- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-654-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20639-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- E. P., V. P., K. F., IF P
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovams E. P., V. P., K. F. ir IF P&C Insurance AS dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. P., V. P., IF P&C Insurance AS ir K. F. 29.714,99 EUR, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2016 m. kovo 23 d. kilo gaisras gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Gaisro metu buvo apgadintas ieškovo draustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl aptariamo įvykio metu padarytos žalos ieškovas draudėjui išmokėjo 29.714,99 EUR draudimo išmoką. 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje nurodyta, kad gaisro židinio zona yra namo antrame aukšte, tarp butų Nr. 4 ir Nr. 3 patalpų. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikio (aukštos elektros tinklo įtampos, elektros tinklų perkrovos, didelės pereinamosios varžos, trumpojo jungimo ir pan.). Šioje zonoje sumontuota elektros instaliacija nėra AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės riboje, todėl, ieškovo teigimu, gaisras kilo dėl namo lokalinių elektros tinklų būsenos. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog butų Nr. 4 ir Nr. 3 savininkai neužtikrino tinkamos elektros įrenginių eksploatacijos, dėl ko 2016 m. kovo 23 d. pastate kilo gaisras. Šiuo atveju žala pasireiškė tuo, kad gaisro likvidavimo metu buvo aplietas ir apgadintas ieškovo draustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko atsirado nuostoliai. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovų veiksmai, pažeidžiant pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, sukėlė gaisrą, kurio metu buvo apgadintas turtas. Kaltė pasireiškė neatsargumu. E. P. ir V. P. civilinė atsakomybė 20 000 Lt (5792,40 EUR) ribose buvo apdrausta draudimo bendrovės If P&C Insurance AS Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 00074542 pagrindu. Dėl šios priežasties už E. P. ir V. P. padarytą žalą 5792,40 EUR ribose atsakingas draudikas If P&C Insurance AS. Vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d. išmokėjus draudimo išmoką dėl žalos, už kurios padarymą atsakingi E. P., V. P. (bei draudikas If P&C Insurance AS) ir K. F., ieškovas įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš atsakovų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė K. F. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jos atžvilgiu patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gaisro židinio zona neabejotinai buvo atsakovams E. P. ir V. P. priklausančioje patalpoje, plane pažymėtos indeksu 3-7, pietvakarinėje dalyje, kadangi ši patalpa yra visiškai sudegusi. Gaisras kilo ir jo židinio vieta buvo atsakovams priklausančioje patalpoje, todėl būtent šių asmenų veiksmai turi būti pripažintini neteisėtais, nes pavojingas, gadinantis turtą poveikis kilo būtent iš jiems priklausančių gyvenamojo namo patalpų, o ne iš atsakovės K. F. patalpų ar kitų šaltinių. Atsakovės teigimu, gaisro kilimo priežastis yra akivaizdi – netvarkingai įrengta elektros instaliacija atsakovų E. P. ir V. P. patalpose, kadangi akivaizdu, jog atsakovai E. P. ir V. P. savo patalpose nesusitvarkė elektros laidų (nepasirūpino saugia elektros instaliacija) taip, kad nekiltų gaisras ir nekeltų pavojaus aplinkiniams (laidai yra atviri, apraizgyti lipnia juosta, sujungti netvarkingai), t. y. elgėsi nerūpestingai, todėl turi būti pripažinti kaltais dėl kilusio gaisro ir trečiųjų asmenų turto sugadinimo gaisro metu. Ieškovas neįrodė nei vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės taikymui atsakovės atžvilgiu būtinų sąlygų, todėl esant akivaizdžiam faktui, jog gaisro židinio zona buvo atsakovų E. P. ir V. P. bute, o gaisrą lėmė netvarkinga elektros instaliacija, taip pat nesant ir ieškovui neįrodžius atsakovės K. F. neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir atsakovės veiksmų, ieškinys atsakovės atžvilgiu turi būti atmestas kaip aiškiai nepagrįstas.
4. Atsakovai E. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl, atsakovų manymu, ieškovas visiškai nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovams. Kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo atsakovai pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius" 2017 m. rugpjūčio 11 d. pažymą apie suvartotą elektros energiją, kuri patvirtina, jog bute Nr. 3 laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11d. iki 2016 m. rugpjūčio 11d. sunaudota 0,00 kWh elektros energijos. Atsakovų teigimu, akivaizdu, kad elektros energija bute Nr. 3 nebuvo vartojama ir šio buto patalpose niekaip negalėjo kilti gaisras - tai paprasčiausiai objektyviai neįmanoma. Specialisto M. U. 2017 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimas rodo, jog buto Nr. 3 elektros instaliacija, būdama be įtampos (išjungta), negalėjo sukelti gaisro. Kartu su atsiliepimu į pradinį ieškinį atsakovai taip pat pateikė buto Nr. 4 gyventojos S. A. S. rašytines pastabas dėl gyvenamajame name 2016 m. kovo 23 d. įvykusio gaisro. Iš šių pastabų matyti, jog dar iki gaisro dienos bute Nr. 4 buvo kilusių problemų dėl elektros instaliacijos. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog gaisras kilo ne bute Nr. 3 ir ne buto Nr. 3 elektros instaliacija buvo prižiūrima netinkamai. Nei atsakovai, nei kiti asmenys bute Nr. 3 jau ilgą laiką negyveno ir atitinkamai nevartojo elektros energijos. Tokia padėtis susidarė dėl draudėjo J. V. neteisėtų veiksmų. Civilinėje byloje Nr. 2-1466-833/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo konstatavo, jog draudėjas J. V. savavališkai nugriovė laiptus, kuriais buvo patenkama į atsakovų butą Nr. 3, ir įpareigojo J. V. laiptus atstatyti. Iš į bylą pateiktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, jog laiptai, vedantys į butą Nr. 3, buvo nugriauti dar 2014 m. Taigi atsakovai į savo butą negalėjo patekti, todėl juo nesinaudojo ir elektros energijos nevartojo.
5. Atsakovas IF P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad įvertinus visus nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius įrodymus, nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados nei dėl gaisro kilimo priežasties, nei dėl gaisro židinio zonos. Atsakovo vertinimu, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą ypač svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovai E. P. ir V. P. į savo butą kelerius metus iki gaisro negalėjo patekti (taip pat ir vartoti elektros energijos) būtent dėl ieškovo draudėjo J. V. kaltės. Be to, draudikas palaikė atsakovo V. P. poziciją dėl CK 6.266 str. 1 d. ginčo atveju netaikymo. Draudiko atsakomybės apimtis visais atvejais draudimo sutartyje yra apribota 5.792,40 EUR draudimo suma.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė prašymą dėl patikslinto ieškinio atsiėmimo atsakovės K. F. atžvilgiu, patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovų V. ir E. P., UAB „If P&C Insurance AS” atžvilgiu palaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės K. F. atžvilgiu tenkino, ieškinio dalį dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovės K. F. paliko nenagrinėtą, o ieškinio dalį dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovų E. P., V. P., IF P&C Insurance AS atmetė.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadoje, eksperto V. K. ekspertizės akte gaisro židinio vieta nustatyta atlikus visapusiškesnius tyrimus nei Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-03-24 atliktos apžiūros metu, byloje nesant duomenų, prieštaraujančių UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadoje, eksperto V. K. ekspertizės akte pateiktoms išvadoms dėl gaisro židinio vietos, teismas laikė, kad būtent UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadoje ir eksperto V. K. ekspertizės akte nurodyta gaisro židinio vieta, kuri abejuose dokumentuose sutampa, nustatyta tiksliau, todėl vadovavosi būtent nurodytuose dokumentuose padarytomis išvadomis dėl gaisro židinio vietos. Tiek UAB „Gaisriniai tyrimai“, tiek eksperto V. K. ekspertizės akte nurodyta, kad didžiausia tikimybė, kad gaisro židinys buvo patalpoje Nr. 3-7, todėl, nesant šias išvadas paneigiančių įrodymų, teismas konstatavo, kad 2016-03-23 būtent šioje patalpoje prasidėjo namo gaisras.
9. Dėl gaisro kilimo priežasties teismas pažymėjo, jog nors byloje nustatyta, kad gaisro židinio vieta buvo patalpoje (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados, kad būtent dėl šioje patalpoje atliktų veiksmų 2016-03-23 name (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Tiek Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, tiek UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistai, tiek ekspertas V. K. padarė išvadas, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikio (įskaitant elektros tinklų perkrovą). Visiems nurodytiems specialistams (ekspertams) pateikus vienareikšmiškas išvadas dėl gaisro priežasties, nurodant kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikis (įskaitant elektros tinklų perkrovą), byloje nesant šias išvadas paneigiančių įrodymų, teismas pripažino, kad 2016-03-23 name (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro priežastis buvo elektros instaliacijos avarinio darbo režimo poveikis (įskaitant elektros tinklų perkrovą).
10. Dėl gaisro kilimo priežastį sąlygojusių veiksnių teismas nurodė, jog teismo ekspertas teismo posėdžio metu pateikė vertinimą, kad perkrova galėjo įvykti tik įjungus elektros energiją naudojančius prietaisus. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2014 m. kovo 3 d. atsakovai į savo butą patekti negalėjo, jame negyveno, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. atsakovai elektros energijos nenaudojo, dar iki gaisro kilimo name egzistavo sąlygos elektros sutrikimams, galimai lemiančios elektros laidų perkrovą ir kaitimą. Remdamasis šiomis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, jog gaisro kilimo priežastimi buvo ne atsakovų E. P. ir V. P. veiksmai bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju 2016-03-23 (gaisro kilimo dieną) nurodyti atsakovai, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, nepažeidė savo pareigų elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala, todėl teismas sprendė, kad atsakovų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo) požymių CK 6.246 straipsnio prasme. Neegzistuojant deliktinės civilinės atsakomybės prievolei, šios prievolės pagrindu ieškovo keliamus reikalavimus atsakovų E. P., V. P. ir IF P&C Insurance AS atžvilgiu, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovas ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ADB „Gjensidige“ reikalavimus tenkinti visiškai arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovai V. P. ir E. P. nepažeidė savo pareigų elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala. Apelianto teigimu, aplinkybė, jog atsakovai nesirūpino savo turtu, nepanaikina jų civilinės atsakomybės, sukėlus kitiems asmenims turtinę žalą. Aplinkybė, jog buvo tik pasunkintos galimybės pateikti į atsakovų butą ir atsakovai jame negyveno įrodo, jog atsakovai turėjo ir galėjo rūpintis nuosavybės teise jiems priklausančiu turtu ir jį valdyti taip, jog tretiesiems asmenims nebūtų padaryta žala.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Teismas neįvertino, jog atsižvelgiant į eksperto V. K. tyrimo išvadas, atsakovai pažeidė elektros įrenginių įrengimo bendruosius bei bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, ir nevertino, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atsakovų, jei jie elgtųsi kaip rūpestingi asmenys, galimybės numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Apelianto įsitikinimu, teismas objektyviai nesiėmė vertinti, kokių veiksmų atsakovai neatliko pagal rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, o atsižvelgė tik į aktyvių neteisėtų veiksmų atlikimo kriterijų, t. y. tyčinių ar neatsargių veiksmų atlikimą, galėjusių sukelti gaisrą.
12.3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp ieškovo ir atsakovų. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju atsakovai turėjo pagrįsti, jog laikėsi visų jų elgesiui keliamų reikalavimų ir tai, kad gaisras kilo ne nuo jų priklausančių aplinkybių, už kurias jie negali būti atsakingi, įrodyti gaisro kilimo priežastingumą, nesusijusį su atsakovų kokių nors veiksmų atlikimu ar neatlikimu. Atsakovai minėtas aplinkybes, įrodančias jų kaltės nebuvimą, grindžiančių įrodymų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Teismas netinkamai konstatavo gaisro kilimo vietą ir priežastį. Teismas nenuosekliai konstatavo didžiausią tikimybę, jog gaisro židinys buvo patalpoje Nr. 3-7, priklausančioje atsakovams, kuomet UAB „Gaisriniai tyrimai“ ir eksperto V. K. ekspertų išvadose nustatyta, jog gaisras neabejotinai kilo patalpoje Nr. 3-7. Teismas taip pat netinkamai nustatė gaisro kilimo priežastį, neatsižvelgdamas UAB „Gaisriniai tyrimai“ pateiktą įžvalgą, jog patalpoje Nr. 3-7 elektros instaliacijos linijos susikerta su degiomis statybinėmis konstrukcijomis, kas, apelianto įsitikinimu, suponuoja išvadą, jog buvo padaryti pažeidimai montuojant ir eksploatuojant elektros instaliaciją, dėl name naudotų prietaisų įvykus laidų elektroterminiui kaitimui užsidegė šalia instaliacijos buvusios degios medžiagos.
12.5. Priimdamas sprendimą tinkamai nenustačius tikrosios gaisro kilimo priežasties, neteisingai paskirsčius įrodinėjimo naštą, neįvertinus, jog atsakovai V. P. ir E. P. nesiėmė aktyvių veiksmų apsisaugoti nuo potencialaus gaisro pavojaus, nenustačius minėtų aktyvių veiksmų nebuvimo priežastinio ryšio su atsakovų neteisėtu neveikimu ir nerūpestingumu, sukėlusiu gaisrą ir kitas atsiradusias žalos pasekmes, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius nenustatydamas atsakovų neteisėto neveikimo, nerūpestingo ir neapdairaus atsakovų elgesio.
Atsiliepimas
13. Atsakovas If P&C Insurance AS filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Apeliantas nenurodo, jog atsakovai negalėjo imtis veiksmų gaisro kilimui išvengti būtent dėl ieškovo draudėjo J. V. kaltės. Atsakovai nuo 2013 m. tris metus negalėjo pateikti į savo butą, kadangi J. V. savavališkai nugriovė laiptus, vedančius į atsakovų butą, esantį Rudens g. 35B-3, Vilniuje. Be to, teismo pagrįstą išvadą, kad atsakovai nepažeidė savo pareigos elgtis taip, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala, lėmė byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovai nuo 2013 m bute negyveno.
13.2. Teismas nuosekliai, pasitelkdamas lyginamąjį metodą, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, įvertino jų tarpusavio ryšį, ko pasėkoje priėmė pagrįstas išvadas tiek dėl gaisro židinio vietos, tiek dėl jo kilimo priežasties.
Šalies argumentai
13.3. Apeliantas nutyli vieną esminių šios bylos aplinkybių – teismo eksperto V. K. paaiškinimus 2018-04-30 teismo posėdyje, kurio metu ekspertas nurodė, jog gaisro kilimą tikriausiai lėmė sienoje esančio tranzitinio kabelio perkrova. Ekspertas paaiškino, kad tranzitinis kabelis aptarnavo ne tik atsakovų butą, o visą namą, esantį Rudens g. 35B, todėl perkrovos šaltinis galėjo būti bet kuriose namo patalpose. Tuo tarpu įvertinus tai, jog perkrova galėjo įvykti tik įjungus elektros energiją naudojančius prietaisus, o atsakovų bute elektros energija nebuvo naudojama, teismo išvada, kad tarp kilusio gaisro ir atsakovų veiksmų nėra priežastinio ryšio, atrodo logiška ir pagrįsta.
Atsiliepimas
14. Atsakovai E. P. ir V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, apelianto ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Byloje nenustatyta jokių duomenų apie kokius nors tyčinius ar neatsargius atsakovų veiksmus, lėmusius gaisro kilmę. Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai buvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, t. y. laikėsi tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.
14.2. Atsakovų buto Nr. 3 elektros instaliacija, už kurios priežiūrą atsakingi atsakovai, niekaip negalėjo turėti įtakos gaisro sukėlimui, nes elektros instaliacija iki gaisro dienos buvo be įtampos. Tai patvirtina AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. rugpjūčio 11 d. pažyma. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro parengtas ekspertizės aktas neleidžia kategoriškai teigti, kad laido gyslos elektrotermiškai kaito normalioje aplinkoje, o teismo ekspertas V. K. neįvertino to, jog elektros energija bute Nr. 3 nebuvo vartojama. Specialisto M. U. 2017 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimas rodo, jog buto Nr. 3 elektros instaliacija negalėjo sukelti gaisro būdama be įtampos.
14.3. Svarbi eksperto V. K. nurodyta aplinkybė, kad buvo tirtas tranzitinis kabelis, kuris nebūtinai aptarnavo atsakovų butą Nr. 3. Ekspertui nekilo abejonių, jog bute Nr. 3 nebuvo naudojama elektros energija, perkrova įvyko elektros tinkle, nes buvo įjungta daug įrenginių. Atsakovų manymų, ši aplinkybė rodo, jog tranzitinio kabelio perkrovą sukėlė kitų gyvenamojo namo gyventojų naudojimas, todėl atsakovai negali būti laikomi atsakingais už tranzitinį kabelį.
14.4. Pagal byloje esančius duomenis ne buto Nr. 3, o buto Nr. 4 elektros instaliacija turėjo trūkumų. Tai rodo į bylą pateikti buto Nr. 4 gyventojos S. A. S. rašytinės pastabos ir liudytojo V. G. parodymai.
14.5. Priešingai, nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o atsakovų elgesys pilnai atitiko tvarkingo, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartą. Nei atsakovams, nei tretiesiems asmenims bute Nr. 3 negyvenant, elektros tiekimui esant atjungtam automatinio kirtiklio pagalba, nevartojant elektros energijos ir nenaudojant tranzitinio kabelio sudarė aplinkybių visetą, kurių pagrindu joks tvarkingas, rūpestingas, atidus asmuo negalėtų numatyti gaisro. Kadangi atsakovai atitiko rūpestingo ir apdairaus elgesio standartą gaisro atsiradimo metu, atsakovai negali būti laikomi kaltais dėl gaisro sukėlimo, todėl darytina išvada, jog atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veikimo/neveikimo ir gaisro sukėlimo.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo prašymas dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės K. F. atžvilgiu tenkintas ir ieškovo ieškinio dalis dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovės K. F. paliktas nenagrinėtu, palikti nepakeistą, o likusią bylos dalį spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
18. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
20. Šioje byloje kilo žalos, padarytos gaisru, atlyginimo ir atsakomybės klausimai.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. P., V. P. ir IF P&C Insurance AS 29.714,99 EUR žalos, kuri pasireiškė tuo, kad gaisro likvidavimo metu buvo aplietas ir apgadintas ieškovo draustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko atsirado nuostoliai. Šį ieškiniu pareikštą reikalavimą ieškovas grindė tuo, jog atsakovai, būdami buto Nr. 3 savininkai, neužtikrino tinkamos elektros įrenginių eksploatacijos, pažeidė pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, dėl ko 2016 m. kovo 23 d. pastate kilo gaisras. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovai 2016-03-23 neatliko neteisėtų veiksmų, o 2016-03-23 kilusio gaisro ir atsakovų veiksmų nesieja priežastinis ryšys, teismas ieškovo ieškiniu keliamus reikalavimus atsakovų atžvilgiu atmetė kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimo dalį, kuria teismas ieškovo pareikšto ieškinio dalį dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovų E. P. ir V. P., ir IF P&C Insurance atmetė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius pagal faktines aplinkybes, nenustatydamas neteisėtumo - neteisėto neveikimo bei nerūpestingo ir neapdairaus atsakovų elgesio kaip neatitinkančio asmens standarto, kuris elgtųsi atsakingai, nesukeldamas kitiems asmenims žalos. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju vis tik nustatytina, jog atsakovai nesiėmė eilės aktyvių veiksmų (netikrino, ar įrengta jų patalpose elektros instaliacija yra tinkama, nesukelianti potencialaus pavojaus, nesiekė patekti į gaisro vietos patalpas, neužtikrino, kad šalia elektros instaliacijos laidų nebūtų degių medžiagų, tinkamai neizoliavo elektros instaliacijos laidų, mažinant gaisro kilimo grėsmę, neužtiktino gyvenamųjų patalpų tinkamo naudojimo, jog nešildomose patalpose besikaupianti drėgmė ir kintanti temperatūra neturėtų įtakos elektros instaliacijos laidams ir kt.). Be kita ko, teismas nenustatė tikrosios gaisro kilimo priežasties, t. y. nenustatinėjo tolimesnių procesų, kurie priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų neteisėtu neveikimu ir nerūpestingumu, sukėlusių gaisrą ir kitas atsiradusias žalos pasekmes, o tik abstrakčiai įvardijo elektros instaliacijos tinklų perkrovą, todėl apelianto vertinimu, teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovų E. P. ,V. P. ir IF P&C Insurance, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti ieškovo ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, pareikštą atsakovams E. P., V. P. ir IF P&C Insurance, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius pagal faktines aplinkybes, nenustatydamas neteisėtumo - neteisėto neveikimo bei nerūpestingo ir neapdairaus atsakovų elgesio kaip neatitinkančio asmens standarto, kuris elgtųsi atsakingai, nesukeldamas kitiems asmenims žalos. Ieškovo teigimu, atsakovai elgėsi neapdairiai, kadangi neužtikrindami elektros instaliacijos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tinkamo veikimo, atsakovai netinkamai įgyvendino turimą nuosavybės teisę į minėtą butą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.
23. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, tarp jų įrodymų vertinimo taisykles, teisingai analizavo bylos aplinkybes ir įrodymus, ar faktines aplinkybes (t. y. ar gaisras kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo)) nustatė pagal byloje esančius įrodymus, pirmiausia pažymėtina, kad civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
24. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Taigi dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio.
25. Remiantis į bylą pateiktu Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. balandžio 14 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (el. b. 1 t., b. l. 13) nustatyta, kad gaisro židinio zona yra namo antrame aukšte, tarp butų Nr. 4 ir Nr. 3 patalpų. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - dėl elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo poveikio (aukštos elektros tinklo įtampos, elektros tinklų perkrovos, didelės pereinamosios varžos, trumpojo jungimo ir pan.). Kaltininkas nenustatytas. Analogiškos išvados pateikiamos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto vidaus tarnybos majoro S. S. 2016 m. kovo 24 d. tarnybiniame pranešime (el. b. 2t., b. l. 25-26). Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi byloje paskyrus gaisro priežasties nustatymo ekspertizę, į bylą buvo pateiktas 2018 m. sausio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro parengtas ekspertizės aktas (el. b. 4t., b.l.18- 24) bei 2018 m. vasario 27 d. teismo eksperto V. K. parengtas teismo ekspertizės aktas (el. b. 4t., b. l. 27-45). Išanalizavusi ir įvertinusi šiuos byloje esančius ekspertizės aktus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2018-01-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro parengtame ekspertizės akte nurodoma, kad tikėtina, jog laido gyslos elektrotermiškai kaito normalioje aplinkoje (prieš gaisrą). Tačiau kategoriškai to teigti negalima, kadangi lygiaašiai mikrostruktūriniai grūdeliai yra varinių gyslų lydymosi gaisrui būdingoje aplinkoje požymis. Taigi, kaip teisingai pažymėjo atsakovai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, Lietuvos teismo ekspertizės centro parengtas ekspertizės aktas neleidžia kategoriškai teigti, kad laido gyslos elektrotermiškai kaito normalioje aplinkoje, kitaip tariant, minėtame Lietuvos teismo ekspertizės akte pateikiama išvada yra tikėtina, o ne kategoriška. 2018-04-30 teismo posėdžio metu teismo ekspertas V. K. taip pat nurodė, jog alternatyvių versijų visiškai atmesti irgi negalima (2018-04-30 teismo posėdžio garso įrašas, įrašo laikas nuo 28 min. 15 s. iki 1 val. 37 min.).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismo ekspertas V. K. 2018-02-27 ekspertizės akte, atsakydamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nurodytus klausimus, neįvertino to, jog elektros energija bute, esančiame adresu Rudens g. 35B-3, Vilniuje, nebuvo vartojama. Ekspertas padarė nuorodą į 2018-01-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro parengtą ekspertizės aktą, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centras taip pat šios aplinkybės nevertino, nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovai yra bylą yra pateikę AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. rugpjūčio 11d. pažymą apie suvartotą elektros energiją (el. b. 3 t., b. l. 65), kuri patvirtina, jog bute Nr. 3 laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. sunaudota 0,00 kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad elektros energija bute Nr. 3 nebuvo vartojama, kadangi minėtame bute atsakovai jau ilgą laiką negyveno, jokie elektros prietaisai šiame bute nebuvo naudojami. Kaip bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo atsakovai, elektros tiekimas butui Nr. 3 buvo atjungtas automatinio kirtiklio pagalba, kuris įrengtas lauke, ant elektros atramos, metalinėje spintoje. Šių išvadų apeliantas nepaneigė ir neginčijo. Be kita ko, byloje esantis specialisto M. U. 2017 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimas (el. b. 3 t., b. l. 62) rodo, jog buto Nr. 3 elektros instaliacija, būdama be įtampos (t. y. esant išjungtai) negalėjo sukelti gaisro. Teismo posėdžio, vykusio 2017 m. rugpjūčio 16 d., metu liudytoju apklaustas V. G. taip pat nurodė, kad būtina įtampa (2017-08-16 teismo posėdžio garso įrašas, įrašo laikas – 42 min. 15 s.).
27. Taigi šios aukščiau išdėstytos aplinkybės, bei ekspertų ir specialistų paaiškinimai rodo, jog atsakovams priklausančio buto, esančiame adresu Rudens g. 35B-3, Vilniuje, elektros instaliacija, už kurios priežiūra yra atsakingi atsakovai, negalėjo turėti įtakos 2016 m. kovo 23 d. kilusiam gaisrui.
28. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2018 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio įrašą, taip pat pastebi, kad reikšminga nagrinėjamos bylos aplinkybė yra ta, jog teismo posėdžio metu ekspertas V. K. akcentavo, kad gaisro kilimą galėjo lemti sienoje esančio tranzitinio kabelio perkrova. V. K. paaiškino, kad tranzitinis kabelis aptarnavo ne tik atsakovų butą, o visą namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros tinklų perkrova – galėjo įvykti tik įjungus elektros energiją naudojančius prietaisus; perkrovos šaltinis galėjo būti bet kuriose namo patalpose. Vadinasi, priešingai, nei teigia apeliantas, įvertinus tai, jog eksperto V. K. išvadą, kad perkrova (dėl kurio kilo gaisras) galėjo įvykti tik įjungus elektros energiją naudojančius prietaisus, perkrovos šaltinis galėjo būti bet kuriose namo patalpose, paneigiančių įrodymų ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, o aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai bute negyveno, elektros energijos laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2016-08-11 nenaudojo, bei esant byloje nepaneigtiems eksperto V. K., specialisto M. U. bei liudytojo V. G. teiginiams, kad elektros instaliacija, būdama be įtampos (išjungta) negalėjo sukelti gaisro, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti priešingą nei nurodyta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad gaisro kilimo priežastimi buvo ne atsakovų veiksmai bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Juolab, byloje pateiktos S.-A. S. 2016-03-25 pastabos dėl įvykio prie akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-345, R. L. S. 2016-04-04 pastabos dėl įvykio prie akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-345, bei R. L. S. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kad iki gaisro name buvo kelis kartus iššokę saugikliai, jausdavosi svylančio plastiko kvapas, girdėdavosi elektros zvimbimas, patvirtina aplinkybes, kad nepaisant to, jog atsakovai aukščiau nurodytu laikotarpiu name negyveno, elektros energijos nenaudojo, name egzistavo sąlygos elektros sutrikimams, galimai lemiančios elektros laidų perkrovą ir kaitimą.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad atsakovų elgesys pilnai atitiko tvarkingo, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartą, kuris nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, jog nei atsakovai, nei jokie tretieji asmenys bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, elektros energijos nenaudojo, elektros tiekimas minėtam atsakovų butui buvo atjungtas automatinio kirtiklio pagalba, kuris įrengtas lauke, ant elektros atramos, metalinėje spintoje, eksperto V. K. įvardintas tranzitinis kabelis atsakovų nebuvo naudojamas. Taip elgdamiesi atsakovai buvo pakankamai rūpestingi ir ėmėsi reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš buto savininko, kurio pareiga spręsti, kokias priemones naudoti, organizuoti užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiūrą, t. y. atsakovai padarė iš esmės viską, ką turėjo padaryti sąžiningas, rūpestingas ir pareigingas patalpų savininkas (valdytojas), kad galima būtų išvengti žalos kilimo. Kitaip tariant, būtent taip (t. y. buto elektros instaliacija buvo palikta be įtampos (išjungta), elektros prietaisai išjungti) ir elgtųsi protingas ir atidus asmuo, kuris bute negyvena, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju atsakovai nėra atsakingi už atsiradusias pasekmes. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, atsakovai bute, adresu (duomenys neskelbtini) negyveno, todėl atitinkamai nevartojo elektros energijos dėl draudėjo J. V. neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš byloje pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimo, draudėjas J. V. savavališkai nugriovė laiptus, kuriais buvo patenkama į minėtą atsakovų butą, todėl teismas įpareigojo J. V. laiptus atstatyti. Tačiau iki gaisro dienos laiptai nebuvo atstatyti, todėl atsakovai butu nesinaudojo ir jame negyveno. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog joks tvarkingas, rūpestingas ir atidus asmuo negalėtų numatyti gaisro, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovai nesiėmė eilės aktyvių veiksmų (netikrino, ar įrengta jų patalpose elektros instaliacija yra tinkama, nesukelianti potencialaus pavojaus, nesiekė patekti į gaisro vietos patalpas, tinkamai neizoliavo elektros instaliacijos laidų, mažinant gaisro kilimo grėsmę, neužtiktino gyvenamųjų patalpų tinkamo naudojimo, jog nešildomose patalpose besikaupianti drėgmė ir kintanti temperatūra neturėtų įtakos elektros instaliacijos laidams ir kt.) atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
30. Kritiškai vertinti ir apelianto argumentai, kad teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus dėl gaisro kilimo priežasties ir vietos, ko pasekoje padarė klaidingas išvadas, jog gaisro priežastis buvo elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo poveikis (įskaitant elektros tinklų perkrovą), kadangi teisėjų kolegijos teigimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami tik paties ieškovo (apelianto) prielaidomis.
31. Išanalizavęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) ir materialines normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, bei pagrįstai ieškinio dalį dėl žalos subrogacijos tvarką priteisimo atsakovų E. P., V. P. ir IF P&C Insurance atmetė. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009-09-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, šių pagrindinių įrodymų vertinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas laikėsi. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne apelianto naudai dar nereiškia, kad jie įvertinti netinkamai ir ne pagal įstatymų reikalavimus.
32. Remiantis apelianto skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatyta, jog priešingai nei teigia ieškovas savo apeliaciniame skunde, teismas priimdamas išvadas dėl gaisro židinio vietos, kilimo priežasties ir jį sąlygojusių veiksnių ypač nuosekliai, išsamiai, pasitelkdamas lyginamąjį metodą ištyrė byloje esančius įrodymus (t. y. tokius kaip 2016-03-24 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apžiūros protokolą, 2016-04-14 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštą, UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadą, 2018-01-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-2380(17), 2018-02-27 teismo eksperto V. K. ekspertizės aktą, bei eksperto paaiškinimus 2018-04-30 teismo posėdžio metu, S. A. S. ir R. L. S. rašytines pastabas bei parodymus bylos nagrinėjimo metu), įvertino jų tarpusavio ryšį, ko pasekoje priėmė pagrįstas išvadas tiek dėl gaisro židinio vietos (t. y. kad gaisras prasidėjo patalpoje 3-7), tiek dėl jo kilimo priežasties (t. y. kad gaisro priežastis buvo elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo poveikis, įskaitant elektros tinklų perkrovą), tiek ir tinkamai įvertinant atsakovų elgesį pagal atidaus ir rūpestingo asmens standartą.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas) nėra įrodyti. Atsakovams įrodžius, kad gaisro kilimo priežastimi nebuvo jų veiksmai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui šių aplinkybių nenuginčijus ir nepaneigus (CPK 178 straipsnis), deliktinės atsakomybės atsakovams taikymas negalimas, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų plačiau dėl jų nepasisako, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo ieškinio dalį dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovų E. P., V. P. ir IF P&C Insurance AS.
34. Kiti apelianto argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
36. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
37. Atsakovai E. P., V, P. ir IF P&C Insurance AS, bei trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ įrodymų, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.