Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. B. ir I. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – A. A. (A. A.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Tuo atveju, pareiškėjos T. B. nurodytos aplinkybės nebūtų pripažintos pakankamomis termino palikimui priimti atnaujinti, pareiškėjos mano, kad terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintas I. B., kaip antrosios eilės įpėdinei dėl to, kad pareiškėjos T. B. motinos motinos mirties I. B. jau buvo gimusi, tačiau tuo metu jai buvo suėję tik 1 (vieneri) metai amžiaus, todėl ji objektyviai negalėjo pati įgyvendinti savo teisių. Dėl I. B. įstatyminių atstovų neveikimo neturėtų nukentėti dukros turtiniai interesai.

5. Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

6. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pozicija išdėstyta pareiškime, pridėti ją pagrindžiantys įrodymai, suinteresuotas asmuo atsiliepimo į prašymą nepateikė byloje nebuvo gauta kitų procesinių prašymų, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, kuriam apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą pranešta pranešimu.

Pareiškimas tenkintinas

7. Bylos duomenimis, A. A. ir A. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja T. B. yra A. A. ir A. A. dukra. Gyventojų registro duomenimis, A. A. ir A. A. santuokoje susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos T. B. ir suinteresuoto asmens A. A.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) A. A. vardu įregistruota patalpa/ butas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos mirties liudijimų kopijos patvirtina, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini), A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis A. A. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8. Pareiškėjos T. B. teigimu, jos motina A. A. mirė (duomenys neskelbtini), tuo metu pareiškėja buvo neseniai išvykusi gyventi į užsienį, nuo 2005 m. gegužės 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jai gimė vaikas, pati buvo jauno amžiaus ir negalėjo suvokti ir visapusiškai įvertinti galimų teisinių aspektų dėl galimo palikimo atsiradimo po motinos mirties. Teigia, kad šeimoje visuomet buvo akcentuojama kad Butas yra tėvo nuosavybė. Pareiškėjos teigimu, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl jos kaltės ir ne nuo jos priklausančių aplinkybių, dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja ketina sąžiningai ir rūpestingai apginti savo teises ir jomis pasinaudoti priimant po motinos mirties likusį palikimą, kadangi dėl jauno amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos, informacijos trūkumo, negalėjo objektyviai anksčiau įgyvendinti savo teisių, kadangi apie jų galimą pažeidimą sužinojo tik, po tėvo mirties ir konsultacijų su teisės srities specialistais.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

10. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

11. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

13. Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja T. B. terminą palikimui priimti praleido dėl manymo, kad Butas tėvo, t. y. A. A., asmeninė nuosavybė. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad Butas buvo registruotas tik A. A. vardu, nors įgytas A. A. ir A. A. santuokos metu. Be to, pareiškėja T. B. motinos A. A. mirties dieną buvo jauno amžiaus, gyveno (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjų, nurodytos aplinkybės neleido jai tinkamai ir savalaikiai reaguoti į atsiradusį palikimo klausimą.

14. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo, pareiškėja T. B. elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, jog T. B. negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškęs; byloje nėra duomenų apie kitus galimus palikėjos A. A. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

15. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėja T. B. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo nepateikė prieštaravimo pareiškėjos prašymui, atnaujina pareiškėjai T. B. terminą palikimui, atsiradusiam po A. A. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

16. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai T. B. terminas palikimui priimti atnaujintas, teismas nebepasisako dėl pareiškėjų suformuluoto alternatyvaus prašymo spręsti klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo I. B. po senelės A. A. mirties, jei T. B. prašymas nebūtų tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.