- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-459-603/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03345-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- L. P., S. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. (A. T.) ieškinį atsakovams L. P. (L. P.) ir S. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. T. pateikė ieškinį Panevėžio apylinkės teisme, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo Nr. 1 L. P. 23 000 Eur nuostolių atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Jei teismas bylos nagrinėjimo metu nustatytų, kad atsakovas Nr. 1 perdavė pinigus – 23 000 Eur atsakovui Nr. 2 S. B., buvo sudaryta žodinė automobilio pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovo Nr. 2 ir ieškovo ir nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo Nr. 1, tokiu atveju ieškovas prašo nutraukti 2024 m. rugpjūčio mėnesį sudarytą žodinę automobilio „Toyota Land Cruiser“ pirkimo – pardavimo sutartį tarp ieškovo ir atsakovo Nr. 2 S. B. ir priteisti iš atsakovo Nr. 2 S. B. 23 000 Eur sumą perduotą už perkamą automobilį bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimo išlaidas.
2. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo Nr. 2 S. B. kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą patikslinto ieškinio sumai. Nurodė, kad šiuo atveju neabejotinai egzistuoja tiek faktinė, tiek ir hipotetinė galimybė, kad atsakovas, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo, gali perleisti turimą asmeninį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims, todėl ieškinio tenkinimo atveju nebūtų užtikrintas realus teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovo teigimu, atsakovas S. B. elgėsi nesąžiningai, neigė gavęs pinigus ar sudaręs kokį nors sandorį su ieškovu, kas leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas jau dabar gali slėpti savo turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Ieškovo vertinimu, siekiant užtikrinti realų būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, turėtų būti tenkinamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas taip pat nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iškyla grėsmė, kad atsakovas turtą perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovo S. B. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant atsakovui turtą saugoti ir naudotis, o jo nesant ar esant nepakankamai – taikė areštą piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, esančioms pas atsakovą ir pas trečiuosius asmenis, taip pat bankų sąskaitose, ne didesnei kaip 23 000 Eur sumai. Areštuodamas atsakovui S. B. priklausančias pinigines lėšas, uždraudė atsakovui disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškovu. Teismas taip pat nurodė atliktinus kitus procesinius veiksmus, susijusius su nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu.
4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
5. Teismas laikė, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą vertinimui, kad ieškinio reikalavimas preliminariai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija. Nurodė, kad ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus, nenustatytos akivaizdžios aplinkybės, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas. Įvertinęs tai, teismas konstatavo esant nustatytą pirmą sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
6. Teismas laikė, kad yra ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad tokių priemonių netaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė efektyviau užtikrins ieškovo teisių gynimą. Spręsdamas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo teismas vertino pareikšto ieškinio pobūdį, tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 23000 Eur sumą, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju laikytina pakankamai didele. Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, jog atsakovas S. B. neigia gavęs pinigus ar sudaręs sandorį su atsakovu L. P.. Atsakovui S. B. nekomunikuojant su atsakovu L. P., teismas vertina tokį elgesį kaip vengimą dalyvauti procese ir galimą nesąžiningumą.
7. Remdamasis Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Patikrinęs teismų informacinės sistemos „Liteko“ kelių registrą nustatė, kad atsakovo vardu yra registruotos penkios transporto priemonės. Iš „Liteko“ išrašo apie atsakovo darbovietę nustatė, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis nurodomas 909 Eur. Teismo vertinimu, būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti šio teismo sprendimo įvykdymą. Laikė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
8. Įvertinęs išdėstytą teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, laikė, kad yra pagrindas ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui – 23 000 Eur sumos atsakovo kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovas S. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. teismo išvada apie galimą ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą neatlikus net preliminaraus ieškovo pareikšto reikalavimo bei šiems reikalavimams pagrįsti faktinių aplinkybių vertinimo, yra aiškiai nepagrįsta. Pirminiame ieškinyje atsakovas buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, tačiau ieškovui patikslinus ieškinį jo procesinė padėtis buvo pakeista į atsakovą ir priimta skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui. Pastebėtina, kad skundžiama nutartis priimta dar nesant atsakovo išreikštai nuomonei į jam pareikštą ieškinį (nesuėjęs terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį), be to, teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjo nepranešęs atsakovui, kuris neturėjo galimybės pateikti savo argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo bei pagrįstumo;
9.2. nepagrįstai spręsta, jog ieškinio pagrįstumą patvirtina tai, kad ieškovas suformulavo reikalavimus, nurodė jų teisinį ir faktinį pagrindą, argumentaciją. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra vienas iš ieškinio turinio būtinų reikalavimų, kurių įvykdymas teikiant ieškinį nereiškia esant pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Priešingas aptariamų nuostatų aiškinimas reikštų nepagrįstą išvadą, kad bet koks teisme priimtas ieškinys gali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl patikslinto ieškinio pagrįstumo;
9.3. sprendžiant būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertinama realios grėsmės aplinkybė, jog galimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tuo tarpu skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta grėsmė dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba jo įvykdymo apsunkinimo, negali būti grindžiama abstrakcijomis bei vien tik ieškovo prašyme išdėstytais argumentais, cituojant civilinio proceso kodekso nuostatas. Argumentai turi būti siejami su konkrečioje byloje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kartu įvertinant ir atsakovo argumentus, tačiau šiuo atveju atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl ieškovo prašymo. Be to, teismas nepagrindė realios grėsmės dėl galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar negalimumo, pateikdamas tik teorinius pasamprotavimus apie galimas grėsmes, kurios yra visai nesusietos su bylos faktinėmis aplinkybėmis;
9.4. sprendžiant, ar yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms, grindžiamoms didele ieškinio suma taikyti, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios faktinės aplinkybės, atsižvelgta į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė. Tačiau vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą;
9.5. ieškovas nepateikė konkrečių objektyvių duomenų (tokių duomenų objektyviai nėra ir negali būti, kadangi ieškovas ir atsakovas S. B. vienas kito nepažįsta ir nėra bendravę), patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas S. B. nekomunikuoja su atsakovu L. P., yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Teismas neturėjo jokio pagrindo nutartyje konstatuoti apie atsakovo nesąžiningumą;
9.6. skundžiamojoje nutartyje teismas nurodo prieštaringus ir tarpusavyje nesuderinamus motyvus, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl nutarties logiškumo, nuoseklumo bei atitikties procesiniams teisės principams. Nustatęs, kad atsakovas turi turto, teismas, nurodydamas, jog būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi nustatyti duomenys apie atsakovo finansinę padėtį patvirtina, jog ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimu būtų pasiekti teisiniai padariniai. Taigi, būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, jog yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turto masė sumažėtų, ir pan., tačiau tokių įrodymų prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikta. Taigi, ieškovas neįrodė, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus;
9.7. spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą teismas privalėjo įvertinti ir nutartyje nurodyti, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus, ar juo nesiekiama nepagrįstai apriboti atsakovo teises, ar ieškovas sąžiningai naudojasi procesine teise prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar reikšdamas ieškinį (patikslintą ieškinį), tokiu būdu nesiekia neteisėtai praturtėti kitos šalies sąskaita, ir t.t. Teismas nesvarstė tokio procesinio veiksmo taikymo būtinumą, neteisingai įvertino tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, neteisingai išaiškino ir pritaikė įstatymą ir todėl priėmė neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas;
10.2. pagal teismų praktiką didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010);
10.3. pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemones sudaro reikalaujama priteisti didelė suma, atsakovo pozicija, kas leidžia pagrįstai manyti, kad esant ieškovui palankiam sprendimui, atsakovas vengs jį įvykdyti, dėl ko gali pasunkėti sprendimo įvykdymas, ar jis gali būti nebeįvykdomas. Teismas šioje bylos stadijoje netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Be to teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos atsakovo turtui laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikė egzistuojant abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas ir sprendė, kad yra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
16. Apeliantas kvestionuoja abi pirmosios instancijos teismo nustatytas būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. preliminarų ieškinio pagrįstumą ir teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
Dėl pirmosios sąlygos - ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo (ne)buvimo
17. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotą tikėtiną ieškinio pagrįstumo sąlygą, nurodydamas, kad tokia teismo išvada yra aiškiai nepagrįsta neatlikus preliminaraus ieškovo pareikšto reikalavimo bei šiems reikalavimams pagrįsti faktinių aplinkybių vertinimo, kad taip pat nepagrįstai nurodyti ir kriterijai, patvirtinantys šios sąlygos egzistavimą, t. y. kad ieškovas suformulavo reikalavimus, nurodė jų teisinį ir faktinį pagrindą, argumentaciją. Tačiau apelianto kritiką šiais aspektais paneigia teismų praktikoje suformuotos ieškinio prima facie vertinimo taisyklės.
18. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., tai yra tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022; 2025 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-950-370/2025 21 punktas).
19. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės. Ne tik išsamių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai, ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-340-912/2025 33 punktas).
20. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio turinio, jis suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją. Kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, t. y. ieškovo ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio prima facie yra aiškiai nepagrįsta neatlikus preliminaraus ieškovo pareikšto reikalavimo bei šiems reikalavimams pagrįsti faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pastebi, kad spręsdamas klausimą, ar ieškinys preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Todėl tokie apelianto argumentai neatitinka formuojamos teismų praktikos išaiškinimų.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Kadangi tokie ieškinio reikalavimai gali būti pareikšti teisme, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas, t. y. šią būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisingai.
22. Apelianto teiginys, jog bet koks teisme reiškiamas ieškinys gali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra teisingas, kadangi, kaip minėta, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nustatytas abiejų privalomų sąlygų egzistavimas, t. y. ne tik ieškinio prima facie pagrįstumas, bet ir grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo aplinkybė. Kitokio vertinimo nekeičia ir aplinkybė, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nesant atsakovo išreikštai nuomonei į ieškinį (atsiliepimui) bei tai, kad ieškovo prašymas išnagrinėtas nepranešus atsakovui. Proceso teisės normos numato teismui galimybę spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir priešingai šaliai nepareiškus nuomonės dėl šio procesinio prašymo, o įstatyme numatyta teismo teisė, bet ne pareiga pareikalauti nuomos ar atsiliepimo į procesinį prašymą (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Be to, dėl nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, priešinga šalis (kurios atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės) gali paduoti atskirąjį skundą, išdėstydama nesutikimo su pareikštu prašymu bei taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, atsakovas teikia skundą dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taigi, atsakovo argumentai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pagrįstumo vertinami apeliacinės instancijos teisme.
Dėl antrosios sąlygos - grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimo
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip jau minėta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo, be kita ko, turi pagrįsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai iš esmės reiškia ne tik tai, kad būtina pagrįsti egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo taip pat turi pagrįsti, jog būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui, įvykdymui.
24. Sprendžiant, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, nebuvimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus konkrečius ieškinio reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.
25. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, spręsdamas dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo, pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė pakankamai didele ieškinio suma, faktinėmis aplinkybėmis dėl atsakovo elgesio (nekomunikavimu, neigimu ir pan.), įvertinęs atsakovo turtinę padėtį.
26. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
27. Kai byloje yra reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, grėsmei, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nustatyti gali būti reikšmingi tokie faktai, kaip ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Tačiau nė vienai iš šių aplinkybių negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, kiekvienu atveju svarbu įvertinti jų visumą. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, naujausioje savo praktikoje teikia išaiškinimus, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negalėtų būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti esantį atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
28. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kilusio ginčo pobūdis – ieškinyje įvardintos ginčo faktinės aplinkybės (ieškovo reikalavimas, atsakovo elgesys) leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, jeigu atsakovo atžvilgiu nebūtų taikomos atitinkamos prevencinės priemonės. Vien tai, kad, apelianto teigimu, tokios faktinės aplinkybės kaip atsakovo elgesys, atsakovo komunikacija, gali turėti reikšmės nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos grėsmės, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nors apeliantas išskiria atskirus aspektus (suma, turimas turtas, ginčija nesąžiningumą), tačiau sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos buvo vertinta turimų duomenų visuma, suformavusi teismo vidinį įsitikinimą dėl galimos grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui atskiruoju skundu nepaneigta.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina pažymėti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Kartu pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas, areštuojant nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą ir tik jų nesant nurodant areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, taigi, parinktos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą. Be to, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei būtina būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kadangi pirmosios instancijos teismas areštavo visų pirma nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, be to, tokia suma, kuriai reiškiamas reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
31. Kiti atsakovo argumentai neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui poreikio, tinkamai aiškino proceso teisės normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių, padaręs pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui ieškovo nurodyti argumentai bei pateikti dokumentai yra pakankami. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti atsakovo S. B. atskirojo skundo.
Palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.