- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-704-278/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- V. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2751-1027/2019 pagal pareiškėjo V. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Leonui Jankauskui, I. S. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. G. skundu kreipėsi į antstolį L. Jankauską ir prašė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti antstolio 2018-11-08 patvarkymą tenkinti I. S. skundą, 2018-11-08 patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir 2018-11-13 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento Nr. N2-386-758/2018 grąžinimo teismui. Nurodė, kad minėti patvarkymai priimti vadovaujantis 2017-12-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurio vykdomojoje byloje nėra ir šis dokumentas jam nebuvo pateiktas. Be to, minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jam nedalyvaujant.
2. Antstolis L. Jankauskas 2018-12-05 patvarkymu Nr. S-18-53-23579 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė skundą nagrinėti teismui. Nurodė, kad pateiktame vykdyti vykdomajame rašte Nr. N2-386-758/2018 nebuvo baldų ir buitinės technikos sąrašo, kuris pagal teismo patvirtintą I. S. ir V. G. 2017-09-14 sudarytą ir pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėjo būti perduotas pareiškėjui V. G., todėl skolininkės I. S. pateiktais duomenimis, baldai ir buitinė technika, esantys butuose (duomenys neskelbtini), buvo surašyti 2017-12-14 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o butų raktai registruotu laišku išsiųsti pareiškėjui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad jos, kaip šalies, pareigos pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2017-09-05 sprendimą, kurio pagrindu nutraukta jos ir V. G. santuoka, yra įvykdytos, iki sprendime nurodyto termino ji su vaikais ir asmeniniais daiktais išsikėlė iš butų, palikdama juose buvusius baldus ir buitinę techniką, todėl vykdomasis raštas vykdymui pateiktas neteisėtai. Teigė, kad nei sprendime, nei jokiame kitame dokumente nebuvo nustatytas joks baldų ir buitinės technikos sąrašas ir šių daiktų perdavimo V. G. tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-05-24 nutartimi pareiškėjo skundas atmestas ir iš V. G., I. S. naudai, priteista 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2018-10-24 išieškotojas V. G. pateikė antstoliui L. Jankauskui vykdyti 2018-10-05 vykdomąjį raštą, išduotą pagal Utenos apylinkės teismo 2017-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-386-758/2018 patvirtintos I. S. ir V. G. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.9.3 punktą, pagal kurį baldai ir buitinė technika butuose adresu (duomenys neskelbtini), atitenka V. G. ir V. G. sumoka I. S. 2 000 Eur piniginę kompensaciją. Teismas konstatavo, kad 2018-10-30 patvarkymu Nr. S-18-53-20860 antstolis vykdomąjį raštą priėmė vykdyti, apskaičiavo vykdymo išlaidas ir išsiuntė skolininkei I. S. raginimą įvykdyti sprendimą. Dėl minėto patvarkymo skolininkė I. S. 2018-11-08 pateikė skundą, nurodydama, kad sprendimas, kurio pagrindu išduotas bei pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas įvykdytas iki sprendime nurodyto termino ir šis faktas konstatuotas 2017-12-14 antstolio L. Jankausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, todėl vykdomasis raštas vykdymui pateiktas neteisėtai. Antstolio 2018-11-08 patvarkymais skundas buvo tenkintas, vykdomoji byla, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nutraukta, o vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai.
6. Teismas vertino pareiškėjo paaiškinimus dėl jam neperduotų daiktų sąrašo kartu su 2017-12-14 antstolio L. Jankausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei pareiškėjo pateiktose fotolentelėse prie turto vertinimo ataskaitų užfiksuotais duomenimis ir darė išvadą, kad įrodymų apie dalies reikalaujamų daiktų (sieninio laikrodžio, vaizdo kameros trikojo, mikrofono (Sony), trintuvo ir garinio puodo) egzistavimą byloje nėra – jie nėra fiksuoti nė viename iš nurodytų dokumentų.
7. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių konkrečiai neaptarė, ką laiko baldais bei buitine technika, teismas darė išvadą, jog dalis pareiškėjo reikalaujamų daiktų (2 pufai, 2 čiužiniai, 9 vnt. užuolaidų, elektroninis fortepijonas, vaizdo kameros trikojis, mikrofonas, 8 vnt. kėdžių užvalkalų, kadastro ir registro bylos, baldų projektas), taikant lingvistinį žodžių aiškinimą bei Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 patvirtintą kombinuotąją prekių nomenklatūrą, nepriskirtini baldams bei buitinei technikai.
8. Dėl kitų nurodytų daiktų (dulkių siurblio, elektrinės mėsmalės, siuvimo mašinos, sumuštinių keptuvės, virtuvinio kombaino, lyginimo stalo, kėdžių bei 3 vnt. spintos dėžių Lekman), teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai - fotolentelės ir nurodomi skirtumai tarp jų nėra tiek informatyvūs įrodomąja prasme, kad leistų teismui spręsti, kad tokie daiktai tikrai bute buvo pareiškėjams gyvenant santuokoje, taip pat kad nebuvo palikti butuose. Kitų įrodymų dėl šių daiktų priklausomybės pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui iki jų santuokos nutraukimo į bylą nepateikta. Dėl reikalaujamo elektrinio peilio galąstuvo, kuris pareiškėjo teigimu priklausė, jo tėvams, pažymėjo, jog jei I. S. pasisavino pareiškėjo tėvams priklausantį turtą, šio daikto savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje nustatyta tvarka.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CK 3.120 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ir konstatavo, jog čiužiniai, buvę vaikų lovose, po vieną kėdę vaikui, tualetinis staliukas, yra skirti jų asmeniniams poreikiams tenkinti – miegoti, sėdėti ruošiant pamokas, tenkinti higienos poreikius ir nepatenka į sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.9.3 punktą, kuriuo dalinamas bendras sutuoktinių turtas bei vaikams šie daiktai reikalingi jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kuri yra nustatyta su I. S..
10. Teismas pažymėjo, kad iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, jog pareiškėjai sutarė, kad baldai ir buitinė technika atitenka V. G., I. S. išmokama 2 000 Eur kompensacija. Nurodė, kad minėtoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje neaptarta, kokie konkrečiai daiktai – baldai ir buitinė technika lieka butuose ir I. S. gauna už tai 2 000 Eur kompensaciją bei įvertinęs antstolio L. Jankausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis apie butuose paliktą turtą, bendrą šio turto vertę ir santykį su I. S. išmokama kompensacija, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo suinteresuoto asmens I. S. veiksmus, išsikeliant iš buvusios šeimos gyvenamosios vietos, vertinti kaip nesąžiningus, neatitinkančius protingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir konstatuoti, kad ji nėra įvykdžiusi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.9.3 punkto, tokio, koks jis yra suformuluotas ir patvirtintas Visagino miesto apylinkės teismo 2017-09-05 sprendimu.
11. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, teismas darė išvadą esant pagrindui I. S. priteisti iš pareiškėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. prašo nutartį panaikinti, priimti naują procesinį sprendimą ir panaikinti skundžiamus antstolio patvarkymus. Netenkinus reikalavimo dėl antstolio patvarkymų panaikinimo, prašo sumažinti I. S. priteistas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, nes ji priimta netinkamai vertinant byloje pateiktus įrodymus – turto vertinimo aktus, fotolentelę, jo paaiškinimus, tai yra, vertinant juos kaip nepakankamai informatyvius. Teigia, kad nepagrįstai teismas į bylą I. S. pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą vertino kaip patikimą įrodymų šaltinį, taip vienai šaliai suteikdamas nepagrįstą pranašumą.
14. Tvirtina, kad teismas nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei nagrinėdamas jo skundą nesiaiškino, ką šalys turėjo omenyje sutartyje nurodydamos terminus „baldai“ ir „buitinė technika“ – ar tai tik tie daiktai, kurie nurodyti www.zodynas.lt, ar buvo laikoma, kad šiuose terminuose suprantama visi namų apyvokos ir asmeniniai daiktai, kurie supa žmogų įprastinėmis kasdienėmis gyvenimo sąlygomis. Teigia, kad vertindamas jo reikalavimus, teismas vadovavosi tik lingvistiniu žodžių traktavimu bei Tarybos reglamentu, kuris niekaip nėra susijęs su kasdienės buities apibrėžtimis. Pažymi, jog rengiant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą buvo parengęs sąrašą visų bute esančių daiktų, prašydamas jį pridėti, tačiau sutartį rengę teisininkai pavadino jį pertekliniu.
15. Nurodo, kad teismas nepagrįstai suabejojo jo paaiškinimais, kad I. S. išsikeliant iš buto buvo pasisavinti sieninis laikrodis, vaizdo kameros trikojis, mikrofonas, nes šių daiktų egzistavimą pagrindžia jo paties paaiškinimai ir I. S. neneigė fakto, kad pasiėmė minėtus daiktus. Minėti daiktai kartu su kitais daiktais apie kurių egzistavimą teismas sprendė nesant patikimų įrodymų, buvo nurodyti ir policijai rašytame jo pareiškime, dar nežinant kas fiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
16. Mano, jog proceso koncentracijos tikslais nėra tikslinga inicijuoti naujo proceso, kaip nurodė teismas, dėl peilių galąstuvo, priklausiusio jo tėvams, nes turtas buvo perduotas jam, todėl ir reikalavimo teisę turi jis, kuris turėtų pasirūpinti daikto grąžinimu.
17. Nurodo, kad jo pateiktos buto (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos II priedo antro lapo ketvirtoje nuotraukoje užfiksuota lyginimo lenta, ant kurios sudėti nešiojamieji daiktai, todėl teismo teiginiai, jog pagal pateiktus duomenis negalima nustatyti, ar toks daiktas yra fiksuotas fotolentelėse prie turto vertinimo ataskaitose, yra nepagrįsti.
18. Nesutinka su teismo išvada dėl daiktų, skirtų vaikų poreikiams tenkinti, kaip nedalytino turto. Teigia, jog teismas nesiaiškino aplinkybių, kad pagal Sutartį I. S. atitekęs butas (duomenys neskelbtini), yra visiškai įrengtas ir apstatytas baldais, reikiama buitine ir virtuvine technika, jame yra absoliučiai visi reikmenys, būtini vaikų raidai.
19. Nurodo, kad ginčo butų turto vertinimo ataskaitos rengtos 2017 m. rugpjūčio mėnesį, santuokai nesant nutrauktai, todėl nesuprantami teismo teiginiai, kad fotolentelės nėra tiek informatyvios, kad spręsti kokie daiktai ir būtent toks jų kiekis buvo bute pareiškėjams gyvenant santuokoje. Pažymi, kad iki faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo 2017 m. gruodžio mėnesį, jis neturėjo galimybės patekti į butus, todėl akivaizdu, kad daiktus, išvardintus pareiškime, pasisavino I. S., kuri šios aplinkybės ir neneigia bei neįrodinėja priešingų aplinkybių.
20. Teigia, kad teismo minima I. S. tekusi 2 000 Eur kompensacija buvo paskaičiuota nuo skirtumo tarp baldų, esančių butuose (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pakartotinai „dalindamas“ turtą šios bylos nagrinėjimo ribose, pirmos instancijos teismas ne tik neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, bet ir peržengė šios bylos nagrinėjimo ribas, kuo suteikė perdėto pranašumo suinteresuotam asmeniui I. S..
21. Pažymi, kad esant neaiškumui aiškinant Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.9.3. punktą, I. S. pasinaudojo lingvistiniu šio Sutarties punkto aiškinimu ir savo nesąžiningais veiksmais, siekdama kerštauti ir sukelti jam maksimalius nepatogumus ir nuostolius, pasisavino visus daiktus, kurie jos požiūriu nepatenka į sąvokas „baldai“ ir „buitinė technika“, net ir tuos, kurie visiškai negali būti jos naudojami pagal paskirtį, kaip nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, baldų projektai, kėdžių užvalkalai, siūti pagal konkrečių kėdžių išmatavimus ar spintos Lekman dėžės, skirtos konkrečiai spintai.
22. Nurodo, kad I. S. naudai teismas priteisė 435,60 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, tačiau parengtas atsiliepimas savo turiniu neturi jokių sudėtingų teisinių vertinimų ar argumentų, neaiškus skundo vertinimas laiko atžvilgiu. Teigia, kad ta pati advokatė I. S. atstovavo visuose ginčuose su juo ir puikiai žino visas susijusias su šiuo ginču aplinkybes ir padėtį. Mano, jog, atsižvelgiant į bylos bei rengto dokumento sudėtingumą, pateiktos išlaidos už advokatės pagalbą yra dirbtinai išpūstos ir neracionalios, nežiūrint į tai, kad jos neviršija patvirtintų Rekomendacijų dydžių, be to, šios išlaidos nebuvo būtinos, nes I. S. yra pakankamai išsilavinusi ir žinanti teisės klausimus, pati dalyvavo eilėje teisminių procesų.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas buvo nagrinėjamas ir nagrinėjimo aplinkybės buvo tik „aplinkybės, susijusios su faktinių aplinkybių konstatavimu, raktų nuo buto perdavimu, paaiškinimais bei įrodymais, susijusiais su baldų ir buitinės technikos perdavimu“, kaip tai nurodyta apeliacinės instancijos teismo 2019-04-09 nutartyje. Didžioji dalis apelianto skundo yra nesusijusi su skundžiama nutartimi ir yra nukreipti ne į aiškinimąsi retrospektyvių aplinkybių, kurios galėjo būti nustatytos santuokos nutraukimo byloje, o ne teismo sprendimo vykdymo procese.
Šalies argumentai
24. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pažymi, jog byla, nors ir nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tęsiasi jau beveik metus ir tai vyksta būtent dėl pareiškėjo veiksmų, skundų, papildomų dokumentų teikimo ir pan.. Tvirtina, kad prašo priteisti tik nedidelę dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai, kad advokatė atstovavo ją santuokos nutraukimo byloje, kuri buvo nagrinėjama daugiau kaip prieš du metus, negali turėti jokios įtakos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Be to, ši byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, keliami kitokio pobūdžio teisiniai klausimai, reikalaujantys atitinkamo laiko pasiruošimui ir procesinių dokumentų rengimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo V. G. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
26. Atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais nutraukta vykdomoji byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
27. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra procesinių įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 561 straipsnis). Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis L. Jankauskas 2018-10-30 patvarkymu priėmė vykdymui Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-10-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-386-758/2018, kuriame buvo nuspręsta išieškoti pareiškėjo V. G. naudai iš skolininkės I. S. nepiniginį išieškojimą visa apimtimi: baldus ir buitinę techniką, esančius butuose adresu (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2018-10-30 antstolis išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Gavęs skolininkės I. S. skundą, kuriame nurodė, jog ji iš butų išsikėlė ir paliko visus butuose buvusius baldus bei buitinę techniką, nes sprendime jų sąrašas nepateiktas, ir šios aplinkybės yra konstatuotos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, antstolis panaikino priimtus patvarkymus, vykdomąją bylą nutraukė vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, konstatuodamas, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti.
28. Apeliantas nesutinka su antstolio veiksmais bei tvirtina, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, nėra įvykdytas, I. S. jam nėra perdavusi visų daiktų, o teismas, atmesdamas jo skundą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.
29. Bylos faktinės aplinkybės yra detaliai aptartos tiek skundžiamoje nutartyje, tiek antstolio patvarkyme ir dėl jų ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas jų kartoja. Kaip matyti iš atskirojo skundo, esminis byloje spręstinas klausimas yra tai ar sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, yra įvykdytas ar vykdomoji byla buvo nutraukta nesant tam teisinio pagrindo.
30. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų bei bylos dalyvių teiktų paaiškinimų, I. S. aplinkybę dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017-09-05 sprendimo (patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.9.3 punkto) įvykdymo grindžia 2017-12-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuotas ginčo butuose paliekamas turtas – baldai bei buitinė technika, jos išsikėlimo iš butų metu. Apeliantas sprendimo neįvykdymą grindžia sudarytu trūkstamų daiktų sąrašu bei fotolentelėmis prie nekilnojamojo turto ataskaitų, kuriose, jo teigimu, yra užfiksuoti daiktai, buvę butuose.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju esminė bylos aplinkybė yra tai, kad pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta Visagino miesto apylinkės teismo 2017-09-05 sprendimu, 2.9.3 punktas numato, jog V. G. atitenka baldai ir buitinė technika butuose adresu (duomenys neskelbtini). Jokių papildomų susitarimų, sąrašų ar sutarties 2.9.3 punktą aiškinančių sąlygų minėtoje sutartyje nėra, tai yra, pateikdami tvirtinti minėtą sutartį, pareiškėjai ne tik kad neapsibrėžė kas konkrečiai, jų nuomone, patenka į baldų bei buitinės technikos apibrėžimą, bet ir nesudarė butuose paliktinų daiktų sąrašo. Ši aplinkybė ne kartą įvairiuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta apeliantui.
32. Kaip matyti iš apelianto pateiktų, jo teigimu, 2017 m. rugpjūčio mėnesį darytų, fotolentelių prie nekilnojamojo turto ataskaitų, kai butuose gyveno I. S. ir nepilnamečiai vaikai, užfiksuoti įvairūs baldai bei namų apyvokos daiktai. Apeliantas nurodo, kad aplinkybė, jog jo nurodomi daiktai nėra užfiksuoti 2017-12-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir tai patvirtina faktą apie sprendimo dalies neįvykdymą ir daiktų pasisavinimą. Su šiais teiginiais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atliko itin išsamią apelianto pateikto trūkstamų daiktų sąrašo analizę, pasisakydamas iš esmės dėl kiekvieno iš daiktų, atsižvelgiant tiek į fotolentelėse prie turto vertinimo ataskaitos, tiek 2017-12-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus duomenis, todėl apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas pagrindo nesutikti su nutartyje išdėstytais teiginiais, jų nekartoja. Atsakydamas į atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dalies apelianto sąraše nurodytų daiktų (sieninis laikrodis, vaizdo kameros trikojis, mikrofonas ir kt.) nėra užfiksuota nei viename iš pirmiau minėtų, byloje pateiktų dokumentų, arba, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jų nėra galima identifikuoti, o tai, kad pasak apelianto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos II priedo antro lapo ketvirtoje nuotraukoje užfiksuota lyginimo lenta, nesudaro pagrindo spręsti nei apie šio daikto funkcinę paskirtį, nes nuotraukoje nurodomas daiktas yra apdėtas įvairiais daiktais ir iš esmės nėra įmanoma daryti išvadas apie jo atitiktį nurodomai paskirčiai, nei apie tai, jog minėtas daiktas turėjo būti paliktas ginčo butuose. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie kitus apelianto nurodomus daiktus, tai yra, jog nagrinėjamoje faktinėje situacijoje nėra objektyvios galimybės daryti išvadas apie daiktų priklausomybę kuriai nors iš šalių.
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvusiai sutuoktinei ir vaikams išsikėlus iš butų, 2018-06-28 jis kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl įvairių daiktų dingimo (b.l. 96-97), tačiau šis faktas neleidžia spręsti, jog apelianto pateiktame sąraše nurodomi daiktai, turėjo būti palikti butuose adresu (duomenys neskelbtini), pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2017-09-05 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.9.3 punktą. Pažymėtina, kad dar Visagino miesto apylinkės teismo 2017-12-21 nutartimi, kuria netenkintas V. G. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai yra, kad I. S. pažeidžia sutarties sąlygų 2.9.3 punktą, apeliantui buvo išaiškinta, kad šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.9.3 punkte, konkrečiai neįvardinta kokie baldai ir buitinė technika yra bute, nepateiktas jų sąrašas ir nenurodyta vertė. Taigi, būtent koks turtas pagal minėtos sutarties 2.9.3 punktą priklauso apeliantui, pareiga įrodyti tenka jam pačiam. Nesant sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai apibrėžtų pareiškėjų susitarimų dėl konkrečių daiktų priklausomumo ir I. S. teigiant įvykdžius sprendimą, šiuos teiginius V. G. turėjo paneigti (CPK 178 str.). Siekdamas susigrąžinti, jo teigimu, I. S. pasisavintus daiktus, susitarimą dėl kiekvieno, jo teigimu, pasisavinto daikto privaloma pagrįsti neginčijamais įrodymais bei įrodyti buvusius ir atskirajame skunde dėstomus susitarimus santuokos nutraukimo metu ar inicijuoti proceso atnaujinimą išnagrinėtoje byloje. Nagrinėjamoje byloje neginčijami įrodymai dėl daiktų priklausomumo apeliantui, teismui nebuvo pateikti.
34. Apeliantas tvirtina, kad teismas nevertino sutarties sudarymo aplinkybių, tai yra, jog I. S. atiteko pilnai apstatytas ir įrengtas butas (duomenys neskelbtini) ir jokie daiktai vaikų poreikiams nebuvo reikalingi, kad atsižvelgus į skirtumus tarp minėto buto ir butų (duomenys neskelbtini)I. S. buvo paskaičiuota 2 000 Eur kompensacija. Tačiau byloje jokių duomenų, patvirtinančių šiuos V. G. teiginius nėra, be to, teismas, vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, neturėjo teisinio pagrindo analizuoti kokių nuolaidų ar sąlygų visumoje buvo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
35. Vadovaudamasis aptartomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nes nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde V. G. neįrodė ir teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo, jog antstolio veiksmus būtų galima traktuoti kaip neteisėtus.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais dėl suinteresuotam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. I. S. naudai priteistos 435,60 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą teismo buvo įvertintos tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R - 85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų, tiek bylos aplinkybių kontekste. Teismas darė išvadą, kad patirtas suinteresuoto asmens išlaidas laikyti užaukštintomis nėra pagrindo. Atskirojo skundo teiginiai šių išvadų nepaneigia. Vien aplinkybė, jog šalių teisiniuose ginčuose I. S. atstovavo ta pati atstovė, neleidžia konstatuoti bylinėjimosi išlaidoms esant nepagrįstai padidintoms ar minėtu pagrindu jas mažinti. Be to, byloje nėra duomenų, kad I. S. turi teisinį išsilavinimą ir pati gali savarankiškai save atstovauti teisiniuose ginčuose, todėl kaip nepagrįstus teismas atmeta apelianto teiginius apie bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumą.
37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
38. Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.