- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- 1-2731-1078/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- V. F.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., Lietuva, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, anksčiau teistas 18 kartų, paskutiniai 3 teistumai:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta – 20 parų arešto bausmė;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta – 8 mėnesių laisvės apribojimas;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas (nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 21 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. F. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas bei tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:
jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę 3 metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, 2022 m. liepos 14 d. apie 19.30 val., Vilniuje, Eglių gatvėje, ties pastatu Nr. 29A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija bei taip kartu vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Šiais savo veiksmais V. F. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. F. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, jog kaltinime nurodytą dieną jis iš savo giminaičio, dar būdamas blaivus, pasiėmė automobilį, su juo nuvažiavo prie parduotuvės, prie kurios pradėjo vartoti alkoholį, kiek išgėrė – dabar tiksliai nepamena. Tuomet būdamas neblaivus, suprasdamas šią aplinkybę, taip pat žinodamas, jog jam teismas yra atėmęs teisę vairuoti transporto priemones, vairavo kaltinime nurodytą automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nurodė, jog automobilį vairavo, nes nebuvo kaip kitaip to automobilio grąžinti teisėtiems savininkams, reikėjo parvežti jį pačiam, todėl taip ir gavosi. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, supranta kaip negerai pasielgė.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padarytos veikos nėra priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. F. kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2022 m. liepos 14 d, apie 15-16 val., užsuko pas savo seserį, norėdamas pasinaudoti jos vyro automobiliu „Mercedes Benz“. Jam automobilio raktelius davė pilnametis sūnėnas, kuris nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Tuomet nuvažiavo pas savo draugą prie parduotuvės „MAXIMA“, esančios Savanorių pr. 31, Vilniuje, ir apie porą valandų šiame automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 200 g degtinės ir 3 butelius po 1 l alaus „Tauras tradicinis“. Tuomet jis nusprendė važiuoti atgal, nes nesijautė girtas. Važiuodamas netyčia užkabino stovėjusį prie šaligatvio kažkokį automobilį. Tuomet jis pasitraukė į šoną, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad kitas automobilis jam užstojo kelią. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, patikrino blaivumą ir jis pripūtė 1,98 promilių. 2021 m. birželio 11 d. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už tai, kad vairavo automobilį neblaivus ir iš karto po įvykio iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Teismas jam šiuo nuosprendžiu paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Nuosprendis jam buvo įteiktas. Supranta, kad nesilaikė šios baudžiamojo poveikio priemonės. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Supranta, kad pasielgė neteisingai (b. l. 75-77).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. S. nurodė, kad jam priklauso automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį naudoja jis ir jo abu sūnūs. 2022 m. liepos 15 d., apie 15 val., pastatė automobilį prie uošvienės namo ir raktelį paliko namuose, o pats darbo automobiliu išvažiavo į darbą. Iš darbo grįžo namo kitą dieną ryte apie 8.30 val., ir iš sūnaus sužinojo, kad automobilį be leidimo paėmė V. F., kuris buvo sulaikytas dėl to, kad vairavo girtas. V. F. yra jo žmonos brolis. Su juo santykių nepalaiko. Leidimo paimti automobilį V. F. neklausė (b. l. 44-47).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. M. nurodė, kad 2022 m. liepos 14 d., apie 19.30 val., pamatė Eglių gatve link mokyklos stadiono važiuojančius du automobilius, iš kurių vienas naudojo garso signalą. Pirmas automobilis buvo „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), antrasis – „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilis „Volvo“ aplenkė „Mercedes Benz“ ir užkirto jam kelią, tuomet abu automobiliai sustojo. Išlipęs „Mercedes Benz“ vairuotojas atrodė neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, svyravo, tai buvo vyras apie 40-50 metų amžiaus. Abiejų automobilių vairuotojai važiavo vieni, matė kaip jie išlipo iš vairuotojo vietos. Jam nepažįstami vaikinai pasakė, kad įvyko autoįvykis, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas važiuodamas atsitrenkė į stovintį automobilį „LEXUS“ ir jį apgadino (b. l. 52-54).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Ž. nurodė, kad 2022 m. liepos 14 d., apie 19.30 val., priparkavo savo automobilį Gerosios Vilties g. 28A kieme ir pro automobilio galinį langą pamatė važiuojantį nedideliu greičiu automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir pamatė kaip jis atsitrenkė į stovėjusį kelkraštyje automobilį „Lexus IS“ savo kairiąja puse į „Lexus“ vairuotojo pusę. Už „Mercedes Benz“ važiavęs „Volvo“ automobilis sustojo ir tuomet „Mercedes Benz“ vairuotojas didindamas greitį bandė nuvažiuoti iš įvykio vietos, bet „Volvo“ vairuotojas pradėjo jį vytis naudodamas garso signalą. „Mercedes Benz“ vairuotojas nestojo, kol buvo įspaustas į kampą. „Mercedes Benz“ vairuotojas buvo vienas. Matėsi, kad yra neblaivus – svyravo, vos pastovėjo ant kojų, išlipęs garsiai šaukė. Priėjus prie „Mercedes Benz“ vairuotojo, jautėsi alkoholio kvapas. „Mercedes Benz“ vairuotojas jo akivaizdoje nieko nevartojo (b. l. 55-59).
2022 m. liepos 14 d. K. O. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog važiuodamas Eglių g., Vilniuje, matė, kaip automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas sukėlė eismo įvykį įvažiuodamas į stovintį automobilį „Lexus IS“. Po tai, kai atsitrenkė į „Lexus“, bandė važiuoti toliau, o jis (K. O.) bandė atkreipti „Mercedes Benz“ vairuotojo dėmesį garsiniu automobilio signalu, bet teko užblokuoti (savo automobiliu „Volvo“) automobiliui „Mercedes Benz“ pravažiavimą. Kai pavyko sustabdyti automobilį „Mercedes Benz“, iš šio automobilio išlipo vienas vyras ir niekur nebėgo. Automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kalbėjo neaiškiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jo akivaizdoje minėtas asmuo nieko nevalgė ir negėrė (b. l. 37).
2022 m. liepos 14 d. G. D. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad Gerosios Vilties g. 28A, 19.30 val., pamatė, jog automobilis „Volvo“ užkirtęs kelią automobiliui „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bandė bėgti iš įvykio vietos. Matė, kaip iš automobilio „Mercedes Benz“ svyruodamas išlipo vienas vyras, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis (G. D.) nematė, kad minėtas vairuotojas būtų ką nors gėręs ar valgęs, nebuvo dingęs iš jų akiračio (b. l. 39).
Iš 2022 m. liepos 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės R. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. liepos 14 d., apie 19.31 val., gavo pranešimą, jog pranešėjas prieš 5 min. matė kaip „Mercedes Benz“ trenkėsi į stovintį automobilį „LEXUS“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz“ vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko liudininkai, kurie paaiškino, kad matė, kaip automobilis „Mercedes Benz“ atsitrenkė į stovintį automobilį „LEXUS“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. K. O. su savo automobiliu „VOLVO“ užblokavo minėtam automobilio vairuotojui kelią. „Mercedes Benz“ vairuotojas važiavo vienas. Liudininkai nurodė, kad matėsi, jog vairuotojas yra neblaivus, t. y. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akys paraudusios. Vairuotojas iš jų akiračio nebuvo dingęs, iki pareigūnų atvykimo nieko nevalgė ir negėrė. Visi liudininkai nurodė į asmenį, kuris vairavo „Mercedes Benz“ automobilį, tai buvo V. F. V. F. neigė vairavęs automobilį, teigė, kad vairavo jo draugė. V. F. teigė alkoholį vartojęs prieš 30 min., pirmu pūtimu 19.55 val. buvo nustatytas 2,02 prom. girtumas, antru pūtimu – 20.15 val. buvo nustatytas 1,98 prom. girtumas. Nustatyta, kad V. F. neturi teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės (b. l. 10-11).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Mercedes-Benz E220 T (124)“, 1995 metų gamybos vidutinė kaina Lietuvoje yra 2220 Eur (b. l. 42).
Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. S. (b. l. 43).
Iš 2022 m. liepos 14 d. Neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad V. F. pirmo tikrinimo 2022 m. liepos 14 d. 19.55 val. metu nustatytas 2,02 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 2022 m. liepos 14 d. 20.14 val. nustatytas 1,98 promilių girtumas (b. l. 12-15).
Iš alkotesterio šaknelių nustatyta, kad 2022 m. liepos 14 d., 19.55 val. V. F. buvo nustatytas 2.02 promilių neblaivumas, o 20.14 val. nustatytas – 1.98 promilių neblaivumas (b. l. 14). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 15).
Iš 2022 m. liepos 14 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas V. F. vairuotas automobilis „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 17-19, 24-29).
Iš 2022 m. rugpjūčio 26 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo perklausyti ir surašytas pažodžiui Bendrojo pagalbos centro pateiktas policijos iškvietimo garso įrašas (b. l. 65-66).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-1791-1033/2021, nustatyta, kad V. F. minėtu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jam šiuo nuosprendžiu paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 1 d. (b. l. 116-119).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis V. F. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, paaiškino, jog vartojo alkoholį, o po to, suprasdamas, kad yra neblaivus, vairavo kaltinime nurodytą automobilį. Be V. F. prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir tiesiogiai vairavimo faktą mačiusių ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų P. M., K. Ž. parodymai, kuriuos taip pat patvirtina ir K. O., G. D. byloje esantys rašytiniai paaiškinimai, Neblaivumo nustatymo aktas, kur užfiksuoti V. F. nustatyti neblaivumo požymiai, taip pat alkotesterio rodmenų kvitų duomenys, kur užfiksuota, kad du kartus patikrinus V. F. blaivumą, buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Įvertinus tai, kad asmuo, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, darytina išvada, jog V. F. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra pilnai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.
Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis V. F. tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog nagrinėjamo įvykio metu jis žinojo, jog jam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. kad paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau nepaisant to, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė ir vairavo automobilį būdamas neblaivus. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1791-1033/2021, V. F. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam uždrausta vairuoti transporto priemones nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Kaltinamasis neneigė aplinkybės, jog jam buvo žinoma apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad V. F. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Dėl skirtinos bausmės ir su tuo susijusių klausimų
Kaltinamojo V. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis V. F. padarė vieną nesunkų, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia.
Analizuojant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad V. F. praeityje teistas net keliolika kartų, kas rodo, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais jam paskirtos bausmės nepadarė pakankamo poveikio, kad jis nekartotų nusikalstamo elgesio ir savo elgesį keistų pozityvia linkme, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas moka, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.
Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už padarytas nusikaltimas veikas griežčiausias sankcijose numatytas bausmes, t. y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – arešto bausmę, jos dydį nustant taip pat didesnį nei šios bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, sankcijos vidurkis.
Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, apėmimo būdu griežtesnei bausme apimant švelnesnę, kadangi V. F. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka V. F. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką V. F. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laivės atėmimo bausmės dalimi (nuosprendžio priėmimo dienai – neatliktos bausmės dalis – 3 mėnesiai 28 dienos (įskaičiuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu įskaičiuotas laikas)), prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės.
Kaltinamasis V. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 14 d., 20 val. iki 2022 m. liepos 15 d., 15.08 val. (1 parą), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, minėtas laikotarpis įskaitytinas į V. F. šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Kaltinamajam V. F. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatos numatė nuo vienerių iki penkerių metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi tokią teisę ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti bei susigrąžinti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. F. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teise įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam buvo uždrausta naudotis 3 metus. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, žinodamas, jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus vis tiek vairavo, siekiant asmeniui apriboti galimybę susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti transporto priemones, tokiu būdu užtikrinti kitų eismo dalyvių saugumą, V. F. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Termino pradžia skaičiuotina nuo nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2022 m. liepos 15 d. ( b. l. 82).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – O. S. (b. l. 43), byloje nėra duomenų, jog O. S. būtų žinojęs, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimo darymui. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą, automobilio „Mercedes-Benz E220 T (124)“ 1995 m. gamybos vidutinė vertė 2022 m. liepos mėnesį buvo – 2220 Eur su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. F. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2220 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagrindų sumažinti išieškotiną iš kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę šioje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė.
V. F. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina; kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktinos galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę - panaikintinos (b. l. 80-86).
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu, supakuotas į voką ir prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo V. F. priteistinos 30 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės L. Ulbienės darbo užmokestis. 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažinta, jog šioje baudžiamojoje byloje V. F. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį V. F. iš kaltinamojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
V. F. (V. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir V. F. paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. F. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį likusios neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. F. skirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 14 d., 20 val. iki 2022 m. liepos 15 d., 15.08 val. (1 parą).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. F. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos, o jeigu V. F. būtų faktiškai sulaikytas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, neįsiteisėjus šiam nuosprendžiu, - nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. F. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketveriems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. F. konfiskuotinos transporto priemonės – „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančią pinigų sumą – 2220 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų).
V. F. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus, panaikinti.
V. F. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kompaktinį diską, supakuotą į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, siekiant informuoti apie V. F. paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo– netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.