Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-848-253/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-23
Bylos Nr.: e2A-848-253/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01180-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Albina Pupeikienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas: valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Ieškovas: L. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-848-253/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01180-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6 2.6.2.1; 2.6.29.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. (L. K.) patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl termino kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. K. kreipėsi į teismą prašydamas: atnaujinti terminą ieškovo kreditiniam reikalavimui R. J., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdiniams pareikšti, priteisti iš atsakovo 2 800,00 Eur skolą, 1 024,80 Eur delspinigius, 350,00 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant Valstybei perėjusio R. J. turto tikrosios vertės, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovo ir R. J. sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti R. J. 2 800,00 Eur paskolą, o R. J. įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti paskolą. Pagal Sutarties 1 punktą skolininkas suteiktą paskolą turėjo grąžinti iki 2019 m. birželio 20 d., tačiau savo prievolės neįvykdė. 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo iš skolininko R. J., tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovui tapo žinoma, kad R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl šios priežasties teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovas, sužinojęs, jog R. J. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 14 d. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Turto banką ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašydamas Valstybės vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. J. mirties, ir grąžinti jam, kaip R. J. kreditoriui, 2 800,00 Eur skolą, 1 024,80 Eur delspinigius ir 350,00 Eur nuostolius už teisines paslaugas, ir pateikė pareiškimą dėl kreditinio reikalavimo. VĮ Turto bankas 2020 m. sausio 22 d. raštu nurodė, kad ieškovo prašymas nėra svarstytinas, kadangi jis praleido trijų mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pateikti. VĮ Turto bankas taip pat nurodė, jog kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo ir tik realizavus R. J. priklausiusį turtą būtų sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo su kreditoriais.

3. Ieškovas nurodė, kad praleido terminą kreditiniam reikalavimui pateikti, kadangi nežinojo, jog skolininkas R. J. yra miręs. Ieškovas susisiekti su skolininku bandė tik suėjus sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui, t. y. po 2019 m. birželio 20 d., tačiau skolininko jo gyvenamosios vietos adresu rasti nepavyko. Tik ieškovui kreipiantis į teismą dėl minėtos skolos priteisimo jam tapo žinoma, kad skolininkas mirė. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti baigėsi 2018 m. balandžio 28 d., tačiau ieškovas neturėjo pagrindo ieškoti skolininko dar nesuėjus sutartyje numatytam skolos grąžinimo terminui. Be to, visuomenėje informacija apie asmens mirtį nėra skelbiama viešai, ieškovas nepalaikė artimų santykių su skolininku, todėl neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie jo mirtį. Ieškovas nurodė, kad jis buvo aktyvus, sužinojęs apie skolininko mirtį ir tai, kad skolininko įpėdiniai teisės aktų nustatyta dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, jis pateikė prašymą VĮ Turto bankui ir VMI dėl palikimo priėmimo Valstybės vardu, pateikė informaciją apie kreditinio reikalavimo dydį. 2020 m. sausio 22 d. raštu VĮ Turto bankas atsisakė grąžinti ieškovui skolą, todėl jis kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo teisė pareikšti ieškinį dėl kreditinio reikalavimo turi būti siejama su sužinojimo momentu, t. y. 2020 m. sausio 8 d. Tokiu būdu trijų mėnesių terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti nėra praleistas ir turėtų būti atnaujintas. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas nėra praleidęs naikinamojo trejų metų ieškinio senaties termino. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartimi jis suteikė R. J. 2 800,00 Eur paskolą, kuri priteistina iš atsakovės kaip skolininko paveldėtojos. Sutarties 3 punkte nustatyta skolininko pareiga mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 1 024,80 Eur delspinigiai už pastaruosius šešis mėnesius. Ieškovas taip pat patyrė 250,00 Eur nuostolius už ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur nuostolius už kreditinio reikalavimo ir prašymo dėl skolos atlyginimo parengimą.

4. 2021 m. vasario 26 d. pareiškimu ieškovas atsisakė dalies ieškinio dėl 350,00 Eur nuostolių priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Minėtu sprendimu nusprendė: atnaujinti terminą ieškovui kreditiniam reikalavimui R. J. įpėdiniams pareikšti; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko ir VMI, solidariai 2 800,00 Eur skolą, 1 024,80 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 824,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, ir 497,48 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui.

6. Dėl termino kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Teismas vertino, kad ieškovas terminą kreditiniam reikalavimui R. J. įpėdiniams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovui atnaujino terminą kreditiniam reikalavimui R. J. įpėdiniams pareikšti.

7. Dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismas nustatė, jog palikimą, atsiradusį po R. J. mirties, priėmė atsakovė. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovei, kaip R. J. įpėdinei, tenka vykdyti pastarojo prievolę ieškovui, nusprendė ieškovo reikalavimą tenkinti ir iš atsakovės priteisti 2 800,00 Eur skolą.

8. Teismas nurodė, kad valstybė paveldėto turto verte atsako palikėjo kreditorei tokia pat apimtimi, kaip ir atsakytų pastarasis, įskaitant ir pareigą už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį mokėti kreditorei 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Teismas konstatavęs, jog terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujintas teisėtai ir pagrįstai, nenustatęs aplinkybių, leidžiančių paneigti valstybės pareigą vykdyti prievoles, numatytas palikėjo ir ieškovo sudarytoje sutartyje, nusprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl 1 024,80 Eur delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas.

9. Dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teismas nurodė, kad civilinė byla iškelta 2020 m. vasario 18 d. ir ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pažymėjo, jog duomenų, patvirtinančių kreditoriaus (ieškovo) kaltę, byloje nėra. Teismas nusprendė, jog ieškovo reikalavimo priteisti procesines palūkanas netenkinimas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, lemtų ieškovo interesų pažeidimą, todėl jį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu VĮ Turto banko (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo dalį dėl 1 024 Eur delspinigių priteisimo ir sumažinti priteistinų delspinigių dydį iki 252,00 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi dėl delspinigių dydžio ir mano, kad ši sprendimo dalis naikintina. Ieškovo reikalavimas sumokėti 1 024,00 Eur dydžio delspinigius prieštarauja pagrindiniams ir esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo), ir yra neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui ir ieškovo nuostoliams.

10.2. Apeliantės įsitikinimu, šalių nustatytos netesybos yra per didelės. Prašomi delspinigiai mažintini iki 0,05 proc. dydžio, tai sudaro 252,00 Eur, ši suma laikytina pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą.

10.3. Apeliantės teigimu, paskola R. J. buvo suteikta ieškovo nurodytomis jam naudingomis sąlygomis, t. y. ieškovas galbūt turėjo sandorių dėl paskolų sudarymo patirties, todėl jis pripažintinas stipresniąja paskolos sutarties šalimi.

10.4. Apeliantės manymu, paskolos sutartis yra pasirašyta su fiziniu asmeniu, kuris galbūt neturėjo jokios patirties verslo ar derybų srityse, galinčios padėti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir tinkamai pasirinkti sutarčių sąlygas. Ieškovas turėtų būti vertinamas kaip verslininkas, iš paskolos sutarčių siekiantis ir gaunantis komercinės naudos, o R. J. – vartotojas, nes pasiskolino lėšų asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti.

10.5. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesumažinus delspinigių dydžio, ieškovui būtų sudaroma galimybė nepagrįstai pelnytis palikėjo sąskaita.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į VĮ Turto banko apeliacinį skundą VMI prašo apeliacinį skundą tenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti – ieškovui iš atsakovių valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko ir VMI, priteistą 1 024,00 Eur delspinigių sumą sumažinti iki 252,00 Eur sumos. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. VMI pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems teisiniams argumentams ir motyvams, ir jį palaiko visa apimtimi.

11.2. VMI nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad valstybė, atstovaujama apeliantės ir VMI, yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, kuri paveldėjo palikėjo R. J. turtą ir kuri nebuvo tiesioginė sutartinių santykių, t. y. tarp palikėjo ir ieškovo 2017 m. gruodžio 20 d. sudarytos paskolos sutarties, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, dalyvė, todėl teismo priteistų 1 024,80 Eur delspinigių dydis yra per didelis ir prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir turėtų būti mažinamas iki apeliantės prašomos priteisti delspinigių sumos, kuri, VMI vertinimu, užtikrintų ir teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Atsiliepimu į VĮ Turto banko apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad jis turėjo būti vertinamas kaip verslininkas, iš paskolos sutarčių siekiantis ir gaunantis komercinės naudos, o R. J. – vartotojas, nes pasiskolino lėšų asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Teigia, jog ieškovas nėra verslininkas, užsiimantis paskolų suteikimo verslu. Paskolos sutartis nėra atlygintinė, joje nebuvo numatytos palūkanos.

12.2. Ieškovas negali būti laikomas verslininku, nes paskolą suteikė pirmą kartą ir iš to sandorio naudos negavo, paskolų suteikimo verslu nesiverčia, o pragyvenimui uždirba iš kitokios veiklos. Abi šalys (ieškovas ir R. J.) buvo fiziniai asmenys, šiame sandoryje versliškumo iš ieškovo pusės nebuvo, todėl šalių sudaryta paskolos sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi, o ieškovas – verslininku.

12.3. Šalys, sudarydamos paskolos sutartį, numatė ir susitarė dėl netesybų, t. y., delspinigių dydžio, kurie padengtų ieškovo nuostolius, todėl ieškovas nesutinka, kad delspinigiai yra neprotingai dideli ir turi būti mažinami iki 0,05 proc. dydžio. Paskolos sutartyje numatytų netesybų dydis 0,2 proc. nėra per didelis.

12.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas, šiuo atveju nėra nė vieno pagrindo.

12.5. Ieškovui priteisus sutartyje numatytų 1 024,80 Eur delspinigių, jis nepagrįstai nepraturtėja, kaip teigia apeliantė, o tik padengia savo patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo L. K. ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniu skundu atsakovė neginčija sprendimo dalių, kuriomis išspręsti reikalavimai dėl termino kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, taip pat skolos ir procesinių palūkanų priteisimo teisėtumo, todėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kolegija vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovo ir R. J. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti R. J. 2 800,00 Eur paskolą, o R. J. įsipareigojo iki 2019 m. birželio 20 d. grąžinti ieškovui suteiktą paskolą. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą, atsiradusį po R. J. mirties, priėmė atsakovė.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

18. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybas, šioje byloje susiklosčius faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

19. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

20. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad tarp ieškovo ir R. J. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas dėl 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties, apeliantė siekia sumažinti ieškovo ir R. J. sutartą delspinigių dydį. Nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartyje ieškovo ir R. J. susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

21. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas priteisti 1 024,80 Eur delspinigius. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo dalyje nurodė, jog konstatavus, kad terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujintas teisėtai ir pagrįstai, taip pat nenustačius aplinkybių, leidžiančių paneigti valstybės pareigą vykdyti prievoles, numatytas palikėjo ir ieškovo sudarytoje sutartyje, ieškovo reikalavimas dėl 1 024,80 Eur delspinigių priteisimo yra tenkinamas.

23. Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, nesutikimą grįsdama iš esmės dviem argumentų grupėmis: 1) ieškovui priskaičiuoti 1 024,80 Eur delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neprotingo dydžio, todėl turėtų būti mažinami; 2) ieškovas turėtų būti vertinamas kaip verslininkas, iš paskolos sutarčių siekiantis ir gaunantis komercinės naudos, o R. J. – vartotojas, nes pasiskolino lėšų asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti.

24. Apeliantės įsitikinimu, priskaičiuotų delspinigių dydis (0,2 proc.) turi būti mažinamas iki 0,05 proc., tai sudaro 252,00 Eur sumą, ši suma laikytina pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą.

25. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis).

26. Šiuo atveju nėra ginčo, jog paskola, suėjus jos grąžinimo terminui (2019 m. birželio 20 d.), ieškovui nebuvo grąžinta, taip pat nenustatyta, jog delspinigiai būtų priskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėn. terminą (ieškovas prašė priteisti delspinigius už paskutinius 6 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos).

27. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties 3 punkte numatyta, kad už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį skolininkas privalėtų mokėti kreditoriui po 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Skolininkas R. J. mirė (duomenys neskelbtini) t. y. iki sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos (2019 m. birželio 20 d.). Šios faktinės bylos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra laikytinas ne iki palikėjo mirties atsiradusia prievoles, o po palikėjo mirties atsiradusiu įsipareigojimu, susijusiu su paveldimu turtu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybė paveldėto turto verte atsako palikėjo kreditoriui tokia pat apimtimi, kaip ir atsakytų pastarasis, įskaitant ir pareigą už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį mokėti kreditoriui delspinigius už kiekvieną praleistą dieną.

28. Įvertinusi nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visetą, sudarytos paskolos sutarties nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta sąlygų, kurioms esant, apeliantės prašymas sumažinti sutartinius delspinigius galėtų būti patenkintas. Nagrinėjamos bylos atveju vertinant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustatyta, kad paskolos sutartis sudaryta laisva šalių valia, ieškovas – nėra juridinis asmuo, siekiantis pelno. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju pritaikytos netesybos (delspinigiai) sudarė sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti.

29. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas paskolos sutartį pasirašė su fiziniu asmeniu, kuris turėtų būti laikomas vartotoju, ir galbūt neturėjo jokios patirties verslo ar derybų srityse, todėl negalėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinių ir tinkamai pasirinkti sutarties sąlygų.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad verslui, kaip specifinei asmens veiklai, apibūdinti nacionalinės teisės aktuose gali būti vartojamos ekonominės, ūkinės komercinės, individualios veiklos sąvokos. Taip pat yra pažymėjęs, kad vartojimo sutarties kvalifikavimo aspektu šių sąvokų reikšmė yra analogiška, t. y. konstatavus, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos, prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1.39 straipsnis).

31. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog ieškovas skolininkui R. J. pinigus skolino pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad argumentus apie ieškovo versliškumą paneigia ir sutarties sąlygos – paskolos sutartyje nebuvo numatytos mokėjimo palūkanos, t. y. sutarties sąlygos nesuponuoja išvados, kad ieškovas, paskolindamas R. J. pinigus, siekė ekonominės naudos. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydamos paskolos sutartį, šalys neturėjo realios galimybės derėtis dėl jų sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), tuo labiau kad sudarytas susitarimas yra išimtinai šalių derybų rezultatas, taip pat kad sudarant susitarimus 0,2 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog šioje byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovo veiksmuose, t. y. sudarant paskolos sutartį, yra akivaizdžių versliškumo požymių, todėl nėra pagrindo ieškovo veiksmus kvalifikuoti kaip vartojimo santykius ir mažinti delspinigių dydį.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl netesybų priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ar nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

33. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Remiantis tokia išvada, apeliacinis skundas atmetamas, o apskųsta teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

36. Apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

37. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieškovo prašymas dėl 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš apeliantės yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko ieškovui L. K. (L. K.) 300,00 Eur (tris šimtus eurų, 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas