Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vaidas Drungilas, J. G., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Vaidas Drungilas 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priėmė ir Teisingumo ministerijai vykdymui perdavė patvarkymus Nr. 036-2267 ir 036-2269 dėl turtinių teisių į pinigines lėšas, piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Šių patvarkymų pagrindu Teisingumo ministerija 2018 m. spalio 9 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 300 Eur. Minėti patvarkymai nėra ir neturi būti suprantami bei aiškinami kaip patvarkymai dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų. Išieškant iš skolininkui priteistos neturtinės žalos sumos negali būti taikomos CPK 733 – 743 straipsnių nuostatos, o taikomos savarankiškos priverstinio vykdymo priemonės bei CPK 624, 688 ir 749 straipsnių nuostatos (b. l. 2-3).

Suinteresuotas asmuo J. G. per nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš civilinės bylos ir antstolio V. Drungilo pateiktų vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1448,10 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko D. A. išieškotojo J. G. naudai ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 395,99 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš D. A. išieškotojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Šiose vykdomosiose bylose antstolis 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymais Nr. 036-2267 ir 036-2269 areštavo pareiškėjui (skolininkui) priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, taip pat išmokėtinas/perduotinas pinigines lėšas, kurias Teisingumo ministerija privalo išmokėti skolininkui, arešto mastas atitinkamai 1895,28 Eur ir 584,47 Eur (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 59; vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 26). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3407-289/2018 pareiškėjui buvo priteista 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad vykdydama antstolio patvarkymus 300 Eur perves į antstolio V. Drungilo depozitinę sąskaitą (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 85). Patvarkyme dėl skundo antstolis nurodė, kad minėtą sumą Teisingumo ministerija 2018-10-09 pervedė į antstolio depozitinę sąskaitų. Duomenų apie šios sumos paskirstymą vykdomosiose bylose nėra.

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (LR CPK 688 straipsnio 3 dalis). Išieškant iš skolininko turto taikomi apribojimai nustatyti CPK 663 straipsnyje, o CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Į minėtą sąrašą nepatenka išmokos, gautos kaip neturtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

Nagrinėjamu atveju, skolininko gautinos lėšos, kaip neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos, prilyginamos kitoms pajamoms – vienkartinėmis ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamomis lėšų įplaukomis, ir atsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą sąrašą sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, išieškojimas iš tokių pareiškėjo lėšų turi būti vykdomas laikantis CPK 733-743 straipsniuose nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad būtent tokią praktiką šio pobūdžio bylose formuoja ir apeliacinės instancijos teismai (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-368/2019).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aptartas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, aktualią kasacinio, apeliacinės instancijos teismų praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas ir tenkintinas, antstolis įpareigotinas išieškojimą iš pareiškėjui priteistos 300 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti vykdyti (šią sumą paskirstyti) CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka bei laikantis nustatytų išskaitų dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. A. skundą tenkinti.

Įpareigoti antstolį Vaidą Drungilą išieškojimą iš pareiškėjui priteistos 300 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti vykdyti (šią sumą paskirstyti) CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka bei laikantis nustatytų išskaitų dydžių.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinti antstoliui Vaidui Drungilui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.