Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji N. B. dėl jai pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu po nuketėjusiojo bei liudytojų apklausų ir po rašytinių įrodymų ištyrimo parodė, kad pas nukentėjusįjį buvo keturiese – ji, J., Ž. ir L.. Ją siuntė į parduotuvę degtinės ir alaus, dar užėjo į bariuką. Grįžtant sutiktas pareigūnas pasakė, kad J. sužalotas. Tuomet ji nulėkė pas kaimynę. Negali pasakyti, kada viskas vyko, bet atsimena, kad pas J. visi susirinkę buvo jau nuo ryto, o L. pas J. buvo jau iš vakaro atėjęs. J. gulėjo kruvinas ant grindų – veidu į grindis, turbūt buvo praradęs sąmonę. Ji nematė, kaip viskas įvyko. Iki įvykio ji gyveno pas J. – J. ją priėmė, nes žinojo, kad ji neturi kur eiti. Tačiau jie nebuvo sugyventiniai. Su kaltinamaisiais senai pažįstama, abu kaltinamieji pažinojo jos vyrą. Neatsimena, kas iškvietė J. pagalbą.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti N. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti įtariamosios N. B. parodymai apie tai, kad J. N. yra jos draugas, kartais nakvoja jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune. Su J. yra tik draugai, nėra sugyventiniai, J. jai tiesiog padeda. 2019 m. vasario 17 d. vakare pas J. į svečius atėjo draugai Ž. C. ir E. L.. E. ji pažinojo iš seniau, o Ž. buvo mačiusi ankščiau kelis kartus, jos yra pažįstamos. Jie pas J. namuose liko per naktį, visi vartojo alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų tarp jų nebuvo įvykę. Kitą rytą, tai yra 2019 m. vasario 18 d., ji atsikėlė ir išėjo į barą, kuris yra prie J. namo, tikslaus adreso pasakyti negali. Į barą išėjo apie 10.00 val. ryto. J., Ž. ir E. liko namuose, kiek pamena, jie vartojo alkoholinius gėrimus toliau. Bare pabuvo maždaug iki 14.00 val., po to ėjo iki parduotuvės, tikslaus pavadinimo neatsimena, bet ją vadina „Šiaurine“. Tenai užėjo į barą, kuriame dirba pažįstama R.. Minėtame bare gėrė alų. Pabuvusi bare, apie 17.00 val., tačiau tikslaus laiko pasakyti negali, grįžo namo pas J.. J. namų durys buvo atrakintos, kai įėjo į buto vidų, pamatė, kad J. gulėjo ant žemės, koridoriuje, prie lauko durų. Jis gulėjo ant pilvo, pamatė, kad J. pakaušis kruvinas, J. plaukai buvo net sulipę nuo kraujo. Ji J. nejudino, nežino, ar jis buvo su sąmone ar be jos. Apėjusi J. nuėjo į kambarį, kuriame sėdėjo Ž. ir E., jų paklausė, kas nutiko J.. Kažkuris iš jų pasakė „koks čia tavo reikalas, mes susiginčijome“, daugiau nieko neaiškino. Kas vyko toliau, nelabai prisimena, tik pamena, kad išėjo į lauką, o lauke ją iškart sulaikė policijos pareigūnai. Kas iškvietė pareigūnus, nežino. Prieš J. ji tikrai jokio fizinio smurto nenaudojo, dienos metu buvo išėjusi iš namų, o kas vyko namuose, ji nežino (2 t., b. l. 54–55).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji N. B. patvirtino jų teisingumą. Pripažino, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau, nei teisiamojo posėdžio metu, nes jau praėjo daug laiko. Papildomai parodė, kad J. buvo tame pačiame kambaryje, kur sėdėjo kaltinamieji. Tame kambaryje ji ir rado J. gulintį kraujo klane.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti ir N. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2019 m. liepos 18 d. (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2019 m. liepos 18 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti įtariamosios N. B. parodymai apie tai, kad nuo 2019 m. vasario 18 d. ji negyvena pas J. N.. Pas jį gyveno apie du mėnesius, nes mane ją vyras buvo išmetęs iš namų, o J. iš draugiškumo priėmė, nes buvo seni pažįstami. Jie negyveno kaip sugyventiniai, tik kaip draugai. Po 2019 m. vasario 18 d. ji vėl gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Nebendrauja nei su Ž., nei su E.. Ž. pažįsta, nes su ja susitikdavo kartais baruose, E. pažįsta, nes jis bendraudavo su jos vyru, tačiau E. nėra jos draugas. 2019 m. vasario 18 d. ji nuėjo į barą, esantį netoli J. namų, kuris yra (duomenys neskelbtini)., Kaune, prie kelio. Kiek buvo valandų, pasakyti negali, bet buvo šviesus paros metas. Bare sutiko Ž. ir E.. Jie iš pradžių buvo atskirai, o kai pamatė ją, buvo visi kartu. Neprisimena, ar E., ar Ž. pradėjo siūlyti eiti pas J.. Iš kur jie pažįsta J., ji nežino. Nuėjus pas J., Ž. ar E. išsitraukė butelį degtinės. Prieš tai ji buvo negėrusi, J. taip pat. Ž. su E. turėjo būti išgėrę, kadangi atėjo iš baro. Visi susėdo prie stalo kambaryje. Jie visi trys gėrė degtinę, o ji negėrė, nes geria tik alų, kurio nebuvo, todėl pasakė, kad nori alaus. Atrodo, Ž. davė pinigų, ir ji išėjo į barą. Jai išeinant, jokio konflikto nebuvo. Visi buvo nusiteikę gerai. Nuėjusi į barą gėrė alų. Po to išėjo ir ėjo iki parduotuvės, esančios netoli J. namų. Neprisimena, kiek buvo valandų, kai ėjo namo, bet buvo pavakarys. Sugrįžus pas J., buto durys buvo atrakintos, kai įėjo į buto vidų, pamatė, kad J. guli ant grindų, kambaryje prie durų. Jis gulėjo kraujo klane, ant pilvo. Jo galva buvo kruvina. Šalia jo jokių daiktų nebuvo. Tame pačiame kambaryje yra svarmenys, kuriuos J. kilnoja sportuodamas, tačiau svarmenys buvo toliau nuo tos vietos, kur jis gulėjo. J. nejudėjo, pasirodė, kad jis yra be sąmonės. Tame pačiame kambaryje ant sofos sėdėjo Ž. ir E.. Ji išsigando pamačiusi gulintį J., paklausė Ž. su E., kas nutiko. E. pasakė, kad paprasčiausiai jie susiginčijo. Jis neaiškino, kaip viskas atsitiko, ir kodėl J. guli kraujo klane nejudėdamas. Prisimena, kad išėjo iš J. buto, tačiau kur ėjo, neprisimena. Ką veikė, taip pat neprisimena. Tik vėliau pamena, kad ją lauke sulaikė policijos pareigūnai, kurie jai patikrino blaivumą ir pristatė į areštinę. Kas iškvietė pareigūnus, nežino. Prieš J. ji tikrai jokio fizinio smurto nenaudojo, jokių veiksmų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, jo atžvilgiu neatliko. Ar Ž. su E. galėjo kažką padaryti J., nežino, nes tuo metu jos nebuvo namuose. Mano, kad konfliktas galėjo įvykti tarp J. ir E., kadangi jiems abiem patiko Ž. (2 t., b. l. 73–75).

Pagarsinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji N. B. patvirtino jų teisingumą.

Kaltinamasis E. L. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu po nuketėjusiojo bei liudytojų apklausų ir po rašytinių įrodymų ištyrimo parodė, kad po mirties motinos norėjo išgerti. Nuėjo iki J., abu išgėrė. Davė kortelę, J. nuėjo atnešti išgerti. Prisigėrė, J. paklojo čiužinį, liko nakvoti pas J.. J. su N. tai ateidavo, tai išeidavo, darinėjo duris. Paskui atėjo Ž.. Gėrė degtinę. Ž. snaudė, ir jis pats snaudė. Matė, kaip J. 16 kg „girą“ kilnoja, prašė J., kad neužmestų ant jų su Ž.. Nepastebėjo, kaip J. nukrito. Nebuvo jokio kraujo klano. Jam (kaltinamajam) nustatė trijų su puse promilių girtumą. Įvykis įvyko jo (kaltinamojo) akivaizdoje. Matė, kaip J. žaidžia su „gira“ ir staiga jau guli prie durų nukritęs. Ž. tuo metu snaudė kambaryje prie lango. Tuomet jis priėjo prie J., padaužė J. per veidą, kad atsigautų. J. išvežė su greitąja, o juos išsivedė policija. N. pažįsta, nes „Muravoje“ gimęs ir užaugęs – augo kartu su N. vyru. Ž. tada matė pirmą kartą. Netiesa, kad jis su J. susipyko dėl Ž., nes ją matė pirmą kartą, o su moterimis iš pirmo karto neprasideda. Negali pasakyti, kaip pas jį atsirado J. N. kortelė – gal nukentėjusysis davė, kai pasibaigė pinigai jo (kaltinamojo) kortelėje. Kas galėjo suduoti J. N., neįsivaizduoja. Kai J. nukrito, B. tuo metu nebuvo. N. nebuvo namie, kai J. žaidė su „gira“. Atėjusi Ž. C. niekur nėjo, ji miegojo prie lango. Tarp J. ir N. nebuvo jokių konfliktų, jie gyveno kaip tėvas su dukra.

Kaltinamoji Ž. C. dėl jai pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu po nuketėjusiojo bei liudytojų apklausų ir po rašytinių įrodymų ištyrimo parodė, kad įvykio dieną užėjo į barą, kur dirba G. J.. Prieš dvi dienas stotelėje matė N., pasirodė, kad N. su mėlyne. Paklausė Gretos, kur N., kad nesirodo trečia para. Bare pasiėmė degtinės butelį, sulčių ir nuėjo pas J.. Užėjusi į kambarį, pamatė gulintį vyrą – tai buvo E. L., kurį matė pirmą kartą. Prasidėjo gėrimas. Sėdėjo ir šventė. Ji (kaltinamoji) ėjo iki baro parsinešti šampano. N. davė pinigų alui. Ruošdamasis eiti namo užėjo į tualetą, išėjusi pamatė gulintį J.. Galvojo, kad J. guli nuo girtumo. Matė, kad praskeltas antakis, bėgo kraujas. E. sėdėjo kambaryje ir jai iš karto nurodė, kad J. „girą“ kilnojo ir užsimetė – tačiau šalia J. ji „giros“ nematė. Ar tuo metu bute buvo B., neatsimena. Kaip J. buvo sužalotas, ji nematė, taip pat negirdėjo, kad būtų kritusi „gira“. Pasimetė, bandė griebti telefoną, skambinti policijai. Ją nuvežė į areštinę, tačiau greitai paleido ir naktį grįžo namo. Nebuvo jokio konflikto, N. rami, J. taip pat ramus. Ji pas J. į butą atėjo apie 12 val. dienos, tuo metu visi bute jau buvo gerai išgėrę.

Nukentėjusysis J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nieko konkretaus negali pasakyti, viską atsimeną lyg per rūką. Nieko negali pasakyti, kas ten jam per galvą sudavė. Dukra jį nuvežė į traumatologinį, jam susiuvo galvą ir suteikė pagalbą. Kaimynai dukrai pasakė, kad jis (nukentėjusysis) guli po radiatoriumi. Kaltinamuosius pažįsta iš matymo, B. yra padėjęs, kai neturėjo kur gyventi, tai buvo priėmęs ją pas save. Su kitais kaltinamaisiais nėra jokių reikalų turėjęs. Jam L. aiškino, kad jis (nukentėjusysis) kilnojo „girą“ ir „gira“ nukrito ant galvos. Nežino, ar dėl sužalojimų buvo praradęs sąmonę, bet atmintis pablogėjo. Siūlus išsitraukė pats, gydymas tikrai truko savaitę. Ligoninėje negulėjo, dukra parvežė namo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. N. parodė, kad jai apie įvykį pranešė kaimynė Birutė, kuri yra namo pirmininkė. Buvo pirmadienio vakaras, su dukra buvo pamokėlėse. Kaimynė paskambino ir pasakė, kad tėtis išvežtas į ligoninę, kad tėtį rado kraujo klane ir neaišku, ar jis gyvas, ar miręs. Policija informavo, kad tėtis klinikose – ten tėtis buvo be sąmonės. Tėtis klinikose liko per naktį, kitą dieną pasiėmė jį iš klinikų. Gydytojas jai pasakė, kad nėra pavojaus gyvybei. Kaimynas iš antro aukšto jai pasakė, kad B. buvo atbėgusi ir prašė iškviesti greitąją. Pas tėvą bute buvo girtaujama, kas ten įvyko, kaimynai negalėjo pasakyti. Tėtis yra nekonfliktiškas žmogus, nors ir išgerdavo. Padaryti sužalojimai buvo baisūs, tačiau nei vienas neatsiprašė, tik N. iškvietė pagalbą. Nei vienas neatsiprašė ir neigia, kas buvo padaryta. Sako, kad tėtis pats susižalojo, tačiau tai neįmanoma. Tėtis visada buvo sportiškas, bet po patirtos peties traumos sportuodavo mažiau. Iki įvykio su tėčiu bendraudavo dažnai, bent kartą per savaitę aplankydavo. Kaimynei Birutei palikti buto raktai. Paskutiniu metu bute vykdavo išgertuvės, tėtis leisdavo bute nakvoti B.. Iš kaltinamųjų iki įvykio pažinojo tik N. B., apie kitus du kaltinamuosius iš tėčio nebuvo girdėjusi. Kaimynai Ž. ir L. buvo matę. Su tėčiu kalbėjo apie įvykį, tačiau jis negalėjo prisiminti, kas jam sudavė tuos smūgius. Tėčio psichinė būklė iki įvykio ir po įvykio yra pasikeitusi absoliučiai – dabar yra kur kas sunkiau su juo bendrauti ir susikalbėti, kartais jis būna neadekvatus. Jam svaigsta galva, jis nemiega, lankėsi pas neurologą ir psichiatrą dėl tokios būklės. Žmogus pasidarė lėtas, apatiškas, į viską lėtai reaguoja, ankščiau sportuodavo, dabar toks nėra.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojos J. N. parodymus. 2019 m. vasario 26 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojos J. N. parodymai apie tai, kad jos tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Minėtame bute po mamos mirties jis gyvena vienas nuo 2008 m. sausio mėnesio. Butas yra dviejų kambarių. Maždaug prieš metus laiko jis pradėjo stipriai vartoti alkoholį. Pas jį pradėjo rinktis asocialūs žmonės. Su juo ne kartą buvo kalbėta, bandyta spręsti alkoholio problemą, „koduotis“, tačiau jis visada teigia, kad jam „koduotis“ nereikia ir kad jis neturi problemų. Ji ne visada turi galimybių aplankyti tėvą, todėl palaiko ryšį su kaimynais. Kai jai nepavyksta susisiekti su tėvu telefonu, kaimynai nueina pažiūrėti, kaip jis laikosi ir dėl ko jis neatsako. Iš kaimynų girdėjo, kad pas tėvą namuose yra pradėję lankytis žmonės, su kuriais jis geria ir kurie lieka nakvoti. Kaimynai teigė, kad kai jis gauna pensiją, geria su savo sugėrovais po kelias dienas. Nėra girdėjusi iš kaimynų, kad išgertuvių metu vyktų triukšmas ir konfliktai. Jos tėvas yra geros širdies ir tikrai nekonfliktiškas žmogus. Nežino, kas yra jo sugėrovai, tik žino, kad pas jį kartais ateina kažkokia moteris N.. Negali pasakyti, kokia tiksliai buvo diena, tačiau jai paskambino kaimynė B. M., kuri yra ir namo pirmininkė, ir pasakė, kad yra negerai, kad tėvas stipriai sumuštas, kad yra atvykusios policija ir greitoji. Tuomet ji (liudytoja) nuvyko į LSMU Kauno Klinikas, kur buvo pristatytas tėvas. Tėvas buvo akivaizdžiai neblaivus, nes skido alkoholio kvapas, matėsi, kad yra labai sumuštas. Veidas buvo mėlynas ir ištinęs. Jis buvo apsvaigęs, sunkiai orientavosi aplinkoje. Suprato, kad jis toks yra ir dėl alkoholio, ir dėl sumušimo. Kitą rytą atvyko pasiimti tėvo, kadangi jis jau buvo išleistas į namus. Su juo buvo sunku susikalbėti. Jo klausė vieną, o jis atsakydavo kitą. Jis atmintimi prieš tai niekada nesiskundė, tačiau po įvykio akivaizdžiai liko pasekmės. Jis buvo tarsi neadekvatus. Jis pradėjo logiškai mąstyti tik nuo 2019 m. vasario 25 dienos. Su juo kalbėjo apie įvykį, kaip jis buvo sužalotas. Jis pradėjo pasakoti, kad pas jį buvo atėjusi kažkokia L., kuri atnešė alaus, kad buvo „E.“. Paklausus, koks jo vardas, jis pasakė, kad tai E. L.. „E.“ draugė ar tai žmona yra Loreta. Tėvas minėjo, kad jis pažįsta „E.“. Klausė, kas jį tą dieną sumušė, ir jis pasakė, kad „E.“. Klausė, dėl kokios priežasties, ir jis pasakė, kad jam sudavė keptuve, o dėl kokios priežasties, neįvardino. Daugiau jo neklausinėjo. Jai žinoma tik tiek, kad, kaip ir minėjo, jam sudavė su keptuve „E.“, dėl ko jis ir buvo sužalotas. Daugiau jokios aplinkybės jai nėra žinomos (1 t., b. l. 131–133).

Pagarsinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja J. N. patvirtino jų teisingumą. Papildomai parodė, kad juos duodama buvo labai sukrėsta. O parodymuose minimas vardas „L.“, tikriausiai, turėtų būti „Ž.“.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. L. parodė, kad kaltinamieji jam matyti, įvykį šiek tiek atsimena. Gavo iškvietimą, kad Šiaurės prospekte bute sužalotas asmuo. Nuvyko į butą, atsimena, jog pasitiko jaunuolis, kuris nurodė, kad rado sužalotą kaimyną. Nuėjo į butą ir jame rado ant žemės žmogų, kiek pamena, jam iš galvos bėgo kraujas. Bute buvo sužeistasis ir dar du asmenys – vyras ir moteris. Kai sužeistąjį išvežė medikai, tai jie (pareigūnai) sulaikė bute buvusius du asmenis, o kolega nuėjo į šalia esančią parduotuvę ir parsivedė dar vieną moterį (liudytojas parodo į N. B.). Nes žmogus, kuris skambino, nurodė, kad jam apie sužalotą vyrą pranešusi moteris nuėjo į tą pusę. Visi asmenys buvo smarkiai neblaivūs. Nukentėjusysis gulėjo ant pilvo, nukritęs ant žemės, išsitiesęs visu ūgiu. Matėsi išorinių sužalojimų galvoje. Įvykio vietoje buvę asmenys, vyras ir moteris, sakė, kad nukentėjusysis bandė įrodyti, koks yra stiprus, ir užsimetė ant galvos svarmenis. Šalia asmens, kuris gulėjo ant žemės, buvo svarmuo, bet tikrai ne kilogramą sveriantis. Be vyro, moters ir nukentėjusiojo, bute tuo metu buvo ir policiją iškvietęs kaimynas – jis stovėjo tarpdury, bet trumpai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo M. L. parodymus. 2019 m. kovo 21 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojo M. L. parodymai apie tai, kad jis dirba Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. vasario 18 d. dirbo kartu su kolegomis D. K. ir D. M.. Apie 18.46 val. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, pranešėjas atėjęs į kaimynų butą rado galimai negyvą vyrą su kirstine žaizda galvoje. Nuvykus minėtu adresu, dar kieme pasitiko pranešėjas, kurio duomenų neprisimena, tačiau jei nurodyti jo tarnybiniame pranešime ir kuris paaiškino, kad užėjęs į kaimynų butą rado tikriausiai negyvą kaimyną. Jis nurodė, kad kaimynė, kuri gyvena su tuo senyvo amžiaus vyru, rado jį gulintį. Pranešėjas nurodė, kad tame bute yra dar du neblaivūs asmenys. Vyras ir moteris. Užėjus į butą, kuris yra dviejų kambarių, viename iš jų, rado senyvo amžiaus vyrą, kuris gulėjo ant pilvo, prie sienos arčiau durų. Jis gulėjo veidu į duris. Aplink jį matėsi kraujo. Jis pats buvo kruvinas. Ant galvos pastebėjo sužalojimo žymę. Vyriškis gulėdamas nejudėjo ir nereagavo. Šalia senyvo amžiaus vyro, kur jis gulėjo, matėsi svarmuo „štanga“ ir svarmuo „gira“. Ar jos buvo kruvinos, pasakyti negali, nes nepamena. Tame pačiame kambaryje, tiksliai nepamena, ant sofos ar ant fotelio, sėdėjo moteris ir vyras. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes ir paklausus, kas čia nutiko, vyriškis, kuris buvo kambaryje, nurodė, kad jis kaltas. Paklausus dėl ko jis kaltas, jis paaiškinti negalėjo. Vėliau jau pradėjo aiškinti, kad jo sugėrovas J. pats susižeidė save, užsimesdamas sau ant galvos svarmenį, bandydamas pasirodyti ir pan. Paklausus moters, kas čia atsitiko, ji nurodė, kad nukentėjusiojo sugyventinė jam trenkė su buteliu per galvą. Vėliau jau teigė, kad sudavė su keptuve. Apžiūrėjus kambarį, jame jokių keptuvių nebuvo rasta. Paklausus tiek vyriškio, tiek moteris, kur yra šiuo metu ta moteris, kuri sudavė su keptuve, kambaryje buvusi moteris nurodė, kad ji tikriausiai išėjo toliau girtauti. Moteris ir vyras, buvę kambaryje, buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Kita moteris buvo sulaikyta jo kolegų parduotuvėje. Visi asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyrių. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusįjį ir jį išsivežė į LSMU Kauno Klinikas. Nukentėjęs asmuo visą laiką buvo nesąmoningas, nors garsus iš savęs skleidė (1 t., b. l. 148–150).

Pagarsinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas M. L. patvirtino jų teisingumą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. K. parodė, kad buvo jau vakaras, kai į duris paskambino N. ir pasakė, kad J. guli. N. buvo pasimetusi, kartojo: „J. guli, J. guli“. Atėjęs pažiūrėti rado gulintį nukentėjusį J. ir kitus du kaltinamuosius. N. buvo ankščiau matęs, nes jis (liudytojas) gyvena gretimame bute su nukentėjusiuoju, tačiau su ja nebuvo bendravęs. Nežino, kodėl N. atbėgo būtent pas jį, gal kad artimiausias butas. Kai pamatė nukentėjusįjį, tai jis be sąmonės gulėjo kraujo baloje. N. atbėgo susijaudinusi. Kiti du asmenys, kurie buvo prie J., kivirčijosi, bet nelabai ką girdėjo, nes jis (liudytojas) tuo metu skambino „112“. Nukentėjusysis, kiek pamena, gulėjo ant pilvo. Kraujas buvo ties galva. Nukentėjusiojo galva buvo kruvina, gulėjo kraujo baloje. Šalia gulėjo štanga – svarmuo. Štanga gulėjo daugiau link nukentėjusiojo kojų. Nukentėjusysis gulėjo prie durų, štanga daugiau prie kojų. Bute buvę kaltinamieji bandė jam sakyti iš pradžių, kad J. kėlė štangą, užsimetė ir krito, vėliau, kad N. su keptuve davė per galvą. Daugiau nieko negirdėjo, ėjo greitosios ir policijos pasitikti. Jis iškvietė policiją ir greitąją. Negali pasakyti, ar N. buvo išgėrusi, kiti du asmenys kambaryje buvo akivaizdžiai neblaivūs. Tie du asmenys minėjo, kad N. sudavė su keptuve, o N. minėjo, kad buvo išėjusi ir grįžusi rado nukentėjusįjį tokios būklės. Kai N. pranešė, kad guli J., į butą nuėjo kartu su N. – ji nuvedė parodyti. Kodėl niekas iš dalyvių nekvietė greitosios, neklausė, tiesiog pats iškvietė. N. dingo, o paskui ją su pareigūnais rado parduotuvėje. Jos ėjo ieškoti, nes pareigūnai norėjo surasti trečią kartu buvusį asmenį. Keptuvės nematė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo T. K. parodymus. 2019 m. kovo 15 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojo T. K. parodymai apie tai, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Minėtu adresu gyvena apie metus laiko. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynas, vardu J.. Jo pavardės nežino. J. yra ramus, tylus kaimynas. Nesigirdėdavo, kad jis yra namuose. Atsikraustęs pastebėjo, kad J. gyvena vienas, o praėjus kokiam pusmečiui pas jį apsigyveno moteris, vardu N.. Prieš apsigyvenant, jis buvo informuotas, kad šalia gyvena žmogus, kuris linkęs išgėrinėti. Tai buvo J.. Jis nors ir išgėrinėdavo, tačiau iš J. buto niekada nėra girdėjęsi triukšmo. Kai J. apsigyveno su N., taip pat nesigirdėdavo jokio triukšmo. Yra tekę bendrauti su J.. Jis buvo normalus vyras, su kuriuo būdavo apie ką pasikalbėti. Pasakodavo apie N., kad ji yra gera, padaro valgyti, sutvarko namus. Jokių nusiskundimų nėra girdėjęs, o taip pat ir jokio triukšmo. 2019 m. vasario 18 d. nuo pat ryto buvo namuose, kadangi darėsi remontą. Būdamas namuose nematė, kad pas J. kažkas ateitų ar iš jo išeitų. Jokio triukšmo nesigirdėjo ir iš J. buto. Apie 18.40 val. pas jį atėjo N.. Ji buvo neblaivi, tačiau matėsi, kad yra išsigandusi ir sutrikusi. Tik atidarius duris ji pasakė: „Ateik, pažiūrėsi J. guli“. Tai išgirdęs jis iškart nuėjo su N. pas J. į butą. Užėjus į butą, kuriame yra du kambariai, viename iš jų, mažesniame, prie sienos, kuri prie durų, pamatė gulintį ant grindų J.. Jis gulėjo ant pilvo. Galva žiūrėjo į koridoriaus pusę, o kojos buvo prie sienos. Jis buvo be sąmonės ir nejudėjo. Pastebėjo, kad jo galva yra kruvina. Drabužiai nugaroje taip pat. Vietoje, kurioje jis gulėjo, matėsi kraujo. Niekur kitur kraujo nepastebėjo. Šalia jo kojų prie sienos buvo svarmuo „gira“ ir kitas pailgas svarmuo „štanga“. Nepastebėjo, kad jie būtų kruvini. Tame pačiame kambaryje buvo dar du asmenys. Vyras ir moteris. Moteris sėdėjo ant lovos prie stalo, kur, kaip suprato, vyko išgertuvės, nes ant stalo buvo butelių. Vyras iš pradžių blaškėsi po kambarį, o vėliau atsidėjo šalia moters. Vyriškį apibūdintų kaip apie 50-60 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 1,80 cm ūgio, tamsių plaukų, atrodo, kad buvo su ūsais, kažkokių išskirtinių veido bruožų neįsidėmėjo. Jis buvo apsirengęs „komufliažinę“ striukę ir tamsias kelnes. Moteris, kuri sėdėjo ant lovos, buvo apie 50-60 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,65 cm ūgio, šviesių iki pečių plaukų, kažko išskirtinio iš veido bruožų neįsidėmėjo. Buvo apsirengusi, atrodo, džinsiniu kostiumėliu su kelnėmis. Šviesių plaukų moterį yra matęs pas J. anksčiau. Vyriškį yra matęs ir anksčiau, tačiau nėra tikras, ar pas J., ar kažkur kitur. Iš N. elgesio negali pasakyti, ar ji juos pažinojo, ar ne. Nei vienas iš jų nesivadino jokiais vardais. Atėjęs ir pamatęs J. nejudantį, iškart iš savo telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir papasakojo, kas nutiko. Jis klausė visų ten buvusių, tai sėdėjęs vyriškis ir moteris teigė, kad J. sportavo, kėlė „štangą“ ir pats nukrito bei liko gulėti. N. teigė, kad ji grįžusi iš baro, kuris yra prie pat namo, įėjusi į vidų rado gulintį J., o tas vyriškis dar spardė J. kojomis ir ji iškart po to atėjo pas jį (liudytoją). Po skambučio į bendrąjį pagalbos centrą, buvau išėjęs į kiemą pažiūrėti, ar dar neatvykę policijos pareigūnai ir vėl grįžo į vidų. N. išėjo kartu su juo. Kai grįžo, tas pats vyriškis ir moteris jau teigė, kad N. J. davė su keptuve per galvą ir jį sužalojo. Kambaryje nesimatė jokių keptuvių. Jis nepastebėjo ir kad ant visų asmenų būtų kokių nors kraujo dėmių. N. būdama kieme blaškėsi, o vėliau nuėjo į barą, kuris yra netoli namų. Atvykus pareigūnams, jie sulaikė vyriškį su moterimi, kurie taip visą laiką ir prabuvo tame pačiame kambaryje, kuriame gulėjo J.. Pareigūnai N. rado bare. Atvykę medikai J. išsivežė. Jis taip ir nebuvo atgavęs sąmonės. Po šio įvykio pas J. yra ramu. Pas jį nesilanko jokie asmenys. Jį prižiūri dukra. N., matosi, kad lankosi bare, tačiau pas J. neužeina (1 t., b. l. 126–128).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. M. parodė, gerai pažįsta nukentėjusįjį, daug metų gyvena toje pačioje laiptinėje. N. B. gyveno apie du metus pas nukentėjusįjį, tačiau nežino, ar jie buvo sugyventinai, ar J. ją buvo priėmęs tik iš geros širdies, nes ji neturėjo gyvenamosios vietos. Ji (liudytoja) yra 39 namo valdybos narė, todėl T. K. jai pranešė apie įvykį – tuo metu ji važiavo namo iš darbo. Kaltinamųjų E. ir Ž. niekada nėra mačiusi. Jai, kaip namo įgaliotinei, paskambinęs T. K. pasakė, kad smarkiai sužeistas J.. Eidama pamatė, jog nuskubėjo greitoji, pravažiavo pareigūnai. Viename pareigūnų automobilyje buvo E., o kitame – Ž.. Pareigūnai norėjo išvežti ir N., tačiau ji (liudytoja) prašė pareigūnų, kad N. nevežtų, nes N. tikrai nekalta ir tikrai negalėjo prie tokio įvykio prisidėti. Tuo metu J. jau buvo išvežtas į ligoninę. Nuėjusi į J. butą, pamatė didelį kraujo klaną, pareigūnai liepė jai išeiti. Koridoriuje ji paskambino nukentėjusiojo dukrai. J. pamatė, kai dukra jį parsivežė iš ligoninės namo. J. atrodė labai baisiai, visa galva buvo sumušta, nebuvo galima pažinti žmogaus. N. jai nieko nepasakojo apie įvykį, nors yra po įvykio susitikusios. J. po įvykio pasikeitė – dabar labai užsiėmęs knygų skaitymu ir jai kartais atneša kokią knygą paskaityti. Be to, jau apie metus laiko nematė J. išgėrusio. Su J. yra kalbėjusi apie įvykį, kai jis dar gydėsi – J. atsakymai į jos klausimus buvo neadekvatūs, nieko konkretaus nepasakė. Jos nuomone, J. po patirto sužalojimo liko galvos traumos pasekmės.

Specialistas Gregoire Abi Chaker teisiamojo posėdžio metu dėl specialisto išvados Nr. G490/2019(02) (1 t., b. l. 92–93) paaiškino, kad atsižvelgiant į nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdį, pats nukentėjusysis taip negalėjo susižaloti. Kaip ir nurodyta specialisto išvadoje, sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dešimties trauminių poveikių – pats žmogus negalėjo tiek kartų be pašalinių jėgų atsitrenkti į daiktą ir susižaloti. Sužalojimų visuma ir lokalizacija rodo, kad jie visi negalėjo būti padaryti atsitrenkiant į daiktus. Be pašalinių jėgų žmogus turėjo kristi į galvos sritį septynis kartus, kairėje alkūnėje ir žaste, kad būtų sužalojimai vieną kartą, kairėje plaštakoje dar vieną kartą, tai du kartus kad kairėje galūnėje būtų ir dar papildomai dešinės alkūnės. Visi sužalojimai galėjo būti patirti 2019 m .vasario 18 dieną. Sužalojimai neatspindi daikto formos, todėl nėra galimybės nustatyti, kuo jie buvo padaryti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. J. parodė, ji dirba bare, esančiame netoli J. buto. Visus asmenis pažįsta iš matymo, nes yra jos klientai. Nukentėjusysis yra jos klientas iki dabar – nors ateina rečiau, bet ateina. Matė per langą, kad įvykio dieną buvo policija atvažiavusi – tą dieną nukentėjusiojo nematė, buvo Ž. užėjusi. Policiją matė visai vėlai vakare, o Ž. buvo atėjusi ankščiau. Tą dieną Ž. klausė apie tai, kaip sekasi N., išgėrė vyno. Nematė, kur Ž. ėjo iš baro. Dėl ko buvo iškviesta policija, sužinojo tik kitą dieną, nes klientai kalbėjo, kad pas J. buvo muštynės. J. buvo atėjęs po kelių dienų J., jam ant veido buvo mėlynė, apie įvykį nieko nepasakojo. J. yra keistas žmogus – koks buvo, toks ir liko, tiek, kad dabar žymiai rečiau ateina. J. perka spirituotą vyną arba cigaretes, arba tą ir tą. Po įvykio taip pat buvo užėjusios ir N., ir Ž.. N. nei įvykio dieną, nei prieš tai nebuvo bare, todėl Ž. ir domėjosi, kur galėtų būti N.. „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, Šiaurės pr., taip pat buvo baras, kuriame prekiaudavo alkoholiu. Šiuo metu tas baras jau nedirba. „Šiaurinėje“ parduotuvėje bare ir išsinešimui, ir vietoje galima būdavo vartoti alkoholį.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojos G. J. parodymus. 2019 m. balandžio 2 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojos G. J. parodymai apie tai, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Baras dirba nuo 10.00 val. iki 20.00 val., anksčiau dirbdavo visą parą. Iš matymo pažįsta moterį, vardu N. B.. N. žino daug metų, kadangi ji gyveno netoliese su savo sutuoktiniu, kuris ją išvarė, ir ji liko be namų. Kai baras dirbdavo visą parą, N. praktiškai gyveno bare. Po to ją priėmė gyventi vyriškis, vardu J., tačiau jo pavardės ji nežino. Kur tiksliai jis gyvena, taip nežino, bet kažkur netoliese. Žino, kad N. J. priėmė gyventi pas save. Ji pas J. gyveno gal kokius 4 metus. N. yra labai rami moteris. J. ji taip pat žino, kadangi jis ateina pirkti vyno ar tai alaus. Jis visada atrodė keistas. Taip pat žino ir moterį, vardu Ž.. Jos pavardės nežino, tačiau ji taip pat apsilanko bare – bare ji apsilanko, kai „užsikabina“ ir pradeda gerti, tačiau po kelių dienų bare, jos kurį laiką nebūna, nes nustoja gerti. Ji turi šeimą ir yra dirbanti. Taip pat žino vyriškį, kurį visi vadina „E.“. Jis gyvena kažkur netoliese ir yra pasakojęs, kad jo mama nesenai mirusi. Jis bare apsilanko, tačiau ne taip dažnai. Jie visi keturi yra pažįstami. Negali pasakyti, kokia tiksliai buvo diena, tačiau apie 10.00 val. ar 11.00 val. į barą atėjo Ž., kuri pasigedo N.. N. bare nebuvo apie dvi dienas, nors įprastai ji bare apsilanko kiekvieną dieną. Ž. tai sužinojusi pasakė, kad eis pažiūrės, kur pradingus N.. Nusipirko degtinės bei sulčių ir išėjo sakydama, kad eina pas J. su N.. Ar daugiau kažkas buvo pas J., nežino, ji nieko nesakė. Kai Ž. išėjo iš baro, buvo apie 12.00 val. Po tos dienos, Ž. nematė. Iš baro lankytojų girdėjo, kad pas J. tą dieną, kai Ž. ėjo pažiūrėti, kur dingusi N., kažkas atsitiko, bet vieni teigė, kad moterį užmušė, kiti, kad vyrą, tačiau nieko konkretaus. Vėliau sužinojo, kad kažkas įvyko tarp Ž., N., „E.“ ir J., kad J. susižalojo, tačiau kas ten įvyko ir kokiomis aplinkybėmis ant jo atsirado sužalojimai, ji nežino. Po įvykio buvo atėjusi N., kurios klausė, kas ten atsitiko, tačiau ji teigė, kad nieko nežino, nes ji buvo išėjus į barą. Netoliese yra dar vienas baras, nes pas ją N. nebuvo atėjusi. Po įvykio vaikino „E.“ ji nematė. J. ir po įvykio ateina pirkti alaus ar vyno. Jo taip pat klausė, kas nutiko, tai jis į klausimą tik atsakė: „kad kas buvo tai buvo, mes patys čia žinom“ ir daugiau su juo nekalbėjo apie tai, kas įvyko (1 t., b. l. 153–155).

Pagarsinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja G. J. patvirtino jų teisingumą. Papildomai parodė, kad po įvykio J. buvo atėjęs pirkti alkoholio, buvo su mėlyne.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. S. parodė, kad yra pareigūnas, įvykį atsimena – Šiaurės pr. buvo sužalotas vyras. Atvykę pagal iškvietimą, bute be sužaloto vyriškio dar rado neblaivų vyriškį ir moteriškę, kita moteriškė buvo į parduotuvę. Jis bendravo su parduotuvėje buvusia moterim (liudytojas parodo į N. B.). N. B. jam nurodė, kad atėjo į svečius kiti du asmenys, buvo konfliktas, kuriame nenorėjo dalyvauti ir išėjo. Su ta moterimi pokalbis vyko kieme. Buvo sužalota nukentėjusiojo galva, matėsi kraujo dėmė, buvo kažkokie svarmenys. Nukentėjusysis buvo be sąmonės, prakirsta galva, kuri kraujavo. Kiek atsimena, su kitais asmenimis, buvusiais bute, sunkiai sekėsi susikalbėti, nes jie buvo neblaivūs. Ką tie asmenys sakė dėl sužalojimo, neatsimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo M. S. parodymus. 2019 m. kovo 21 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojo M. S. parodymai apie tai, kad dirba Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. vasario 18 d. dirbo kartu su kolega A. M.. Apie 18.46 val. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, yra galimai negyvas vyras su kirstine žaizda galvoje. Nuvykus minėtu adresu, įvykio vietoje jau buvo kiti kolegos. Atvykus, prie jo priėjo vyriškis, kurio duomenų neprisimena, tačiau jie nurodyti jo (liudytojo) tarnybiniame pranešime, kuris paaiškino, kad pas jį atėjo kaimynė bei paprašė iškviesti pagalbą, nes pas ją bute yra negyvas vyras. Vyriškio paklausus, kur yra ta kaimynė, kuri pas jį atėjo, jis nurodė, kad moteris yra šalia esančioje parduotuvėje „Čia“. Nuėjus į minėtą parduotuvę kartu su vyriškiu, jis parduotuvėje pastebėjo tą moterį, todėl priėjo prie jos. Moters duomenys nurodyti tarnybiniame pranešime. Moteris paaiškino, kad gyvena su kaimynu J., kuris ir buvo stipriai sužalotas. Paprašius moters papasakoti daugiau įvykio aplinkybių, ji nurodė, kad prieš porą valandų kartu su J. vartojo alkoholinius gėrimus. Bevartojant alkoholį, pas juos į svečius atėjo du asmenys. Moteris ir vyras, tačiau ji jų nepažįsta. Jie, kaip suprato, buvo nukentėjusiojo draugai. Moteris nurodė, kad kai jie atėjo, ji iškart išėjo į barą, nes nenorėjo būti su nepažįstamais. Praėjus maždaug valandai, ji sugrįžo į tą patį butą. Įėjusi į butą, kambaryje rado be sąmonės ant grindų gulintį J.. Kambaryje buvo ta pati moteris su vyru, kuriuos ji matė bute, išeidama į barą. Sugrįžusi ir radusi gulintį J., ji nuėjo pas kaimyną ir paprašė iškviesti pagalbą. Kolegos, kurie atvyko anksčiau, kambaryje buvusius moterį ir vyriškį sulaikė. Tiek moteris, tiek vyriškis teigė, kad moteris, kuri buvo rasta bare, paėmusi keptuvę trenkė J. per galvą, kuris po smūgio prarado sąmonę ir nukrito ant grindų. Minėta moteris taip pat buvo sulaikyta ir pristatyta į Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyrių tolimesniam aiškinimuisi. Kai užėjo į butą, matė, kad vyriškis guli kambaryje ant grindų, prie sienos. Šalia jo matėsi kraujo. Jis nejudėjo. Pastebėjo ant kaktos kažkokius sužalojimus. Šalia jo matėsi svarmenys. Jokių keptuvių kambaryje nepastebėjo. Kadangi pranešėjas buvo nurodęs, kad dar viena moteris pasišalinusi, todėl jis su pranešėju ėjo ieškoti tos moters ir per daug nekreipė dėmesio, kas vyksta kambaryje. Matėsi, kad kambaryje vyko išgertuvės. Visi sulaikyti asmenys buvo akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio (1 t., b. l. 143–145).

Pagarsinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas M. S. patvirtino jų teisingumą, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes geriau atsiminė, nei teisiamojo posėdžio metu. Taip pat papildomai parodė, kad bute rasti vyras ir moteris, pasakodami apie tai, kas atsitiko nukentėjusiajam, buvo nenuoseklūs, painiojosi. Jie buvo girtesni, nei ta moteris, kurią rado parduotuvėje – parduotuvėje rasta moteris buvo adekvatesnė, su ja buvo galima bendrauti.

Be kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei specialisto paaiškinimų, nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais byloje esančiais įrodymais, ištirti teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka.

Kauno AVPK Kriminalinės policijos NVRS tyrėjos L. U. 2019 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2019 m. vasario 18 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas telefonu iš T. K., kad Kaune, (duomenys neskelbtini), atėjęs į kaimynų butą rado vyrą su kirstine žaizda galvoje, sugėrovai buvo bute. Papildomai iš gydytojos M. gauta informacija, kad į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių išvežė J. N. su diagnoze – galvos trauma. Tikslinant įvykio aplinkybes, Kauno AVPK PR vyr. patrulius Kaune, (duomenys neskelbtini), pasitikęs T. K. paaiškino, kad pas jį atėjo kaimynė N. B. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. T. K. nuėjęs pas į 3-čią butą ant grindų pamatė gulintį kaimyną J. N. kruvina galva, taip pat bute buvo du nepažįstami asmenys, kaip vėliau paaiškėjo E. L. ir Ž. C.. Kauno AVPK PR vyr. patruliai į Kauno AVPK VTV OVS pristatė N. B., E. L. ir Ž. C.. Nuvykus į LSMUL KK SPS gydytoja anesteziologė reanimatologė J. J. paaiškino, kad pacientui J. N. nustatyta kairės akies ir voko kraujosruvos, dvi kirstinės žaizdos galvoje pakaušio ir kaktos srityse (1 t., b. l. 10).

2019 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūra. Bute matyti kraujo dėmės, apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė. Po apžiūros paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., b. l. 22–31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G490/2019(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2019 m. vasario 20 d.) nurodyta, kad nukentėjusiajam J. N. nustatyta: kraujosruvos, nubrozdinimai galvoje (veidas, lūpos – galvos dalis), žaizda kairio antakio srityje, žaizda dešinio smilkinio srityje, kraujosruvos bei nubrozdinimai alkūnių srityje, kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip dešimties trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 92–93).

2019 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Ž. C. 2019 m. liepos 17 d. pateikto garso įrašo apžiūra. Garso įraše pavadinimu „Balsas 003.m4a.“, įrašo laiku 00:00:04 užfiksuotas moters balsas: „O tai nuo ko jūs čia pradėjot muštis su juo?“, vyro atsakymas: ,,nu, tai buvo durnas tas išgėręs, durnas“, moters klausimas: ,,Nu tai gerai, bet tai prie ko mes buvom, nekaltai ,,Mm nu“, moters klausimas: „O namie?“, vyriškio atsakymas: „Aš neatsimenu“. Girdisi moters balsas: ,,Aš atsimenu, iš tualeto išėjai, šita aš išėjau, o tu jau gulėjai prie radiatoriaus. Aš jau dar, policija iškviečiau. O gatvėj, kurioj pusėj mušėtės?“. Moters klausimas: ,,Sakau, su kuo mušėtės gatvėj?“, vyro atsakymas: „Tai su juo“. Moteris: „Tai va, ką tu nori“. Vyriškis: ,,Su L.“. Moters klausimas: ,,Su L., tai va ką tu nori“. Vyriškio atsakymas: „Kraujo buvo klanas, kraujo buvo“. Moteris: „O tai kas valė tą kraują?“. Moteris: „Tai ko jūs pririjot, sakau nekaltus žmones čia dabar, mane apkaltins. Išėjau iš tualeto, žiūriu, kad tu, prisimink. Nieko tu neprisimeni, aš dar priėjau J., J., žiūriu akys atmerktos, kai iškviečiau policiją ir mumis išvežė nekaltai. Čiortum babuškina“ (2 t., b. l. 130–132).

Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp N. B. ir E. L.. Suvesti į akistatą N. B. ir E. L. kiekvienas liko prie savo parodymų, duotų pirminių apklausų metu. Šiame akistatos protokole užfiksuoti tokie E. L. parodymai: „(...) Mes visi sėdėjome kambaryje. Kažkuriuo momentu, tačiau negaliu pasakyti kada tiksliai, bet N. išėjo į barą, dėl ko ji ėjo, aš nežinau. Jai išėjus mes sėdėjome ant sofos trise. Besėdint kažkuriuo momentu moteris, kuri buvo pas J. (kuri buvo atėjusi su N.) pradėjo snaudinėti ant lovos, o J., norėdamas prieš ją pasirodyti, pradėjo rodyti, kaip jis moka sportuoti, t. y. kilnoti svarmenį „štangą“ ir rodyti, kiek jis gali iškelti. Po to pasiėmė svarmenį „gira“ ir pradėjo ją kelti sau virš galvos. Bekeliant paskutinį kartą , J. užkliuvo už parketo (grindų) ir pradėjo kristi ant grindų. Jis nukrito ant pilvo, o paskui jį krito svarmuo „gira“. Kur ji tiksliai nukrito, aš negaliu pasakyti, bet, atrodo, ar tai ant veido, ar ant galvos. Jam nukritus, jis nejudėjo. Priėjau arčiau ir pamačiau, kad jam iš burnos ar tai ausies bėga kraujas. (...)“ (2 t., b. l. 7–10).

Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp Ž. C. ir N. B.. Suvestos į akistatą N. B. ir Ž. C. kiekviena liko prie savo parodymų, duotų pirminių apklausų metu (2 t., b. l. 80–83).

Iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp Ž. C. ir E. L.. Suvesti į akistatą Ž. C. ir E. L. kiekvienas liko prie savo parodymų, duotų pirminių apklausų metu. Šiame akistatos protokole užfiksuoti tokie patys E. L. parodymai, kaip ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. akistatos su N. B. protokole (2 t., b. l. 139–142).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui 2019 m. vasario 18 d. protokole Nr. 132 užfiksuota, kad E. L. 2019 m. vasario 18 d. 19.47 val. nustatytas 3,05 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 177).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui 2019 m. vasario 18 d. protokole Nr. 134 užfiksuota, kad Ž. C. 2019 m. vasario 18 d. 20.01 val. nustatytas 3,66 promilių girtumas (2 t., b. l. 143).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui 2019 m. vasario 18 d. protokole Nr. 2263 užfiksuota, kad N. B. 2019 m. vasario 18 d. 19.20 val. nustatytas 2,50 promilių girtumas (2 t., b. l. 143).

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Šiuo konkrečiu atveju BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai, t. y. neteisėti veiksmai (smurtavimas nukentėjusiojo atžvilgiu), padariniai, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastas, o taip pat priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarinių, neginčijamai nustatyti byloje esančiais objektyviais įrodymais – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G490/2019(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2019 m. vasario 20 d.) pateiktais duomenimis ir specialisto Gregoire Abi Chaker paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Minėtoje specialisto išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajam J. N. nustatyta: kraujosruvos, nubrozdinimai galvoje (veidas, lūpos – galvos dalis), žaizda kairio antakio srityje, žaizda dešinio smilkinio srityje, kraujosruvos bei nubrozdinimai alkūnių srityje, kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip dešimties trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo tarpu specialistas Gregoire Abi Chaker teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atsižvelgiant į nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdį, pats nukentėjusysis taip negalėjo susižaloti. Kaip ir nurodyta specialisto išvadoje, sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dešimties trauminių poveikių – pats žmogus negalėjo tiek kartų be pašalinių jėgų atsitrenkti į daiktą ir susižaloti. Specialisto teigimu, sužalojimų visuma ir lokalizacija rodo, kad jie visi negalėjo būti padaryti atsitrenkiant į daiktus. Be pašalinių jėgų žmogus turėjo kristi į galvos sritį septynis kartus, kairėje alkūnėje ir žaste, kad būtų sužalojimai vieną kartą, kairėje plaštakoje dar vieną kartą, tai du kartus kad kairėje galūnėje būtų ir dar papildomai dešinės alkūnės. Taigi specialisto paaiškinimai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad specialisto išvadoje Nr. G490/2019(02) nurodyti J. N. sužalojimai – nukentėjusiojo atžvilgiu naudoto smurto pasekmė. Teismas neturi pagrindo abejoti nei specialisto išvados, nei specialisto teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų teisingumu.

Kaltinamoji Ž. C. neigdama savo kaltę parodė, kad ji paties įvykio nematė, tik pamatė jau gulintį J., matė, kad praskeltas antakis, kad bėgo kraujas. Tokius pat parodymus kaltinamoji Ž. C. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad šie kaltinamosios Ž. C. parodymai iš esmės atitinka kaltinamojo E. L., kuris taip pat nukentėjusiojo sužalojimo metu buvo nukentėjusiojo bute, parodymus. Kaltinamasis E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai nukentėjusysis nukrito, Ž. tuo metu snaudė kambaryje prie lango, t. y. kaltinamasis E. L. pripažino, kad kaltinamoji Ž. C. su nukentėjusiojo sužalojimu niekaip nesusijusi – ji ne tik neatliko jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, bet ir nematė, kaip sužalojimai buvo nukentėjusiajam padaryti, nes tuo metu snaudė. Apie nurodytų kaltinamosios Ž. C. ir kaltinamojo E. L. parodymų teisingumą galima spręsti ir iš pristatytojo asmens testo alkoholiui 2019 m. vasario 18 d. protokole Nr. 134 užfiksuotų duomenų apie tai, kad Ž. C. 2019 m. vasario 18 d. 20.01 val. nustatytas 3,66 promilių girtumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis. Iš visų trijų kaltinamųjų būtent Ž. C. nustatytas didžiausias girtumo laipsnis – teismui kyla pagrįstų abejonių, kad būdama tiek apgirtusi, Ž. C. būtų pajėgusi smurtauti prieš nukentėjusįjį J. N., būtų galėjusi suduoti tiek ir tokio stiprumo smūgių vyrui, kuris, kaip parodė liudytoja apklausta jo dukra J. N., visada buvo sportiškas, kristų be sąmonės. Šias abejones teismas vertina kaltinamosios naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Kadangi byloje nėra įrodymų, kad kaltinamoji Ž. C. būtų smurtavusi nukentėjusiojo atžvilgiu, yra pagrindas ją išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis E. L. viso proceso metu taip pat neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad abi kaltinamosios duodamos parodymus ne tik neigė, kad jos smurtavo prieš nukentėjusįjį, bet ir parodė, jog nematė kada ir kaip buvo sužalotas nukentėjusysis. Tuo tarpu kaltinamasis E. L., nors neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tačiau pripažino, kad nukentėjusysis J. N. ant grindų nukrito ir susižalojo jo akivaizdoje. Duodamas parodymus siekiant įrodyti, kad jis pats prie nukentėjusiojo patirtų sužalojimų niekaip neprisidėjo, kaltinamasis E. L. pateikė savo versiją, kaip tariamai susižalojo nukentėjusysis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad matė, kaip J. 16 kg girą kilnoja, prašė J., kad neužmestų ant jų su Ž., nepastebėjo, kaip J. nukrito, įvykis įvyko jo (kaltinamojo) akivaizdoje. Duodamas parodymus 2019 m. rugpjūčio 12 d. akistatų su kitom dviem kaltinamosiomis metu, jis taip pat parodė, kad N. buvo išėjusi į barą, Ž. snaudė, o nukentėjusysis norėdamas pasirodyti pasiėmė svarmenį „gira“ ir pradėjo ją kelti sau virš galvos, bekeliant paskutinį kartą, nukrito ant pilvo, o paskui jį krito svarmuo „gira“, atrodo, ar tai ant veido, ar ant galvos. Nukritęs nukentėjusysis nejudėjo, o priėjęs arčiau pamatė, kad nukentėjusiajam iš burnos ar tai ausies bėga kraujas. Teismas kaltinamojo pateiktą gynybinę versiją, kaip susižalojo nuketėjusysis, vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės pasinaudojat tuo, kad be jo paties ir nieko neprisimenančio nuketėjusiojo daugiau niekas įvykio nematė ir jame nedalyvavo. Pažymėtina, kad nurodyta kaltinamojo versija buvo paneigta kitais byloje surinktais įrodymais ir, pirmiausia, specialisto išvada bei specialisto teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Specialistas, kuris neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, vienareikšmiškai nurodė, jog atsižvelgiant į nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdį, pats nukentėjusysis taip susižaloti negalėjo. Be to, duodama parodymus kaltinamoji Ž. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kuomet ji pamatė ant grindų gulintį J. E. sėdėjo kambaryje ir jai iš karto nurodė, kad J. „girą“ kilnojo ir užsimetė – tačiau šalia J. ji „giros“ nematė.