- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-105-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01462-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio V. D. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5923-304/2018 pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. R. skundu prašė grąžinti 50 procentų nuo 150 Eur sumos, kurią pervedė Teisingumo ministerija neturtinei žalai atlyginti.
2. Antstolis V. D. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Telšių rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo R. R. skundą tenkino. Panaikino antstolio V. D. 2018 m. rugsėjo 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir klausimą perdavė spręsti iš naujo. Nurodė, kad antstolis patvarkymu gautus 150 Eur paskirstė išieškotojams ir antstoliui, pareiškėjui grąžinant 0 Eur. Teismas pripažino, kad pareiškėjo gautas neturtinės žalos atlyginimas (150 Eur) laikytinas kitomis pajamomis CPK 733 straipsnio prasme, iš kurių išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK 733-743 straipsniai, todėl padarė išvadą, kad antstolio patvarkymas dėl šios sumos paskirstymo, skolininkui negrąžinant jokios pinigų sumos, buvo priimtas netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir sprendė, kad patvarkymas šioje dalyje yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį, antstolis V. D. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog išieškant iš skolininkui priteistos neturtinės žalos sumos, negali būti taikomos CPK 733 - 743 straipsnio nuostatos, o taikomos savarankiškos priverstinio vykdymo priemonės bei CPK 624, 688 ir straipsnio nuostatos. Teigia, kad LR Teisingumo ministerijos pervestų lėšų negalima prilyginti darbo užmokesčiui ir (ar) reguliarioms pajamoms, todėl antstolis, išieškodamas skolą iš trečiųjų asmenų skolininkui mokamų lėšų, neprivalo skolininkui grąžinti dalies lėšų nuo pas trečiuosius asmenis rastos, areštuotos ir išieškotos sumos. Priešingu atveju, bet kokio pobūdžio skolininkui priklausančios bei pas trečiuosius asmenis esančios lėšos, pvz. skolininkų naudai teismų priteistos atitinkamos įsiskolinimų sumos, skolininkams priklausantys loterijų laimėjimai ir pan., būtų apsaugotos nuo išieškojimo, kadangi išieškotojai galėtų pretenduoti tik į 50 procentų jų dalį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, pareiškėjas R. R. su skundu nesutiko, prašo atmesti ir grąžinti jam 50 procentų išieškotos sumos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Antstolio V. D. atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo R. R. skundas dėl antstolio V. D. veiksmų tenkintas, yra teisėta ir pagrįsta.
8. Iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų bei atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su antstolio atsisakymu grąžinti jam 50 procentų priverstinai nurašytų lėšų.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo gautas neturtinės žalos atlyginimas (150 Eur) laikytinas kitomis pajamomis CPK 733 straipsnio prasme, iš kurių išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK 733-743 straipsniai, todėl padarė išvadą, kad antstolio patvarkymas dėl šios sumos paskirstymo, skolininkui negrąžinant jokios pinigų sumos, buvo priimtas netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
10. Iš Lietuvos teismų informacinės teismų LITEKO duomenų matyti, jog Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3453-362/2018 pareiškėjui buvo priteista 150 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo iš pareiškėjo. Antstolis 2017-12-05 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo pareiškėjo lėšas 286,03 Eur sumai, kurias teisingumo ministerija privalo išmokėti pareiškėjui. Teisingumo ministerija pareiškėją informavo, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2018-06-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3453-362/2018 pareiškėjui priteista 150 Eur suma neturtinei žalai atlyginti bus pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. Teisingumo ministerija, gavusi antstolio 2017-12-05 patvarkymą dėl pareiškėjo lėšų arešto bei nurodymą areštuotas pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, privalėjo jį vykdyti (CK 585 straipsnio 1 dalis) ir įvykdė.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.
13. Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką, konstatuoja, jog antstolio atliktas veiksmas, nurašant Regionų apygardos administracinio teismo 2018-06-26 sprendimo pagrindu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tiesiogiai į antstolio depozitinę sąskaitą pervestas visas pareiškėjui priklausančias lėšas (150 Eur), o pareiškėjui grąžinant 0 Eur, prieštarauja išieškojimą iš pajamų reglamentuojančioms normoms ir kasacinio teismo praktikai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas, o ne į viršijančias 1 MMA (tuo metu 380 Eur), pareiškėjui priklausančias lėšas (pervestas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kaip neturtinės žalos atlyginimą), todėl toks veiksmas yra neteisėtas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolio veiksmas, nurašant visas lėšas, kurios neviršija 1 MMA yra neteisėtas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
11 Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.