- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1089-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01785-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- L. V., P. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų L. V. ir P. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. V. ir P. D. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2020 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo panaikinimo, kadastro duomenų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. J. ir R. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – atsakovės) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo sprendimu patvirtintus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,75 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jame yra ieškovei L. V. priklausantis gyvenamasis namas, kuris yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir ribojasi su trečiajam asmeniui V. J. priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastro duomenys buvo patvirtinti skundžiamu sprendimu. Su ieškovų žemės sklypu taip pat ribojasi ieškovui P. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – miško žemės sklypas), kurio kadastro duomenys yra nustatyti atsakovės 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu ir yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad 2020 m. P. D. užsakė atlikti jam priklausančio miško žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti šio miško žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Miško žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo parengta ir patvirtinta atsakovės 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu. Atsakovė 2020 m. balandžio 29 d. priėmė išvadą, kurioje pažymėta, kad vyriausioji specialistė V. L. patikrino P. D. priklausančio miško žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatė, kad miško žemės sklypo planas parengtas teisingai. Atsakovė 2020 m. balandžio 29 d. raštu informavo, kad ginčo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas ir dėl šių priežasčių trečiasis asmuo V. J. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Geolandas“ dėl atsakovės išvados įvykdymo, t. y. jam priklausančio ginčo žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. Atsakovės skundžiamu sprendimu buvo patvirtinti V. J. priklausančio ginčo žemės sklypo atnaujinti kadastro duomenys, tačiau mano, kad tai padaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl prašo skundžiamą įsakymą panaikinti. Nurodo, kad jie nebuvo kviesti į ginčo žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą, nors tokį kvietimą privalėjo gauti, be to, ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo metu nebuvo pastatyti riboženkliai tose vietose, kuriose jų žemės sklypo ir V. J. ginčo žemės sklypo ribos buvo keičiamos. Atsakovė, tikrindama V. J. žemės sklypo kadastro duomenų bylą, suderino žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą be jokių pastabų, nors atsakovė nustačiusi nuostatų 32.1.1 papunkčio pažeidimų negalėjo suderinti paženklinimo-parodymo akto ir juolab priimti skundžiamo sprendimo. Iš atsakovės gavus V. J. ginčo žemės sklypo planą, nustatė, kad be jų žinios ir be jų sutikimo, jų žemės sklype (duomenys neskelbtini) įbrėžiamas 5,12 m pločio pravažiavimas į V. J. ginčo žemės sklypą. Nurodo, kad dvi atsakovės patvirtintos kadastro duomenų bylos prieštarauja viena kitai, nes įtvirtina skirtingas žemės sklypų gretimybes, tai yra P. D. miško žemės sklypas ir V. J. ginčo žemės sklypai negali tuo pat metu ir ribotis (1,62 m gretimybe), ir nesiriboti. Iš 2000 m. V. J. ginčo žemės sklypo abriso ir 2007 m. žemės sklypo plano matyti, kad P. D. miško žemės sklypas ir V. J. ginčo žemės sklypas tarpusavyje nesiriboja. V. J. ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantys žemės sklypo duomenys prieštarauja Nekilnojamojo turto registre anksčiau įregistruotiems P. D. miškų žemės sklypo duomenims. Nurodo, kad atsakovė tikrindama trečiojo asmens V. J. ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nepatikrino, ar V. J. ginčo žemės sklypo ribos atitinka gretimų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribas, todėl patvirtino neteisingus V. J. ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos duomenis. Atsakovės sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro statymo 3 straipsnio 4 daliai, be to, pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad V. J. ginčo žemės sklypą nuosavybės teise valdo nuo 2016 m. kovo 1 d. Ginčo sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kuriuos atliko R. K.. Šiuo metu ieškovams priklausantis sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovė 2020 m. balandžio 29 d. valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui išvadą „Dėl žemės sklypo plano tikslinimo“, kurioje nurodė, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (miško žemės sklypo) planas parengtas teisingai, o besiribojančio žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. Nurodo, kad ieškovų ginčijamo sprendimo naikinimo argumentas, kad ieškovai turėjo būti kviečiami į žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą, nepagrįsti ir atmestini. Ieškovui P. D. nuosavybės teise priklausantis miško žemės sklypas yra išmatuotas geodeziniais prietaisais, ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, bendra riba sutampa, tai yra šiuo atveju trečiajam asmeniui V. J. priklausančio ginčo žemės sklypo riboženklių atstatyti nereikėjo, nes riba eina kanalo viduriu, o šiuo metu preliminariais matavimais suformuotas ieškovų žemės sklypas su ginčo žemės sklypu ties kanalo viduriu nesiriboja. Pažymi, kad ginčo sklypas ties kanalo viduriu ribojasi tik su ieškovo miško žemės sklypu, kuris suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, o su ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ties kanalo viduriu nesiriboja. Nurodo, kad šiuo metu ieškovų sklypo ribos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pagal 2003 m. lapkričio 17 d. parengtą O. J. individualios įmonės projekto autorės O. J. parengtą žemės sklypo planą, o šiame žemės sklypo plane nurodyta, kad šiaurinėje pusėje ribojasi su savivaldybės keliu, o ne su ieškovui priklausančiu miško žemės sklypu, ties kanalo viduriu. Ši aplinkybė paneigia faktą, kad miško žemės sklypo planas, kuriame ieškovo P. D. miškų žemės sklypas pietų pusėje turi bendrą ribą tik su ieškovų žemės sklypu (duomenys neskelbtini), griovio viduriu. Ši aplinkybė pasikeis tik tada, kai bus atlikti ir patvirtinti ieškovams priklausančio sklypo kadastriniai matavimai.
3. Trečiasis asmuo V. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su ieškovų ieškinyje nurodytais argumentais, tai yra pažeidimais tikslinant jam priklausančio ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypo 9-to posūkio taško koordinatę, esančią griovyje. Nurodo, kad šio 9-to taško tikslinimo esmė, tai sugretinimas su gretimybėje esančio ieškovo miško žemės sklypo riba 0,22 metro. Visos jam priklausančio ginčo žemės sklypo ribos nesikeitė ir procedūros, vykdant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus 2016 metais, buvo atliktos tinkamai. Nurodo, kad plane įbrėžtas privažiavimo kelias yra numatytas Dauparų kadastro vietovės 2000 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1588 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ir kituose pirminiuose dokumentuose, be to, šio privažiavimo klausimas 2019 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 yra įrodytas. Pažymėjo, kad ieškovas P. D., vykdydamas miško žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypo vakarinę ribą, besiribojančią su miško sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra patraukęs į minėto sklypo pusę 8 metrus, o miško sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nėra atlikti.
Šalies argumentai
4. Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad dėl pirmojo pagrindo panaikinti skundžiamąjį sprendimą, tai yra nuostatų 32.1.1 papunkčio pažeidimo, kai ieškovai nebuvo kviesti į V. J. ginčo žemės sklypo ribų ženklinimą, nors privalėjo tokius kvietimus gauti. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo surašytas tik dalyvaujant pačiam savininkui V. J.. Mano, kad atsakovė nenurodo jokio teisinio pagrindo-įstatymo, nutarimo, taisyklių ar kito norminio akto nuostatos, pagrindžiančios atsakovės teiginį, neva tikslinant žemės sklypo ribas nebuvo būtina vadovautis nuostatų 32.1 punktu. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai nebuvo kviečiami nė į vieną V. J. ginčo žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą. Mano, kad tiek V. J., tiek atsakovė šiuo atveju veikė aiškiai nesąžiningai – siekė ieškovams už akių parengti ir patvirtinti tokį V. J. ginčo žemės sklypo planą, kuriame yra įbrėžiamas privažiavimas į V. J. žemės sklypą per privačią ieškovų žemę. Atsakovė, tikrindama V. J. ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, privalėjo patikrinti, ar byla parengta laikantis nuostatų, ir privalėjo pareikalauti, kad V. J. matininkas pateiktų duomenis, patvirtinančius kvietimų dalyvauti ginčo žemės sklypo ribų paženklinime-parodyme įteikimą / išsiuntimą kviestiniams asmenims. Nesutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad, tikslinant V. J. ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo padarytas tik vienas vienintelis pakeitimas – patikslinta ginčo žemės sklypo koordinatė, kuri neatitiko griovio ribų, nustatytų griovio viduriu, nes lyginant to paties matininko sudarytus V. J. ginčo žemės sklypo planus, matyti ir daugiau neatitikimų. Pirma, 2016 m. kovo 16 d. V. J. ginčo žemės sklypo plane nurodytos šešios gretimybės, o 2020 m. liepos 29 d. plane – jau aštuonios gretimybės. Antra, 2016 m. kovo 16 d. V. J. ginčo žemės sklypo plane nurodytas 6,32 m pločio privažiuojamasis kelias iki V. J. žemės sklypo per ieškovų žemės sklypą, o 2020 m. liepos 29 d. plane – 5,12 m pločio kelias. Priešingai nei teigia atsakovė, laisvos valstybinės žemės palei ieškovų žemės sklypo šiaurinę ribą nėra. Ieškovų žemės sklypo šiaurinė riba ribojasi ne su laisva valstybine žeme (kur V. J. galėtų pretenduoti įsirengti privažiavimo kelią), bet su ieškovo P. D. privačiu miško žemės sklypu. Teigia, kad 2020 m. liepos 29 d. V. J. ginčo žemės sklypo plane brėžiamas „5,12 m privažiavimas“ iki V. J. ginčo žemės sklypo yra brėžiamas ne valstybinėje žemėje, o ieškovų privačiame žemės sklype, ir tai akivaizdžiai pažeidžia ieškovų nuosavybės teisę. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad priimdama skundžiamąjį sprendimą atsakovė nesivadovavo teisingais ir išsamiais Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis apie P. D. miško žemės sklypą. V. J. ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantys žemės sklypo duomenys prieštarauja Nekilnojamojo turto registre anksčiau įregistruotiems P. D. miškų žemės sklypo duomenims, todėl skundžiamasis sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, nepagrįstas, be kita ko, ir prieštaraujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniui bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 daliai.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad šiuo atveju ginčo žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2016 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, o ne atsakovės priimto sprendimo pagrindu. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ginčo žemės sklypo 2016 m. kovo 16 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra galiojantis ir nenuginčytas ir šiuo metu ginčo žemės sklypo bendra riba (14–16 taškai, žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 2 998 kv. m, 2020 m. liepos 20 d. parengtas uždarosios akcinės bendrovės „Geolandas“) su ieškovams priklausančiu žemės sklypu atitinka ribas, 2016 m. birželio 17 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl ieškovų triplike nurodytų aplinkybių, kad ieškovai nebuvo kviečiami nė į vieną V. J. ginčo žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą, paaiškina, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti tuo metu, kai galiojo besiribojančio ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie buvo panaikinti teismo sprendimu. Aplinkybė, kad šiuo metu teismo sprendimu yra panaikinti ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai, negali padaryti įtakos ginčo žemės sklypo įregistruotoms riboms Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami žemės sklypo kadastro duomenys, o ne gretimybės. Nuostatų 36.3.9 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypo plane sutartiniai ženklais turi būti įbraižytos projektuojamų gatvių ir kitų susisiekimo sistemų projektinės linijos pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje esančio privažiuojamojo kelio plotas sumažėjo įvertinus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, kuriame nustatyti prejudiciniai faktai, privažiuojamojo kelio buvimo faktas, kuris ieškovų yra ginčijamas.
6. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
7.1. Dėl atsakovės 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo panaikinimo esant procedūriniams pažeidimams teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovai prašydami panaikinti atsakovės priimtą sprendimą, šį reikalavimą grindžia tuo, kad 2020 m. liepos 29 d. atliekant trečiojo asmens ginčo žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą jie, kaip gretimų žemės sklypų savininkai, nebuvo kviesti į ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nors tarp jų vyksta ginčai teismuose. Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovų žemės sklypo matavimai šią dieną yra preliminarūs, be to, tikslinant ginčo žemės sklypo kadastro duomenis buvo tikslinama tik viena koordinatė, kuri neteisingai buvo pamatuota atliekant 2016 m. kovo 16 d. kadastrinius matavimus ir kuri yra griovyje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype riboženklių atstatyti nereikėjo, nes riba eina kanalo viduriu, o šiuo metu preliminariais matavimais suformuotas ieškovų žemės sklypas su ginčo žemės sklypu ties kanalo viduriu nesiriboja, nusprendė, kad nebuvo pagrindo kviesti ieškovų atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimą.
7.2. Dėl atsakovės 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo panaikinimo, dėl ieškovų žemės sklype nubrėžto įvažiavimo, teismas nurodė, kad šiuo atveju ginčijamu atsakovės sprendimu buvo patikslinta tik ginčo žemės sklypo koordinatė, kuri neatitiko griovio ribų, nustatytų griovio viduriu. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog, atlikus kadastrinių matavimų patikslinimą, būtų pasikeitusios ginčo žemės sklypo išorinės ribos, sklypo konfigūracija, kraštinių ilgiai ir faktinis naudojimas ar būtų sumažėjęs ieškovui priklausančio miško žemės sklypo plotas. Pažymėjo, kad ginčo įvažiavimas yra parodytas gretimybėje, jis nėra įrengtas ir tai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, nes ginčo žemės sklype grafiškai pavaizduotas 5,12 metro privažiuojamasis kelias yra tik informacinio pobūdžio, gretimybės matuojamos nebuvo ir šis kelias nėra niekur įregistruotas, jam nėra nustatytas servitutas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantai (ieškovai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, panaikinti atsakovės 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo sprendimu patvirtintus V. J. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Dėl procedūrinių pažeidimų nurodo, kad 2020 metais ieškovas P. D. užsakė atlikti jam priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus ir parengti šio sklypo kadastro duomenų bylą. Ieškovo sklypo kadastro duomenų byla buvo parengta ir patvirtinta atsakovės sprendimu, taigi atsakovė pripažino, kad ieškovo sklypo planas yra parengtas teisingai, o trečiojo asmens sklypo planas – neteisingai, todėl trečiojo asmens sklypo planas tikslintinas. Nurodo, kad atliekant sklypo paženklinimą, jame dalyvavo tik V. J., kiti asmenys nebuvo kviesti, dėl to buvo pažeistas Nuostatų 32.1.1 punktas.
8.2. Dėl įvažiavimo nubrėžimo ir ieškovų interesų pažeidimo nurodo, kad nors ieškovų sklypas ir yra suformuotas tik preliminariais matavimais, tačiau šiuo atveju atsakovei 2020 m. rugsėjo 10 d. patikslinus sklypų ribas trečiojo asmens sklypas patenka į ieškovų sklypą tokiu būdu, kad iš ieškovų atimamas 23 kv. m plotas. Pažymi, kad naujajame plane be ieškovų sutikimo yra nubrėžtas įvažiavimas, tačiau teisės aktai nenumato galimybės gretimuose sklypuose įbrėžinėti „pravažiavimų“. Nesutinka, kad šiuo atveju gretimybė – įvažiavimas – yra tik informacinio pobūdžio, kadangi tai prieštarauja Nuostatų 14 punktui, nustatančiam, kad kadastrinių matavimų metu yra fiksuojamas kadastrinių matavimo objektas, o ne jo gretimybės.
Atsiliepimas
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Dėl procedūrinių pažeidimų nurodo, kad pagal Nuostatų 32.1.1. papunktį atliekant matavimus toje vietoje, kur anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotas žemės sklypas ir kurio matavimai nustatyti valstybinėje koordinačių sistemoje, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Šiuo atveju riboženklių atstatyti nereikėjo, kadangi riba eina kanalo viduriu, be to, preliminariais matavimais suformuotas žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ties kanalo viduriu nesiriboja, todėl apeliantų argumentas dėl procedūrinių pažeidimų yra nepagrįstas.
9.2. Dėl įvažiavimo nubrėžimo nurodo, kad privažiuojamojo kelio faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tai yra Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, be to, privažiuojamasis kelias žemės sklypo plane pažymėtas kaip „gretimybė“ – savivaldybės kelias, todėl apeliantų argumentai, kad be jų žinios ir be jų sutikimo yra įbrėžiamas 5,12 m pločio privažiuojamasis kelias į V. J. žemės sklypą, yra nepagrįstas, kadangi kelias yra nesuformuotoje laisvoje valstybinėje žemėje.
10. Trečiasis asmuo V. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Nurodo, kad ieškovei atlikę kadastrinius matavimus į sklypo bendrą plotą buvo įtraukę ir bendro naudojimo kelią, trečiajam asmeniui nepalikdamas privažiavimo prie jam priklausančio sklypo. Pažymi, kad dėl koordinačių patikslinimo sklypo 21 centimetru ribos nepasikeitė, o iš apeliantų apeliacinio skundo neaiškus jų interesų pažeidimas.
11. Trečiasis asmuo R. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliantais nesutinka. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Nurodo, kad šiuo atveju patikslinus V. J. sklypo duomenis nepasikeitė nei sklypo plotas, nei konfigūracija. Nurodo, kad buvo pataisyta tik vieno posūkio koordinatė. Teigia, kad sklypo planas buvo taisomas, kadangi V. J. priklausantis sklypas persidengia su gretimu sklypu. Mano, kad atsakovės atlikti veiksmai yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
14. Apeliantai pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydami, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai nusprendė, jog į atsakovės atliekamus matavimus apeliantai neturi būti kviečiami, kadangi tokią pareigą nustato Nuostatų 32.1.1 punktas, be to, patikslinus matavimus jie pažeidžia apeliantų teisėtus interesus, kadangi jiems priklausančio sklypo plotas yra sumažėjęs, numatytas galimas sprendinys sklype – įvažiavimas, nors apie tokį sprendinį apeliantai nebuvo informuoti. Teigia, kad nesutinka su teismo išvada, jog šiuo atveju numatyta gretimybė yra tik informacinio pobūdžio, kadangi atliekant kadastrinius matavimus yra fiksuojamas matavimų objektas, o ne jo gretimybės.
15. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad trečiajam asmeniui V. J., (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2998 ha kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) mieste. Šis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nustatyta, kad ginčo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą atliko matininkas R. K. 2020 m. liepos 29 d., kadastro duomenų patikslinimai yra patvirtinti skundžiamu, 2020 m. rugsėjo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu atsakovė patvirtino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geolandas“ matininko R. K. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), bei pakeitė Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą servitutą iš „kelio servitutas - (tarnaujantis daiktas), plotas 0,01ha“ į „kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas, kodas 214), plotas 0,0100 ha“.
16. Apeliantams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,7500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tai yra L. V. asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį priklauso 176/547 dalys šio žemės sklypo, o ieškovui P. D. 371/547 dalys žemės sklypo priklauso pagal 2004 m. spalio 14 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. spalio 14 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys neginčija fakto, kad apeliantams (ieškovams) priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
17. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2020 m. balandžio 29 d. išvada (raštu) informavo trečiąjį asmenį V. J., kad jo sklypo koordinatės neatitinka griovio ribų, nustatytų griovio viduriu. Šalys neginčija aplinkybės, kad trečiasis asmuo V. J. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Geolandas“ dėl 2020 m. balandžio 29 d. atsakovės išvados įvykdymo, tai yra jo žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. Skundžiamu 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atsakovė patvirtino trečiojo asmens V. J. žemės sklypo patikslintus kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geolandas“ matininko R. K. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantai prašo ne tik panaikinti atsakovės 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat prašo panaikinti ir šiuo sprendimu patvirtintus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-304-695/2019 pasisakydamas dėl žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms nurodė, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet tai gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų (CPK 41, 43 straipsnis). Kadangi šiuo atveju prašoma panaikinti ne tik atsakovės priimtą sprendimą, kuriuo patikslintos sklypų ribos, bet ir šiuo sprendimu patvirtintus kadastro duomenis, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kadastrinių duomenų panaikinimas turės tiesioginės įtakos trečiojo asmens V. J. interesams. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tiek su atsakovės sprendimo, tiek su kadastro duomenų panaikinimu nesutinka.
19. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai jiems suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, jog turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, tai yra bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareikštas materialinis reikalavimas – panaikinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis – yra tiesiogiai susijęs (nukreiptas) su V. J. asmeniu. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad galbūt panaikinus kadastrinius matavimus, su kurių panaikinimu V. J. nesutinka, jis turėtų pareigą juos atlikti iš naujo įgyvendinamas atsakovės jam įteiktą 2020 m. balandžio 29 d. išvadą (raštą) dėl sklypo ribų tikslinimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą pažeidė nutarties 18 punkte nurodytas procesinės teisės normas, neatsižvelgė į ieškovės pareikštų reikalavimų pasekmes trečiajam asmeniui V. J. ir sprendimo galimas materialines pasekmes, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir dėl procesinių pažeidimų byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
20. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui nurodyti antrąjį atsakovą. Tačiau bet kuriuo atveju antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021). Taigi būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą. Jeigu ieškovas, teismui išaiškinus galimybę ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu arba įtraukti į bylą antrą atsakovą, nesutinka su tuo, kad pirminis informacijos šaltinis būtų patrauktas kaip atsakovas, teismas tokiu atveju turėtų nuspręsti dėl pagrindo pirminį informacijos šaltinį įtraukti dalyvauti byloje kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje (CPK 47 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje tik tinkamai išsprendus klausimą dėl V. J. procesinės pozicijos byloje, atsižvelgiant į byloje pareikštus reikalavimus, galimas ieškovų pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimas visa apimtimi, todėl pirmosios teismo instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties.
22. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.