- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- eA2-58-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03160-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Pareiškėjas
- S. R.
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- S. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-8376-902/2022 pagal pareiškėjo S. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-7204-812/2019 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui S. R. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7204-812/2019 ir pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 1 d. Taikos sutartį pasirašytą tarp A. G. ir S. R.; nustatyti, kad S. G. tėvas nėra S. R.; pripažinti įrašą vaiko S. G. gimimo liudijime Nr. 140 grafoje tėvas S. R. negaliojančiu; paskirti ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo, su tikslu nustatyti ar S. R. yra S. G. biologinis tėvas; priteisti iš ieškovės A. G. visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad visus dokumentus pasirašė iš baimės, nes bijojo, kad A. G. praneš jo šeimai apie jų buvusius santykius, tai buvo realus moralinis spaudimas ir reali grėsmė, nes po ieškinio pateikimo teismui, ieškovė neva pradėjo gąsdinti, kad jei jis nepatvirtins jos dukros tėvystės ir nepasirašys jos parengtos taikos sutarties, pareiškimą ir prašymą teismui patvirtindamas jos dukros tėvystę, ji praneš jo šeimai apie tai, kad turėjo su juo lytinius santykius. Kadangi išsigando, kad jo šeima sužinos apie jo santykius su A. G., ir dėl to iširs jo santuoka, padarė viską ko pareikalavo. Paaiškino, kad 2022 m. birželio mėnesį sulaukė skambučio iš nepažįstamos moters, kuri neprisistatė, iš jos sužinojo, kad vaikas S. G., gimimo įraše įrašyta kaip S. R. dukra, iš tikrųjų nėra jo vaikas. Pareiškėjas sulaukė dar vieno tos pačios moters skambučio, kurio metu ji nurodė A. G. duomenis ir papasakojo, kad A. G. pokalbio su ja metu papasakojo, jog apgavo vieną turintį šeimą vyruką iš Vilniaus, neva ji nuo jo pagimdė vaiką ir jam pasakė, kad jei jis neįrašys savo vaiko tėvu bei neteiks išlaikymo, ji praneš jo šeimai apie jų santykius. Nurodė, jog per advokatą bandė susisiekti su A. G., kad būtų atliktas DNR tyrimas, tačiau ji nereagavo į šiuos pranešimus, kas dar labiau sukėlė pareiškėjui pagrįstus įtarimus, kad vaikas nėra jo. Patvirtindamas faktą, kad jam skambino nepažįstama moteris teismui pateikė rašytinį buvusios žmonos paaiškinimą, kuriame ji tvirtina, kad 2022 m. birželio mėnesį buvusiam sutuoktiniui skambino minėta moteris, kuri buvusiam sutuoktiniui papasakojo, kad jis apgautas ir neva mergaitė nėra buvusio sutuoktinio dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7204-812/2019, priteisti iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui A. G. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-7204-812/2019 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. G. ir atsakovo S. R., kuria šalių susitarta dėl nepilnamečio vaiko S. G. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su vaiko motina, išlaikymo vaikui teikimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nutartyje nurodyta, jog pareiškėjai kartu su prašymu pateikė atsakovo pareiškimą dėl ieškinio dalies pripažinimo, kuriame atsakovas nurodė, kad pripažįsta ieškovės pareikšto ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo, t. y. kad jis yra S. G. tėvas, o S. G. yra jo dukra. Atsakovas patvirtino, kad jam išaiškintos ieškinio dalies pripažinimo teisinės pasekmės. Kartu su pareiškimu šalys pateikė S. G. gimimo įrašą liudijančio išrašo kopiją, iš kurio matyti, kad S. R. įrašytas S. G. tėvu.
5. Teismas vertino, kad pareiškėjas prašo atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-7204-812/2019 procesą motyvuodamas tuo, kad iki šių metų birželio mėnesio jis nežinojo, jog S. G. nėra jo dukra, t.y. dėl 2022 m. birželio mėn. naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Kadangi pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė per EPP sistemą 2022 m. rugsėjo 1 d., pripažino, jog pareiškėjas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino, taip pat CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyto penkerių metų termino pateikti prašymui atnaujinti procesą nepraleido.
6. Teismas pasisakė dėl kasacinio teismo praktikos, numatančios, kada aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, pažymėjo, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą.
7. Nors pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė tai, kad jis apie tai, jog S. G. nėra jo dukra, sužinojo tik 2022 m. birželio mėnesį iš nepažįstamos moters, kuri paaiškino, kad A. G. jai prisipažino apgavusi vyrą iš Vilniaus ir privertusi jį pripažinti tėvystę bei teikti išlaikymą jos dukrai, teismas nurodė negalintis šios aplinkybės vertinti kaip esminės, nes pareiškėjas ir A. G. patys teismui pateikė Taikos sutartį. Šioje sutartyje šalys išsprendė klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei kartu su ja pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio pripažinimo, kuriame pripažino ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo ir pripažino, jog S. G. yra jo dukra. Pareiškėjas turėjo pilną teisę ginčyti aplinkybę, kad S. G. nėra jo dukra ir prašyti DNR tyrimo, bet jis pripažino tėvystę, kas rodo, kad jis žinojo, kad S. G. yra jo dukra. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. ji su dukra S., pareiškėjo prašymu, nuvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame dalyvaujant A. G. viena (duomenys neskelbtini) darbuotoja paėmė S. R., kita darbuotoja - dukros S., seilių pavyzdžius tėvystės nustatymui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su parašymu nepateikė tyrimo rezultatų. Prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, tačiau pareiškėjas pateikia tik paaiškinimus, kad jam nepažįstama moteris papasakojo apie tai, kad jis nėra S. G. tėvas, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pripažino, kad ši aplinkybė neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų kriterijų, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bei, kad aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019). Teismas nei iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nei iš byloje pateiktų duomenų neturėjo pagrindo konstatuoti, kad aplinkybė, jog nepažįstama moteris pasakė, kad jį apgavo ir jis nėra A. G. dukros tėvas, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios procesas turėtų būti atnaujintas (CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 369 straipsnio 2 dalis). Teismas prašymo netenkino, priteisė iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas žinodamas, kad jis nėra S. G. tėvas gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7204-812/2019.
10. Nurodo, kad teismas vadovavosi išskirtinai suinteresuoto asmens A. G. paaiškinimais, neatsižvelgiant į tai, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Teismas, teigdamas kad pareiškėjas nepateikė (duomenys neskelbtini) skyriaus DNR tyrimo rezultatų, visiškai nekreipė dėmesio, kad tokio rezultato nepateikė ir suinteresuotas asmuo A. G.. Teismas nevertino, kad kartu su prašymu buvo pateiktas liudininko paaiškinimas, patvirtinantis skambučio faktą pareiškėjui, kai buvo pranešta apie tai, kad S. nėra jo vaikas. Nors pareiškėjas nurodė dokumentų pasirašymo aplinkybės, tačiau teismas jų nevertino, kaip ir argumentų, kad pareiškėjas, sulaukęs skambučio bei turėdamas prašymą nuvykti į valstybinę medicininę įstaigą ir atlikti DNR tyrimą, bandė susisiekti su A. G., o ši vengė susitikti, į prašymus nereagavo. Teismas, nors neatnaujino proceso, bet pradėjo pateiktų įrodymų vertinimą, sprendė dėl jų nepakankamumo.
11. Mano, kad teismo išvada neatitiks vaiko interesų, ji yra neteisinga ir prieštarauja CK 3.161 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su kaip tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 20 Eur vertimo išlaidos.
13. Pažymi, jog pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. S. R. prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kad kažkas (net neaišku kas) neva pasakė, jog A. G. jį apgavo, kad S. nėra jo dukra, todėl procesas turi būti atnaujintas. Kaip teisingai pažymėjo teismas, pareiškėjas turėjo teisę ginčyti aplinkybę, kad S. G. nėra jo dukra ir nagrinėjant bylą prašyti DNR tyrimo, bet jis pripažino tėvystę. Be to, S. R. atskirajame skunde nepaneigė, A. G. atsiliepime ir teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. ji su dukra S., pareiškėjo prašymu, nuvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame, dalyvaujant A. G., viena (duomenys neskelbtini) darbuotoja paėmė S. R., kita darbuotoja - dukros S., seilių pavyzdžius tėvystės nustatymui, tačiau ir prie atskirojo skundo nėra pridėti šio tyrimo rezultatai. Skunde teigiama, kad teismas nekreipė dėmesio, kad tokio tyrimo rezultato nepateikė suinteresuotas asmuo A. G., tačiau atsiliepime ji prašė teismo duomenis išreikalauti. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad A. G., žinodama, jog pareiškėjas nori susitikti su ja dėl DNR tyrimo atlikimo, visais būdais vengė tai padaryti, tačiau tokius skundo motyvus paneigia aplinkybės, kad toks tyrimas jau buvo atliktas 2019 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas nenurodė, kad šis tyrimas yra netinkamas ir kodėl jis vengia pateikti šio tyrimo rezultatus. Prie atskirojo skundo pareiškėjas nepateikė nepažįstamos moters skambučių faktą patvirtinančių įrodymų - nenurodė nei skambinusios moters, nei savo telefono numerio, nepridėjo skambučių išklotinių, nors tokių įrodymų pateikimo galimybę A. G. akcentavo atsiliepime į pareiškimą. Skunde nurodytas dokumentų (taikos sutarties, ieškinio pripažinimo) surašymo aplinkybes, tai, kad visus dokumentus pareiškėjas pasirašė iš baimės, kad apie vaiko gimimą sužinos jo šeima ir sutuoktinė, paneigia A. G. su atsiliepimu teismui pateikti įrodymai ir argumentai, kad teismo S. R. siųsti procesiniai dokumentai (ieškinys) buvo įteiktas pačiai S. R. sutuoktinei, todėl L. R. nuo ieškinio įteikimo dienos (2019-07-27) žinojo apie bylos iškėlimą, ką A. G. patirtino ir pats S. R..
14. 2022 m. lapkričio 15 d. Panevėžio apygardos teisme gautas suinteresuoto asmens A. G. prašymas priimti papildomus įrodymus: 2022 m. lapkričio 9 d., elektroninį laišką iš (duomenys neskelbtini), DNR tėvystės tyrimo ataskaitą su vertimu. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini), iš ten tyrimo rezultatus anglų kalba gavo tik 2022 m. lapkričio 9 d., kadangi tyrimas seniai atliktas, vertimas gautas 2022 m. lapkričio 14 d. Atliktais tyrimais konstatuota, kad S. R. negali būti atmestas kaip vaiko tėvas, pačiam pareiškėjui tai žinoma daugiau nei 3 metus, už šį tyrimą jis pats sumokėjo, tačiau dėl nežinomų priežasčių teismui tyrimo ataskaitos nepateikė. Prašo naujai teikiamus įrodymus priimti, nes jie neužvilkins bylos nagrinėjimo bei padės teisingai išspręsti bylą.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas prašo naujai teikiamų įrodymų nepriimti, kadangi jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, neaišku, ką bendro jie turi su bylos dalyku. Suinteresuotas asmuo byloje buvo atstovaujama advokato, todėl jai turėjo būti žinomi ir naujiems įrodymams priimti apeliacinės instancijos teisme taikomi apribojimai. Įvertinus suinteresuoto asmens procesinį elgesį sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų aspektais, šiuo atveju nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti bei priimti teikiamus naujus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7204-812/2019 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Teisme buvo gautas suinteresuoto asmens A. G. prašymas priimti papildomus įrodymus: 2022 m. lapkričio 9 d., elektroninį laišką iš (duomenys neskelbtini), DNR tėvystės tyrimo ataskaitą su vertimu. Apelianto vertinimu, naujai teikiami įrodymai neturėtų būti priimami, jie pateikti nesavalaikiai.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo negalėjo pateikti šių dokumentų pirmosios instancijos teismui, kadangi iš (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatus anglų kalba gavo tik 2022 m. lapkričio 9 d., vertinant, jog kadangi tyrimas seniai atliktas, vertimas gautas 2022 m. lapkričio 14 d. Be to, pats apeliantas atskirajame skunde kelia klausimą dėl (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatų pateikimo. Atsižvelgus į tai, kad užtruko tyrimo rezultatų gavimas, dėl jų pateikimo klausimą kėlė ir pats apeliantas, byla susijusi ir su vaiko prioritetiniais interesais, pateiktais rašytiniais įrodymais suinteresuotas asmuo grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, jie prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).
20. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-7204-812/2019 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. G. ir atsakovo S. R.: 1. Ieškovė A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) susitaria, kad nepilnamečio vaiko S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su vaiko motina A. G.; 2. Atsakovas S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2019-06-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkymas uzufrukto teise pavedamas jo motinai ieškovei A. G., a.k. (duomenys neskelbtini); 4. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtus pinigus atsakovas moka ieškovei A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 d. pervedant į A. G. banko sąskaitą esančią (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 5. Bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su šia civiline byla, atlygina atsakovas S. R.; 6. Šalys susitaria, kad atsakovas S. R. atlygina A. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai, viso 450 Eur, šią sumą iki 2019-09-01 pervedant į A. G. banko sąskaitą. Teismas civilinę bylą nutraukė. Nutartyje nurodyta, jog pareiškėjai kartu su prašymu pateikė atsakovo pareiškimą dėl ieškinio dalies pripažinimo, kuriame atsakovas nurodė, kad pripažįsta ieškovės pareikšto ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo, t. y. kad jis yra S. G. tėvas, o S. G. yra jo dukra. Atsakovas patvirtino, kad jam išaiškintos ieškinio dalies pripažinimo teisinės pasekmės. Kartu su pareiškimu šalys pateikė S. G. gimimo įrašą liudijančio išrašo kopiją, iš kurio matyti, kad S. R. įrašytas S. G. tėvu.
21. Šioje byloje prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjas 2022 m. birželio mėnesį sulaukė skambučio iš nepažįstamos moters, kuri neprisistatė, iš jos sužinojo, kad vaikas S. G., gimimo įraše įrašyta kaip S. R. dukra, iš tikrųjų nėra jo vaikas. Pareiškėjas sulaukė dar vieno tos pačios moters skambučio, kurio metu ji nurodė A. G. duomenis ir papasakojo, kad A. G. pokalbio su ja metu papasakojo, jog apgavo vieną turintį šeimą vyruką iš Vilniaus, neva ji nuo jo pagimdė vaiką ir jam pasakė, kad jei jis neįrašys savo vaiko tėvu bei neteiks išlaikymo, ji praneš jo šeimai apie jų santykius. Pareiškėjas teismui pateikė rašytinį buvusios žmonos paaiškinimą, kuriame ji tvirtina, kad 2022 m. birželio mėnesį buvusiam sutuoktiniui skambino minėta moteris, kuri buvusiam sutuoktiniui papasakojo, kad jis apgautas ir neva mergaitė nėra buvusio sutuoktinio dukra. Pareiškėjas nurodė, jod dėl DNR tyrimo atlikimo su A. G. nepavyko susitarti.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip esminė, nes pareiškėjas ir A. G. patys teismui pateikė taikos sutartį, su ja pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio pripažinimo, kuriame pripažino ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo ir pripažino, jog S. G. yra jo dukra. Pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo pilną teisę ginčyti aplinkybę, kad S. G. nėra jo dukra ir prašyti DNR tyrimo, bet jis pripažino tėvystę, kas rodo, kad jis žinojo, kad S. G. yra jo dukra. Be to, pareiškėjas kartu su parašymu nepateikė (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatų. Teismas pažymėjo, jog prie prašymo pareiškėjas pateikia tik paaiškinimus, kad jam nepažįstama moteris papasakojo apie tai, kad jis nėra S. G. tėvas, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
23. Apeliantas nurodo, kad teismas vadovavosi išskirtinai suinteresuoto asmens A. G. paaiškinimais, neatkreipė dėmesio į tai kad ne tik pareiškėjas nepateikė (duomenys neskelbtini) skyriaus DNR tyrimo rezultatų, bet jo nepateikė ir A. G.. Teismas nevertino, kad buvo pateiktas liudininko paaiškinimas, patvirtinantis skambučio faktą pareiškėjui, kai buvo pranešta apie tai, kad S. nėra jo vaikas. Nors pareiškėjas nurodė dokumentų pasirašymo aplinkybės, tačiau teismas jų nevertino, kaip ir argumentų, kad pareiškėjas, sulaukęs skambučio bei turėdamas prašymą nuvykti į valstybinę medicininę įstaigą ir atlikti DNR tyrimą, bandė susisiekti su A. G., o ši vengė susitikti, į prašymus nereagavo.
24. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga, išimtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
25. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai asmuo (pareiškėjas) įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
26. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
27. Pažymėtina, kad apeliantas prašyme nurodo aplinkybes dėl anoniminių skambučių, kuriais nepažįstama moteris jam nurodžiusi, jog jis nėra vaiko tėvas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas į bylą nepateikė anoniminių skambučių faktą patvirtinančių įrodymų. Tokioms aplinkybėms patvirtinti pareiškėjas teikė tik savo buvusios sutuoktinės paaiškinimą, kad tokie pokalbiai vyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik nepažįstamo asmens išreikštos abejonės, pamąstymai dėl tėvystės, savaime negalėtų būti pripažįstami kaip esminę reikšmę byloje turintys duomenys. Taip pat apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jau civilinės bylos Nr. e2-7204-812/2019 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas turėjo realią galimybę procesine tvarka įsitikinti tėvyste - prašyti teismo skirti DNR ekspertizę. Tačiau to neatliko, dėl ko manytina, kad jam biologinė tėvystė neturėjo esminės reikšmės. Apeliantas sutiko pasirašyti su ieškove taikos sutartį, tokiu būdu pripažindamas, kad jis yra nepilnametės S. tėvas. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies pripažinimo, kuriame nurodė, kad pripažįsta ieškovės pareikšto ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, pareiškėjas apeliacine tvarka neskundė. Be to, kaip išaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, dar 2019 m. rugpjūčio 1 d. šalių iniciatyva buvo atliktas DNR tyrimas tėvystei nustatyti ir juo konstatuota, kad S. R. negali būti atmestas kaip biologinis tiriamo vaiko tėvas, tėvystės tikimybė 99,99999 proc. Taigi, daugiau nei prieš 3 metus atsakovas vis tik ėmėsi priemonių įsitikinti, ar jis yra biologinis nepilnametės S. tėvas.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos turinčiomis esminę reikšmę bylai, ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Negalima spręsti, kad anoniminiais skambučiais pateikta informacija galėtų turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kitų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios bylos nagrinėjimo metu nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo žinomos, ir kurios sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui, pareiškėjas nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kadangi suinteresuotas asmuo patyrė 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 20 Eur vertimo išlaidų, jos priteistinos iš pareiškėjo, kurio atskirasis skundas netenkinamas (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.