Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-05-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-12602-359/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
e2YT-12602-359/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00457-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
A. Š.
Suinteresuotas asmuo
A. J., valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12602-359/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00457-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,dalyvaujant pareiškėjai A. Š. ir jos atstovei advokato padėjėjai O. R.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens A. J., A. J., valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. J., A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. J. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai jį valdyti, taip pat, kad po J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė pareiškėja A. Š. faktiškai pradėdama likusį turtą valdyti.

Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė patikslintą pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Teismui pateiktame patikslintame pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. Š. tėvas B. J.. (duomenys neskelbtini). B. J. ir pareiškėjos motina J. J. sudarė santuoką. Santuokoje susilaukė penkių vaikų: pareiškėjos, P. J., kuris yra miręs, R. J. D., kuri mirė 1990 m., A. J. ir A. J.. Mirus B. J. į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po jo mirties (duomenys neskelbtini) jo vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į 4,72 ha žemės sklypą ir 0,20 ha miško sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Turtą atsiradusį po B. J. mirties priėmė sutuoktinė J. J. pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. pavedė pareiškėjai rūpintis žemės sklypais, kuri leido naudoti šiuos žemės sklypus ūkininkui. Po J. J. (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė pareiškėja A. Š., paveldėtą turtą, t. y. žemės sklypus, ji pardavė ūkininkui, kuriam leista naudotis ir B. J. atkurta nuosavybės teise priklausančiais sklypais. Pareiškėja po savo motinos J. J. mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu, t. y. naudojosi žeme, rūpinosi kaip savo, leido naudoti ūkininkui šiuos žemės sklypus. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo įteisinimo tikslu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė sutinkantis su pareiškėjos A. Š. patikslintu pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo A. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į priminį pareiškimą nurodė sutinkantis su pareiškėjos A. Š. pareiškimu. Pareiškėja priėmė palikimą po tėvo B. J. mirties.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad B. J. nuosavybės teisės yra atkurtos į 2,71 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,21 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė dėl paveldėjimo valstybės vardu po B. J. mirties, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, jei bus pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, ir jei tai nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, tačiau atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Apklausta teisme liudytoja E. S. paaiškino, kad pareiškėjos motina J. J. leido naudotis žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Vėliau mirus pareiškėjos motinai, toliau leido naudotis pareiškėja A. Š.. Sklypai yra ganomi, šienaujami, kur yra įmanoma, dalis yra apaugę mišku. Nežino tiksliai kam priklausė žemė.

Apklaustas teisme liudytojas K. S. paaiškino, kad naudojasi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Žemė priklausė pareiškėjos A. Š. tėvui. Šia žeme leido naudotis motina J. J., po to pareiškėja. Šiuo metu prižiūrėta, ganoma ir šienaujama viena pusė apaugusi krūmais.

Apklaustas teisme liudytojas R. Š. paaiškino, kad yra pareiškėjos sūnus. Mama A. Š. rūpinosi seneliais. Kiek žino, daugiau niekas jais nesirūpino. Mama buvo sakiusi, kad turėjo jos tėvas žemės, ir kad ji paveldės tą žemę. Šiuo metu naudojasi žemės sklypais kaimynai ūkininkai, jie ir prižiūri žemę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra B. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)., ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), duktė. B. J. ir J. J., be pareiškėjos, turėjo dar keturis vaikus: A. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), R. J. D., mirusi (duomenys neskelbtini), P. J., kuris yra miręs. Iš Kauno apskrities archyvo rašto ir Rasienių rajono notarės A. S. pažymos matyti, kad B. J. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 9-17849 mirusiam B. J. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą 3,99 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 4,72 ha žemės sklypą ir 0,20 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). sav. Daiktinės teisės nėra įregistruotos. Po pareiškėjos motinos J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėja A. Š., kuriai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį paveldėtą turtą sudaro: 0,500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,4700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos tėvo B. J. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai jį valdyti. Taip pat prašoma nustatyt, kad po J. J. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė pareiškėja A. Š. faktiškai pradėdama likusį turtą valdyti.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. po sutuoktinio B. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius. Taip pat prašoma nustatyti, kad pareiškėja A. Š. po motinos J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą, šis klausimas spręstinas pagal palikėjos mirties momentu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis ir 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis ir 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalis – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Tokia pati teismų praktika nuosekliai taikoma ir pagal naująjį CK (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos, jos atstovės bei liudytojų E. S. ir K. S. paaiškinimai patvirtina, kad J. J. iš karto po savo sutuoktinio B. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji, gyveno bendruose su sutuoktiniu turėtuose namuose, kurie nėra išlikę, naudojosi sutuoktiniui priklausančiais daiktais, be to, kai tik sužinojo apie sutuoktiniui B. J. atkurtas nuosavybės teises į žemę, ja naudojosi kaip savo, t. y. leido naudotis žeme ūkininkui, kad ji būtų prižiūrėta. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir J. J. elgėsi su sutuoktiniui B. J. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo B. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. (duomenys neskelbtini) J. J. mirus, jos palikimą priėmė pareiškėja A. Š. kreipdamasi į notarą, tačiau į paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, nėra įtrauktas turtas, kurį J. J. paveldėjo pradėdama faktiškai valdyti po sutuoktinio mirties. Laikytina, kad žemės sklypus, kuriuos J. J. įgijo pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti, pareiškėja A. Š. paveldėjo faktiškai pradėdama jį valdyti, nes likusiu turtu rūpinosi ir naudojosi kaip savo, šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą trijų mėnesių terminą. Mirusiosios J. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys A. J., A. J., VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja, kad būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, t. y. kad J. J. po sutuoktinio B. J. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti, bei kad A. Š. po motinos J. J. mirties priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po B. J. ar J. J. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, sprendžia, kad po B. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). J. J. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. po sutuoktinio B. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Taip pat teismas sprendžia, kad po J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos duktė pareiškėja A. Š. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja A. Š. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. Š. po J. J. mirties 2012 m. sausio 31 d. priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiosios turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra susiję su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos A. Š. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė duktė A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis