- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- 1-1995-1109/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61464-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo centre, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta Kauno m. savivaldybė, Lietuva, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2018 m. gruodžio 30 d., apie 08.30 val., Kaune, M. R. g, vairuodamas automobilį TOYOTA PRIUS, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, išvažiuodamas iš kelio, t. y. sukdamas į M. R. g. 1a namo kiemą, parbloškė ėjusį pėsčiąjį J. V., kuriam padarė sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 30 d. ankstų rytą, apie 8 val., Petrašiūnuose, Riomerio gatvėje, iš pagrindinio kelio norėjo pasukti į kairę, į kiemą, kad galėtų įsijungti planšetę ir pradėti darbą. Buvo tamsus paros metas. Prieš sukant, praleido iš priekio tris atvažiuojančias mašinas, tada suko į kairę, staiga pamatė važiuojamąja dalimi einantį žmogų, bandė staigiai stabdyti, tačiau nespėjo, kliudė pėsčiąjį, kuris pargriuvo. Pėstysis kraujavo, jis išsigando, įsodino pėsčiąjį į automobilį ir nuvežė suteikti skubią medicinos pagalbą. Apie įvykį policijai pranešė medicinos darbuotojai, policija atvyko į ligoninę. Pripažįsta, kad paskubėjo. Jaučia kaltę, tačiau nesijaučia specialiai taip pasielgęs – jį apakino iš priešais atvažiuojantys automobiliai. Praleidęs tris automobilius, pamatė dar toliau kitą automobilį ir, kad nesutrukdytų eismui, suko į kairę. Tuo metu žiūrėjo į iš priekio atvažiuojantį automobilį. Iš karto užsukęs pamatė žmogų ir stabdė, tačiau nespėjo. Ten pėsčiųjų perėjos nėra. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes neturėjo galimybių, tyrėja davė tik nukentėjusiojo sūnaus telefono numerį, tačiau sūnui buvo nepatogu skambinti. Galvojo gaus iš „Taxify“ pinigus, galės kažkiek atlyginti žalą, tačiau „Taxify“ pinigų nesumokėjo, dėl to yra kreipęsis į Darbo ginčų komisiją, sprendimas dar nepriimtas. Nukentėjusiajam sutiktų atlyginti iki kelių šimtų eurų neturtinės žalos, nes jo turtinė padėtis labai bloga – gyvena parapijos namuose, už pragyvenimą yra skolingas bažnyčiai. Jo pajamos 120 eurų, iš kurių 50 eurų moka bažnyčiai už pragyvenimą. Po teismų norėtų įsidarbinti ir atlyginti žalą. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu dirbo pagal patentą „Taxify“ firmoje, iš kurios gaudavo taxi paslaugų užsakymus. Pagal pasirašytą sutartį (kaltinamasis patvirtino, jog tai ta pati sutartis, esanti byloje b. l. 99-105), 25 procentai iš uždirbtos sumos buvo atskaičiuojami už užsakymus, 25 procentai – už automobilio nuomą, o 50 procentų turėjo likti jam. Prieš pasirašant šią automobilio nuomos sutartį, vadovas patikrino kaip jis vairuoja, sakė kad gerai, pasirašė sutartį ir pradėjo dirbti. Pagal sutartį buvo nustatytas darbo grafikas – 12 val. 5 dienos per savaitę. Automobilį dalindavosi su porininku, užsakymus priimdavo per planšetę. Pinigai buvo mokami per banką. Iš 10 žmonių tik 1-2 gal mokėdavo grynais, iš tų pinigų reikėdavo ir kurą užsipilti, ir automobilį nuplauti. Buvo taip, kad kurą pylė ir už savo asmeninius pinigus. Iš viso uždirbo apie 500 eurų, tačiau jų negavo. Iš darbo išėjo, nes nemokėjo pinigų. Dėl to Kaune kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Dėl nusikaltimo kaltę pripažįsta, gailisi, sutinka įrodymus tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamajam A. B. pilnai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, kurie, esant šio kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, teisme ištirti sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 30 d., apie 8.30 val. išėjo iš savo namų ir ketino eiti į prekybos centrą „ČIA“. Išėjęs iš laiptinės, ėjo pro kiemuose esantį barą link M. R. gatvės. Tik praėjus pro minėto baro kampą, pajuto smūgį į kairę kūno pusę. Pamatė, kad jį kliudė tamsios spalvos lengvasis automobilis. Jam atsitrenkus, dar spėjo rankomis atsiremti į variklio dangtį, tačiau nugriuvo automobilio kairėje pusėje. Mėgino atsikelti, tačiau pačiam tai padaryti nepavyko. Iš jį kliudžiusio automobilio išlipo vyriškis, kuris pasodino į savo automobilį ant galinės keleivio sėdynės ir nuvežė į Kauno klinikinės ligoninės (buvusi Raudonojo kryžiaus ligoninė) priėmimo skyrių. Ten buvo nustatytas kairės kojos kaulų lūžimas. Buvo paguldytas į stacionarą, kur pragulėjo apie 3 savaites. Šiuo metu gydymą tęsia namuose. Savijauta po truputį gerėja, tačiau vaikšto naudodamasis vaikštyne, dar negali priminti sužeistos kojos. Įvykio metu padaryta moralinė ir turtinė žala. Dėl jos atlyginimo kreipėsi į automobilio civilinės atsakomybės draudimo bendrovę „Seesam“ (b. l. 50). Teisme nukentėjusysis J. V. paaiškino, jog prašo priteisti 6000 eurų neturtinę žalą iš kaltinamojo. Tokią žalą paršo priteisti, nes nori nuvažiuoti į Palangą, į sanatoriją pasigydyti. Dėl sužalojimo vis dar skauda sužalotą koją, apribota jo galimybė vaikščioti, kas jam labai reikalinga dėl operuoto plaučio. Be to, anksčiau lazdelės nereikėjo, o dabar gydytojai sakė, kad jos rikės iki gyvenimo galo.
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo V. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, taip pat vykdo Kauno padalinio vadovo pareigas. Įmonė nuomoja automobilius veiklai su „Bolt“ platforma. Asmuo, pasirašęs sutartį, sutinka, jog automobilis bus naudojamas vykdyti veiklą „Bolt“ platformoje. Su A. B. analogišką sutartį sudarė 2018 m. gruodžio 14 d. Pagal šią sutartį nuomininkas pilnai atsako už žalą padarytą automobiliui, jo įrangai taip pat tretiesiems asmenims padarytą žalą, vykdant šią sutartį, įsipareigoja ją atlyginti. Kad vairuotojas galėtų vykdyti veiklą „Bolt“ platformoje, turi turėti individualios veiklos pažymėjimą. Su vairuotojais derinamas darbo grafikas savaitei į priekį. Tokiu būdu vairuotojas žino savo automobilių rezervacijos laiką. Įmonės automobiliais vairuotojai keičiasi asmeniškai tarpusavyje, jokio tarpininkavimo neatlieka. Pagal sudarytą grafiką A. B. automobiliu TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), disponavo nuo 2018 m. gruodžio 28 d., 10.00 val. ir jį 2018 m. gruodžio 30 d. 10.00 val. turėjo perduoti kitam vairuotojui. 2018 m. gruodžio 30 d., 9.00 val. A. B. su minėtu automobiliu turėjo atvykti į įmonės būstinę, esančią Kaunas, Veiverių 134, automobilio patikrai. Vairuotojui nustatytu laiku neatvykus, jam paskambino. A. B. pasakė, kad „darydamas posūkį kliudė žmogų ir jį dabar nuvežė į ligoninę“. Tai pakartotinai paaiškino ir atvykęs į būstinę. Paklausus, ar stipriai nukentėjo žmogus, jis pasakė, kad „truputį“. Iš pokalbio su A. B. suprato, kad nieko rimto neįvyko. Nežinojo, kad dėl įvykio policijoje pradėtas tyrimas (b. l. 97-98). Po apklausos liudytojas pateikė Automobilio nuomos sutarties kopiją (1 t., b. l. 99-105).
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo direktorė V. K. apklausta kaip liudytoja parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Įmonė nuomoja automobilius veiklai su „Bolt“ platforma. Asmenys, norintys dirbti su šia platforma, nuomoja iš įmonės automobilius, jie dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Vairuotojas pasirašo automobilio nuomos sutartį. Pagal ją automobilį nuomojantis asmuo pilnai atsako už žalą, padarytą automobiliui, jo įrangai bei tretiesiems asmenims. 2018 m. gruodžio 14 d. A. B. pasirašė automobilio sutartį. Apie tai, kad A. B. su įmonei priklausančiu automobiliu kliudė žmogų, sužinojo iš paties A. B.. Tačiau iš jo pasakojimo suprato, kad nieko rimto neįvyko, kad įvykis tiriamas policijoje jis nieko neminėjo (1 t., b. l. 107).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių reguliavimo skyriaus specialisto 2019 m. gruodžio 30 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2018 m. gruodžio 30 d. apie 8.30 val. Kaune, m. Riomerio g. 1a kieme pavežėjų paslaugas teikiantis automobilis TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. B., gim. 1967 m. vasario 9 d., apsisukinėdamas kliudė ir parbloškė pėsčiąjį J. V., gim. (duomenys neskelbtini) Į eismo įvykio vietą policijos nekvietė, pats nukentėjusįjį nuvežė į medicinos įstaigą. Vairuotojas blaivus, pėsčiasis dėl kairės kojos lūžio paguldytas į KKL stacionarą (1 t., b. l. 3-4).
Iš 2018 m. gruodžio 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kaunas, M. R. g. 1a kiemas. Kelių eismo įvykio rūšis – kliudytas pėsčiasis. Kiemo važiuojamosios kelio dalies plotis – 5.8 m. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Eismo įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b. l. 8-16).
Iš 2018 m. gruodžio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išorinių sugadinimo požymių nefiksuota (1 t., b. l. 17-19).
Iš 2019 m. vasario 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G359/2019(02) matyti, jog J. V. konstatuoti kairės kojos abiejų kulkšnelių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai, žaizda vidinės kulkšnies srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu. J. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilio TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 21).
Iš automobilio nuomos sutarties matyti, jog tarp A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės V. K., 2018 m. gruodžio 14 d. buvo sudaryta Automobilio nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui, t. y. A. B., laikinai naudotis nuosavybės ar kitokia teisine forma jo valdomą automobilį už sutartą kainą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus (1 t., b. l. 95-105).
Iš Alkoholio matuoklio Drager užfiksuotų duomenų matyti, jog automobilio TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. B., gim. 1967 m., 2019 m. gruodžio 30 d. 09.34 val. buvo blaivus - 0.00 % (1 t., b. l. 29).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir davė išsamius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Jis parodė, jog buvo nepakankamai atidus, atsargus, iš pagrindinio kelio tamsiu paros metu sukdamas į kairę, į kiemą, dėmesį sutelkęs buvo į priešais atvažiuojančias transporto priemones, ir nepastebėjo, jog įvažiavimą tuo metu kirto pėsčiasis, kurį jis kliudė savo vairuojama transporto priemones. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo J. V. parodymai, jog einant jam pro kiemuose esantį barą link M. R. gatvės, praėjus pro minėto baro kampą, pajuto smūgį į kairę kūno pusę. Kaltinamojo nurodytą eismo įvykio mechanizmą patvirtina ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos planas, kuriame matyti, jog nukentėjusiojo partrenkimo vieta pažymėta būtent įvažiavimo iš pagrindinės M. R. gatvės į automobilių stovėjimo aikštelę, kurį kerta šaligatvis, važiuojamojoje kelio dalyje. Kaltinamojo parodymus, jog jis partrenktą asmenį įsodino į savo automobilį ir nuvežė į gydymo įstaigą visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, o taip pat duomenys, užfiksuoti tarnybiniame pranešime. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis nustatytas specialisto išvada. Be to, alkoholio matuoklio rodmenimis nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus.
Byloje nenustatyta, jog šie duomenys, o taip pat ir kiti rašytiniai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina, jog A. B. 2018 m. gruodžio 30 d., apie 08.30 val., Kaune, M. R. g, vairuodamas automobilį TOYOTA PRIUS, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kelio, t. y. sukdamas į M. R. g. 1a namo kiemą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktų reikalavimus (KET 9 punkte įtvirtintas reikalavimas, be kita ko, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, o KET 27 punkte įtvirtinta pareiga vairuotojams, įvažiuojant į kelią iš šalia jo esančių teritorijų ar išvažiuojant iš kelio į šalia esančias teritorijas, praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta) ir parbloškė ėjusį pėsčiąjį J. V., kuriam eismo įvykio metu lūžo kairės kojos abu kulkšneliai, o taip pat nustatytas ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, padaryta žaizda vidinės kulkšnies srityje, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios pasekmės kilo dėl to, jog nukentėjusysis buvo partrenktas automobiliu, o automobiliu jis buvo partrenktas dėl to, jog A. B. buvo nepakankamai atidus ir atsargus, suko į kiemą iš pagrindinės gatvės neįsitikinęs, kad manevras bus saugus, neįsitikinęs, kad įvažiavimo nekerta joks pėsčiasis ir kad jis nekliudys jokiam pėsčiajam. Kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai, kadangi jis nebuvo pakankamai apdairus, neįsitikino, kad jo posūkio manevro metu įvažiavimas į kiemą bus laisvas ir jis nesutrukdys jokiam pėsčiajam, kertančiam jį įvažiavimą, t. y. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai – gali būti sužalotas žmogus, nors galėjo ir turėjo tai numatyti, nes pareigą įsitikinti manevro saugumu numatė kelių eismo taisyklės, kurių jis privalėjo laikytis, be to, atstumas nuo manevro pradžios iki įvykio vietos nebuvo didelis, todėl jis turėjo galimybę tai numatyti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog šios nusikalstamos veikos pasekmės – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas kilo dėl kaltinamojo neatsargaus veikimo.
Kaltinamojo A. B. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kelių eismo saugumo pažeidimo vairuojant transporto priemonę, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, požymiai todėl konstatuojama, jog A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalis 2 punktas).
Byloje taip pat nustatyta, jog kaltinamasis iš karto po eismo įvykio ėmėsi visų įmanomų priemonių kuo skubiau padėti sužeistam nukentėjusiajam ir pats įsodinęs jį į savo automobilį iš karto pristatė jį į gydymo įstaigą, kurioje buvo suteikta pagalba, todėl byloje yra pagrindas konstatuoti, jog nustatyta ir kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnis 1 dalis 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja išvadą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo dėl to turi patirti neigiamas pasekmes, kurios jį nubaustų, auklėtų ir užtikrintų teisingumo principą, todėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kai nustatyta jo kaltė, skiriama bausmė. Tačiau baudžiamais įstatymas taip pat numato galimybę tam tikrais atvejais, asmenį, padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir kaltą dėl jos padarymo, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik tada, kai tai neprieštarauja teisingumo įgyvendinimui.
Byloje nustatyta, jog A. B. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jo veikoje nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai, taip pat ir kaltė. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamojo gynėja prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra visos BK 39 straipsnyje numatytos sąlygos.
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, konstatuoja, jog byloje yra pagrindas A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu.
Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
A. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau jis neteistas, ir byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl yra visi formalūs pagrindai taikyti šio straipsnio nuostatas. Tačiau, vadovaujantis teismų praktika, net ir nustačius BK 39 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, teismo sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti išsamiai motyvuotas, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-24-895/2017, 2K-383/2013).
Vertindamas kaltinamojo asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje niekada nebuvo teistas, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka jis buvo baustas 3 kartus už tai, kad pavėlavo pateikti mokesčio mokėtojo deklaraciją, važiavo troleibusu su lengvatiniu bilietu, neturėdamas dokumento į lengvatą, ir vieną kartą baustas už tai, kad leistiną greitį viršijo 15 km/h, už šį nusižengimą skirta 6 eurų bauda, kuri sumokėta. Nors kaltinamasis ir baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimų pobūdis neleidžia daryti išvados, jog asmuo linkęs pažeidinėti įstatymus, Kelių eismo taisykles, ypač įvertinus tai, kad kaltinamojo vairavimo stažas virš 20 metų, daryti kitus teisės pažeidimus, todėl jo padaryta neatsargi nusikalstama veika šiuo atveju laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne polinkio pažeidinėti įstatymus ar polinkio nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų išdava. Tai, kad ši nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio rodo ir kaltinamojo elgesys po eismo įvykio. Kaltinamasis iš karto po eismo įvykio suskubo padėti nukentėjusiajam, pats savo automobiliu pristatė į gydymo įstaigą, tenai sulaukė ir policijos pareigūnų, savo kaltės neneigė, nuoširdžiai gailisi, sutiktų atlyginti žalą, tačiau negali dėl itin sunkios šiuo metu materialinės padėties (kol kas neturi darbo, jo pajamos – 120 eurų dydžio pašalpa, iš kurios 50 eurų sumoka už pragyvenimą). Aplinkybės, jog kaltinamasis siekia doru darbu užsitikrinti pajamų – pasibaigus teismams ketina įsidarbinti, nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat dirbo, buvo blaivus, duomenų, kad piktnaudžiautų psichiką veikiančiomis medžiagomis, byloje nėra, už jokius pažeidimus, susijusius su tokių medžiagų vartojimu ar disponavimu, nebaustas, suteikia pakankamą pagrindą pasitikėti kaltinamuoju.
Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismo vertinimu, byloje yra pagrindas manyti, jog pats procesas šiuo atveju turi pakankamą baudžiamąjį, auklėjamąjį bei prevencinį poveikį kaltinamajam ir jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės teisingumo principas nebus pažeistas, todėl A. B., vadovaujantis BK 39 straipsnio nuostatomis, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo pasikėsinta ne tik į kelių eismo saugumą, bet ir padaryta reali žala fiziniam asmeniui – nesunkiai sutrikdyta jo sveikta. Įvertinus paties padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą, pasekmes, teismo vertinimu, byloje yra pagrindas skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įvertinus sunkią kaltinamojo materialinę padėtį, kaltės formą, kuria padaryta nusikalstama veika, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdų prisipažinimą ir atgailą bei kitą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis yra darbingas, siekia ir ketina įsidarbinti, kaltinamajam skirtina 10 MGL, t. y. 500 eurų, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos sumokėjimo terminą nustatant 1 metus 6 mėnesius.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiojo atstovė advokatė E. D. nukentėjusiojo vardu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė solidariai iš A. B., (duomenys neskelbtini) filialo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsakingo už žalą asmens, J. V. naudai priteisti 255,33 eurus turtinei žalai atlyginti, 6000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 63-68), kurios pagal teisiamojo posėdžio metu pateiktus dokumentus sudaro 968 eurai (2 t., b. l. 1-6). Teisiamojo posėdžio metu prašė civilinį ieškinį dalyje dėl 3 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisti solidariai iš kaltinamojo, draudimo bendrovės ir atsakingo asmens – civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atstovavimo išlaidas – priteisti iš kaltinamojo.
Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog nukentėjusiajam J. V. nusikaltimu padaryta turtinė žala atlyginta visiškai – draudimo bendrovė nukentėjusiajam J. V. patirtoms gydymo išlaidoms kompensuoti atlygino iš viso 269,65 eurus (1 t., b. l. 168-175). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad turtinė žala jam visiškai atlyginta, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkinamas.
Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis civiliniame ieškinyje grindė tuo, kad dėl eismo įvykio patyrė ilgalaikį fizinį skausmą, stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus esant ribotiems judesiams. Jam buvo atliktos dvi operacijos, kurį laiką negalėjo judėti be vaikštynės. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kairės kojos funkcija nėra iki galo atsistačiusi – vaikšto pasiremdamas lazdele, tai anot gydytojų, turės daryti iki gyvenimo pabaigos, be to, trauma apribojo jo galimybes pasivaikščioti gryname ore, kas jam yra reikalinga dėl atliktos plaučių operacijos, pinigai jam taip pat reikalingi kokybiškesnei reabilitacijai, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 6 000 eurų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, daro išvadą, jog civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatai, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes eismo įvykio metu dėl kaltų A. B. veiksmų nukentėjusiajam J. V. buvo sužalota kairė koja – konstatuoti kairės kojos abiejų kulkšnelių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai, žaizda vidinės kulkšnies srityje. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, šoką, neigiamus dvasinius išgyvenimus – jam atliktos dvi operacijos, iš kurių vienos metu koja imobilizuota sraigtais, kitos metu šie sraigtai buvo pašalinti, nukentėjusysis turėjo gulėti ligoninėje, buvo apribota galimybė laisvai judėti. Iš specialisto išvados, kuri atlikta įvertinus VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją, taip pat matyti, jog ligonis stacionare gydėsi nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. sausio 23 d., pooperacinė eiga buvo sklandi, operaciniai pjūviai gijo pirminiu būdu, koja buvo imobilizuota, nurodant vaikščioti ramentų pagalba, neminant operuota galūne, esant gerai būklei, išrašytas ambulatoriniam gydymui (1 t. b. l. 48). Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti duomenys apie nukentėjusiojo gydymą, iš kurių matyti, jog pacientas skundėsi dešinės čiurnos skausmu, ribotu judėjimu, jam skirtas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydymas magnetu (1 t., b. l. 185-196). Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, turėjo nepatogumų dėl imobilizuotos kojos, tai sudarė nepatogumų jo kasdieniame gyvenime, apribojo jo galimybę laisvai judėti. Be to, natūralu, jog dėl paciento garbaus amžiaus, gydymo procesas yra ilgesnis. Visos šios pasekmės kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, įvertinama ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, iš karto po įvykio stengėsi greičiau suteikti pagalbą, kad nekiltų didesnių neigiamų padarinių – pats pristatė nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, apie sužalojimą pranešė nukentėjusiojo artimiesiems. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Siekiant proporcingos interesų pusiausvyros įvertinama taip pat ir tai, kad kaltinamasis neprieštarauja iš dalies atlyginti žalą, tačiau tam neturi šiuo metu jokių objektyvių galimybių – jo materialinė padėtis yra itin bloga: kaltinamojo pajamos šiuo metu vos 120 eurų dydžio pašalpa, iš kurios 50 eurų moka už pragyvenimą.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai įvertintini 3 500 eurų pinigine kompensacija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 580 Eur iki 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017), todėl, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nustatyta 3 500 eurų kompensacija nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams atlyginti nenukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos.
Nukentėjusiojo atstovė teisiamojo posėdžio metu neturtinę žalą prašė priteisti solidariai iš draudimo bendrovės, kaltinamojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsakingo už kaltinamojo veiksmus asmens, tačiau toks reikalavimas nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.
Byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu galiojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialo. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas nukentėjusiajam J. V. išmokėjo 2 400 eurus neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l . 41, 168-175). Atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatyta 3 500 eurų dydžio kompensacija nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti pagal eismo įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, neviršija draudimo kompanijos įsipareigojimų, skirtumas tarp teismo nustatytos neturtinės žalos dydžio (3 500 eurų) ir jau išmokėtos (2 400 eurų) sumos, t. y. 1100 eurų, priteistinas tik iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo (kasacinė nutartis Nr. 2K-548/2012).
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Šiame baudžiamajame procese nukentėjusysis J. V., siekdamas, kad būtų tinkamai įgyvendintos jo teisės ir užtikrinti teisėti interesai, naudojosi įgaliotojo atstovo (advokato) paslaugomis. Tokią nukentėjusiojo teisę garantuoja BPK 55 straipsnis. Nukentėjusysis advokato paslaugoms apmokėti išleido 968 eurų ir prašė šią sumą priteisti iš kaltinamojo.
Sprendžiant dėl prašomų priteisti sumų išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti pagrįstumo, atsižvelgiama ir įvertinama bylos apimtis ir sudėtingumas, faktiškai advokato sugaištas laikas ir teiktos teisinės pagalbos pobūdis bei apimtis. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų, ataskaitų bei mokėjimo nurodymų matyti, kad iš viso nukentėjusysis turėjo 968 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Ataskaitose nurodyta, kad pinigai sumokėti už teisines paslaugas, ieškinio dėl žalos atlyginimo parengimą, prašymo draudimo bendrovei dėl žalos atlyginimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2 teismo posėdžiuose.
Nustatydamas priteistinų proceso išlaidų dydį teismas atsižvelgia į tai, kad byla nėra sudėtinga ir nėra didelės apimties, tačiau byloje buvo pateiktas civilinis ieškinys, byla išnagrinėta per vieną posėdį (vienas posėdis buvo atidėtas, nes neatvyko kaltinamasis), kurio metu apklaustas kaltinamasis, nukentėjusysis, įrodymai ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nukentėjusiojo atstovė posėdyje buvo aktyvi – uždavinėjo klausimus, pasisakė baigiamosiose kalbose. Įvertinus tai, kad vienas posėdis buvo atidėtas dėl kaltinamojo neatvykimo ir atstovavimas buvo minimalus, be to, būtent dėl to nebuvo būtinybės iš naujo ruoštis atidėtam posėdžiui, nes jokių naujų aplinkybių atidedant posėdį nepaaiškėjo, o taip pat įvertinus sunkią kaltinamojo materialinę padėtį, priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 500 eurų. Kadangi išlaidos, skirtos advokato paslaugoms apmokėti, nėra tiesiogiai susijusios su nusikaltimu padaryta žala, dėl kurios atsakomybę sutarties pagrindu prisiėmusi draudimo bendrovė, tai procesinio pobūdžio išlaidos, jos priteisiamos tik iš kaltinamojo A. B..
A. B. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 126-127).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. B., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 eur (penkių šimtų eurų) dydžio, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (,,Luminor“ bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Nesumokėjus įmokos per nustatytą terminą, ji išieškoma priverstinai.
Nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo J. V. priteisti 1 100 eur (vieną tūkstantį šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajam J. V. priteisti 500 eur (penkis šimtus eurų) turėtoms atstovavimo išlaidoms padengti.
Kitoje dalyje nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį atmesti.
Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.