- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-232-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01906-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- D. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio V. D. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-411-971/2019 pagal pareiškėjo D. A. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys J. G., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) D. A. skundu kreipėsi į antstolį V. D., kuriuo prašė grąžinti jam Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos antstoliui pervestas lėšas – 300 Eur, kadangi lėšos jam priteistos už netinkamas kalinimo sąlygas; negrąžinant visų lėšų, prašė grąžinti jų dalį, t. y. 150 Eur į jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje. Nurodė, kad antstolis niekada nėra leidęs jam pasinaudoti viena minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) suma nedarant jokių išskaitų. Be to, išieškant iš šios sumos turi būti taikomi CPK 736 straipsnyje numatyti išskaitų dydžiai.
2. Antstolis V. D. 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdomosiose bylose priėmė ir Teisingumo ministerijai vykdymui perdavė patvarkymus dėl turtinių teisių į pinigines lėšas, piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Šių patvarkymų pagrindu Teisingumo ministerija 2018 m. spalio 9 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 300 Eur. Minėti patvarkymai nėra ir neturi būti suprantami bei aiškinami kaip patvarkymai dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų. Išieškant iš skolininkui priteistos neturtinės žalos sumos negali būti taikomos CPK 733 – 743 straipsnių nuostatos, o taikomos savarankiškos priverstinio vykdymo priemonės bei CPK 624, 688 ir 749 straipsnių nuostatos.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos su skundu nesutiko ir pritarė antstolio patvarkyme pateiktiems argumentams dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo D. A. skundą tenkino. Įpareigojo antstolį V. D. išieškojimą iš pareiškėjui priteisto 300 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti vykdyti (šią sumą paskirstyti) CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka bei laikantis nustatytų išskaitų dydžių.
5. Teismas nurodė, kad skolininko gautinos lėšos, kaip neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos, prilyginamos kitoms pajamoms – vienkartinėmis ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamomis lėšų įplaukomis, ir atsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą sąrašą sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, išieškojimas iš tokių pareiškėjo lėšų turi būti vykdomas laikantis CPK 733-743 straipsniuose nustatytos tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį, antstolis V. D. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia argumentu:
6.1.Išieškant iš skolininkui priteistos neturtinės žalos sumos, negali būti taikomos CPK 733 - 743 straipsnio nuostatos, o turi būti taikomos savarankiškos priverstinio vykdymo priemonės bei LR CPK 624, 688 ir 749 straipsnio nuostatos. LR Teisingumo ministerijos pervestų lėšų negalima prilyginti darbo užmokesčiui ir (ar) reguliarioms pajamoms, todėl antstolis, išieškodamas skolą iš trečiųjų asmenų skolininkui mokamų lėšų, neprivalo skolininkui grąžinti dalies lėšų nuo pas trečiuosius asmenins rastos, areštuotos ir išieškotos sumos. Priešingu atveju, bet kokio pobūdžio skolininkui priklausančios bei pas trečiuosius asmenis esančios lėšos (pvz. skolininkų naudai teismų priteistos įsiskolinimų sumos, neteisėtu (tame tarpe nusikalstamu) pagrindu įgytos ir policijos saugomos lėšos) būtų apsaugotos nuo išieškojimo, kadangi joms būtų taikomi apribojimai numatyti kaip ir išieškojimui iš darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos su atskirajame skunde išdėstytais motyvais sutinka ir jiems pritaria.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Antstolio V. D. atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo D. A. skundas dėl antstolio V. D. veiksmų tenkintas, yra teisėta ir pagrįsta.
10. Antstolis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomos CPK 733 - 743 straipsnio nuostatos, o turi būti taikomos savarankiškos priverstinio vykdymo priemonės bei LR CPK 624, 688 ir 749 straipsnio nuostatos. Antstolio nuomone, LR Teisingumo ministerijos pervestų lėšų negalima prilyginti darbo užmokesčiui ir (ar) reguliarioms pajamoms, todėl antstolis, išieškodamas skolą iš trečiųjų asmenų skolininkui mokamų lėšų, neprivalo skolininkui grąžinti dalies lėšų nuo pas trečiuosius asmenins rastos, areštuotos ir išieškotos sumos. Su tokia antstolio pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1448,10 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko D. A. išieškotojo J. G. naudai ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 395,99 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš D. A. išieškotojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Šiose vykdomosiose bylose antstolis 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjui (skolininkui) priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, taip pat išmokėtinas (perduotinas) pinigines lėšas, kurias Teisingumo ministerija privalo išmokėti skolininkui, arešto mastas atitinkamai 1895,28 Eur ir 584,47 Eur (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 59; vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 26). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3407-289/2018 pareiškėjui buvo priteista 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad vykdydama antstolio patvarkymus 300 Eur perves į antstolio V. D. depozitinę sąskaitą (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 85). Patvarkyme dėl skundo antstolis nurodė, kad minėtą sumą Teisingumo ministerija 2018-10-09 pervedė į antstolio depozitinę sąskaitų. Duomenų apie šios sumos paskirstymą vykdomosiose bylose nėra.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.
13. Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką, konstatuoja, jog antstolio atliktas veiksmas, nurašant Regionų apygardos administracinio teismo 2018-06-26 sprendimo pagrindu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tiesiogiai į antstolio depozitinę sąskaitą pervestas visas pareiškėjui priklausančias lėšas (300 Eur), o pareiškėjui grąžinant 0 Eur, prieštarauja išieškojimą iš pajamų reglamentuojančioms normoms ir kasacinio teismo praktikai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas, o ne į viršijančias 1 MMA (tuo metu 400 Eur), pareiškėjui priklausančias lėšas (pervestas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kaip neturtinės žalos atlyginimą), todėl toks veiksmas yra neteisėtas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolio veiksmas, nurašant visas lėšas, kurios neviršija 1 MMA yra neteisėtas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
11 Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.