- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2-274-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00019-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „P7A“, uždarajai akcinei bendrovei „Alpra LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Spa apartamentai“
- Ieškovas
- V. R., A. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P7A“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir A. R. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Alpra LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Spa apartamentai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „P7A“ dėl vartotojų teisių į įsigytą būstą gynimo, trečiasis asmuo antstolė D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. R. ir A. R. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami: 1) pripažinti ieškovų nuosavybės teises į 5039/87571 dalis daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 5039/87571 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas); 2) pripažinti negaliojančia 2024 m. vasario 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto (toliau – ir Aktas) dalį dėl Turto pardavimo; 3) pripažinti 2024 m. liepos 1 d. susitarimą, dėl 2021 m. vasario 17 d. preliminarios nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutarties Nr. A-2-2 nutraukimo (toliau – ir Susitarimas), negaliojančiu arba šį susitarimą nutraukti; 4) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alpra LT“, UAB „P7A“ ir UAB „Spa apartamentai“ solidariai ieškovų naudai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai, ieškinio reikalavimų užtikrinimui, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo Turtą, uždraudžiant juo disponuoti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Motyvuojamoji dalis
3. Ieškovai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą argumentavo ieškinio prima facie pagrįstumu. Ieškinio pagrįstumą pagrindžia ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismui tenkinus ieškovų reikalavimus, jiems nekilnojamasis turtas turės būti grąžintas, todėl svarbu, kad Turtas nebūtų perleistas asmenims, iš kurių jo nebūtų galima susigrąžinti, t. y sąžiningiems įgijėjams. Ieškovų ieškinio reikalavimų užtikrinimui yra būtina areštuoti Turtą.
5. Atsakovei UAB „P7A“ nuosavybės teise priklauso tik daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Namas) esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis Namas, įskaitant jame suformuotus butus, parduotas – tai patvirtina internetinio portalo https://uzupiolozes.lt/ duomenys. Egzistuoja grėsmė, kad statybų procese rangovas, kas šiuo atveju ir yra atsakovė UAB „P7A“, susiduria su finansiniais sunkumais, o tai dar labiau sustiprina grėsmę ieškovų teisėms.
6. Be to atsakovių nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu įrodo atsakovių korporatyviniai verslo ryšiai per susijusius asmenis ir naudos gavėjus bei iki tol buvęs atsakovių ir jų atstovo A. B. elgesys su ieškovais jiems įsigyjant Turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir ieškovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo areštavo atsakovei UAB „P7A“, nuosavybės teise priklausantį Turtą, uždraudžiant juo disponuoti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
8. Preliminariai įvertinęs ieškovų pateiktą ieškinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, susipažinęs su prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad pareikšti ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovų pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovams teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje dalis pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės statuso pasikeitimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovų nesąžiningumo.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė UAB „P7A“ yra nekilnojamojo turto projektų vystytoja, veikianti komerciniu tikslu, todėl turi tikslą parduoti Namą ir jame esančius butus, todėl egzistuoja reali rizika, jog ginčo turtas gali būti realizuotas, jį parduodant tretiesiems asmenims. Įvertinus nustatytas aplinkybes svarbu užtikrinti, kad Turtas nebūtų perleistas sąžiningiems įgijėjams, iš kurių vėliau jį susigrąžinti būtų sudėtinga arba neįmanoma.
11. Teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą bei laikinai sureguliuoti šalių santykius vykstančio teisminio proceso metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė UAB „P7A“ (toliau– ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškinys nėra laikytinas prima facie pagrįstu. Atsakovė UAB „P7A“ yra sąžininga Turto įgijėja, Turtą įgijusi įstatymo nustatyta tvarka, iš kurios Turtas (ar jo dalis) negali būti išreikalaujamas ieškovų naudai, apie kurių egzistavimą atsakovė UAB „P7A“ sužinojo tik šiems iškėlus bylą, bei su kuriais jokių teisinių santykių neturėjo. Ieškinio reikalavimais siekiama atsakovės UAB „P7A“ atžvilgiu taikyti restituciją dėl Turto. Ieškinio teisinis pagrindas, kuriuo remiantis yra prašoma pripažinti ieškovams nuosavybės teises į Turtą – šiuo atveju netaikytinas ir taipogi neatitinka su ieškiniu pateiktų įrodymų.
12.2. Ieškovai neįrodė atsakovės UAB „P7A“ nesąžiningumo, t. y. ketinimų išvengti ateities teismo sprendimo vykdymo, paslepiant, perleidžiant ar kitaip apsunkinant Turtą, į kurį pretenduojama. Šios aplinkybės įrodymas yra būtina sąlyga tokios laikinosios apsaugos priemonės kaip turto areštas taikymui. Atsakovių UAB „Alpra LT“ ir UAB „Spa apartamentai“ vadovybė ar akcininkai nebuvo ir nėra atsakovės UAB „P7A“ vadovais ar akcininkais. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atskiruoju skundu teikiami išplėstiniai Juridinių asmenų registro bei Juridinių asmenų informacinės dalyvių sistemos išrašai su istorija.
12.3. Ieškovų su buvusiu Turto savininku atsakove UAB „Alpra LT“ sudaryta Preliminarioji sutartis nebuvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre, todėl nei ieškovai kaip galimi pretendentai į Turtą, nei ieškovų sudaryta Preliminarioji sutartis nebuvo, neturėjo ir objektyviai negalėjo būti žinoma nei Aktą surašiusiai antstolei D. M., nei Turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnį vykdymo procese įsigijusiai atsakovei UAB „P7A“.
12.4. Grėsmė, kurios tariamu egzistavimu remiantis yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. jog turtas galės būti perleistas sąžiningiems įgijėjams, iš kurių jo susigrąžinimas bus neįmanomas – šiuo atveju neegzistuoja. Po bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismas informavo viešą registrą apie bylos iškėlimo faktą (CPK 137 straipsnio. 6 dalis) ir Nekilnojamojo turto duomenų bazėje Turto atžvilgiu jau yra matyti juridinis faktas, jog „Iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu“. Todėl tretiesiems asmenims perleidus būtent ginčo Turtą esant įregistruotam aptariamam juridiniam faktui – tokie tretieji asmenys akivaizdžiai negalėtų būti laikomi sąžiningais įgijėjais ir jų sudarytas sandoris galėtų būti ginčijamas.
12.5. Ieškiniu reiškiami reikalavimai pagal procesinę paskirtį laikytini reikalavimais dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo), kuriems priverstinis vykdymas apskritai nereikalingas. Tokie reikalavimai negali būti užtikrinami laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai.
13. Ieškovai V. R. ir A. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atsakovės UAB „P7A“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Turto įgijėjo sąžiningumą ar nesąžiningumą lemiančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, teisinių santykių šalių padėtį, elgesį ir kt. Sprendžiant dėl turto įgijėjo sąžiningumo visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
13.2. Apeliantė įsigydama nekilnojamąjį turtą, pagal ginčijamą Aktą žinojo (turėjo žinoti) apie ieškovų teises į Turtą, kurį jie siekė įgyti sumokėję didžiąją dalį Turto vertės pagal 2021 m. vasario 17 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. A - 2-2. Todėl ji negali išvengti su Turtu susijusių prievolių, teigdama, kad apie ieškovų teises į Turtą nieko nežinojo, ieškovų ir atsakovės teisiniai santykiai nesiejo ar kad Preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre.
13.3. Priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, ieškinyje pateikta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad apeliantė buvo nesąžininga. Atsakovės UAB „P7A“ nesąžiningumą patvirtina jo korporatyviniai ryšiai su kitomis atsakovėmis – UAB „Alpra LT“ bei UAB „Spa apartamentai“ ir dalyvavimas bendroje apgaulės schemoje, kuris aiškiai ir motyvuotai išdėstytas ieškinio 63-83 punktuose. Atsakovių sąsajos matyti ir jų bendroje veikloje, susijusioje su Turto projekto vystymu bei aplinkybės, susijusios su atsakovės UAB „P7A“ akcijų perleidimu tretiesiems asmenims, siekiant išvengti prievolių ieškovams vykdymo. Atsakovė UAB „P7A“ negali būti laikoma sąžininga įgijėja.
13.4. Kadangi Turtas, kuris priklauso ieškovams, apeliantei buvo nesąžiningai perleistas ne jo savininkų (ieškovų), o atsakovės – UAB „Alpra LT“, Akto dalis dėl Turto perleidimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis). Atitinkamai antstolė D. M., surašydama Aktą, negalėjo atsakovei UAB „P7A“ perleisti daugiau teisių nei turėjo atsakovė UAB „Alpra LT“(CK 4.48 straipsnis) ir nepagrįstai atsakovei perdavė visą nekilnojamąjį turtą, nes perdavė skolininkei nepriklausantį turtą (CPK 602 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju taikomos sandorių negaliojimą reglamentuojančios taisyklės. Tokiu atveju atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovės UAB „P7A“ atžvilgiu taikyti restituciją ir „atimti“ Turtą iš atsakovės, kaip sąžiningos įgijėjos, imperatyviai draudžia įstatymas, yra teisiškai nepagrįsti.
13.5. Atsakovės UAB „P7A“ nesąžiningumą įrodo ir atsakovės atstovo veiksmai atstovaujant kelias atsakoves šioje byloje, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 ir 11 straipsniuose įtvirtintus advokato veiklai keliamus principus. Be to atsakovė veikdama ir naudodamasi kitais asmenimis galimai siekia byloje gauti konfidencialią informaciją apie ieškovus.
13.6. Dėl neteisėtų atsakovių ir trečiojo asmens A. B. veiksmų ikiteisminio tyrimo institucijai yra pateiktas pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (sukčiavimas).
13.7. Kaip išaiškinta Lietuvos teismų praktikoje, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, vien ta aplinkybė, kad pastarasis yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą ir atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
13.8. Pritaikius ginčo objekto – Turto – areštą bus neabejotinai išsaugota nepakitusi faktinė ir teisinė padėtis. Šią padėtį galima išsaugoti tik taikant laikinų apsaugos priemonių institutą.
13.9. Nekilnojamojo turto registre nurodytas juridinis faktas apie iškeltą civilinę bylą neriboja atsakovės UAB „P7A“ teisės disponuoti Turtu ir tai nesudaro atsakovei UAB „P7A“ realių kliūčių sudaryti sandorius dėl Turto perleidimo. Juridinio fakto registracija apie iškeltą civilinę bylą neužtikrina, kad atsakovė UAB „P7A“Turto neperleis tretiesiems asmenims, iš kurių Turto nebus galimybės išreikalauti arba Turto išreikalavimas reikalaus naujų teisminių procesų.
13.10. Apeliantė nepateikė konkrečių motyvų, kodėl, pasak jos, būsimas teismo sprendimas nereikalaus priverstinio įvykdymo. Iš ieškinio reikalavimų turinio darytina visiškai priešinga išvada – tiek nuosavybės teisių pripažinimas, tiek ir Akto dalies pripažinimas negaliojančiu turės būti vykdomi priverstine tvarka atliekant įrašus viešajame nekilnojamojo turto registre. Atskirajame skunde apeliantė nepaaiškino, kodėl ieškinio reikalavimai pagal procesinį tikslą priskirtini prie reikalavimų dėl teisinių santykių modifikavimo. Atskirajame skunde remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-886/2010, kuri nagrinėjamu atveju netaikytina, nes iš esmės skiriasi bylų ratio decidendi.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne) priėmimo
15. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovės UAB „P7A“ išplėstinį Juridinių asmenų registro išrašą su istoriją bei Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą su istorija ir prašė juos priimti į bylą. Šiais naujais įrodymais apeliantė įrodinėja sąžiningumą bei siekia paneigti ieškovų poziciją dėl apeliantės sąsajų su kitų atsakovių byloje vadovais ir dalyviais.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika pažymi, kad apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su atskirojo skundo argumentais, šių įrodymų apeliantė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, o ieškovai galėjo su apeliantės pateiktais įrodymais susipažinti ir dėl jų pasisakyti pateikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad byloje nėra duomenų apie apeliantės piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise, įvertindamas tai, jog naujų įrodymų priėmimas neužvilkins apeliacinio proceso, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės į bylą pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
18. Ieškovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė informaciją iš viešos internetinių vardų paieškos sistemos domreg.lt, 2024 m. liepos 2 d. UAB „P7A“ atstovavimo sutarties elektroninę kopiją, 2023 m. gegužės 2 d. UAB „Alpra LT“ atstovavimo sutarties elektroninę kopiją, 2024 m. liepos 23 d. ieškovų atstovavimo sutarties elektroninę kopiją, duomenis iš Lietuvos advokatūros internetinės svetainės www.advokatura.lt, duomenis iš Advokatų profesinės bendrijos NOOR legal internetinės svetainės www.noor.lt, kuriais įrodinėja apeliantės veiksmų nesąžiningumą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių ieškovų pateiktų naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2) egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
23. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinyje aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindas) ir pridėjo įrodymus, jų vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra ir pagrindo išvadai, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
25. Apeliantė atskirajame skunde teikdama argumentus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinio preliminarų nepagrįstumą, nurodė, kad: apeliantė yra sąžininga nekilnojamojo turto įgijėja pagal Aktą; ieškovų teisės į Turtą nebuvo įregistruotos viešajame registre, todėl ji negalėjo žinoti apie jų teises į Turtą; ieškovai, prašydami pripažinti jiems nuosavybės teises į Turtą, remiasi teisiniu pagrindu, kuris šiuo atveju netaikytinas bei akivaizdžiai neatitinka su ieškiniu pateiktų įrodymų. Be to apeliantė nurodo, kad pačių ieškovų nenuoseklus elgesys ir veiksmai leidžia vertinti tik teorines ieškinio pagrįstumo galimybes ir negali būti pagrindu ieškovų ieškinį laikyti prima facie pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodytos aplinkybės, kuriomis apeliantė grindė ieškinio prima facie nepagrįstumą, sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir jos galės būti tinkamai įvertintos tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą), nėra pagrindo aptartų apeliantės įrodinėjamų aplinkybių (kurios galės būti tinkamai įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės) vertinti kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė CPK 144 straipsnio reikalavimų, teisingai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantės dėstomų argumentų pagrindu ieškinio reikalavimai yra prima facie nepagrįsti, ir kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas.
28. Kaip minėta, nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas turi būti nustatyta ir kita būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.
29. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė įrodė aplinkybes, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė turi galimybę perleisti ar apsunkinti ginčo turto teisinį režimą, taip apsunkindama ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
30. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodydama, kad nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, siekiant apsunkinti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, be to nėra grėsmės, jog Turtas gali būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, iš kurių Turto nebebūtų galima susigrąžinti, nes juridinis faktas apie civilinės bylos iškėlimą yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Apeliantai teigia, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai pagal procesinę paskirtį laikytini reikalavimais dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo), kuriems priverstinis vykdymas apskritai nereikalingas.
31. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas (priteistas) natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014). Be to, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašo: 1) pripažinti ieškovų nuosavybės teises į Turtą; 2) pripažinti negaliojančia Akto dalį dėl Turto pardavimo; 3) pripažinti Susitarimą negaliojančiu arba šį susitarimą nutraukti; 4) iš atsakovių solidariai ieškovų naudai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl siekiant užtikrinti esamos padėties išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovės nesąžiningumo. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas apeliantės teiginys, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi ieškovai neįrodė nesąžiningų atsakovės veiksmų. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie iškeltą civilinę bylą, susijusią su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu, neriboja apeliantės teisės disponuoti šiuo turtu. Apeliantė atskirajame skunde nepaneigė ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad apeliantė kito turto neturi.
34. Pažymėtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020).
35. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (ginčo turto areštas) yra prevencinės priemonės, užtikrinančios esamos padėties išsaugojimą, atitinkančios pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Aplinkybes apie būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmę pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tinkamai.
36. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jas panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.