Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. (L. K.) patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

Ieškovas prašo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-278/2018, 28 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.

Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovo ir R. J. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti R. J. 2 800,00 Eur paskolą, o R. J. įsipareigojo iki 2019 m. birželio 20 d. grąžinti ieškovui suteiktą paskolą. R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. 2020 m. sausio 14 d. pranešimu ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas priimti palikimą, atsiradusį po R. J. mirties, bei sumokėti 2 800,00 Eur skolą, 1024,80 Eur delspinigius ir 350,00 Eur nuostolius. 2020 m. sausio 14 d. ieškovas pateikė atsakovei pareiškimą dėl 4 174,80 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. VĮ „Turto bankas“ 2020 m. sausio 22 d. pranešimu informavo ieškovą, kad kreipėsi į Klaipėdos miesto 15-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, gavus minėtą liudijimą ir realizavus mirusiajam priklausiusį turtą, jei turtą paveldės valstybė, bus sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo su kreditoriais.

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Taigi, ieškovas kreditorinį reikalavimą R. J. įpėdiniams pareikšti turėjo iki (duomenys neskelbtini). Ieškovas į atsakovę su pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2020 m. sausio 14 d., todėl darytina išvada, kad ieškovas yra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui R. J. įpėdiniams pareikšti, nurodydamas, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas, visų pirma, pažymi, kad 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos Sutarties 1 punkte numatyta, jog R. J. suteiktą paskolą turi grąžinti iki 2019 m. birželio 20 d. Paskolos sutartyje nenumatytas paskolos grąžinimas dalimis, todėl ieškovas neturėjo pagrindo iki 2019 m. birželio 20 d. domėtis R. J. padėtimi ar raginti jį grąžinti skolą. Sutarties 5 punkte nustatyta, kad skolininkas turi teisę grąžinti, o kreditorius priimti grąžinamą skolą prieš nustatytą terminą, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas turėjo teisę reikalauti R. J. grąžinti paskolą nesuėjus sutartyje nustatytam terminui. Minėta nuostata įtvirtinta R. J., kaip paskolos gavėjo, naudai, ir suteikia jam teisę grąžinti paskolą anksčiau nei numatyta sutartyje. Vis dėlto, ieškovas, kaip paskolos davėjas, neturi teisės remiantis šia nuostata reikalauti paskolos grąžinimo nesuėjus sutartyje nustatytam terminui. Tokiu būdu, ieškovas neturėjo pagrindo iki 2019 m. birželio 20 d. kreiptis į R. J. su raginimu grąžinti skolą.

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2019 m. birželio 20 d. suėjus sutartyje nustatytam paskolos grąžinimo terminui, jis bandė susisiekti su R. J., tačiau to padaryti nepavyko. Paaiškino, jog ieškovas R. J. pinigus paskolino pirmą kartą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovės Ž. K. ieškinys atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-1460-769/2020. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. sausio 3 d. gautas L. K. ieškinys atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-1463-512/2020. Teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1463-512/2020 ieškovo L. K. ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu, nurodydamas, kad R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. 2020 m. sausio 13 d. teisme gautas ieškovės Ž. K. prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu civilinėje byloje Nr. e2-1460-769/2020, kadangi R. J. (duomenys neskelbtini). Teismas 2020 m. sausio 14 d. ieškovės prašymą tenkinto. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog aplinkybė, kad R. J. mirė ieškovui tapo žinoma 2020 m. sausio mėn. Pažymėtina, kad ieškovas sužinojęs apie R. J. mirtį nedelsiant kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ ir VMI su pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo, o pastarosioms jo netenkinus, 2020 m. vasario 17 d. pateikė teismui ieškinį. Taigi, ieškovas sužinojęs apie skolininko R. J. mirtį buvo aktyvus, ėmėsi veiksmų informuoti įpėdinius apie savo kreditorinį reikalavimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas terminą kreditoriam reikalavimui R. J. įpėdiniams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui atnaujintinas terminas kreditiniam reikalavimui R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti.

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 800,00 Eur skolą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 13 punktas). Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovo ir R. J. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti R. J. 2 800,00 Eur paskolą, o R. J. įsipareigojo iki 2019 m. birželio 20 d. grąžinti ieškovui suteiktą paskolą. Aplinkybę, jog ieškovas suteikė R. J. 2 800,00 Eur paskolą patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. G., kuris paaiškino, kad ieškovas ir R. J. 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį sudarė jam priklausančios nekilnojamojo turto įmonės patalpose, sutarties sudarymo metu ieškovas perdavė R. J. pinigines lėšas. Taigi, tarp ieškovo ir R. J. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą, atsiradusį po R. J. mirties priėmė atsakovė. Taigi, atsakovei, kaip R. J. įpėdinei, tenka vykdyti pastarojo prievolę ieškovui. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 800,00 Eur skola.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1024,80 Eur delspinigius. Atsakovė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, su ieškovo reikalavimu nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000, 2001 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-920/2001; 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-912/2000, 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydama priteisti 1024,80 Eur delspinigius už paskutinius 6 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos. Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ieškovui skola nėra grąžinta, todėl delspinigiai už negrąžintą skolą, skaičiuojami už kiekvieną praleistą dieną, darytina išvada, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti.

Atsakovė prašo sumažinti delspinigių iki 243,00 Eur (iki 0,05 proc. už kiekvieną dieną), kadangi jos manymu prašomi delspinigiai yra aiškiai per dideli ir turėtų būti mažintini. Teigia, jog ieškovo paskolos sutartį pasirašė su fiziniu asmeniu, kuris turėtų būti laikomas vartotoju, ir galimai neturėjo jokios patirties verslo ar derybų srityse, todėl negalėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinių ir tinkamai pasirinkti sutarties sąlygų.

CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis įtvirtina vartojimo sutarties sampratą, t. y. nustato, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis, pagal kurią verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje yra įtvirtinta vartotojo sąvoka, pagal kurią vartotoju yra laikomas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad verslui, kaip specifinei asmens veiklai, apibūdinti nacionalinės teisės aktuose gali būti vartojamos ekonominės, ūkinės komercinės, individualios veiklos sąvokos. Taip pat yra pažymėjęs, kad vartojimo sutarties kvalifikavimo aspektu šių sąvokų reikšmė yra analogiška, t. y. konstatavus, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos, prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1.39 straipsnis).

Iš bylos duomenų bei ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas skolininkui R. J. pinigus skolino pirmą kartą, todėl teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama išvadai, jog ieškovo veikla atitinka tęstinumo sąlygą. Taip pat argumentus apie ieškovo versliškumą paneigia ir sutarties sąlygos – paskolos sutartyje nebuvo numatytos mokėjimo palūkanos, t. y. sutarties sąlygos nesuponuoja išvados, kad ieškovas, paskolindamas R. J. pinigus, siekė ekonominės naudos. Laikytina, jog šioje byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovo veiksmuose, t. y. sudarant paskolos sutartį, yra akivaizdžių versliškumo požymių, todėl nėra pagrindo ieškovo veiksmus kvalifikuoti kaip vartojimo santykius ir mažinti delspinigių dydį.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties 3 punkte numatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį skolininkas privalėtų mokėti kreditoriui po 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad skolininkas R. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos (2019 m. birželio 20 d.). Tokiu būdu palikimo atsiradimo metu R. J. nebuvo praleidęs paskolos grąžinimo termino ir atitinkamai neturėjo prievolės sumokėti ieškovei delspinigių. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra laikytinas ne iki palikėjo mirties atsiradusia prievoles, o po palikėjo mirties atsiradusiu įsipareigojimu, susijusiu su paveldimu turtu. Kita vertus, teismo vertinimu, anksčiau minėtas teisinis reguliavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog valstybė, priimdama palikimą, paveldėjo visas palikėjo teises ir pareigas pagal palikėjo sudarytas sutartis, t. y. atsakovė paveldėjo visas pareigas pagal ieškovo su R. J. 2017 m. gruodžio 20 d. sudarytą paskolos sutartį – pareigą grąžinti skolą ir pareigą mokėti delspinigius po grąžinimo termino pabaigos (2019 m. birželio 20 d.). Darytina išvada, kad valstybė paveldėto turto verte atsako palikėjo kreditorei tokia pat apimtimi, kaip ir atsakytų pastarasis, įskaitant ir pareigą už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį mokėti kreditorei 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Taigi konstatavus, jog terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujintas teisėtai bei pagrįstai, taip pat nenustačius aplinkybių, leidžiančių paneigti valstybės pareigą vykdyti prievoles, numatytas palikėjo ir ieškovo sudarytoje sutartyje, ieškovo reikalavimas dėl 1024,80 Eur delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas nelaiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).

Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje pažymėta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; kt.), procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; taip pat žr. 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą ir kt.). Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla iškelta 2020 m. vasario 18 d. ir ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl konstatuotina, jog yra nustatytos abi būtinosios procesinių palūkanų priteisimo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtas vienintelis pagrindas atleisti skolininką nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas – prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių kreditoriaus (ieškovo) kaltę, byloje nėra. Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, spręstina, jog ieškovo reikalavimo priteisti procesines palūkanas netenkinimas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, lemtų ieškovo interesų pažeidimą, todėl jis yra tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 497,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuria sudaro 94,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus ir dalyvavimą teismo posėdžiuose bei 3,48 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą. Ieškinį patenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršijančios rekomenduotinų dydžių, todėl iš atsakovės priteistinos 497,48 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti patikslintą ieškinį visiškai.

Atnaujinti ieškovui L. K. (L. K.) kreditoriniam reikalavimui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, solidariai 2 800,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) skolą, 1024,80 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt keturių eurų ir 80 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 824,80 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų ir 80 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, ir 497,48 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui L. K. (L. K.).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.