Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims M. A., L. A., V. G., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. V. yra K. V. sūnus (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 11). K. V. (duomenys neskelbtini). susituokė su K. V. (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 9), o (duomenys neskelbtini) įvyko skyrybos (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 10). Santuokoje susilaukė penkių vaikų: M. A., gimusios (duomenys neskelbtini)., L. A., gimusios (duomenys neskelbtini)., G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)., V. G., gimusios (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo G. V., gimusio (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 8, 11 – 12, 17 – 18 ). K. V. mirė (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7). Po jos mirties liko jai priklausantis gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtam nekilnojamajam turtui teisinė registracija nėra atlikta, tačiau minėtas turtas registruotas Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos ūkinėje knygoje (duomenys neskelbtini) asmens sąskaitos (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 22 – 25). K. V. nuosavybes teisės įregistruotos į 133/275 dalį 2,7500 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio v. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. v K. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos motinos M. K. nuosavybės teisėmis valdytą 1,68 ha žemės sklypą. Minėtu sprendimu natūra K. V. buvo grąžintas 1,33 ha žemės sklypas, o likusi 0,35 ha žemės valdos dalis bus atkurta kitu žemės reformos žemėtvarkos projekto etapu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 28 – 30). Po K. V. mirties paveldėjimo byla neužvesta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 32). G. V. faktiniu valdymu perėmė motinai K. V. priklausiusį turtą. Pareiškėjas, pagrįsdamas šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus. Įmokos mokėjimo kvitai ir sąskaitos už elektros energiją patvirtina, jog G. V. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2014 m. periodiškai mokėjo už elektros energiją (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 33 – 40).

8. Pareiškime nurodoma, kad G. V. po motinos K. V. mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiosios palikimą faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą ir iki šiol naudojasi kaip savo asmenine nuosavybe. Dar prieš K. V. mirtį pareiškėjas gyveno motinos vardu registruotame gyvenamajame name, kartu su motina ir rūpinosi ja, padėjo buityje, rūpinosi žeme. Mirus motinai K. V. pareiškėjas ir toliau liko gyventi motinai priklausančiame name, moka mokesčius už elektros energiją, iš savo lėšų perka malkas, jas paruošia gyvenamojo namo šildymui šaltuoju metų sezonu, prižiūri žemės sklypą, motinos užveistą sodą, namų valdą. Kadangi sodyba nėra įregistruota VĮ Registrų centre už šiukšles mokėti nereikia, jas išveža pats pareiškėjas, vanduo naudojamas iš šulinio, kanalizacija vietinė, mokama tik už suvartotą elektros energiją.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

10. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

11. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po K. V. mirties, t. y. po v. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas yra K. V. sūnus. K. V. turi dar tris vaikus – M. A., L. A., V. G.. K. V. vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, kurie per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjo pareiškime nuodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjas po motinos mirties pradėjo turtą valdyti. Teismo vertinimu, G. V. iš karto priėmė motinos K. V. palikimą, jis po motinos mirties toliau liko gyventi motinai priklausančiame name, mokėjo mokesčius už elektros energiją, prižiūri motinos užveistą sodą, žemės valdas, išveža šiukšles, t. y. save laiko motinai priklausiusio turto paveldėtoju ir savininku, minėtu turtu naudojasi kaip savo. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, priešingų duomenų byloje nėra.

13. Taigi, nors pareiškėjas G. V. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įpėdiniams neprieštaraujant) laikoma, kad G. V. po motinos K. V., (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

14. Valstybė šioje byloje patyrė 8,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos turi būti priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjo valstybei priteisiama 8,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turto paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė jos sūnus G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.

Iš pareiškėjo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 8,91 Eur (aštuonių eurų ir devyniasdešimt vieno cento) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.