- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-286-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05123-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-286-227/2019
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05123-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
2019 m. kovo 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9697-488/2018 pagal ieškovės J. Š. ieškinį dėl pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo valstybinės žemė sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir prašymo parduoti žemė sklypą netenkinimo atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2018-07-12 sprendimą Nr. 23SD-5121-(14.23.104.), kuriuo nuo 2018-09-12 vienašališkai nutraukiama žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), 2003-04-01 nuomos sutartis Nr. N27/03-0043 ir atsisakoma tenkinti J. Š. 2018-06-05 prašymą parduoti šį žemės sklypą.
2. Nurodė, kad ieškovė 2008-08-20 iš UAB „Detora“ įsigijo nebaigtą statyti gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybiniame ginčo žemės sklype, kuris 2003-04-01 valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas UAB „Detora“. Ieškovei nuo pastato įsigijimo perėjo nuomininko teisės iš pareigos: nuomos terminas 80 metų, žemės paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas- pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdis- teritorija gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti ir kt. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte bei LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau -Taisyklės) 2.2 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ir įrengimais ir naudojami šiems statiniams ir įrengimams eksploatuoti, parduodami ir nuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. 2018-06-06 ieškovė pateikė atsakovui prašymą pirkti nuomojamą valstybinį ginčo žemės sklypą, tačiau atsakovas 2018-07-02 pripažino, kad išnuomotas žemės sklypas naudojamas ne pagal valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas bei pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Todėl ieškovę perspėjo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu suėjus 2 mėnesiams nuo 2018-07-12 pranešimo gavimo 2003-04-01 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N27/03-0043 bus nutraukta ir atsisakė tenkinti 2018-06-06 ieškovės prašymą parduoti nuomojamą valstybinį ginčo žemės sklypą. Kadangi ginčo sklype yra ieškovei priklausantys nekilnojamo turto objektai, ieškovė visada tvarkingai mokėjo žemės nuomos mokestį, nurodomas sutarties nutraukimo pagrindas prieštarauja 2003-04-01 valstybinės žemės nuomos sutarčiai, nes ja ieškovė nebuvo įsipareigojusi nuomojamame valstybinės žemės sklype pastatyti pastatą, nuomos sutarties terminas – 80 metų nėra suėjęs. Sklype yra išlikęs gamybinis pastatas, todėl negalima teigti, kad išnuomotas žemės sklypas naudojamas ne pagal valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas bei pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Atsisakymas parduoti valstybinės žemės sklypą prieštarauja CK 6.551 straipsnio 1 daliai ir Taisyklių 2.2 punktui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Nustatė, kad 2008-08-20 J. Š. iš UAB „Detora“ įsigijo nebaigtą statyti gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 5 proc., fizinio nusidėvėjimo 12 proc., esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.15-18, 80-81), kuris buvo valstybiniame ginčo žemės sklype, 2003-04-01 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr.N27/03-0043 išnuomotame UAB „Detora“ (b.l.24-25). Ieškovei įsigijus šiame valstybiniame sklype esantį pastatą valstybinio žemė sklypo nuomininko teisės ir pareigos perėjo jai ir ji Nekilnojamo turto registre nuo 2008-08-29 buvo įregistruota kaip valstybinio ginčo žemės sklypo nuomininkė (b.l.26-27, 69, 96-98).
5. Teismas nustatė, kad nuomos sutartyje buvo nurodyta, jog valstybinės žemės sklypas išnuomojamas 80 metų, nustatant kitą žemės naudojimo paskirtį naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdį – gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti (sutarties 2,3 p.). Sutartyje buvo nurodyta, kad, jeigu nuomininkas nesilaiko šioje sutartyje numatytų žemės naudojimo sąlygų, kitų apribojimų ir sąlygų, nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (sutarties 13p.) (b.l.24-25) 2018-05-22 atsakovui vykdant žemės naudojimo patikrinimą, surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame, patikrinus valstybinį ginčo žemės sklypą, nustatyti pažeidimai: žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Galimai nesilaikoma valstybinės žemės nuomos sutarties, pažeidžiamos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, 1 punkto, Taisyklių 2.2 papunkčio nuostatos (b.l.65-67), pridėtos nuotraukos (b.l.72-75), bei užpildytas žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimynas, kurio išvadose papildomai konstatuota, kad žemės sklype nėra pastatų, nevykdoma veikla (b.l.76-77).
6. Teismas pažymėjo, kad iš 2003-04-01 valstybinės žemės nuomos sutarties turinio akivaizdu, kad ieškovės pareiga buvo nuomojamą valstybinė žemės sklypą naudoti pagal pagrindinę sutartyje nurodytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijai ir pobūdį – gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti, tuo tarpu atsakovė valstybinės žemės naudojimo patikrinimo aktu, kurio ieškovė neginčijo, konstatuoti akivaizdūs žemės nuomos sutarties pažeidimai: žemės sklype pastatų nėra, veikla nevykdoma, žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pažymėjo, kad oficialieji rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, o ieškovė konstatuotų aplinkybių neneigė. Teismas pripažino, kad atsakovė pagrįstai pasinaudojo savo teise nuomininkui nesilaikant numatytų žemės naudojimo sąlygų, nutraukti šią nuomos sutartį prieš terminą (Nuomos sutarties 13 p.). Konstatavo, kad ieškovė pažeidė ne tik sutartį, bet ir įstatyminius aktus: Žemės įstatymo 9 straipsnį , 6 dalies 1 punktą, Taisyklių 2.2 p. nuostatas. Pripažino, kad atsakovas, nutraukdamas su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį, prieš tai nurodęs aiškų sutarties nutraukimo pagrindą ir apie nutraukimą įspėjęs prie du mėnesius, elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Pripažino, kad nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovė praranda jai, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkei teisės aktų suteiktą privilegiją, kurios esmė tai, kad valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ir įrengimais ir naudojami šiems statiniams ir įrengimams eksploatuoti, parduodami ir nuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. Todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti 2018-06-05 ieškovės pareiškimą parduoti jai nuomojamą valstybinės žemė sklypą (b.l.31).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė J. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, jog teismas netinkamai taikė materialines, proceso teisės normas, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, dėl ko priimtas neteisingas sprendimas.
9. Teigia, kad atsakovo 2018-07-12 sprendime nurodytas valstybinės žemės sklypo nuomos vienašalis nutraukimas ir atsisakymas parduoti sklypą prieštarauja 2003-04-01 dienos valstybinės žemės nuomos sutarties, kurios teisėtumas nebuvo ginčijamas, sudarymo aplinkybėms, CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės statymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių nuostatoms, numatančioms privalomą (imperatyvią) sąlygą valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutarčiai sudaryti.
10. Nurodo, kad du žemės sklypai buvo teisėtai išnuomoti ne aukciono būdu, tik todėl, kad juose buvo ir iki šiol yra išlikę ieškovei priklausantys statiniai. 2003-04-01 sudarant valstybinės (ginčo) žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka (kurios teisės ir pareigos ieškovei perėjo nuo 2008-08-20 dienos, kai ieškovė įsigijo nebaigtą statyti gamybinį pastatą), šiame sklype jau buvo UAB DETORA“ nuosavybės teise priklausantis statinys, kurio eksploatacijai, ne aukciono tvarka, teisėtai buvo išnuomotas ginčo žemės sklypas. Sutarties sudarymui buvo imperatyvios sąlygos, o teisės ir pareigos pagal šią sutartį perėjo ieškovei. Byloje neginčijama, kad žemės sklype buvo ir iki šiol yra išlikęs, VĮ Registrų centras duomenų bazėje įregistruotas (šiuo metu ieškovei priklausantis) nekilnojamo turto objektas, kurio eksploatacijai 2003-04-01 su tuometiniu savininku buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl ir toliau ieškovė turi teisę nuomoti sklypą bei per nurodytą laikotarpį eksploatuoti savo turtą. Nesutinka su teismu, kad pagal šią sutartį ieškovė, perėmusi įsipareigojimus, įsipareigojo sklype statyti gamybos įmones, nes ieškovė tik įgijo teisę savarankiškai spręsti dėl kito (naujo) statinio statybos. Kadangi pagal teisminę praktiką sklypas gali būti nuomojamas jame jau esančių (o ne ateityje atsirasiančių) statinių eksploatavimui, tai ieškovė, nepastačiusi sklype greta jau esančio eksploatuojamo statinio dar vieno (naujo) statinio, nepažeidė 2003-04-01 dieną sudarytos valstybinio (ginčo) žemės sklypo sutarties ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sudarymo nuostatų, be to sutartyje nubuvo numatyta sąlyga, kad sklype turėtų būti pradėta ir iki 2018-05-18 užbaigta kito pastato statyba. Ieškovė teisėtai tapo ginčo sklypo nuomininke, šias teises išsaugojo iki šiol ir įgijo teisėtą lūkestį, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdama šiandien, tiek ir ateityje. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti ieškovės (žemės nuomininko) teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir tenkinti ieškinį. Kadangi sutartis buvo sudaryta 80-ies metų laikotarpiui, sutartyje nenurodant ir šalims nesutariant dėl jokių kitų (naujų) pastatų konkrečių statybos terminų, ieškovė turi teisėtą lūkestį, yra laisva ir savarankiška visą sutarties laikotarpį, t.y. nuo 2008-08-20, statinio įsigijimo dienos, iki 2083-04-01, savarankiškai spręsti, kada pradėti ir kada užbaigti naujų investicijų į kitus statinius ar pastatus formavimo procesą, pastatų projektavimo, derinimo ir statybos procesą. Naudos gavimas iš statinių ar pastatų, esančių ar būsimų nuomojamame sklype, yra ieškovės privatus interesas, ieškovė atsakovei mokėjo žemės nuomos mokestį. Atsakovės 2018-07-12 sprendimu nurodytas 2003-04-01 valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo faktinis pagrindas, neva „<...> atlikus patikrinimą vietoje Skyrius įsitikino, kad pastatas iki šiol nepastatytas, statybos darbai nevykdomi“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pažeidė ne tik sutartį, bet ir įstatyminių aktų nuostatas, nepagrįsta ir prieštarauja teismų praktikai.
11. Ieškovė 2018-06-06 išreiškė pageidavimą pirkti nuomojamą ginčo sklypą, nes pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, bei Taisyklių 2.2 punkto nuostatas valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią - pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. Tačiau, nepaisant faktinių aplinkybių, jog ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas nuo 1996 metų iki šiol yra ginčo žemės sklype, atsakovas savo 2018-07-12 sprendimu nurodė, kad prašymo tenkinti negali, nes atlikus patikrinimą vietoje įsitikino, kad pastatas iki šiol nepastatytas, statybos darbai nevykdomi; faktinio žemės sklypo naudojimo su statiniais susijusioms reikmėms neliko ir skyrius nusprendė, kad išnuomotas žemės sklypas naudojamas ne pagal valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas bei pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie atsisakymo motyvai prieštarauja aukščiau nurodytoms nuostatoms, atitinkamai ir teismo išvada, kad pagrįstai atsisakyta parduoti ieškovei žemės sklypą, yra neteisinga. Pagal minėtų teisės normų nuostatas valstybinės žemės sklypas asmeniui gali būti parduodamas, ne dėl to, kad šiam sklypui asmuo turi galiojančią nuomos teisę, bet dėl to, kad šis valstybinis žemės sklypas yra užstatytas asmeniui nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir šis žemės sklypas yra naudojamas tiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Šiuo atveju sklype nuo 1996 metų yra ieškovei priklausantis turtas, todėl net ir esant vienašališkam sutarties nutraukimui, ieškovė išsaugojo teisę įsigyti sklypą dėl jame iki šiol esančio turto Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, bei Taisyklių nuostatų pagrindu.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
14. Byloje nustatyta, kad 2008-08-20 J. Š. iš UAB „Detora“ įsigijo nebaigtą statyti gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 5 proc., fizinio nusidėvėjimo 12 proc., esantį (duomenys neskelbtini). (b.l.15-18, 80-81), kuris buvo valstybiniame ginčo žemės sklype, 2003-04-01 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr.N27/03-0043 išnuomotame UAB „Detora“ (b.l.24-25). Ieškovei įsigijus pastatą valstybinio žemė sklypo nuomininko teisės ir pareigos perėjo jai ir ji Nekilnojamo turto registre nuo 2008-08-29 buvo įregistruota kaip valstybinio ginčo žemės sklypo nuomininkė (b.l.26-27, 69, 96-98). 2018-05-22 atsakovui vykdant žemės naudojimo patikrinimą buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, jog vykdant planinį patikrinimą valstybiniame ginčo žemės sklype buvo įvertinta faktinė situacija: žemės sklype pastatų nėra, yra tik žolė ir samanomis apaugusių polinių pamatų konstrukcijos, numestos kelios sulaužytos gelžbetoninės plokštės; žemės sklype veikla nevykdoma, sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, riboženklių nerasta, jų sunaikinimo faktas nenustatytas. Šiuo aktu konstatuoti pažeidimai: žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, tokiu būdu galimai nesilaikoma valstybinės žemės nuomos sutarties, pažeidžiamos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, 1 punkto, Taisyklių 2.2 papunkčio nuostatos (b.l.65-67). Prie šio akto pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuota faktinė situacija valstybiniame ginčo žemės sklype (b.l.72-75), bei užpildytas žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimynas, kurio išvadose papildomai konstatuota, kad žemės sklype nėra pastatų, nevykdoma veikla (b.l.76-77). Pastebėtina, kad ieškovė į bylą nepateikė duomenų, leidžiančių konstatuoti priešingas aplinkybes dėl žemės sklypo bei jame esančių gamybinio pastato dalių (5 proc. baigtumas) naudojimo bei eksploatavimo, taip pat, nenurodė, kad ji ateityje planuotų vykdyti šio pastato statybas, kad egzistuotų objektyvios priežastys, dėl kurių statybos nėra vykdomos.
15. 2018-06-06 ieškovė pateikė atsakovui prašymą pirkti nuomojamą valstybinį ginčo žemės sklypą, tačiau atsakovas 2018-07-12 pripažino, kad išnuomotas žemės sklypas naudojamas ne pagal valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas bei pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; perspėjo, kad vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu suėjus 2 mėnesiams nuo 2018-07-12 pranešimo gavimo 2003-04-01 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N27/03-0043 bus nutraukta ir atsisakoma tenkinti 2018-06-06 ieškovės prašymą parduoti nuomojamą valstybinį ginčo žemės sklypą.
16. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2018-07-12 sprendimą, kuriuo nuo 2018-09-12 vienašališkai nutraukiama ginčo žemės sklypo 2003-04-01 nuomos sutartis ir atsisakoma tenkinti J. Š. 2018-06-05 prašymą parduoti šį žemės sklypą. Teismas pripažino, kad ieškovė nepaneigė fakto, jog yra pažeidusi žemės nuomos sutartį, teisės aktų reikalavimus, ji žemės sklypo nenaudoja pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, dėl to pagrįstai nutraukta nuomos sutartis, o nutraukus nuomos sutartį ji prarado privilegiją pirkti žemės sklypą. Su tokiomis išvadomis apeliantė nesutinka, mano, kad aplinkybė, jog ginčo žemės sklype yra jai nuosavybės teise priklausantis bei VĮ Registrų centre registruotas statinys, dėl šio statinio eksploatavimo buvo sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, kuri nenuginčyta, leidžia konstatuoti, jog nepagrįstai nuomos sutartis nutraukiama, taip pat teigia, kad aplinkybė, jog jai priklauso statinys, esantis sklype, leidžia jai pasinaudoti teise jį įsigyti.
17. Pažymėtina, kad CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Taisyklių (redakcija galiojusi nuomos sutarties sudarymo metu) 29.1 papunktis numatė, jog išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinuosius). Nuomos sutartyje buvo nurodyta, jog valstybinės žemės sklypas išnuomojamas 80 metų, nustatant kitą žemės naudojimo paskirtį naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdį – gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti (sutarties 2,3 p.). Sutarties 13 punkte numatyta atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus bei nurodyta, kad, jeigu nuomininkas nesilaiko sutartyje numatytų žemės naudojimo sąlygų, kitų apribojimų ir sąlygų, nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.
18. Šiuo metu galiojančio Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Pažymėtina, kad teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 44 punktą).
19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją, todėl statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą.
20. Pažymėtina, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 24–25 punktus). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas).
21. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.564 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai pripažįstami specialiosios teisės normomis CK 6.217 straipsnio atžvilgiu, t. y. juose įtvirtinti pagrindai laikomi žemės nuomos sutarties esminiais pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015; 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-219/2018 42 punktą). Todėl nustačius, kad žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, toks pažeidimas pripažįstamas esminiu pažeidimu, leidžiančiu sutartį nutraukti.
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 pažymėjo, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tuo pačiu pažymėtina, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008 pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Esant siekiui sklype vykdyti veiklą, nesusijusią su turimo pastato eksploatavimu, toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas. Akivaizdu, kad teisės į išimtinę-lengvatinę valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu įgyvendinimo būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamo statinio eksploatavimui pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Dėl to būtinas teisinis vertinimas, ar žemės sklype buvo vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu, ar buvo numatoma toliau vystyti šią, ar kitokią veiklą.
23. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad valstybiniame žemės sklype nevykdoma jokia veikla, gamybinio pastato (5 proc. baigtumas) statybos darbai nėra vykdomi, taip pat nėra duomenų, kad artimiausioje ateityje tokie darbai bus vykdomi ir pastatas, kurio paskirtis yra gamybos, pramonės, bus eksploatuojamas. Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad ieškovė mano galinti savavarankiškai apsispręsti, kada jai planuoti pastatų projektavimą, statybos organizavimą, tai yra jos privatus interesas, kas leidžia manyti, jog artimiausioje ateityje jokie gamybinio pastato užbaigimo darbai neplanuojami, taip pat atitinkamai nėra aktualūs šio pastato eksploatavimo klausimai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo etapu ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užtikrinti žemės sklypo naudojimą pagal sutartyje nustatytą paskirtį, kad ginčo žemės sklype būtų statomos ir eksploatuojamos gamybinės įmonės. Todėl manytina, kad ieškovė neturi ketinimo atstatyti gamybinį pastatą ir vykdyti jo eksploataciją, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad gamybinio pastato dalys nusidėvėjusios, abejotina dėl jų likutinės vertės, ginčo sklype nevykdomi jokie statybos darbai. Todėl nesant duomenų, kad ieškovė planuoja užbaigti gamybinį pastatą ir jį naudoti pagal paskirtį, išnyko teisinis pagrindas nuomoti būtent šiam pastatui naudoti ne aukciono tvarka suteiktą valstybinės žemės sklypą.
24. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kai išnuomotame žemės sklype nevykdomi statybos ar žemės darbai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010), taip pat kai jokios komercinės veiklos nevykdymas išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus pripažįstamas pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Todėl aplinkybė, kad ieškovė nuo nekilnojamo turto įsigijimo per beveik 10 metų laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų dėl jo eksploatavimo ateityje yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ji žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą sutartį nutraukti. Aplinkybė, kad ieškovė mokėjo nuomos mokestį pagal sudarytą sutartį nepaneigia esminio sutarties pažeidimo (žemės nenaudojimo pagal numatytą paskirtį), kurio pakanka sutarties nutraukimui. Be to, pažymėtina, jog sutartis su apeliante yra nutraukta ne dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, o dėl to, kad ieškovė nenaudojo žemės sklypų pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
25. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybėmis, jog žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (ko iš esmė neginčija ir pati apeliantė) bei konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį ieškovei 2018-07-12 išsiųsdamas įspėjimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas, nutraukdamas su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį, prieš tai nurodęs aiškų sutarties nutraukimo pagrindą ir apie nutraukimą įspėjęs prie du mėnesius, elgėsi pagrįstai ir teisėtai.
26. Vadovaujantis šiuo metu galiojančių Taisyklių 2.2 papunkčiu, gali būti parduodami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Valstybinės žemės sklypai pagal Taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju ieškovės 2018-06-06 atsakovei pateiktas prašymas pirkti ginčo žemės sklypą nebuvo patenkintas nustačius, jog jis naudojamas ne pagal sutarties sąlygas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kadangi byloje nustatyta, jog žemės sklypas nėra naudojamas gamybiniam pastatui eksploatuoti, atitinkami nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymo.
27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
28. Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 50 Eur didesnį žyminį mokestį nei numato įstatymas, todėl žyminio mokesčio permoka grąžinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Grąžinti J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019-01-10 kvitu Nr. 157865, AB Lietuvos pašto Panevėžio 1 poskyryje.