Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-776-900/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-14Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
1-776-900/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46954-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
R. I.
Civilinis ieškovas
J. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-776-900/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46954-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei,dalyvaujant prokurorams J. T. ir S. D.,kaltinamajam R. I.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. I., jos atstovui advokatui L. L.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos (adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini)), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

R. I. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 20²⁵ val. šalia šoninio PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo tyčia suėmė viena ranka buvusiai sutuoktinei J. I. už veido ir jį spaudė, kita ranka suėmė už buvusios sutuoktinės J. I. dešinės rankos žasto ir spaudė, sukeldamas padarydamas jai poodines kraujosruvas viršutinės lūpos abiejose pusėse, odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis R. I. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta. Neturi ką paaiškinti. Nieko nepadarys ir „armijos nepasikvies“. Sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Tik nesutinka dėl nukentėjusiosios pareikštu neteisingu ieškiniu.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 11 d. R. I. teigė (1 t., b. l. 146), kad kaltės klausimo nekomentuos. Įtarimo esmę suprato, šiuo metu atsisako duoti paaiškinimus, nes nori pasiruošti gynybai.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2019 m. gruodžio 18 d. apklaustas R. I. (1 t., b. l. 183-184) kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d. truputį po 20²⁰ val. jis ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Lauke sutiko savo buvusią sutuoktinę J. I.. Pamatęs buvusią sutuoktinę paklausė, kodėl ji neleidžia jam susitikti su vaikais. Buvusi sutuoktinė atsakė: „aš turiu daug pažįstamų prokurorų, advokatų - visi „Purienai“ pažįstami. Laikyk liežuvį už dantų, čia nemalęs šūdo“. R. I. pasakė, kad buvo susitaręs susitikti su sūnumi M. I. 2019 m. spalio 26 d. (šeštadienį). J. I. pasakė, kad vaikas susirgo. R. I. pasakė, kad vaikas galėjo bent atsiliepti. Buvusi sutuoktinė atsakė: „ir taip tu daug problemų darai“. Kaip R. I. suprato, buvusi sutuoktinė turėjo omenyje, kad tos problemos kyla dėl kitos baudžiamosios bylos su J. I. broliu A. R., kai pastarasis panaudojo smurtą prieš jį (R. I.). J. I. pasakė: „nežinai, kur aš dirbau?“. R. I. patikino, žino, kur ji dirba. Buvusi sutuoktinė tarė: „čia mano visi pažįstami. [...] Einam į vidų, prie kamerų“. Jie praėjo pro automatiškai atsidarančias PC duris, nuėjo prie kamerų. J. I. pasiūlė pasikalbėti, paskui pasakė, kad iškvies policiją, nes neva jis ją persekioja, galiausiai J. I. nuėjo. R. I. stovėjo ir kalbėjosi su J. I. maždaug per 1 metrą, kiek pamena, arčiau nebuvo priėjęs. Prie kamerų nieko nevyko, jis nieko J. I. nedarė, buvo blaivus ir taip pat išėjo iš parduotuvės.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 6 d. R. I. (2 t., b. l. 23) kaltu neprisipažino ir nurodė, kad tvirtina ankstesnės apklausos metu duotus paaiškinimus, papildymų neturi.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. I., apklausta apie su civiliniu ieškiniu susijusias aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo, parodė, kad jos ir R. I. santuoka buvo nutraukta 2019 m. balandžio mėnesį. Jie augino du vaikus. Nutraukusi santuoką, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. I. stengėsi bendrauti su R. I. klausimais, susijusiais su vaikais, tačiau nepavyko rasti kontakto. R. I. visiškai nesidomi vaikų gyvenimu ir nepalaiko su jais ryšio, tik perveda išlaikymą. Buvo atvejų, kai susiderina laiką, kada (R. I.) susitiks su vaikais, tačiau jis neatvykdavo arba atvykęs apšaukdavo ar sceną iškeldavo. R. I. su vaikais bendrauja ne apie juos, o apie ją – buvusią sutuoktinę ir vaikų motiną. Skyrybų proceso metu iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio R. I. ją persekiojo ir keršijo, grasino. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. I. manymu, R. I. nesusitaiko su esama situacija (skyrybomis).

Įvykio metu R. I. su ja kalbėjo pakeltu tonu, grubiai šaukė. Gal R. I. turi teisę pykti, nes gal jo netenkino teismo sprendimas civilinėje byloje?

Žemesnės instancijos teismas

Dėl įvykio ir sužalojimų veido srityje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. I. patyrė stiprius emocinius išgyvenimus. R. I. smurtavo tyčia, pabrėžė, kad seniai norėjo tai padaryti. Įvykis buvo viešoje vietoje – parduotuvėje, į kurią galėjo įeiti pašaliniai asmenys. R. I. elgėsi netikėtai ir akiplėšiškai. Tai ją labai sukrėtė. Po įvykio nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. I. buvo susijaudinusi, pamačiusi raudoną veidą ir duodama parodymus tyrėjai apsiverkė. Grįžus namo, buvo nemalonu papasakoti savo vaikams, kaip tėvas elgiasi su jų mama, ir nesaugu miegoti. Daug mėnesių po įvykio jautėsi nesaugi vaikščiodama tamsiu paros metu, nes ir aptariamas įvykis įvyko tamsiu paros metu. Kai artėja tamsus paros metas, ji jaučia nerimą, kad R. I. gali netikėtai pasirodyti. Gąsčiojasi, nes ją įvykis stipriai paveikė emociškai.

Kitą dieną po įvykio nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. I. buvo nemalonu eiti į darbą. Buvo suplanuota darbo diena, turėjo ateiti žmonių. Dengėsi veidą šaliku. Buvo nejauku prieš kolegas ir vadovus, nes reikėjo pasakoti asmeninio gyvenimo detales. Nenorėjo, kad jie tai žinotų, patyrė pažeminimą. Ir reikėjo vykti pas teismo medicinos ekspertus, tai suteikė papildomų išgyvenimų.

Dar kitą dieną jai reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pasitikrinti sveikatą. Sveikatos patikrinimas buvo suplanuotas prieš kelis mėnesius iki incidento. Maskavo veidą pudra. Labai nemaloniai jautėsi, patyrė dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. I. nesikreipė į gydytojus dėl savo psichologinės būsenos ir stengėsi savarankiškai susitvarkyti su stresu.

Paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu nutraukė R. I. ir J. I. 2002 m. sudarytą santuoką ir išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (2 t., b. l. 137-140). Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 2 d. (informacinės teismų sistemos LITEKo duomenys).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2019 m. lapkričio 3 d. protokole (1 t., b. l. 12-14) nurodyta, kad, pasak J. I., 2019 m. lapkričio 3 d. apie 20²⁵ val. ties PC ,, (duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), prie jos priėjo buvęs sutuoktinis R. I.. R. I. be priežasties ranka čiupo už veido ir, stipriai suspaudęs, sukėlė fizinį skausmą. J. I. į medikus nesikreipė, nors ant veido matosi paraudimas, kraujosruva ir įbrėžimas.

Pasiūlius papasakoti įvykio aplinkybes, J. I. parodė, kad prieš pusę metų išsiskyrė su sutuoktiniu R. I.. Su juo pragyveno apie 16 m., augino du bendrus vaikus. Šiuo metu vaikai gyvena su J. I. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. I. parodė (1 t., b. l. 71-74), kad su R. I. gyveno 2002-2017 m., po to išsituokė. Nutrūkus bendram gyvenimui, R. I. ėmė grasinti nukentėjusiajai, siekia pakenkti, atkeršyti (1 t., b. l. 38-49).

Nukentėjusioji 2019 m. lapkričio 3 d. apie 20¹⁵ val. savo automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie PC ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje ir ėjo prie PC „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Vilkėjo šviesios spalvos striukę, plaukus buvo susisegusi už nugaros. Ant peties nešėsi juodos spalvos rankinę.

Lauke galėjo būti apie 20²⁰ val. netoli įėjimo į PC nukentėjusioji pamatė priešais ateinantį buvusį sutuoktinį R. I.. R. I. vilkėjo tamsios spalvos rūbus, buvo be kepurės. R. I. paklausė: „kur tu čia vaikštai?“. Nukentėjusioji atsakė: „ne tavo reikalas“, ir toliau ėjo prie PC įėjimo. Kadangi R. I. išsigando, ėjo greitesniu žingsniu, juto, kad paskui ją eina R. I.. R. I. pasiūlė pakalbėti. Ji sutiko pasikalbėti parduotuvėje. R. I. grubiai paklausė: „kodėl vaikas man nekelia ragelio, kai aš jam skambinau? Kodėl aš negalėjau su juo susitikti, kai buvau susitaręs?“. Nukentėjusiosios žiniomis, R. I. rašė SMS žinutes jų sūnui M. I. ir norėjo su juo susitikti (2019 m.) spalio 26 d, tačiau nesusitiko, nes tuo metu sūnus sirgo ir buvo pas močiutę, jos mamą V. B.. Nukentėjusioji pasakė, kad vaikas ir kad jis galėjo aplankyti vaiką nuvažiavęs į Kuršėnus, kur gyvena jos mama. R. I. nieko neatsakė ir paklausė: „kur čia bėgi?“.

Kalbėdama su R. I., nukentėjusioji ėjo greitu žingsniu, nes nenorėjo bendrauti su juo atokioje vietoje, norėjo kuo greičiau įeiti į prekybos centrą, nes jautėsi nesaugiai. Eidama netikėtai, pajuto, kad R. I. pripuolė prie jos iš šono ir viena ranka suėmė už veido, stipriai spaudė, o kita ranka suėmė už dešinės rankos žasto, laikė arčiau savęs, nenorėjo paleisti. Nukentėjusiajai trūko oro, prašė paleisti. R. I. pasakė: „aš tavęs nepaleisiu“. Nukentėjusioji juto labai stiprų fizinį skausmą savo veide bei dešinėje rankoje, už kurios R. I. laikė. Nukentėjusioji labai išsigando, ištrūkusi iš R. I. gniaužtų, ji įėjo į prekybos centrą. R. I. ėjo paskui ją, tik daugiau nieko (neteisėto) nedarė. Nukentėjusioji pasakė, kad kvies policiją. R. I. atsakė: „nebijau. Kviesk. Aš tau „vaikų teises“ iškviesiu“. Nukentėjusioji juto stiprų fizinį skausmą veide, ypač nosies srityje, ir pasakė: „pažiūrėk, ką tu padarei?“. Nukentėjusioji manė, kad R. I. padarė didelius veido sužalojimus, t. y. sulaužė nosį. R. I. tyčiodamasis atsakė: „aš tau taip seniai norėjau padaryti. Gailiuosi, kad anksčiau tau to nepadariau“, ir pasišalino.

Nukentėjusioji nuskubėjo į tualetą pažiūrėti, kaip atrodo jos veidas ir kokie sužalojimai buvo padaryti. Eidama į tualetą įsijungė savo telefono vaizdo kamerą, padarė vieną veido foto nuotrauką. Ant savo veido matė sužalojimus: veidas paraudęs, buvo raudonos spalvos įdrėskimai. Nukentėjusioji nusiprausė veidą, išėjo į lauką, paskambino policijai ir pranešė apie įvykį.

Policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Nukentėjusioji jiems trumpai papasakojo, kas įvyko, nurodė įvykio vietą. Apie 21⁰⁰ val. nukentėjusioji atvyko į Šiaulių apskrities VPK adresu Purienų g. 48, Šiauliai, parašė pareiškimą dėl R. I. veiksmų, verkė. Nukentėjusioji telefonu bendravo su savo broliu A. R., išsiuntė jam savo veido nuotrauką su jai padarytais sužalojimais. Grįžusi namo nukentėjusioji trumpai pakalbėjo su savo broliu ir nuėjo miegoti.

2019 m. lapkričio 4 d. nukentėjusioji nuvyko pas medicinos ekspertus, rodė jiems savo veidą, apie ranką neužsiminė, nes skausmo ar sužalojimų ant rankos nepastebėjo. Tik 2019 m. lapkričio 4 d. vakare, eidama praustis, nukentėjusioji pastebėjo, kad ant jos dešinės rankos žasto yra kraujosruva. Apie minėtą kraujosruvą nukentėjusioji pasakė tyrėjai 2019 m. lapkričio 8 d., kai atvyko į papildomą apklausą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė (1 t., b. l. 84-85), kad 2019 m. lapkričio 3 d. dirbo Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 21⁰⁰ val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad prie PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), buvo užpulta moteris. Kaip vėliau paaiškėjo, prieš kolegę J. I. smurtavo jos buvęs sutuoktinis. Polcicojs komisariate J. I. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 3 d. apie 20²⁵ val. ėjo prie PC „(duomenys neskelbtini)“, pamatė prie jos ateinantį buvusį sutuoktinį R. I.. Buvęs sutuoktinis pasiūlė pasikalbėti. J. I. labai išsigando, norėjo eiti kur daugiau žmonių, kad išvengtų konflikto. Buvęs sutuoktinis ranka sugriebė J. I. už burnos ir veido, lyg norėdamas uždusinti, ir sukėlė fizinį skausmą. R. I. pasakė: „seniai norėjau taip padaryti“. J. I. muistėsi ir ištrūko. Ant J. I. veido matėsi paraudimas. Kaip liudytojas D. L. suprato, tai buvo fizinio smurto žymės.

Kalbėdama J. I. buvo labai susijaudinusi, susigraudinusi, stengėsi tvardyti ašaras, pora kartų apsiverkė. Liudytojo D. L. nuomone, J. I. kaip policijos pareigūnė gėdijosi verkti ir reikšti savo emocijas. Liudytojas D. L. aiškiai matė, kad kolegė buvo labai išsigandusi, šokiruota. Pasak kolegės, ji jautėsi labai pažeminta ir sukrėsta, jai gėda, jog patyrė fizinį smurtą. Taip pat J. I. jaudinosi, kad sužalotu veidu kitą rytą jai reikės vykti į medicininę komisiją dėl darbo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė (1 t., b. l. 101-102), kad 2019 m. lapkričio 3 d. dirbo ir gavo pranešimą, jog prie PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), laukia smurtą patyrusi moteris. Atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko pranešėja ir teigė, kad, jai išeinant iš PC „(duomenys neskelbtini)“, prie išėjimo, kuris yra į (duomenys neskelbtini), jos laukė buvęs sutuoktinis. Tarp jų įvyko konfliktas. Jei liudytojas D. M. gerai pamena, buvęs sutuoktinis griebė moteriai už veido. Ant pranešėjos veido matėsi keli įdrėskimai. Liudytojas D. M. nuėjo į apsaugos postą ir paklausė, ar įvykio vieta yra filmuojama. Apsaugos darbuotojas atsakė, kad įvykio vieta turėtų būti filmuojama. Liudytojas D. M. paprašė išsaugoti vaizdo įrašus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė (1 t., b. l. 111-112), kad J. I. yra jo sesuo iš motinos pusės. 2019 m. lapkričio 3 d. vakare sesuo per „(duomenys neskelbtini)“ parašė, kad rašo pareiškimą. Liudytojas A. R. pasiteiravo, kas nutiko. Sesuo paaiškino, kad ją užpuolė buvęs sutuoktinis R. I.. Susirašinėjant sesuo atsiuntė savo veido nuotrauką, kaip ji atrodė po užpuolimo. Anot sesers, įvykio liudininkų įvykio vietoje nebuvo, tačiau buvo kameros. Sesuo skundėsi sužalotu veidu ir nosimi, skausmu.

2019 m. lapkričio 3 d. apie 20²⁵ val. J. I. savo automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie PC ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė automobilių stovėjimo vietoje, ėjo įėjimo, esančio prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, link. Palei pastato šoną netoli įėjimo J. I. pamatė priešais ateinantį buvusį sutuoktinį R.. R. I. paklausė, kur ji vaikšto. J. I. atsakė, kad ne jo reikalas, kur ji vaikšto. R. I. pasiūlė pakalbėti. J. I. pasakė: „einam į prekybos centrą ir ten pašnekėsim“. Ji pasisuko eiti įėjimo link. Netikėtai R. čiupo ranka jai už veido ir stipriai suspaudė, sukeldamas fizinį skausmą. J. I. prašė paleisti. R. I. pasakė, kad nepaleis, nes seniai taip norėjo padaryti. J. I. pasimuistė ir ištrūko iš R. I. gniaužtų. J. I. pasakė, kad kviečia policiją. R. I. pasakė, kad jis nebijo policijos, tegu kviečia. Bijodama R. I., J. I. nuėjo į parduotuvę, kur yra daugiau žmonių, o R. pasišalino. Praėjus kelioms minutėms, J. I. nuėjo į bendro naudojimo tualetą, pamatė, kad ant veido yra paraudimų, kraujosruva, iškvietė policijos pareigūnus. Šiuo metu J. I. jaučiasi gerai, tik skauda nosyje. Su buvusiu sutuoktiniu išskyrė piktuoju. Nežino, dėl ko šis ją užpuolė.

Įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 27-33) užfiksuota įvykio vietos, esančios šalia šoninio PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo, apžiūra.

Asmens apžiūros 2019 m. lapkričio 3 d. protokole (1 t., b. l. 34-35) rašoma, kad ant J. I. dešinės pusės skruosto matosi kraujosruva, tarp nosies ir viršutinės lūpos matosi du vertikalūs įbrėžimai.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. M. 2019 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 36) rašoma, kad 2019 m. lapkričio 3 d. apie 20⁴³ val. jis patruliavo su vyriausiuoju patruliu A. A.. Gavo pranešimą, kad prie įėjimo durų į PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) laukia nukentėjusioji, ją užpuolė buvęs sutuoktinis. 20⁴⁹ val. pareigūnai nuvykus nurodytu adresu. Juos pasitiko pranešėja J. I. ir paaiškino, kad einant į prekybos centrą pro įėjimą, kuris yra nuo (duomenys neskelbtini), prie jos priėjo buvęs sutuoktinis R. I.. R. I. uždėjo delną J. I. ant veido ir pasakė: „seniai taip norėjau padaryti“, stipriai suspaudė jos veido odą, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. Ant J. I. skruostų, nosies bei viršutinės lūpos matėsi keli įdrėskimai. Po įvykio R. I. iš įvykio vietos pasišalino.

BIRT ataskaitų žiūryklės išraše (1 t., b. l. 46-49) sakoma, kad pranešėja J. I. 2019 m. lapkričio 3 d. apie 20⁴¹ val. pranešė, jog prieš kelias minutes ties (duomenys neskelbtini), ją užpuolė buvęs sutuoktinis, stipriai suėmė už veido, matosi žymės.

Kitų objektų (vaizdo įrašų iš PC „(duomenys neskelbtini)“) 2019 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 53-54) teigiama, kad pirmame vaizdo faile matoma data ir laikas – 2019 m. lapkričio 3 d. 19⁵⁵ val. Filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė ir įėjimas į PC. Po aikštelę vaikšto žmonės, atvažiuoja ir išvažiuoja ar stovi automobiliai. Antrame vaizdo faile matoma data ir laikas – 2019 m. lapkričio 3 d. 19⁵⁷ val. Filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė ir įėjimas į PC, šoninis įėjimas (vaizdas nukreiptas į vietas, skirtas sustoti ir stovėti neįgaliems asmenimis). 2019 m. lapkričio 3 d. 20:19:42 val. pro kamerą (PC link) praeina moteris. Moteris vilki šviesios spalvos striukę, šviesios spalvos kelnes, ant peties užsidėjusi tamsios spalvos rankinę . Moters plaukai tamsios spalvos. Paskui moterį eina tamsios spalvos rūbais apsirengęs vyrąs. Moteris atsisuka per petį ir pažiūri į paskui ją einantį vyrą. Vyras pagreitina žingsnį ir eina vis arčiau moters. Moteris taip pat pagreitina žingsnį ir eina įėjimo į PC link. Vyras eina paskui moterį. Moteris ir vyras prieina įėjimą į PC. Vyras prieina šalia moters ir kažką daro, abu susistumdo. Arodo, kad moteris bando ištrūkti iš vyro rankų (vaizdas nėra labai ryškus, veiksmas vyksta mažai apšviestoje vietoje, todėl aiškiai nesimato, ką vyras daro moteriai). 20:19:58 val. pro moterį ir vyrą pravažiuoja automobilis. Tada vyras atsitraukia nuo moters ir jai iš paskos įeina į PC. Trečiame vaizdo faile matoma data ir laikas – 2019 m. lapkričio 3 d. 19⁵⁷ val. Filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė. Ketvirtame vaizdo faile matoma data ir laikas – 2019 m. lapkričio 3 d. 20⁰⁰ val. Filmuojamas įėjimas (išėjimas) iš PC. Matosi įeinantys (išeinantys) žmonės. Penktame vaizdo faile matoma data ir laikas – 2019 m. lapkričio 3 d. 20⁰⁰ val. Filmuojamas įėjimas (išėjimas) iš PC. Matosi įeinantys (išeinantys) žmonės. Šeštame vaizdo faile matoma data ir laikas – 2019 m. lapkričio 3 d. 20⁰⁰ val. Filmuojamas įėjimas (išėjimas) iš PC. Matyti įeinantys (išeinantys) žmonės. Septintame vaizdo faile matoma data ir laikas – 2019 m. lapkričio 3 d. 20³⁰ val. Filmuojamas įėjimas (išėjimas) iš PC. Matosi įeinantys (išeinantys) žmonės.

Kitų objektų (garso įrašo, gauto iš BPC) 2019 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokole (1 t., b. l. 59-60) rašoma, kad moteris, prisistačiusi J. I., pranešė, jog prie PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ją užpuolė buvęs sutuoktinis ir, suėmęs už veido, sužalojo. Ant veido liko sužalojimai. Medikų atsisakė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skriaus 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 1533/2019(04) (1 t., b. l. 66) sakoma, kad J. I. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos viršutinės lūpos abiejose pusėse, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti esant tiesioginiam trauminiam poveikiui kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. J. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skriaus 2019 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje Nr. pG 1560/2019(04) (1 t., b. l. 70) nurodyta, kad papildomos apžiūros metu J. I. konstatuotas dar vienas sužalojimas – poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas esant tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. J. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2020 m. sausio 3 d. protokole (1 t., b. l. 114-122) teigiama, kad liudytojas A. R. pateikė susirašinėjimą per „(duomenys neskelbtini)“ su J. I. ir jos nuotrauką. Susirašinėdama 2019 m. lapkričio 3 d. 21²⁵ val. J. I. nurodė, kad rašo pareiškimą, kadangi ją „užpuolė“, „čiupo už veido stipriai“. J. I. 21²⁶ val. siųstoje nuotraukoje matyti sužalojimai jos veido srityje.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Už nežymų sveikatos sutrikdymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 m. (BK 140 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (41 m.), nuo 2019 m. kovo 8 d. nedirba, tačiau turi oficialaus darbo stažo, nuo 2019 m. gegužės 2 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 40-43). 2018-2019 m. vieną kartą baustas administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, du kartus už smulkius KET pažeidimus surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (2 t., b. l. 37-39). Neteistas (2 t., b. l. 35-36). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str. 1 d.) nenustatyta.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, dislokaciją, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Bausmės dydis (trukmė) parenkamas artimas sankcijos vidurkiui (BK 46 str. 2 d.) – 6 mėnesiai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, viešųjų darbų bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiąja J. I., neieškoti su ja ryšių (2 t., b. l. 32-33) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. I. atstovas pagal pavedimą advokatas L. L. klientės vardu 2020 m. birželio 23 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000 € neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo (2 t., b. l. 98-101). Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, kad dėl fizinio smurto nukentėjusioji patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Nukentėjusioji jaučiasi sužlugdyta, tapo jautresnė, nervingesnė, emociškai sutrikusi, nepasitikinti savimi ir aplinkiniais, įtari kitų atžvilgiu, uždara, nekalba savo šeimoje, su giminaičiais, su artimais draugais. Duodama parodymus, dalyvaudama nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji turėjo vėl prisiminti ir išgyventi nusikalstamos veikos aplinkybes. Iki ieškinio pateikimo kaltinamasis neapgailestavo (dėl to, ką padarė), nukentėjusiosios neatsiprašė, neatlygino neturtinės žalos, nerodo jokio kontakto. Nukentėjusioji jaučia didelę baimę, nerimą, pasyvumą, bendrą silpnumą, nervinę įtampą, stresą, nuovargį, pažeminimą, patiria didelius dvasinius išgyvenimus. Smurtas artimoje aplinkoje, ir išsiskyrus šeimos buvusiems nariams, sukelia ilgalaikes pasekmes: neužtikrintumą, baimę rodytis viešose vietose asmeniui, didelius emocinius išgyvenimus. Buvęs sutuoktinis nori pažeminti nukentėjusiąją, todėl jai šis ikiteisminis tyrimas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra itin nemalonus. Nukentėjusioji vengia viena susidurti su kaltinamuoju viešose vietose. Eidama kur nors nukentėjusioji informuoja apie savo buvimą vietą kitus artimuosius, nes iš kaltinamojo galima sulaukti itin netikėtų ir agresyvių veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. [...] Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/ 2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).

Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji ir civilinė ieškovė per įvykį ir kurį laiką po to galėjo jausti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę, patirti nepatogumų. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų kiekį, pobūdį ir dislokaciją, teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei iš kaltinamojo 200 € neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetama kaip nepagrįsta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. I. savo atstovui advokatui L. L. už teisinę pagalbą šioje byloje sumokėjo 2 000 € honorarą (2 t., b. l. 141, 151). Advokatas L. L. atstovavo nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (1 t., b. l. 78). Dėl kaltinamojo kaltės du kartus teisiamieji teismo posėdžiai atidėti. Kaskart advokatas L. L. į posėdžius Šiauliuose vyko iš sostinės, rengė civilinį ieškinį, prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo. Tokiu atveju 2 000 € išlaidų už teisines paslaugas pripažįstamos proceso išlaidomis ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. I. naudai iš kaltinamojo priteisiama 2 000 € išlaidų atlyginimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas (2 t., b. l. 119-120, 147-148), sumažinus apribojimo mastą, į kaltinamajam priklausančias lėšas – 200 €, esančias arba galinčias patekti į jo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 430 €/mėn. savo reikmėms, pervesti lėšas (atsiskaityti) su nukentėjusiąja ir civiline ieškove J. I. ir/ar kas mėnesį pervesti į uzufruktorės (vaikų motinos) J. I. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po 200 €/mėn. išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams (iš viso po 400 €/mėn.), paliekamas galioti, kol jis visiškai atlygins nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. I. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegti voke prie 1 tomo viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 4 mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. I. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su J. I., neieškoti su ja ryšių – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. I. atstovo pagal pavedimą advokato L. L. klientės vardu 2020 m. birželio 23 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: J. I. iš R. I. priteisti 200 € neturtinės žalos atlyginimo ir 2 000 € išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimo.

Kitą civilinio ieškinio dalį, susijusią su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, sumažinus jo mastą, į R. I. priklausančias lėšas – 200 €, esančias arba galinčias patekti į jo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 430 €/mėn. savo reikmėms, pervesti lėšas (atsiskaityti) su J. I. ir/arba kas mėnesį pervesti į uzufruktorės (vaikų motinos) J. I. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po 200 €/mėn. išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, t. y. iš viso po 400 €/mėn., palikti galioti, kol jis J. I. visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, prisegtus prie 1 tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė