- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-43-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46954-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- R. I.
- Civilinis ieškovas
- J. I.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė sumažinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui. Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. I. atstovo pagal pavedimą advokato L. L. klientės vardu 2020 m. birželio 23 d. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, J. I. iš R. I. priteista 200 € neturtinės žalos atlyginimo ir 2 000 € išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis, susijusi su neturtinės žalos atlyginimu priteisimu, atmesta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, sumažinus jo mastą, į R. I. priklausančias lėšas – 200 €, esančias arba galinčias patekti į jo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 430 €/mėn. savo reikmėms, pervesti lėšas (atsiskaityti) su J. I. ir/arba kas mėnesį pervesti į uzufruktorės (vaikų motinos) J. I. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po 200 €/mėn. išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, t. y. iš viso po 400 €/mėn., paliktas galioti, kol jis J. I. visiškai atlygins priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. I. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 3 d. apie 20.25 val. šalia šoninio PC „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo, tyčia suėmė viena ranka buvusiai sutuoktinei J. I. už veido ir jį spaudė, kita ranka suėmė už buvusios sutuoktinės J. I. dešinės rankos žasto ir spaudė, padarydamas jai poodines kraujosruvas viršutinės lūpos abiejose pusėse, odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimai
2. Nuteistasis R. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį bei paskirti švelnesnę galutinę bausmę - trumpesnį viešųjų darbų bausmės atlikimo terminą ir iki minimumo sumažinti per mėnesį išdirbtinų valandų visuomenės labui dydį, taip pat, sumažinti priteisto ieškinio sumą, sumažinti priteisto proceso išlaidų advokato paslaugoms dydį ir išdėstyti jų atlyginimą dalimis, nedidelėmis sumomis.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad sutinka su pagrįsta teismo išvada, kad padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su paskirtu bausmės dydžiu ir civilinio ieškinio dydžiu. Visiškai pripažino kaltinimus ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, intensyviai vykdo darbo paieškas, kadangi būtina išlaikyti vaikus, mokėti 400 Eur išlaikymą, priteistus ieškinius. Neturėdamas darbo ir negalėdamas jo nuolat dirbti dėl paskirto per didelio (30 val.) viešųjų darbų valandų skaičiaus į mėn., kurio trukmė net 4 mėn., itin apsunkintos darbo paieškos ir galimybė įsidarbinti. Dėl šios teismo nepagrįstai paskirtos per griežtos bausmės ir trukmės negalės susirasti darbo, nes tai neigiamai vertins būsimi darbdaviai ir akivaizdžiai apsunkins galimybę susirasti darbą, tuo pačiu negalės mokėti išlaikymo vaikams ir tenkinti priteistus civilinius ieškinius.
2.2. Nesutinka su teismo priteistu ieškiniu nukentėjusiajai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimo dydžiu. Kaip nurodė aukščiau, yra bedarbis, ieškosi darbo, privalo mokėti 400 Eur kas mėnesį išlaikymą savo vaikams, todėl teismo priteistos ieškinio ir išlaidų advokatui atlyginimo sumos yra akivaizdžiai per didelės ir itin apsunkina galėjimą įvykdyti kitas prievoles ir bendras tinkamo išgyvenimo galimybes. Priteista suma 2000 Eur yra akivaizdžiai per didelė kaip tokio pobūdžio bylai. Pažymėtina, kad teismas nuosprendyje nepasisakė ar jos atitinka advokatūros įstatymo 50 straipsnyje numatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ir atitinka maksimalaus užmokesčio dydžio nustatymo už advokato paslaugas koeficientams.
Atsiliepimas
3. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis atsiliepimu prašo R. I. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, jog viešieji darbai yra pati švelniausia baudžiamajame kodekse numatyta bausmės rūšis ir vien tai leidžia daryti išvadą, kad bausmė nėra per griežta. R. I. paskirta galutinė bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, todėl ji negali būti laikoma akivaizdžiai per didele. R. I. paskirta dirbti po 30 val., t. y. mažiau nei leidžiamas maksimalus valandų skaičius. Tokiu būdu mano, kad bausmė nėra per griežta. Dėl civilinio ieškinio pastebi, kad jis buvo patenkintas tik iš dalies, priteista vos 200 eurų, t. y. tokia suma akivaizdžiai negali būti laikoma per didelė. Dėl priteistų advokato išlaidų nurodo, jog skundas daugiausia grindžiamas ir motyvuojamas bloga R. J. finansine būkle ir menkomis galimybėmis sumokėti priteistą sumą, tačiau šioje dalyje teismo sprendimas grindžiamas ne subjektyvia nuomone ir vertinamuoju kriterijumi, o objektyviai patirtomis išlaidomis, kurios yra įrodytos pateiktais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis R. I. savo kaltės neneigia, pripažįsta kaltinime nurodytus jo atliktus veiksmus, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą galutinę bausmę, sumažinti priteistą civilinį ieškinį ir proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.
Dėl bausmės skyrimo
5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
6. Sprendžiant klausimą dėl R. I. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų.
9. Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, parinkdamas jos rūšį (viešuosius darbus), apylinkės teismas įvertino R. I. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltės formą, t. y., kad R. I. įvykdė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai atsižvelgė ir į R. I. asmenybę, kad yra neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
10. Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas R. I. skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (paskirta bausmė – šeši mėnesiai viešųjų darbų). Taip pat, įvertinęs tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į R. I. prisipažinimą, apylinkės teismas paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl švelniausios sankcijoje numatytos bausmės skyrimo, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius R. I. bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.
11. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir kaltę pripažįsta, skundžiamame nuosprendyje jau yra pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skiriant bausmę tinkamai įvertinta. Aplinkybė, kad dėl viešųjų darbų bausmės ir valandų skaičiaus per mėnesį, bus apsunkintos darbo paieškos ir galimybė įsidarbinti, nesudaro pagrindo nuteistajam dar labiau švelninti bausmę. Pažymėtina, kad teigiamai asmenį apibūdinanti medžiaga, nesudaro pagrindo laikyti šias aplinkybes tokiomis išimtinėmis, kad jos būtų nesuderinamos su bausmės atlikimu ir teisingumo principo įgyvendinimu, o be to, pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti R. I. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
12. Skundžiamu nuosprendžiu iš dalies buvo patenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. I. civilinis ieškinys dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš R. I. priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji per įvykį ir kurį laiką po to galėjo jausti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę, patirti nepatogumų.
13. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – padarytą nesunkų nusikaltimą, prieš nukentėjusiąją pavartoto smurto intensyvumą ir aplinkybes (suimta už veido ir dešinės rankos žasto ir spausta), kaltininko kaltės formą (tiesioginė tyčia), nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį vertinama ir kaltininko turtinė padėtis – jis nedirbantis, registruojasi užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur neturtinė žala yra protinga ir teisinga pinigų suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.
14. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas iš jo J. I. naudai priteisė pernelyg dideles proceso išlaidas, kurios neatitinka protingumo ir teisingumo principų.
15. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. I. atstovas prašydamas apylinkės teismo pripažinti ir priteisti J. I. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje, pateikė teismui 2020 m. birželio 23 d. pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad J. I. sumokėjo advokatui 2000 Eur. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs minėtą J. I. atstovo prašymą, jį patenkino ir nurodė, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas L. L. atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, dėl kaltinamojo kaltės du kartus buvo atidėti teisiamieji teismo posėdžiai, o advokatas į posėdžius (duomenys neskelbtini) vyko iš sostinės, rengė civilinį ieškinį, prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo.
16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas proceso išlaidų pagrįstumo klausimą išsprendė formaliai, t. y. neįvertinęs bylos apimties, sudėtingumo, advokato realiai atliktų atstovavimo veiksmų apimties, todėl dėl visų šių aplinkybių pasisako apeliacinės instancijos teismas.
17. Šiuo atveju teisėjų kolegija įvertina tai, kad R. I. buvo kaltinamas vienos nesunkios nusikalstamos veikos padarymu. Viso bylos nagrinėjimo metu vyko trys teismo posėdžiai: 2020 m. birželio 23 d. teismo posėdis atidėtas dėl kaltinamojo gynėjo nedalyvavimo, 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdis atidėtas dėl kaltinamojo gynėjo neturėjimo, 2020 m. rugsėjo 9 d. byla išnagrinėta iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, jog byla nebuvo sudėtinga, nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, nukentėjusiosios atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų intelektinio darbo sąnaudų. Byloje kaltinimą palaikė ir nukentėjusiosios interesus gynė ir prokuroras, įrodymų apimtis nedidelė, byloje esantys procesiniai dokumentai nesudėtingi, jų apimtis taip pat nedidelė, vyko tik trys teismo posėdžiai, kurių du buvo atidėti, per kuriuos baudžiamoji byla buvo išnagrinėta iš esmės. Todėl spręstina, jog advokatui, atstovavusiam nukentėjusiąją, nereikėjo daug gilintis į teismų praktiką analogiškose ar panašiose bylose, be to, ir teismo posėdžių protokolai liudija, jog advokatas teismui neteikė aukštesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų analizės, o tiesiog apsiribojo teisinės pozicijos, palankios nukentėjusiajai, išsakymu. Be to, teismas, svarstydamas išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. I. yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje bei į tai, kad buvo žymiai sumažintas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Šie duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama perpus – iki 1000 Eur. Ši suma teisėjų kolegijos vertinama kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
18. Dėl proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103-106 straipsniai, kuriuose nėra numatyta galimybė išdėstyti proceso išlaidų atlyginimą dalimis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, kurios suteikia galimybę skolininkui ir išieškotojui susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis vykdymo procese. Esant šioms aplinkybėms, byloje nėra pagrindo tenkinti prašymą išdėstyti nuosprendžio vykdymą.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. I. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė viešųjų darbų bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, BK 61 straipsnio reikalavimus ir tinkamai individualizuota. Apelianto skunde nurodomi argumentai, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra adekvatus apelianto padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esančiai teismų praktikai šios rūšies bylose, tačiau atsižvelgiant į J. I. atstovavimo apimtį viso baudžiamojo proceso metu, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, yra pagrindas sumažinti proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumą iki 1000 Eur. Ši suma vertinama kaip objektyviai proporcinga nukentėjusiajai suteiktai teisinei pagalbai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti.
Nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) J. I. iš nuteistojo R. I. priteistų išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimo dydį sumažinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.