėl to A. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį. Tačiau ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai gavo informacijos, kad pastarasis galimai ir toliau disponuoja psichotropinėmis medžiagomis bei jomis prekiauja. Pagal liudytojo G. S. parodymus, nusprendus A. B. atžviliu pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, kurios metu buvo kontroliuojami A. B., V. K., V. G. telefoniniai pokalbiai. Atliekant A. B. telefoninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo nustatyta, kad A. B. toliau platina narkotines medžiagas (duomenys neskelbiami) pasitelkdamas bendrininkus V. G., V. K. Tai patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo taikymo faktinis pagrindas (duomenų turėjimas apie galimai A. B. daromas nusikalstamas veikas disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), iš ko matyti, jog jau nuo 2017 m. lapkričio 24 d. jo atžvilgiu buvo atliekamas elektroninų ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas, kaupimas, o nuo 2018 m. balandžio 4 d. vykdytas A. B. sekimas, naudotos techninės priemones specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti A. B. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus. 2018 m. balandžio 13 d. leista slapta patekti į V. K. nuomojamo angaro patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbiami) A. B. buvo užfiksuotas su bendrininkais sveriantis, maišantis narkotines medžiagas ir 2018 m. birželio 6 d. 17.30 val. sulaikytas, kai pareigūnai gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), surado narkotines medžiagas. Byloje nustatyta, kad A. B., V. G. ir V. K. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 399,738 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo – 193,845 g narkotinės medžiagos – kokaino, dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 48,004 g kanapių dervos ir 2,234 g rudos spalvos lipnios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,493 g narkotinės medžiagos – heroino. Gamybinių patalpų kratos metu taip pat buvo rastos svarstyklės, dvi medžiaginės pirštinės, kuriose buvo maišelis su rudos spalvos medžiaga, ,,orbit“ dėžutė su rudos spalvos medžiaga, vienkartinė stiklinė su baltos spalvos miltelių likučiais, dėžutė su dviem šiaudeliais su baltos spalvos miltelių pėdsakais, dvi kavamalės, savadarbės staklės su domkratu, kurioje buvo suspausta narkotinė medžiaga – kokainas. Ant elektroninių svarstyklių, dviejų viena į kitą sudėtų rudos spalvos plastikinių vienkartinių stiklinių, medžiaginės dėžutės bei raudonos ir juodos spalvos plastikinių šiaudelių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 5, b. l. 60–65). Visi šie surasti daiktai ir pėdsakai neprieštarauja tam, kad nuteistieji rastomis medžiagomis disponavo jau netrumpą laiko tarpą.

A. B. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jau nuo 2017 m. gegužės-birželio mėnesių disponavo narkotinėmis medžiagomis ir ne kartą buvo jas pardavęs. Presą, kuriuo presavo narkotines medžiagas, pagamino kartu su V. K. 2017 metais. Nuteistoji V. G., nors ir negalėjo tiksliai pasakyti, ar narkotinės medžiagos, parduotos 2017 m. lapkričio 14 d. A. J., ir 2018 m. birželio 6 d. 17.30 val. surastos gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), buvo įgytos iš tų pačių asmenų, tačiau kategoriškai tvirtino, kad narkotinėmis medžiagomis A. B. disponavo jau 2017 metais ir visada narkotinę medžiagą – kokainą – pirkdavo toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbiami) ir laikė angare, adresu (duomenys neskelbiami). Be to, nurodė, kad narkotines medžiagas su A. B. pakavo jau maždaug apie metus laiko nuo jų sulaikymo. Apibendrinant šiuos faktinius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. B. tyčia disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų jau buvo susiformavusi 2017 metų lapkričio mėnesį, kai buvo nustatyti jo nusikalstami veiksmai, kuriuos jis vėliau tęsė iki kol buvo sulaikytas. Be to, kaip matyti iš nuteistiesiems pareikštų kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta tiksli 2018 m. birželio 6 d angare rastų narkotinių medžiagų, tame tarpe ir kokaino, įsigijimo data bei aplinkybės, nurodant, kad šios medžiagos buvo įsigytos iki 2018 m. birželio 6 d, o tai neprieštarauja tam, kad nuteistasis rastomis narkotinėmis medžiagomis galėjo disponuoti ir pirmų nustatytų nusikalstamų veiksmų metu. Byloje esančios A. B. pokalbių išklotinės (t.1, b. l. 77–79) ir nuteistojo V. L. parodymai taip pat tam neprieštarauja. 2018 m. birželio 6 d tarp kitų nustatytų narkotinių medžiagų buvo rastas ir kokainas, t.y. tokia pat narkotinė medžiaga, kurios dalį nuteistasis A. B. pardavė V. L.. Nors nuteistoji V. G. nurodė, kad A. B. vis papildydavo kokaino atsargas iš to paties šaltinio (duomenys neskelbiami), o ikiteisminio tyrimo pareigūnams kelis mėnesius nepavyko užfiksuoti kitų narkotinių medžiagų pardavimo faktų ir jų laikymo vietos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia nuteistųjų A. B. ir V. G. parodymų, kad jie vertėsi narkotinių medžiagų prekyba jau 2017 metais ir nepatvirtina, kad A. B., tik pardavęs kokainą V. L., sumanė ir įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kuriomis kartu su V. G. ir V. K. kartu disponavo. Ta aplinkybė, kad nuteistiesiems veikimas bendrininkų grupėje yra inkriminuotas tik nuo 2018 m. birželio 6 dienos, nepaneigia A. B. tyčios vientisumo visų jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų vykdymo metu. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. B. 2017 m. lapkričio 14 d. apie 15.22 val. telefonu susitaręs su A. J., jog V. L. parduos narkotinės medžiagos – kokaino, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 18.04 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, prie savęs laikė du plastikinius maišelius, kuriuose buvo 14,687g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 3,779 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir šią narkotinę medžiagą atgabenęs prie viešbučio „(duomenys neskelbiami)“, esančio (duomenys neskelbiami), pardavė V. L. A. B., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ir iki 2018 m. birželio 6 d. būdamas susitaręs su V. G. ir V. K. daryti labai sunkų nusikaltimą – įgyti ir platinti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir narkotinės medžiagos – heroino, pasiskirstę užduotimis bei vaidmenimis: A. B. turėjo įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kokaino, didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir narkotinės medžiagos – heroino, šias narkotines medžiagas turėjo atgabenti į V. K. nuomojamas gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbiami), ten veikiant kartu su V. G. jas presuoti gamyklinėse staklėse, o V. K. leido į savo nuomojamas gamyklines patalpas atgabenti ir laikyti A. B. iki 2018 m. birželio 6 d. įgytas narkotines medžiagas, kurias įsipareigojo saugoti už atlygį. Veikdamas pagal sutartą nusikalstamos veikos planą A. B. iki 2018 m. birželio 6 d. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 399,738 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo – 193,845 g narkotinės medžiagos – kokaino, didelį kiekį – 48,004 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 2,234 g rudos spalvos lipnios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,493 g narkotinės medžiagos – heroino, šias narkotines medžiagas iki 2018 m. birželio 6 d. apie 16.00 val. atgabeno į V. K. nuomojamas gamybines patalpas, adresu: (duomenys neskelbiami), nuo kurių V. K. A. B. buvo perdavęs raktus, jose veikdami bendrai su V. G. jas išfasavo į atskirus paketus. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas bendrą susitarimą A. B. nurodytą anksčiau narkotinę medžiagą – kokainą – svėrė, maišė su kitomis medžiagomis ir dalį jų supresavo į vieną stačiakampio formos kietos medžiagos gabalą, kurio sudėtyje buvo 44,127 g narkotinės medžiagos – kokaino. Visas paminėtas narkotines medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nuteistieji laikė minėtose gamybinėse patalpose iki tol, kol 2018 m. birželio 6 d. 17.30 val. policijos pareigūnai kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad A. B. 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. birželio 6 d. padarytus nusikalstamus veiksmus apėmė vieninga tyčia, daro išvadą, kad A. B. 2017 m. lapkričio 14 d. padarytų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas pagal atskirą baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, nes jis padarė vieną nusikalstamą veiką. Todėl A. B. nustatytus nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoja į BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl A. B. paskirtos bausmės

Kvalifikavus A. B. nusikalstamus veiksmus pagal vieną BK straipsnį – BK 260 straipsnio 3 dalį – jam skirtina nauja bausmė.

Skirdama bausmę apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Jo nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiką ir pasireiškė keliomis alternatyviomis baudžiamajame įstatyme numatytomis veikomis, įskaitant psichotropinių medžiagų pardavimą. Jis praeityje yra ne kartas teistas, teistumas neišnykęs. Norvegijos Karalystėje A. B. yra iškelta baudžiamoji byla įtariant jį narkotikų ir steroidų importu bei prekyba (t. 11, b. l. 110), tačiau duomenų, kad jis būtų nuteistas už analogiškus veiksmus iki inkriminuoto nusikaltimo padarymo, byloje nėra. Jis buvo keturiasdešimt keturis kartus baustas administracine tvarka. Byloje nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tuo tarpu jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažintas A. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, tačiau, kaip minėta, pastarasis kaltę dėl narkotinės medžiagos – kokaino įgijimo neigė, o prekiavęs narkotinėmis medžiagomis pripažino tik apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme aiškino, kad narkotinę medžiagą kokainą laikydamas ir gabendamas jis neturėjo tikslo narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Esant tokiems A. B. parodymams, nėra pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

A. B. padaryti nusikalstami veiksmai nėra mažiau pavojingi, nei galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas. Byloje nesusidėjo ir kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad konkrečiu atveju bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. B. vaidmuo, darant labai sunkų nusikaltimą, buvo aktyviausias. Jis buvo visų nustatytų alternatyvių nusikalstamų veiksmų aktyvus vykdytojas nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. birželio 6 d. Skunde gynėjas tvirtina, kad A. B. anksčiau darė mažiau pavojingus nusikaltimus ir realios laisvės atėmimo bausmės nėra niekada atlikęs ir tai rodo jo mažesnį pavojingumą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, vertinant jas su šioje byloje nustatytomis, patvirtina tai, kad nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Narkotinių medžiagų platinimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai, kas įtakoja kitus nusikalstamus veiksmus. Taigi taikyti A. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose ir siekdama individuolizuoti nuteistiesiems skiriamas bausmes bei atsižvelgdama į BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos minimalios bausmės griežtumą (laisvės atėmimo bausmė numatyta nuo dešimties iki penkiolikos metų), daro išvadą, kad A. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtina šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima šios bausmės vidurkiui.

Dėl V. G. ir V. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės

Nuteistieji V. G. ir V. K. apeliaciniuose skunduose, neginčydami jų nuteisimo (V. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, V. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį), prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrimo, t. y. teigia, kad, nors ir pagrįstai teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau paskyrė jiems savo rūšimi ir dydžiu aiškiai per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistųjų V. G. ir V. K. apeliaciniuose skunduose.

Apygardos teismas, V. G. ir V. K. taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė: V. G. laisvės atėmimą ketveriems metams, o V. K. – laisvės atėmimą trejiems metams.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018 ir kt.).

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015).

Kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje be alternatyvų numatytas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios bausmės (laisvės atėmimas dešimčiai metų) paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, pasisakė, kad yra dvi V. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nuteistoji turi neišnykusį teistumą, bausta administracine tvarka, tačiau šiuo metu dirba, charakterizuojama teigiamai, jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo parodymais prisidėjo atskleidžiant nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį. Apygardos teismas įvertino, kad V. G. vaidmuo nusikaltimo padaryme, jo manymu, buvo antraeilis, nes nuteistoji tik padėdavo palaikyti ryšius su narkotikų pirkėjais ir platinti narkotines medžiagas, vežiodavo A. B. į susitikimus ir padėjo ruošti narkotikus platinimui. Šiomis aplinkybėmis teismas grindė išvadą, kad yra pagrindas V. G. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę švelnesnę, negu sankcijoje numatyta minimali šios bausmės riba.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, V. G. pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad ji aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbiami) izoliatoriuje organizuojamuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, domisi vykdomomis užimtumo priemonėmis, su administracijos atstovais bendrauja mandagiai, taktiškai, palaiko glaudų ryšį su mama, seserimi, sūnėnu, drausmine tvarka nebausta (t. 17, b. l. 43). Kolegijos nuomone, minėti duomenys apibūdina V. G. palankiai, tačiau jų, esant jau pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, dar ženklesniam paskirtos bausmės švelninimui, nepakanka.

Nors nuteistoji V. G. aiškina, kad jeigu ne A. B., ji nusikaltimo nebūtų padariusi, bijojo A. B., kuris ją terorizavo, naujojo prieš ją fizinį smurtą, ir dėl to jai turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, tačiau tokia jos nurodyta aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sampratos.

BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia tada, kai dėl išorinių, nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažintos jo galimybės įvykio metu pasirinkti teisėtą elgesio variantą. Tokiais atvejais galima manyti, kad nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs atlikti neteisėtus veiksmus kaltininką, kuris pats savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti. Tam naudojama psichinė prievarta suprantama kaip grasinimai naudoti smurtą (pavyzdžiui nužudyti jį patį ar artimuosius, atimti laisvę ir pan.), o fizinė prievarta – fizinės prievartos panaudojimas prieš žmogų, sukeliant skausmą ir kitus padarinius sveikatai ar gyvybei. Prievarta gali būti taikoma ir kaltininko artimųjų atžvilgiu.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog A. B. įstatyme nustatytu būdu vertė V. G. atlikti nusikalstamus veiksmus. Nuteistosios V. G. nurodytos aplinkybės dėl A. B. elgesio, poveikio jos atžvilgiu yra nepakankamos tai pagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų (vaizdo įrašuose užfiksuotų V. G. ir A. B. pokalbių) matyti, kad V. G. buvo nusikaltimo vykdytoja, kurios nusikalstamų veiksmų padarymui turėjo įtakos ne išorinės, nuo kaltininkės valios nepriklausančios aplinkybės, o jos pačios sąmoningas apsisprendimas elgtis nusikalstamai. Tam neprieštarauja ta byloje nustatyta aplinkybė, jog V. G. nusikalto ne pirmą kartą. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, vertindamas A. B. asmenybę, pažymėjo, jog pastarasis yra linkęs smurtauti, ir yra smurtavęs V. G. atžvilgiu, tačiau neturėjo pagrindo pripažinti ir pagrįstai nepripažino, kad yra BK 59 straipsnyje 1 dalies 5 punkte numatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes bylos duomenys nepagrindžia išvados, kad dėl A. B. elgesio buvo gerokai sumažintos nuteistosios galimybės įvykio metu pasirinkti teisėtą elgesio variantą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, vertinant padaryto nusikaltimo sunkumą, nusikalstamų veiksmų apimtį, nuteistosios, kaip vykdytojos vaidmenį nusikaltimo padaryme, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nuteistosios asmenybę, dar daugiau švelninti V. G. paskirtąją bausmę dėl jos gynėjos skunde nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo V. K. gynėja skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirdamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ne visiškai įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kad V. K. anksčiau neteistas, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, jo vaidmuo buvo antraeilis, gydėsi ir išsigydė nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau dėl kitų ligų yra ypač silpnos sveikatos. Jis turi šeimą ir augina du nepilnamečius vaikus. Nors yra neįgalus (55 procentai darbingumas), tačiau dirba UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ ir išlaiko vaikus, sergančią žmoną, kuriai planuojama inkstų operacija, bei motiną. Po nusikaltimų padarymo daugiau nenusikalto, laikėsi įstatymų, savo įmonėje įdarbino šešis asmenis, sudarė sutartis su kitomis įmonėmis. Todėl mano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes jo vaidmuo buvo anraeilis.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas bausmę V. K., įvertino jo padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, tačiau teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pažymėjo, kad V. K. anksčiau neteistas, tačiau nuteistojo atsakomybę sunkina, kad labai sunkų nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis turi neįgalumą, tačiau dirba, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje yra faktinių duomenų, kurie patvirtina, kad V. K. narkotikus platindavo, tačiau šie veiksmai jam neinkriminuoti, o inkriminuotame nusikaltime, numatytame BK 260 straipsnio 3 dalyje, jo vaidmuo buvo antaeilis. Apibendrindamas visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, V. K. paskyrė bausmę švelnesnę, negu sankcijoje numatyta šios bausmės minimali riba, t.y. trejus metus laisvės atėmimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. K. bausmės rūšį ir nustatydamas jos trūkmę, įvertino visas skunde nurodytas bausmės individuolizavimui reikšmingas aplinkybes. Dar kartą jas vertinti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Aplinkybės, kad V. K. išsigydė nuo narkomanijos ir daugiau nenusikalto charakterizuoja jį teigiamai, tačiau yra nepakankamos pagrįsti dar švelnesnės bausmės paskyrimą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

Pažymėtina, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Už labai sunkų nusikaltimą pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, V. G. ir V. K. jau paskyrė bausmes, daugiau nei dvigubai švelnesnes už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos žemutinę ribą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nei savo rūšimi, nei dydžiu V. K. paskirta bausmė, taip pat nėra aiškiai per griežta.

V. G. ir V. K. gynėja prašo jiems taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnes bausmes, nes teismas pripažino, kad jų vaidmuo labai sunkaus nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad visi nuteistieji buvo pripažinti nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, vykdytojais, todėl jų vaidmuo nesiskyrė. Tokiu atveju, individualizuojant skirtiną bausmę, vertinamas kaltininkų, kaip nusikaltimo vykdytojų aktyvumas darant nusikalstamus veiksmus, baudžiamajame įstatyme numatytų alternatyvių veiksmų apimtis. Šiais kriterijais vadovaujantis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra būtinų įstatyminių sąlygų nuteistiesiems V. G. ir V. K. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir kad bylos duomenimis pasitvirtino, kad nuteistasis A. B. buvo aktyviausias labai sunkaus nusikaltimo vykdytojas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, tenkinti apeliantų prašymą ir dar labiau švelninti V. G. ir V. K. paskirtas bausmes nėra įstatyminių pagrindų.

Dėl BK 72³ straipsnio taikymo

Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai A. B. atžvilgiu taikė BK 72³ straipsnį ir nepagrįstai konfiskavo automobilius ,, (duomenys neskelbiami)“, VIN numeris (duomenys neskelbiami), „(duomenys neskelbiami)“, VIN numeris (duomenys neskelbiami), butą, esantį (duomenys neskelbiami), 800 Eur bei 2 000 Norvegijos Karalystės kronų. Apelianto manymu, šis turtas neatitinka BK 72³ straipsnyje reglamentuoto konfiskuotimo turto apibūdinimo.

Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad A. B., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino bei didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir heroino, turint tikslą jas realizuoti, dalį narkotinės medžiagos – kokaino pardavė. Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus kratą A. B. ir V. G. gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbiami), buvo paimta 800 Eur ir 2 000 norvegiškų kronų (t. 6, b. l. 109–113). Bylos proceso metu šioms lėšoms, A. B. priklausantiems automobiliams ,, (duomenys neskelbiami)“, VIN numeris (duomenys neskelbiami), „(duomenys neskelbiami)“, VIN numeris (duomenys neskelbiami), ir butui, esančiam (duomenys neskelbiami) (t. 8, b. l. 108–109) buvo taikomas nuosavybės teisių apribojimas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad A. B. niekur nedirbo, neturėjo pakankamai pajamų valdomam turtui įgyti, o 2017-2018 metais neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir iš šios nusikalstamos veiklos turėjo pajamų, automobilius siekė įregistruoti ne savo vardu, pats mokėjo įmokas už paskolą butui įsigyti, padarė išvadą, kad minėtas turtas neproporcingas jo teisėtoms pajamoms, todėl yra pagrindas spręsti, jog šis turtas gautas nusikalstamu būdu, ir A. B. šiam turtui ir pinigams taikė išplėstinį turto konfiskavimą.

BK 72³ straipsnyje numatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Jis taikomas, kai yra įstatyme apibrėžtos sąlygos: asmuo yra pripažintas padaręs apysunkį, sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis galėjo ar turėjo turtinės naudos, kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per minėtą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto, baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę ir pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan.

Baudžiamojoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis įstatyme numatytu laiku oficialiai dirbo ir turėjo ir to pajamų.

A. B. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad iki išvažiavimo į Norvegijos Karalystę vertėsi individualia veikla, vežė iš Norvegijos vilkikus su akmenimis, tačiau teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių iš to turėtas pajamas. A. B. nurodė, kad, kai jis gyveno Norvegijos Karalystėje, dirbo bendrovėje ,,(duomenys neskelbiami)“, tačiau ši bendrovė, siekdama išvengti mokesčių, šį faktą nuslėpė. Įmokas už butą kredito įstaigai jis tuo laiku mokėjo pats arba paprašydavo įmokas pervesti T. V. ar R. V., kurie buvo minėtos įmonės savininkai. Taip pat paskolos įmokoms pinigų duodavo brolis E. B., kuris pervesdavo mamai į sąskaitą, ir ji, kaip kredito laiduotoja, mokėdavo įmokas.

Norvegijos Karalystės policijos pareigūnų 2019 m. liepos 11 d. raštas tvirtina, jog A. B. nebuvo registruotas kaip įmonės ,,(duomenys neskelbiami)“ darbuotojas ir per kelerius metus, kol gyveno Norvegijoje, neturėjo jokių žinomų legalių pajamų. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktų duomenų matyti, kad Norvegijos Karalystėje atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad ši bendrovė siekė nuo valstybės nuslėpti mokesčius, todėl darbuotojams mokėdavo neapskaitytus pinigus ar nerodydavo su jais sudarytų sutarčių. Už tai buvo teisiami įmonės ,,(duomenys neskelbiami)“ vadovai T. V. ir R. V. (t. 16, b. l. 93–96). Esant tokiems faktiniams duomenims, Norvegijos Karalystės policijos pareigūnų 2019 m. liepos 11 d. raštas nepaneigia nuteistojo A. B. aiškinimo, kad jis Norvegijos Karalystėje dirbo ir turėjo iš to pajamų. Bylos tyrimo metu šios aplinkybės plačiau nebuvo tiriamos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad butą, adresu (duomenys neskelbiami), A. B. įsigijo 2014 metais, panaudodamas tam jam (duomenys neskelbiami) kedito unijos suteiktą paskolą (t. 8, b. l. 1–22). Atsakingo skolinimo principas, pagal kurį finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir, prieš suteikdamas kreditą, turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditą, turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014). Bylos duomenys nepatvirtina, kad (duomenys neskelbiami) kredito unija konkrečiu atveju šių reikalavimų nesilaikė. Tai neprieštarauja tam, kad paskolos suteikimo metu nekilo abejonių dėl A. B. mokumo ir galimybės grąžinti būsto kreditą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. B., gyvendamas Norvegijos Karalystėje, užsiėminėjo prekyba narkotikais ar darė kitus savanaudiškus nusikaltimus. Nors A. B. iki šios 2017-2018 metų laikotarpiu padarytos nusikalstamos veikos buvo teisiamas, tačiau ne dėl turtinio pobūdžio nusikaltimų. Taigi, bylos duomenys nepatvirtina, kad A. B. iki buto įsigijimo pajamų turėjo iš neteisėtos veiklos ar jų visai neturėjo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta pareigūnų išduota pažyma leidžia daryti tik prielaida, kad A. B., būdamas Norvegijos Karalystėje, galimai turėjo nelegaliai gautų lėšų, tačiau nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jo turimos pajamos buvo gautos nusikalstamu būdu. Kaip matyti iš paskolos sutarties sąlygų, laiduotoja buvo paskirta A. B. motina.

Grįsdamas nusikalstamą A. B. pajamų kilmę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. B. pasirinkimas mamos kaip kredito laiduotojos yra nesuprantamas, nes jos finansinė padėtis, lyginant su jo brolio E. B., buvo daug blogesnė, o tai leidžia spręsti, kad A. B. siekė nuslėpti savo pajamų nusikalstamą kilmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią apygardos teismo išvadą vertina kaip faktiniais duomenimis nepagrįstą prielaidą, kuria teismo nuosprendis negali būti grindžiamas. Situacija, kai būsto kredito laiduotoju yra pasirenkamas vienas iš šeimos narių (šiuo atveju motina) yra gyvenimiška ir įprasta, jei tam neprieštarauja kredito įstaiga.

Be to, nuteistojo A. B. parodymus apie tai, kad jis, duodavo pinigų kitiems asmenims kredito įstaigos nustatytoms įmokoms už būsto paskolą apmokėti, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurie neprieštarauja tam, kad A. B. įmokas bankui galimai mokėjo iš nenustatytų šaltinių.

Liudytojas E. B. parodė, kad jis pervesdavo pinigus mamai, kuri apmokėdavo A. B. skolą bankui. Iš byloje esančių A. B. motinos G. B. banko sąskaitų išrašų matyti, kad G. B. ne vieną kartą gavo iš sūnaus E. B. pakankamai dideles pinigų sumas ir, kaip būsto kredito laiduotoja, mokėjo už A. B. kredito įstaigos nustatytas įmokas (t. 11, b. l. 13–59).

Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad tokie duomenys yra abejotini, tačiau byloje nebuvo surinkta jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistosios V. G. ir liudytojo G. S. parodymai patvirtina, kad minėtas butas įgytas iš nusikalstamu būdu gautų pinigų, nepagrįsta. Nors minėti asmenys parodė, kad A. B. nuo 2017 metų turėjo pajamų iš prekybos narkotikais ir mokėjo kredito unijai įmokas paskolai padengti, tačiau byloje nepakanka duomenų pagrįsti, kad A. B. visas įmokas sumokėjo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu, naudojantis įstaigoms prieinamais duomenų bazių duomenimis, buvo bandoma nustatyti A. B. galimas pajamas, tačiau visi tyrimui reikšmingi duomenys (A. B. išlaidos, pajamos ir turtas iki inkriminuoto nusikaltimo) nebuvo analizuojami.

Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, A. B. už paskolą nupirktas butas buvo įkeistas (duomenys neskelbiami) kredito unijai, siekiant užtikrinti paskolos gavimą. Pagal BK 72³ straipsnio 4 dalį, šiame staipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas negali būti taikomas kaltininko ar trečiųjų asmenų turtui ar jo daliai, iš kurių pagal Lietuvos tarptautines sutastis ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, kitų įstatymų nuostatas negali būti išieškoma. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo butą BK 72³ straipsnio prasme pripažinti konfiskuotinu turtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas nuteistojo A. B. gynėjo skundo argumentas, kad konfiskuotina galėtų būti tik kredito unijai dengiant paskolą A. B. įmokėtos iš nusikalstamos veikos gautų pinigų sumos vertė, kuri šiuo atveju nenustatyta.

Šių aplinkybių neįvertinęs, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad butas esantis (duomenys neskelbiami), pripažintinas konfiskuotinu turtu, todėl nuspręsdamas šį A. B. priklausantį turtą konfiskuoti, netinkamai taikė BK 72³ straipsnio nuostatas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Nepagrįstas A. B. gynėjo skundo argumentas, kad jo gynamajam priklausantys automobiliai ir jo gyvenamojoje patalpoje rasti pinigai neatitinka konfiskuotino turto kriterijų. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad A. B. jam priklausančias transporto priemones ,,(duomenys neskelbiami)“, VIN numeris (duomenys neskelbiami), „(duomenys neskelbiami)“, VIN numeris (duomenys neskelbiami) įsigijo inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu ir juos naudojo nusikalstamų veiksmų darymui, važiuojant susitikti su narkotikų pirkėjais, tiekėjais, gabenant narkotines medžiagas. Tai patvirtina V. G., kuri vežiodavo A. B., ir A. K. parodymai, jog automobiliai ir pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, V. L. nurodyta aplinkybė, kad vos už du lankstinukus kokaino jis A. B. sumokėjo 700 Eur, liudytojo G. S. parodymai apie nuteistųjų prekybą narkotinėmis medžiagomis ir kiti rašytiniai bylos duomenys, kurie patvirtina, kad nuteistasis niekus nedirbo, legalių pajamų neturėjo, o turtą, vertinant nusikaltimo darymo laiką ir pirmiau aptartus faktinius duomenis, galėjo gauti ir gavo iš nusikalstamos veiklos. Tai patvirtina ir paties nuteistojo A. B. parodymai, kad jo gyvenamojoje vietoje rasti pinigai priklausė jiems su V. G. ir buvo gauti iš prekybos narkotikais.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog pinigai – 800 Eur, 2 000 Norvegijos Karalystės kronų, rasti kratos metu, ir A. B. priklausančios transporto priemonės ,,(duomenys neskelbiami)“, VIN numeris (duomenys neskelbiami), „(duomenys neskelbiami)“, VIN numeris (duomenys neskelbiami) (t. 11, b. l. 11–12) atitinka BK 72³ straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius, ir, konfiskuodamas šį turtą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį pakeisti:

A. B. nusikalstamus veiksmus (2017 m. lapkričio 14 d.), kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, ir nusikalstamus veiksmus (2018 m. birželio 6 d.), kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 12 (dvylikos) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. Bausmės pražia – šio nuosprendžio paskelbimo diena.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbiami), konfiskuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnio pagrindu.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų V. G. ir V. K. gynėjos advokatės J. Manako-Galminės apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Ernesta MontvidienėRegina PocienėVigintas Višinskis